Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-669-280/2014

sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1733-837/2014 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams N. P., V. V., trečiajam asmeniui A. P., dėl paramos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė B. P. yra gimusi 1957-12-29, ieškovei iki 2015-05-26 nustatytas 65 proc. netektas darbingumas, todėl ji tik iš dalies darbinga (b. l. 13). Su buvusiu sutuoktiniu išsiskyrusi 2005-05-27 (b. l. 16), iki šiol kartu valdo po ½ žemės sklypo, (54 900 Lt vertės) ir gyvenamojo namo (195 000 Lt), esančių (duomenys neskelbtini), dalį (b. l. 6-7). Ieškovė gauna 643,71 Lt netekto darbingumo pensiją (b. l. 10-11), turi du pilnamečius vaikus N. P. (b. l. 17) ir V. P. (po santuokos – V. V.) (b. l. 18, 35). Ieškovė prašo iš kiekvieno iš vaikų priteisti po 100 Lt išlaikymo.

Ginčas byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus. Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį. Tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareigas nustato CK 3 knygos Antro skirsnio nuostatos. Apibendrinant įstatyminį reglamentavimą darytina išvada, jog sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Šalys neginčijo aplinkybės, kad ieškovė tinkamai atliko pareigą savo vaikams, juos tinkamai auklėjo ir prižiūrėjo, todėl nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar ieškovė įrodė, kad jai reikalinga parama iš jos pilnamečių vaikų.

Ieškovė gauna 643,71 Lt netekto darbingumo pensiją, kartu su buvusiu sutuoktiniu nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, kuriuo disponuodama, ieškovė turi realią galimybę pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad ieškovė turi nemažos vertės nekilnojamojo turto, tačiau reikia atsižvelgti į aplinkybę, jog šis turtas yra ieškovės gyvenamasis būstas, todėl ji negali jo išnuomoti, o pateikti byloje dokumentai (b. l. 103-107) patvirtina, kad parduoti šio turto ieškovei taip pat nepavyksta jau ilgą laiką. Ieškovė turi galimybę susigrąžinti 12 000 Lt indėlį, tačiau šiuo metu byla sustabdyta iki bus išnagrinėta kita susijusi byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, todėl B. P. realiai negali pasinaudoti šiomis lėšomis. Ieškovė tik iš dalies darbinga, serga reumatoidiniu artritu, pirmine koksartroze, todėl sunkiai vaikšto, jai sudėtinga susirasti darbą. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad B. P. yra reikalingas išlaikymas, kadangi vienintelis turimas nekilnojamasis turtas yra jos gyvenamasis būstas, ieškovė šiuo metu neturi santaupų, jos gaunamos pajamos nedidelės, todėl ieškovei šiuo metu nepakanka gaunamų lėšų pragyventi: įsigyti maisto, vaistų, drabužių, sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir šildymą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turi galimybę gauti išlaikymą iš buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimo sutartyje numatytais pagrindais, tačiau toks teismo argumentas nepagrįstas. Sutuoktinis, nutraukiant santuoką nebuvęs reikalingas išlaikymo, nutraukus santuoką net ir pasikeitus aplinkybėms, neturi teisės reikalauti išlaikymo, nes sutuoktinių tarpusavio pareiga atsiranda tik esant susituokus arba santuokos nutraukimo momentu. Tam, kad atsirastų teisės į išlaikymą, būtina nustatyti tokio išlaikymo reikalingumą. Šį reikalingumą patvirtinančios aplinkybės turi atsirasti esant santuokai, o tam tikri faktai, kurie nulemtų buvusio sutuoktinio išlaikymo reikalingumą, jiems įvykus po santuokos nutraukimo, nesuponuoja pareigos kitam buvusiam sutuoktiniui išlaikyti buvusį sutuoktinį. Taigi reikalauti pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su išlaikymu, galima tik tuomet, kai išlaikymas vienam iš sutuoktinių sutartyje jau buvo nustatytas. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo reikalingumas atsirado tik dabar, tuo tarpu santuoka nutraukta prieš beveik dešimt metų, todėl reikalauti išlaikymo iš buvusio sutuoktinio ji neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė negali gauti pajamų iš turimo gyvenamojo namo ar žemės sklypo, nes ten gyvena, o parduoti nepavyksta, todėl ieškovei reikalingas išlaikymas iš jos pilnamečių vaikų. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas naikina priimtą sprendimą ir priima naują sprendimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas N. P. gauna 3 134,14 Lt atlyginimą per mėnesį, su žmona augina dvi nepilnametes dukras, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b. l. 29-34), atsakovas V. V. gauna apie 2 959,52 Lt pajamų per mėnesį, su žmona augina mažametį sūnų, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra sudaręs kredito sutartį su AB SEB banku (b. l. 35-89). Apeliacinės instancijos daro išvadą, kad atsakovai turi galimybę kiekvienas skirti po 100 Lt motinos B. P. išlaikymui kas mėnesį, ši suma yra pakankama užtikrinti ieškovės pragyvenimą ir nepažeidžia atsakovų ar jų išlaikytinių interesų, todėl iš N. P. ir V. V. priteisia po 100 Lt išlaikymą iš kiekvieno B. P. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovus esant reikalui pasirūpinti ieškove, tačiau ieškovei paaiškintina, kad priteisiamas išlaikymas ir yra atsakovų pareigos pasirūpinti motina įgyvendinimas, todėl šis reikalavimas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus ieškovės finansinei padėčiai: pardavus nekilnojamąjį turtą, atgavus 12 000 Lt indėlio ar kt., pagerėjus sveikatai ar padidėjus gaunamoms pajamoms atsakovai turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo reikalingumo išnykimo ir prašyti priteistą išlaikymą sumažinti ar įpareigojimą teikti išlaikymą motinai panaikinti.

Priimant naują sprendimą, teismas taip pat paskirsto pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurią teikiant valstybė patyrė 466,17 Lt išlaidų (b. l. 101). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, todėl pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį ir apeliacinį skundą, tačiau ieškinį ir apeliacinį skundą iš dalies tenkinus, iš atsakovų priteisiamas 144 Lt žyminis mokestis (po 72 Lt iš kiekvieno iš atsakovų) (CPK 96 str. 1 d.). Byloje patirta 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovų į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (28,96 €) dydžio išlaikymą B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (28,96 €) dydžio išlaikymą B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 233 ( 67.48 €) Lt advokato pagalbos išlaidų, 72 Lt ( 20.85 €) žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 18 Lt ( 5.21 €) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 233 Lt (67.48 €) advokato pagalbos išlaidų, 72 ( 20.85 €) Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą ir 18 ( (5 ,21 €) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.