Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui P. K. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Todėl ieškovės prašymu, byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (CPK 246 str.)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš išreikalautos Valstybinės Darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-111-18685/2016 matyti, kad ieškovas 2016-10-24 kreipėsi į Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau DGK 2016-11-24 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti ginčą dėl to, kad ieškovė praleidusi 3 mėn. terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tačiau kaip matyti iš pateiktos 2016-08-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties civ. byloje Nr. e2-5799-902/2016, ieškovė dėl žalos dydžio ir jo atlyginimo iš pradžių bylinėjosi su draudimo kompanija (duomenys neskelbtini) ir tik 2016-08-08 gavo teismo nutartį, iš kurios tapo aišku, jog ji privalo sumokėti draudimo kompanijai 245 Eur. Todėl tik išsprendus ginčą ir sumokėjus draudimo kompanijai dalį išmokėtos draudimo išmokos, tapo aišku, jog ji įgyja regreso teisę į žalą padariusį darbuotoją. Ieškovas 245 Eur žalą sumokėjo 2016-07-22. Gi į DGK komisiją kreipėsi 2016-10-24. DK 296 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Ieškovė į Marijampolės rajono apylinkės teismą kreipėsi nepraleisdama vieno mėnesio termino, t.y. 2016-12-14, pareikšdama ieškinį atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo.

Iš ieškovo atstovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas pagal 2015-07-21 darbo sutartį Nr. 48 (prijungtos civ. bylos Nr. 2-5410-570/2016 b.l. 7-8, 9) nuo 2015-07-22 iki 2015-11-02 dirbo pas ieškovę UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju. Su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas buvo įsipareigojęs saugoti jam patikėtas materialines vertybes bei laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui. 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovas Didžiojoje Britanijoje, vairuodamas ieškovės transporto priemonę (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Kaltu dėl įvykio buvo pripažintas atsakovas. Ieškovės transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) (prijungtos civ. bylos Nr. 2-5410-570/2016 b.l. 10-11), įvykis įvyko draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Pagal draudimo sutartį, transporto priemonės valdytojas privalėjo per 3 d. apie įvykį pranešti draudimo kompanijai. Tačiau ieškovės teigimu, atsakovas apie autoįvykį visą mėnesį po jo padarymo nei draudimo kompanijai, nei ieškovei nepranešė, dėl ko draudimo kompanija atlyginusi trečiajam asmeniui padarytą žalą, pareikalavo iš ieškovės 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 12 str. 1 d. 5 p., 2004-06-23 Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.3 p.), kas sudaro 245 Eur. Ieškovė, vykdydama 2016-08-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį civ. byloje Nr. e2-5799-902/2016, sumokėjo draudimo kompanijai 20 proc. draudimo išmokos, kas sudaro 489,30 Eur. Tačiau derybų metu susitarė dėl 245 Eur atlyginimo, kuriuos ieškovė sumokėjo draudimo kompanijai, o iš atsakovo prašo priteisti regreso tvarka. Iš viso prašo priteisti 244, 30 Eur žalą.

Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai). Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta visiškos materialinė atsakomybės sutartis.

Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-47/2011; kt.).

Iš prijungtoje civ. byloje Nr. 2-5410-570/2016 b.l. 13 esančios teismo nutarties, matyti, kad ieškovas sumokėjo draudimo kompanijai iki 20 proc. draudimo išmokos už draudimo kompanijos trečiajam asmeniui atlygintą žalą, taigi teismas laiko įrodyta, kad ieškovas patyrė žalos.

Materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika (DK 246 straipsnis) – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Darbuotojo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Kaip matyti iš 2016-08-01 Panevėžio apylinkės teismo nutarties civ. byloje Nr. e2-5799-902/2016, ieškovei teko bylinėtis su draudimo kompanija dėl žalos atlyginimo, nes ji pareikalavo dalies draudimo išmokos sumos grąžinimo, kadangi atsakovas apie autoįvykį nei savo darbdaviui, nei draudimo kompanijai laiku (per 3 dienas) nepranešė. Teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad vykdydamas savo tiesiogines pareigas atsakovas padarė eismo įvykį. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir neinformavo savo darbdavio ir draudimo kompanijos apie autoįvykį, dėl ko draudimo kompanija prarado galimybę ištirti visas įvykio aplinkybes ir privalėjo atlyginti visą žalą, bei tokiu būdu kaip kompensacijos pareikalavo dalies išmokos grąžinimo. Kadangi šio eismo įvykio metu ieškovei padaryta žala, todėl laikytina, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – draudimo išmokos dalies grąžinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad žala padaryta dėl atsakovo kaltės, atsakovui veikiant neatsargiai bei nerūpestingai, nesilaikant materialinės atsakomybės sutarties reikalavimų. Kaip matyti iš darbo sutarties, eismo įvykio metu atsakovas buvo ieškovo darbuotojas, sukėlė eismo įvykį atlikdamas savo vairuotojo pareigas. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos darbuotojo materialinei atsakomybei kilti.

Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš 2016-08-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties civ. byloje Nr. e2-5799-902/2016, ieškovė bylinėjosi su draudimo kompanija, tikėdamasi, jog bus atlyginta visa žala, tačiau byloje buvo priimtas sprendimas ieškovei sumokėti 245 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bent iš dalies atlygino žalą ieškovui.

Teismas laiko, kad ieškovas tinkamai pagrindė savo patirtos žalos dydį, todėl tenkintinas jo reikalavimas dėl 244,30 Eur žalos priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įstatymines 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016-12-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Prašymas tenkintinas.

LR CK 6.210 str. 2d., 6.37 str. 1 d. numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistina LR CK 6.210 str. 1 d. numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 244,30 Eur žalos atlyginimo sumą nuo 2016-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 20 Eur žyminį mokestis (prijungtos civ. bylos Nr. 2-5410-570/2016 b.l. 6), o valstybei iš atsakovo priteistina 6,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (92 str. 96 str.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)iš atsakovo P. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)244,30 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 30 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo 2016-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur (dvidešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. K. 6,44 Eur (šešis eurus, 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti prijungtą Valstybinės Darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos darbo bylą Nr. APS-111-18685/2016.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.