Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. A. S. skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20, 301 straipsnių reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir A. S. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

7. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija dėl paskirtos, jo nuomone, per griežtos galutinės bausmės, nurodo, kad neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimas turi būti pripažintas aplinkybe, lengvinančia jo atsakomybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. S., baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

10. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad A. S. anksčiau teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumui neišnykus, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nusprendė skirti A. S. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis (BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, apeliantui paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė). Pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė A. S. sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybes, mažinančias jo (apelianto) padarytos veikos pavojingumą, kartu – ir jo asmenybės pavojingumą, o būtent: pradėjo smurtauti prieš sugyventinę po kilusio žodinio konflikto, nenaudojo kūnui žaloti skirtų įrankių, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai neprireikė stacionaraus ar medikamentinio gydymo, baigęs smurtinius veiksmus, pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė sumušęs sugyventinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios A. S. nurodomos aplinkybės savaime neleidžia konstatuoti, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgia į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Šiuo atveju apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs A. S. asmenybę bei jo padarytą veiką, teisingai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir teisingai nustatė skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį. A. S. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai; apeliantas nurodo pradėjęs smurtauti prieš sugyventinę po kilusio žodinio konflikto, tačiau tai nepateisina jo veiksmų. Nuteistasis nors ir nenaudojo kūnui žaloti skirtų įrankių, tačiau dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o vien tai, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų nebuvo gydoma stacionare, nemažina nuteistojo padarytos veikos pavojingumo. Apeliantas skunde nurodo, jog proceso metu buvo atviras ir nuoširdus, prisipažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau ši aplinkybė apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia ir kartu su kitomis aplinkybėmis buvo įvertinta skiriant bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas šioje byloje A. S. nebuvo pirmas. Nusikalstamas veikas apeliantas pradėjo daryti būdamas nepilnametis, pirmą kartą teistas 15 metų amžiaus; už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas pilnametis, teistas jau šešis kartus, vyrauja teistumai už tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai (1 t., b. l. 94–102; LITEKO duomenys): Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant, už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį; be to, apeliantas tris kartus teistas už analogiško pobūdžio, kaip ir nagrinėjamoje byloje, nusikalstamas veikas – Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo tuometinei sugyventinei; Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo tuometinei sutuoktinei; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo bausme už fizinio skausmo sukėlimą, smurtaujant, tai pačiai nukentėjusiajai, kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. sugyventinei E. J.. Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų A. S. tinkamų išvadų nedarė ir savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, naują tyčinį nusikaltimą padarė per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu atidėtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką, neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus. Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina apeliantą, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad A. S. anksčiau paskirtos bausmės prevencinio poveikio nepadarė, laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pagrįstai. Įvertinus byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės), konstatuojama, kad A. S. paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, dar sumažinta iki aštuonių mėnesių laisvės atėmimo, nėra per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą ir švelninti bausmę nėra pagrindo.

12. A. S. skunde nurodo, kad atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą ir ši aplinkybė turi būti vertinama kaip lengvinanti jo atsakomybę. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-21-942/2016). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji E. J. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškė, duomenų apie jai padarytos neturtinės žalos dydį byloje nėra. Nuteistasis nors ir teigia atlyginęs nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių žalos atlyginimą pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija, nesant byloje duomenų apie nukentėjusiajai E. J. padarytos neturtinės žalos dydį ir šios žalos nukentėjusiajai atlyginimą, neturi pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Apylinkės teismas, nustatęs, kad A. S. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam paskirtą bausmę už naujai padarytą nusikaltimą, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta neatlikta bausme ir paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

13.1. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

13.2. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę su neatlikta bausme pagal 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, ne visiškai tiksliai vadovavosi BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes nurodė tik bausmių bendrinimo būdą, nenurodydamas, kaip būtent bendrinamos bausmės, t. y. ar prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, ar prie neatliktos bausmės dalies (kai neatliktos bausmės dalis yra didesnė) pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. S. paskirta subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; į bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityta laisvės apribojimo bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. baudžiamąjį įsakymą (1 t., b. l. 104 – 116, LITEKO duomenys). A. S. 2021 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę visiškai atliko 2021 m. rugsėjo 8 d. (1 t., b. l. 99 – 100), todėl, įskaičius į galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesius laisvės apribojimo (atitinkamai, 3 mėnesius laisvės atėmimo – BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis), neatlikta bausmės dalis pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį yra 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Kadangi neatlikta bausmės dalis pagal 2021 m. lapkričio 12 d. teismo nuosprendį yra didesnė už nauju (skundžiamu) nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės turi būti pridedama skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis. Subendrinęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadinasi, prie neatliktos pagal 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 3 mėnesius iš 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu už naują nusikalstamą veiką, t. y. galimą pridėti minimalų šios bausmės rūšies dydį. Skirdamas apeliantui galutinę subendrintą bausmę, teismas nors ir ne visiškai tiksliai vadovavosi BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, bausmes bendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį, dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir prie neatliktos bausmės dalies pridėjo minimalią dalį (3 mėnesius) laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už naują nusikaltimą. Keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės, ją sušvelninant, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra. A. S. paskirta teisinga ir ne per griežta galutinė subendrinta bausmė.

14. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

15. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

16. Bylos duomenimis, A. S. už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas pilnametis, teistas jau šešis kartus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas septintą kartą. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas nepilnametis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas, po to bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį A. S. buvo taikytas dar du kartus – Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiais. Nuteistasis, net tris kartus jam atidėjus paskirtų bausmių vykdymą, nepateisino teismų jam išreikšto pasitikėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas A. S. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, nes jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Naujas nusikaltimas, už kurį apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas neišnykus ankstesniam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, dėl to pripažintas nusikaltimų recidyvas (atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte). Tai patvirtina A. S. polinkį nusikalsti ir nenorą keistis. A. S. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 117 – 130). Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojami socialiniai ir šeiminiai ryšiai – turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su nukentėjusiąja E. J. yra sukūręs faktinę šeimą, kartu augina mažametę dukrą, yra vienintelis dirbantis šeimoje, iš gaunamo darbo užmokesčio išlaiko šeimą – nenusveria jo aiškaus polinkio į nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų darymą. Nuteistojo nurodomi socialiniai ir šeiminiai ryšiai buvo ir nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu, tačiau tai nesulaikė A. S. nuo nusikalstamos veikos; prieš tą pačią nukentėjusiąją E. J. nuteistasis smurtauja nebe pirmą kartą – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė sugyventinei E. J. fizinį skausmą. Nuteistasis nurodo, kad jo agresyvų elgesį sąlygojo girtumas, todėl pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad koreguoti savo elgesį ir gydytis nuo priklausomybės alkoholiui nuteistasis turėjo galimybę jau anksčiau. Ankstesni apelianto teistumai už tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, ankstesniais teismų sprendimais jam būdavo skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau A. S. savo elgesio teigiama linkme nekeitė, priklausomybės alkoholiui neatsisakė ir toliau sąmoningai pažeidinėjo įstatymus.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bausmės vykdymo atidėjimo A. S. negalimumo.

18. Nesant BPK 328 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindų, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.