Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-328-400/2015 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl pažeistų teisių ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė B. P. pareiškė ieškinį dėl pažeistų teisių ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą A. P. per teismo nustatytą protingą terminą jo lėšomis atstatyti šildymo sistemą, esančią (duomenys neskelbtini), į buvusią padėtį, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpos būtų vėl šildomos, priteisti iš atsakovo A. P. 286 Eur (1000 Lt) moralinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. 2015-07-23 teismo posėdžio metu ieškovė rašytiniu pareiškimu atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovą atstatyti šildymo sistemą ir prašė šią bylos dalį nutraukti, nes savo dalį gyvenamųjų patalpų pardavė atsakovui. Nurodė, kad jai yra žinomos bylos nutraukimo teisinės pasekmės (PK 294 str.2 d). Reikalavimą priteisti moralinę žalą nuo 286 Eur padidino iki 1000 Eur (b.l. 21-22,98).

Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005-04-26 sprendimu nutraukė jos su atsakovu santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.. Pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punktą abiems atiteko po 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu bei kiemo įrenginiais, esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 9 punktu nustatyta naudojimosi tvarka: A. P. naudosis mansardoje esančiomis patalpomis. B. P. - pirmame aukšte esančiomis patalpomis. Gyvenamojo namo laiptine, palėpe virš mansardos, rūsio patalpomis bei ūkiniu pastatu ir kiemo įrenginiais šalys naudosis bendrai. Katiline, šildymo sistema, elektros tiekimu bei kitomis komunikacijomis šalys rūpinsis bendrai. Sutarties 8 punkte įrašyta sąlyga, kad katilinės įranga, kaip tarnaujanti abiejų šalių interesams, nedalintina. Atsakovas, pažeisdamas šios sutarties 8 ir 9 punktus, pertvarkė katilinės įrangą ir dėl to nuo 2014-10-10 į jos naudojamas patalpas nepatenka karštas vanduo ir gyvenamoji patalpa tapo nešildoma. Ji niekada nei žodžiu, nei raštu nedavė sutikimo katilinės ir šildymo sistemos pertvarkymui ar rekonstravimui ir šiuos darbus atsakovas atliko be jos sutikimo. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė jos teisėtus interesus ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Atsakovui atsakomybė atsirado pažeidus pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nedaryti žalos kitiems (CK 6.250 str., 6.263 str). Jai padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė tiesioginiu dvasiniu išgyvenimu, sukrėtimu ir emocine depresija, jos gyvenamos patalpos nešildomos, dėl ko ji patyrė žymias žalos pasekmes savo turtui - sveikatai, nes ji yra iš dalies darbinga, neįgali ir ligota, todėl padaryta moralinė žala turi būti atlyginta visiškai.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, kitą bylos dalį nutraukė, priteisė iš ieškovės 78 Eur atsakovui išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-04-26 sprendimu šalių santuoka, įregistruota 1979-04-21 Panevėžio miesto CMS, akto įrašo Nr. 207 nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 6 punktą B. P. ir A. P. atiteko po 1/2 dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu bei kiemo įrenginiais, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punktą katilinės įranga nedalintina, kaip tarnaujanti abiejų šalių interesams, tuo tarpu atsakovas A. P., katilinės įrangą pertvarkė dėl ko į ieškovės B. P. naudojamas patalpas nuo 2014 m. spalio 10d. nepatenka karštas vanduo ir gyvenamoji patalpa tapo nešildoma (b.l. 24-25). Atsakovas šiuos darbus atliko be ieškovės leidimo ir tuo pažeidė ieškovės teisėtus interesus ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Konstatavo, kad šildymo katilas pakeistas nesant tarp bendraturčių susitarimo (CK 4.73 str. 1d.), be bendraturtės ieškovės B. P. sutikimo (CK 4.88 str. 1d.), byloje yra pagrindas nustatyti, kad atsakovo veiksmai sukėlė neįgalumą turinčiai ieškovei neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, nepatogumus, nerimą, pažeminimą (CPK 176, 177, 183, 185 str.). Tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik konkrečiais įstatymuose nurodytais atvejais, taip pat teismui tam tikrais išskirtiniais atvejais tą nusprendus, esant tam tikroms teisinėms spragoms, o šiuo atveju tokia išimtis negalėtų būti daroma. Sprendė, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą kilęs iš daiktinės teisės, atsakovo kaip bendraturčio civilinė atsakomybė yra deliktinė, o pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakingas asmuo privalo atlyginti žalą įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.263 str. 2 d.), taip pat CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Nurodė, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais, tačiau, nors ieškovė nurodė, kad atsakovo kaip bendraturčio veiksmais buvo padaryta žala jos sveikatai, to nepatvirtina byloje pateikti įrodymai apie atsakovės sveikatos būklę ir jai diagnozuotas ligas. Pripažino, kad išrašai iš medicininių dokumentų, kiti dokumentai patvirtina, jog ieškovei yra diagnozuota eilė ligų (b.l.13, 107-108), tačiau įrašų turinys nepatvirtina, kad tų susirgimų atsiradimas yra priežastiniame ryšyje su atsakovo atliktais veiksmais, iš VšĮ Panevėžio rajono poliklinikos pažymos matyti, kad ieškovė 2014-11-11 lankėsi tik pas gydytoją burnos chirurgą (b.l. 35), duomenų, kad ji gydėsi emocinę depresiją, ieškovė teismui nepateikė. Kadangi neįrodyta, kad neteisėti atsakovo veiksmai, rekonstruojant šildymo sistemą buvo nusikalstami, t. y. kad žala padaryta nusikaltimu, bei kad žala padaryta asmens sveikatai ir kt.ir nėra nė vieno atvejo, nurodyto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, sprendė, jog nėra pagrindo ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo per teismo nustatytą protingą terminą atsakovo lėšomis atstatyti šildymo sistemą į buvusią padėtį, sprendė, kad atsisakymu šalių teisės nepažeistos, ieškovei žinomos atsisakymo nuo ieškinio procesinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl šią bylos dalį nutraukė (CPK 293 str. 4p.). Atsižvelgus į šalių procesinį elgesį ir įvertinęs priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas atsakovo turėtas 115,85 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažino iki 78 Eur.

Apeliaciniu skundu ieškovė B. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš jos priteista atsakovui 78 Eur atstovavimo išlaidų ir nepriteista 1000 Eur neturtinės žalos. Taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo įpareigoti atsakovą nupirkti jai naujoje vietoje nedidelį namuką, tinkamą gyventi žiemą ir priimti prie skundo pridėtus įrodymus.

Nurodo, kad teismas neapgynė jos, kaip žmogaus, moters, neįgaliosios, neįvertino, kad po šalių santuokos nutraukimo bei turto padalijimo atsakovas į namus parsivedė kitą moterį, ieškovei buvo uždrausta naudotis jai priklausančiu turtu, paliktas tik pirmas aukštas, o 2014 metų žiemą paliko ieškovės patalpas be šildymo atjungus nuo centrinio šildymo katilo. Atsakovas privertė ieškovę pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį už labai mažą sumą, teisėjos S.Kulbienės sprendimas, kuriuo ieškovė įpareigota išsikelti į kitą būstą per du mėnesius, yra skubotas. Bylos nagrinėjimo metu teisėja R.Šimbelytė labai keistai elgėsi, šaukė ant ieškovės, tildė ir žemino užduodama keistus klausimus, ant stalo laikydavo A. P. tapatybės kortelę šalia Lietuvos Konstitucijos, tuo rodydama palankumą jam, griežtai reikalavo iš P. priimti 1000 Lt kaip kompensaciją už pažeistas žmogaus teises, kad susitaikytų, o ieškovei nesutikus dėl šios sumos, nes norėjo gauti 1000 eurų, susinervinusi pasakė, kad ieškovė nieko negaus, teisėja vilkino bylą metus laiko, dėl ko ji antra žiema be šildymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovei psichologinio spaudimo nedarė, nevertė pasirašyti gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutarties, ieškovė nagrinėjant civiline bylą Nr. 2-7811-452/2015 Panevėžio miesto apylinkės teisme pati parodė iniciatyvą parduoti atsakovui savo dalį gyvenamojo namo su priklausiniais bei sklypo dalimi, su kuo jis sutiko. Civilinėje byloje Nr. 2-7811-452/2015 buvo sudaryta taikos sutartis, vėliau atitinkamai įforminta nekilnojamo turto pirkimo sutartis, ieškovė gavo 34.000 eurus, iš kurių 23.500 eurus pervedė į ieškovės nurodytą sąskaitą ir 10.500 eurų užskaitė ieškovės įsiskolinimą. Taip pat ieškovės iniciatyva buvo nustatytas jos išsikeldinimo terminas - iki 2015 m. rugsėjo 1 d., tačiau iki šios dienos ji savo įsipareigojimo neįvykdė, gyvena atsakovui priklausančiose patalpose už tai nemokėdama komunalinių, nuomos mokesčių. Ieškovės teiginiai dėl šildymo sistemos atjungimo yra nepagrįsti, nes jie niekada nebuvo atjungti. Nors ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau nepateikia jokių argumentų, apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus dėl gyvenamojo namo nupirkimo.

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Ieškovė savo apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus- prašo apeliacinės instancijos teismo įpareigoti atsakovą nupirkti jai naujoje vietoje nedidelį namuką, tinkamą gyventi žiemą.

CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, naujų reikalavimų iškėlimas apeliaciniame skunde ir jų nagrinėjimas be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-95/2012 ir kt.). Aptartais argumentais teisėjų kolegija tik apeliaciniame skunde ieškovės iškelto naujo reikalavimo atsakovui nenagrinėja ir dėl jo nepasisako (CPK 312 ir 306 str.).

Ieškovė su skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7811-452/2015, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl ieškovės iškeldinimo, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1309-956/2015, kuria paskirtas parengiamasis posėdis byloje dėl skolos priteisimo, Panevėžio apygardos teismo 2014-10-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-669-280/2014, kuriuo pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir ieškovei iš vaikų priteistas išlaikymas, Panevėžio rajono savivaldybės 2014-10-23, 2014-11-13 atsakymus dėl jos pateiktų prašymų skirti šildymo kompensacijas, jos prašymus savivaldybei, VSDFV Panevėžio skyriaus duomenis apie ieškovei paskaičiuotas pajamas.

CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti.

Nagrinėjamu atveju apeliantė prie skundo pridėjo įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismui neteikė ir neprašė pridėti prie bylos ir dėl kurių šalys nepasisakė. Skunde nenurodo aplinkybių, jog jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 314 str.). Pastebėtina, kad dalis teikiamų įrodymų nesusiję su nagrinėjama byla.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, jos manymu, sudarančias pagrindą spręsti, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Teismas pažymi, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu(Konstitucijos 29 str., 31 str.2 d., 109 str., Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 str.1 d., CPK 6, 21 str.). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (pvz. 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68str.). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismo teisėja keistai elgėsi, šaukė ant ieškovės, tildė ir žemino užduodama keistus klausimus, griežtai reikalavo iš atsakovo priimti 1000 Lt,. kaip kompensaciją už pažeistas žmogaus teises, kad susitaikytų, o ieškovei nesutikus dėl šios sumos, nes norėjo gauti 1000 eurų, susinervinusi pasakė, kad ieškovė nieko negaus. Iš teismo posėdžių garso įrašų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neribojo ieškovės teisės pateikti savo paaiškinimus, užduoti klausimus, su šalimis buvo bendraujama pagarbiai, išlaikant neutralų kalbėjimo toną. Tai, kad teismas bylos nagrinėjimo metu siekė išsiaiškinti konkrečias su byla susijusias aplinkybes bei konkretizavo, dėl kokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje ieškovė turėtų pasisakyti, nesiplečiant į asmeninius šalių nesutarimus, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas su ieškove elgėsi netinkamai.

CPK 159 straipsnio 1ir 2 dalyse įtvirtinta, kad teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla, taip pat, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu nukrypsta nuo ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, paruošiamųjų procesinių dokumentų, teismo posėdžio pirmininkas atkreipia į tai šio asmens dėmesį. Išklausius teismo posėdžių garso įrašų nustatyta, kad teismo posėdžių metu bylą nagrinėjusi teisėja tinkamai vykdė aukščiau nurodytas teismo posėdžio pirmininko pareigas siekiant, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau bei šalinant iš bylos tai, kas su ja nesusiję, taip pat ir nutraukiant ieškovės paaiškinimus dėl jos asmeninių santykių su atsakovu, jo nauja sutuoktine, atsakovo advokatu bei prašant kalbėti apie bylos esmę, išaiškinant, jog dėl kitų reikalavimų atsakovui turi teisę reikšti atskirus ieškinius kitose bylose.

Tuo pačiu pastebėtina, kad pati ieškovė teismo posėdžių metu netinkamai elgėsi nutraukdama atsakovą, jo atstovą jų paaiškinimų metu, trukdydama teismui užduoti klausimus, pati vengdama į jai užduotus klausimus atsakyti konkrečiai, nukrypdama nuo bylos esmės, reikšdama atsakovui ir jo atstovui priekaištus, kurie nesusiję su nagrinėjama byla, nors bylos šalys CPK 42 straipsnio 5 dalimi įpareigotos joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Ieškovė dėl jos netinkamo elgesio, teismo darbo trukdymo buvo įspėta (t.y. jai paskirta CPK 104 str. numatyta teismo nuobauda), jog dar kartą nutraukus teisėją, ji bus laikinai pašalinta iš teismo posėdžio. Pastebėtina, kad ieškovė, kuriai buvo paskirtas įspėjimas, sutiko teismo darbo nebetrukdyti, nekalbėti ne jai skirtu laiku, taip pat teismo posėdžio metu pažymėjo, kad sutiks su pirmosios instancijos teismo teisėjos priimtu sprendimu, kas sudaro pagrindą manyti, jog jai dėl teismo šališkumo nebuvo kilę abejonių.

Taip pat kritiškai vertintini ieškovės argumentai dėl to, kad teisėja savo palankumą atsakovui galėjo išreikšti ant stalo laikydama A. P. tapatybės kortelę šalia Lietuvos Konstitucijos. Nors apeliantė teigia, jog teisėja, ieškovei nesutikus su atsakovu tartis dėl 1000 Lt sumos taikiai, nurodė, kad ji nieko negausianti, toks teiginys teismo posėdžių garso įrašuose neužfiksuotas, be to, kaip minėta aukščiau, teismo pareiga yra imtis priemonių, kad šalys ginčą išspręstų taikiai. Nors bylos nagrinėjimas užsitęsė, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog teismas vilkino bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja ilgą laiko tarpą sirgo, vėliau buvo kasmetinėse atostogose, todėl bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apeliantės argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, iš esmės yra susijęs su apeliantės vertinimu, kad priimtas teismo sprendimas ne toks, kokio tikėjosi apeliantė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Konstatuotina, kad apeliantė nėra pateikusi jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas.

Apeliantė skunde, kaip ir ieškinyje teigia, kad atsakovas yra pažeidęs jos, kaip bendraturtės, teises. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį atsakovo pažeidimą pripažino. Nustatė, kad atsakovas pakeitė katilinės įrangą be bendraturtės ieškovės B. P. sutikimo ir sprendė, kad atsakovas pažeidė ieškovės teisėtus interesus ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, nustatančias, kad katiline ir šildymo sistema šalys naudosis bendrai ir katilinės įranga, kaip tarnaujanti abiejų šalių interesams, nedalintina. Darė išvadą, kad tokie atsakovo veiksmai sukėlė neįgalumą turinčiai ieškovei neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, nepatogumus, nerimą, pažeminimą.

Apeliantė skundu nesutinka su sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors apeliantė nenurodė jokių nesutikimo argumentų, teisėjų kolegija mano esant pagrindo trumpai pasisakyti dėl šio reikalavimo (CK 6.250 str.)..

Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendraturčio civilinės atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų- katilinės rekonstrukcijos be ieškovės sutikimo, jai buvo sutrikdyta sveikata. Nurodė, kad pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakingas asmuo privalo atlyginti žalą tik įstatymų nustatytais atvejais, todėl, nesant įrodyta, jog neteisėti atsakovo veiksmai rekonstruojant šildymo sistemą buvo nusikalstami, t. y. kad žala padaryta nusikaltimu, bei kad žala padaryta asmens sveikatai ir kt. , sprendė, kad nėra nė vieno CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyto atvejo, duodančio pagrindo ieškovei priteisti neturtinę žalą. Toks sprendimas priimtas pirmosios instancijos teismui tinkamai taikius materialinės ir procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė.

Ieškovė skunde dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad ji yra palikta vyro, vaikų, apleista valdžios, yra neįgali moteris, jos pajamos yra nedidelės, tuo tarpu atsakovas yra darbingas, gerai uždirbantis. Tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad dėl to jos teisės turėtų būti ginamos ignoruojant CPK nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kad iš jos, kaip bylą pralaimėjusio asmens, neturėtų būti priteisiamos atsakovo naudai jo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė dėl savo sunkios turtinės padėties yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo iš jos, kaip pralaimėjusios bylą šalies, nepriteisti atsakovo patirtų ir įrodytų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.1 d, 98 str. 1 d). Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgus į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Būtent šia teise pasinaudojo pirmosios instancijos teismas, nes atsakovo patirtos 115,85 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios per didelėmis nepripažintinos, buvo sumažintos iki 78 Eur. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė pati netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir jai buvo paskirta teismo nuobauda- įspėjimas už teismo posėdžio tvarkos pažeidimą.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės nurodytų skunde aplinkybių: dėl jai po santuokos nutraukimo priklausančio turto dalies pardavimo ir teismo įpareigojimo per kelis mėnesius išsikelti iš parduoto turto gyvenamojo namo, nes šios aplinkybės nesusijusios su šios bylos ginču ir jos neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos priteistina atsakovui 200 Eur jo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą surašymą (CPK 98 str.3 d).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.