- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2S-1514-936/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06433-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- G. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl pareiškėjo skyrimo neveiksnaus asmens globėju ir turto administratoriumi, suinteresuotas asmuo G. S., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė suinteresuoto asmens G. S., kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3473-994/2024 buvo pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei jai buvo nustatyta globa nurodytose srityse, tačiau paskirtas jos globėjas ir turto administratorius V. S. mirė (duomenys neskelbtini), globėju ir turto administratoriumi paskirti pareiškėją J. L.. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) paskirti pareiškėją J. L. neveiksnia pripažintos G. S. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi, kol galutinai bus išnagrinėta civilinė byla; 2) suteikti pareiškėjui J. L. teisę suinteresuoto asmens G. S. vardu ir naudai priimti mirusio jos sutuoktinio V. S. palikimą; teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai.
1.1. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas grindžia tuo, kad pareiškimas yra tikėtinai pagrįstas. G. S. teismo sprendimu pripažinta neveiksnia visose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse, jos globėju buvo paskirtas sutuoktinis V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas pageidauja būti paskirtas G. S. globėju ir turto administratoriumi, kadangi jis yra jos sūnėnas, vienintelis giminaitis, palaikė artimus ryšius, šiuo metu faktiškai jis ir jo sutuoktinė rūpinasi suinteresuotu asmeniu, pareiškėjas atitinka visas sąlygas, kad būtų paskirtas jos globėju ir turto administratoriumi. Nurodo, kad G. S. ir miręs jos sutuoktinis V. S. neturėjo nei bendrų, nei atskirų vaikų, suinteresuotas asmuo G. S. pagal įstatymą turėtų paveldėti visą arba reikšmingą savo mirusio sutuoktinio V. S. turto dalį. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kurios užtikrintų suinteresuoto asmens G. S. teises ir teisėtus interesus, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, tam tikrų jos teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimas gali tapti neįmanomu (praleidus terminą palikimui priimti ir teismui jo neatnaujinus) arba labai apsunkintas ir įgyvendinamas inicijavus tik papildomus teisminius ir kitokius procesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nepažeis jokių trečiųjų asmenų teisių, labai reikšmingai apsaugos suinteresuoto asmens G. S. teisės ir teisėtus interesus bei iš esmės įteisins susiklosčiusią faktinę situaciją, kadangi šiuo metu G. S. ir rūpinasi pareiškėjas su savo sutuoktine, tačiau negali atlikti jokių oficialių veiksmų pastarosios vardu ir naudai, kas labai reikšmingai apsunkina net kai kurių paprasčiausių ir elementariausių kasdienių veiksmų atlikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies: skyrė J. L. suinteresuoto asmens neveiksnia pripažintos G. S. laikinuoju globėju iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje; skyrė J. L. suinteresuoto asmens neveiksnia pripažintos G. S. laikinuoju turto administratoriumi iki įsiteisės galutinis teismo šioje byloje, tačiau nesuteikiant teisės spręsti dėl G. S. turto perleidimo tretiesiems asmenims. Kitą prašymo dalį atmetė.
2.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad jis reiškia neleistinus ar aiškiai neįgyvendintinus reikalavimus. Pareiškėjas yra suformulavęs pareiškimo dalyką, yra pakankamai išsamiai išdėstęs faktines aplinkybes, todėl, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės lemia, jog šioje bylos stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, neaiški pareiškėjo reiškiamų reikalavimų apimtis, ar pagal pareiškėjo reikalavimus negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, todėl padaryta išvada, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo pareiškimo reikalavimus.
2.2. Teismo nuomone, pareiškėjo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra grėsmė, kad pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas ir kad todėl reikia taikyti būtent pareiškėjo nurodytos apimties laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis pareiškėjas iš esmės siekia kuo skubiau įgyvendinti tiek suinteresuoto asmens G. S., tiek ir savo turtinius interesus priimant G. S. sutuoktinio V. S. palikimą. Atsitikus įvairioms gyvenimo situacijoms ne visada įmanoma savo teises įgyvendinti per kuo trumpesnį terminą, todėl teisėje egzistuoja terminų atnaujinimo institutas. Pažymėta, kad tokio pobūdžio bylose teismai atnaujina terminus palikimui priimti, kai priežastys, dėl kurių asmuo praleidžia terminą palikimui priimti, yra realios, natūralios ir gyvenimiškos, todėl teismas šiuo atveju grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nemato. Įvertinta ir tai, jog nėra jokių trečiųjų asmenų, pretenduojančių į V. S. palikimą. Pareiškėjo prašomomis paskirti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų iš anksto tenkinami pareiškėjo reikalavimai, dėl kurių pagrįstumo teismas gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pritaikius pareiškėjo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų esmė neatitiktų teismų praktikos suformuotos sąlygos – laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitų galimų teisminių ginčų prevencijai ar išvengimui.
2.3. Prašymas paskirti pareiškėją J. L. suinteresuoto asmens neveiksnia pripažintos G. S. laikinuoju globėju ir laikinuoju turto administratoriumi iki galutinai bus išnagrinėta civilinė byla tenkintas iš dalies, kadangi teismas sutinka, kad neveiksnia pripažintai G. S., kuriai paskirta globa, reikalingas laikinasis globėjas iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, todėl J. L. skirtinas G. S. laikinuoju globėju iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad neveiksnia pripažintai G. S., kuriai paskirta globa, reikalingas ir laikinasis turto administratorius iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Tačiau laikinasis turto administratorius neturėtų turėti teisės spręsti dėl G. S. turto perleidimo tretiesiems asmenims. Prašymas suteikti pareiškėjui J. L. teisę suinteresuoto asmens G. S. vardu ir naudai priimti mirusio jos sutuoktinio V. S. palikimą kaip laikinąją apsaugos priemonę atmestinas, nes tokio prašymo tenkinimas būtų perteklinis, vertinant tai, kad pareiškėjas yra paskirtas laikinuoju globėju ir jis gali kreiptis į notarą G. S. vardu dėl palikimo priėmimo. Aktualu ir tai, kad minėto klausimo sprendimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.244 straipsnis nenustato, kad yra reikalingas teismo leidimas, aktualu ir tai, kad pareiškėjas per plačiai yra suformulavęs prašymą, nes teismas negali suteikti teisės tam tikro pilnamečio nors ir neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą, o tik teisę tam tikro asmens vardu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Pareiškėjas J. L. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apaugos priemonių byloje taikymo ir pritaikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemonės – suteikti pareiškėjui J. L. teisę (leidimą) suinteresuoto asmens G. S. vardu ir naudai priimti mirusio jos sutuoktinio V. S. palikimą; teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Savalaikiai priimti savo vėlionio vyro palikimą yra objektyvus, absoliutus ir visiškai suprantamas suinteresuoto asmens G. S. teisėtas interesas, kuris yra susijęs su šeimoje užgyvento vertingiausio turto išsaugojimu, todėl teismas turi pareigą imtis visų būtinų priemonių, kurios leistų šį teisėtą interesą įgyvendinti tinkamai, savalaikiai ir neapsunkintai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kurios užtikrintų suinteresuoto asmens G. S. teises ir teisėtus interesus, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, tam tikrų jos teisų ir teisėtų interesų įgyvendinimas gali tapti neįmanomu (praleidus terminą palikimui priimti ir teismui jo neatnaujinus) arba labai apsunkintas ir įgyvendinamas inicijavus tik papildomus teisminius ir kitokius procesus.
3.2. Pareiškėjas, net ir būdamas teismo paskirtu laikinuoju suinteresuoto asmens G. S. globėju, norėdamas atliki vienašalį sandorį – palikimo priėmimą, kurio vertė didesnė nei 1500,00 Eur, privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Tą patį 2025 m. kovo 13 d. yra nurodžiusi notarė V. J.-B., aptarnaujanti teritoriją (duomenys neskelbtini), paveldėjimo klausimais.
3.3. Atkreiptas dėmesys į tai, kad teismo leidimas turi būti išduotas ne dėl teisės tam tikro asmens vardu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo (atskiro veiksmo atlikimo), kaip klaidingai nurodoma teismo nutartyje, o būtent dėl teisės (leidimo) kito asmens vardu ir naudai sudaryti vienašalį sandorį – priimti palikimą. Nors teismas pripažino suinteresuoto asmens G. S. interesą priimti palikimą bei pareiškėjo kaip pastarosios laikino globėjo teisę, tačiau nustatė nepakankamą laikinųjų apsaugos priemonių apimtį šių veiksmų realiam ir neapsunkintam įgyvendinimui.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
7. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).
8. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Jo vertinimu, neišdavus leidimo suinteresuoto asmens G. S. vardu ir naudai priimti mirusio sutuoktinio V. S. palikimą, jos teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimas gali tapti neįmanomu (praleidus terminą palikimui priimti ir teismui jo neatnaujinus) arba labai apsunkintas ir įgyvendinamas inicijavus tik papildomus teisminius ir kitokius procesus.
9. Vertindamas šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimu prašė suinteresuoto asmens G. S., kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3473-994/2024 buvo pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei jai buvo nustatyta globa nurodytose srityse, globėju ir turto administratoriumi paskirti pareiškėją J. L., kadangi buvęs globėjas ir turto administratorius mirė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – suteikti pareiškėjui J. L. teisę (leidimą) suinteresuoto asmens G. S. vardu ir naudai priimti mirusio jos sutuoktinio V. S. palikimą, nėra susijęs su pareikštais reikalavimais ir neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo suformulavęs teismui, todėl prašoma laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje, atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos netaikė.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas išduoti leidimas priimti palikimą neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto asmens vardu negali būti išduodamas kaip laikinoji apsaugos priemonė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. skyrė J. L. suinteresuoto asmens neveiksnia pripažintos G. S. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Apeliantas teisingai nurodo, kad sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėjui esant laikinajam G. S. globėjui ir turto administratoriui, jis turi teisę kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, teikiant prašymą dėl leidimo neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto asmens vardu priimti palikimą išdavimo. Toks prašymas nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka.
Dėl bylos baigties
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, todėl iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.