- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-187-843/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30399-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- J. S., A. M., M. S.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė; BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (2020 m. liepos 18 d. veika) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (2020 m. rugsėjo 23 d. veika) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, J. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtas dvi 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmes, ir paskiriant galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. M. ir M. S. (M. S.), tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1.1. J. S. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir neteisėtai platino narkotines medžiagas, o būtent: jis, 2019 m. liepos 18 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,001602 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,252 g narkotinės medžiagos – metadono, veikdamas bendrai su M. S. ir turėdamas tikslą parduoti dalį narkotinės medžiagos, t. y. 0,000137 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,024 g narkotinės medžiagos – metadono, 2019 m. liepos 18 d., apie 15.15 val., automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė A. M., kurias J. S. nurodymu iš minimo buto atnešė M. S.; likusią dalį, t. y. 0,001465 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,0228 g narkotinės medžiagos – metadono, jis (J. S.) toliau laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, taip pat minėtame bute laikė 0,69 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 13,2 %, asmeniniam vartojimui, iki 2019 m. liepos 18 d., 16 val., kai atliktos kratos minėtame bute metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.
1.2. Be to, J. S. ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 23 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, adresu: (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 0,817 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,3 %, iki 2019 m. rugsėjo 23 d., 15.12 val., kai atliktos kratos minėtame bute metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. S. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, o būtent J. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo neteisingai paskiriant bausmę. Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to J. S. paskyrė neteisingą bausmę. J. S. yra ligotas, jo sveikata prasta. Ši nustatyta aplinkybė, apelianto manymu, turi būti vertinama kaip išimtinė, kuri lengvina nuteistojo teisinę padėtį, kurios pagrindu galima švelninti jam paskirtą bausmę.
2.2. Skunde nurodoma, kad J. S. paskirta bausmė, atsižvelgiant į sunkią jo sveikatos, neįgalumo būklę, yra betikslė, t. y. nepasiekia visų paskirties tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, realizuoja iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, todėl neteisingas. Vertinant jo nubaudimui reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai įvertinant jo asmenybę, aiškiai matyti, kad tai netipinė nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens – nuteistojo situacija, kurios vertinimas skiriant teisingą bausmę ir teismo sprendimas turi būti išimtinis.
2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis J. S. anksčiau teistas 3 kartus, paskutinį kartą teistas prieš daugiau nei 16 metų, teistumas išnykęs. Realios laisvės atėmimo bausmės jis niekada nebuvo atlikęs. Jis nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą. Paminėtos aplinkybės apie nuteistojo asmenybę sudaro pagrindą teigti, kad J. S. asmenybė nėra pavojinga. Jo padaryta nusikalstama veika, nors ir priskiriama prie sunkių nusikaltimų, tačiau nėra smurtinė, sunkių pasekmių niekam nesukėlė. Paminėtos aplinkybės, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam realią 8 metų laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į nuteistojo nurodomas aplinkybes dėl jo neįgalumo bei į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą.
2.4. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas nuteistojo J. S. neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2045 m. vasario 23 d., kuriame nurodyta, kad jis yra nedarbingas, nustatytas jo darbingumo lygis – 15 procentų, tad asmuo yra netekęs 85 procentų darbingumo. J. S. nevaikšto, nejudina kojų ir nevaldo rankų, savarankiškai judėti gali tik su neįgaliojo vežimėliu, pats savimi pasirūpinti negali. Tai įrodo sudėtingą jo fizinę būklę, jis net neturi objektyvių galimybių atlikti jam skirtos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismas J. S. neįgalumo aspekto išsamiai neįvertino.
2.5. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nesilaikė BK bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų, tokiu būdu neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, nes teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį galėjo būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55-61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, esant kokiai nors unikaliai teisinei ar kitokiai socialinei situacijai, rodančiai, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
2.6. Apeliantas pažymi, kad J. S. 1998 m. sausio 28 d. buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Įvertinęs J. S. turimos negalios turinį, teismas galėtų nuspręsti, ar jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tik atlikus šiuos veiksmus spręstinas klausimas, ar dėl J. S. būklės jam yra tikslinga bausmę švelninti.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama J. S. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, skunde taip pat neginčijamos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) skirtos bausmės, tad šiais klausimais teisėjų kolegija nepasisakys. Apeliantas nesutinka tik su J. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, prašoma, įvertinus nuteistojo sveikatos būklę, paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
5. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. Taigi, pats įstatymų leidėjas, sankcijoje numatydamas alternatyvų neturinčią itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, šią nusikalstamą veiką vertino kaip itin pavojingą, keliančią pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nulemiančią įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes), J. S. skyrė minimalią sankcijoje numatytą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tokioje situacijoje apeliacinio skundo prašymas skirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę gali būti tenkintas tik taikant BK 62 straipsnio, 75 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog yra BK 62 straipsnio, reglamentuojančio švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visuma, todėl J. S. paskirta bausmė negali būti švelninama šio straipsnio pagrindu.
7. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu galiojusios redakcijos BK 75 straipsnio nuostatos nenumatė galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, skirtos už sunkų nusikaltimą, vykdymą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK 75 straipsnio redakcijos 3 dalyje yra numatyta tam tikra galimybė iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkų nusikaltimą, vykdymą. Iš ginčijamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino minėtų BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybes. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su padaryta išvada, kad šiuo atveju BK 75 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, kadangi nuteistojo padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriamas XXXVII skyriui, kuriame numatytų sunkių nusikaltimų padarymo atveju bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas.
8. Spręsdama dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino visumos minėtos teisės normos taikymui reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai netaikė minėtos teisės normos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį skiriant aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių priežasčių nuteistajam paskirta bausmė negali būti pripažinta kaip tinkamai individualizuota, kartu ji nėra teisinga bei proporcinga.
9. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-693/2019 ir kt.). Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. S. bausmę, atsižvelgė į šias aplinkybes. J. S. padarė tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą ir du baudžiamuosius nusižengimus. Papildomai pažymėtina, kad jo platinimo tikslu laikytų narkotinių medžiagų kiekis numatytą didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei du kartus, A. M. parduotos draudžiamos medžiagos nebuvo suvartotos, nes sulaikius A. M. jos buvo perimtos policijos pareigūnų. Iš nustatytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad J. S. vaidmuo padarant BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą buvo pagrindinis, narkotinių medžiagų pardavimui būtent J. S. iniciatyva buvo pasitelktas bendrininkas M. S.. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į J. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Jis yra teistas, tačiau teistumai išnykę, vieną kartą baustas administracine tvarka, yra nedarbingas, neįgalus, 1998 m. sausio 28 d. jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Įvertinęs nuteistojo prastą sveikatos būklę, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apylinkės teismas nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, atskirai vertinamos, nepasižymi dideliu išskirtinumu, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimui šiuo atveju turi įtakos jų visumos vertinimas ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankamas J. S. sveikatos būklės atskleidimas. Būtent šių aplinkybių visuma leido teisėjo kolegijai nuspręsti, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas J. S. aiškiai neatitinka teisingumo principo.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacinio skundo argumentus bei atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, papildomai apklausė nuteistąjį dėl jo sveikatos būklės, išreikalavo ir ištyrė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus dokumentus, sietinus su J. S. neįgalumo nustatymu (t. 5, b. l. 101-116). Šie įrodymai patvirtina, kad J. S. yra netekęs 85 procentų darbingumo, yra darbingas 15 procentų, toks neįgalumas jam nustatytas nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2045 m. vasario 23 d., tai yra iki senatvės pensijos amžiaus sukakties datos, nes asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio. Iš VšĮ Naujininkų poliklinikos 2016 m. lapkričio 11 d. siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nr. 271 duomenų matyti, kad nuteistajam J. S. diagnozuotos intrakranijinio sužalojimo pasekmės: potrauminė, vaistams atspari epilepsija; dažni generalizuoti toniniai kloniniai traukuliai (pagrindinė diagnozė); vėlyvoji smegenėlių ataksija; psichikos ir elgesio sutrikimai, atsiradę vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, toksinė metabolinė polineuropatija, tetraparezė; kairės kojos potrombozinis sindromas; abiejų pečių, alkūnių ir kelių sąnarių kontraktūros (kitos diagnozės). Pastaraisiais metais stebimas neurologinės būklės blogėjimas. Dėl progresuojančios vėlyvosios smegenėlių ataksijos ir pasikartojančių epilepsijos priepuolių ryškėja psichoemocinis sutrikimas, blogėja rankų ir kojų funkcija, nustatyta tetraparezė. Ligonis nevaikšto, naudojasi neįgaliojo vežimėliu, prižiūrimas namuose socialinių darbuotojų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. 4119 nurodyta pagrindinė J. S. nustatyta diagnozė: centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai (sunkios galvos smegenų traumos padariniai; kvadriplegija; ryškus cefalginis, vestibulotaksinis sindromas; epilepsija, daliniai su antrine generalizacija, priepuoliai, priepuolių padažnėjimas, vaistams atspari forma; metabolinė polineuropatija; vėlyvoji smegenėlių ataksija). Gretutinė diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas; vėlyvoji smegenėlių ataksija (ryškus cefalginis, vestibuloataksinis sindromas); kojų kitų giliųjų kraujagyslių flebitas ir tromboflebitas; sąnario kontraktūra. Tokia pati informacija nurodyta darbingumo lygio 2016 m. lapkričio 22 d. vertinimo akte Nr. 4119. Pagal savarankiškumo įvertinimo Barthel lentelę J. S. skirti 15 balų (visiškai priklausomas). Jo galimybės savarankiškai valgyti, judėti nuo invalido vežimėlio į lovą ir atgal, pasirūpinti asmens tualetu, naudotis tualetu, maudytis, vaikščioti lygiu paviršiumi, užlipti ir nusileisti laiptais, apsirengti ir nusirengti įvertinti po 0 balų, po 5 balus (iš galimų 10 balų) įvertintos tik jo galimybės judėti su invalido vežimėliu, žarnyno funkcijos kontrolė ir šlapimo pūslės kontrolė. Nuteistajam nuo 2016 m. lapkričio 7 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pats J. S. patvirtino teismui, kad judėti gali tik su vežimėliu viena koja atsistumdamas. Rankų ištiesti negali, gali tik laikyti šaukštą valgant, bet kartais jos dreba, dėl ko negali jo nulaikyti. Juo rūpinasi motina. Tokia jo sveikatos būklė yra apie 14-15 metų. Šie įrodymai patvirtina itin sunkią nuteistojo sveikatos būklę, kas mažina J. S. asmenybės pavojingumą.
12. Be to, minėti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą ir apie apsunkintas J. S. galimybes atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į E. Ž. Teisių Teismo išaiškinimus, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (2005 m. balandžio 7 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 53254/99, byla Karalevičius prieš Lietuvą).
13. Aptartų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalį bei J. S. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant ženkliai mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies minimumas.
14. Pagrindo tenkinti apeliacinio skundo prašymą ir skirti J. S. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliaciniame skunde akcentuojama itin sunki J. S. sveikatos būklė, nors ir yra bausmės skyrimui reikšminga aplinkybė, visgi nesutrukdė J. S. įvykdyti nusikalstamas veikas, nesumažino jų pavojingumo. Be to galimybės skirti švelnesnės rūšies bausmę nepagrindžia ir ankstesnių J. S. teistumų duomenys. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėti teistumai yra išnykę, tad jie gali būti vertinami tik kaip J. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Jis 1997 - 2004 metų laikotarpiu buvo teistas tris kartus už nusikalstamas veikas, sietinas su draudžiamomis medžiagomis, paskutinį kartą už sunkų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Jam du kartus buvo taikytas skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, buvo skirta ir arešto bausmė, tačiau šios bausmės tik iš dalies pasiekė prevencinius tikslus, nes J. S., nors ir praėjus ilgam laiko tarpui, tačiau ir vėl padarė su draudžiamomis medžiagomis sietinas nusikalstamas veikas, tarp jų ir sunkų nusikaltimą. Paminėtina ir tai, kad anksčiau minėti medicininiai ir neįgalumo nustatymo dokumentai patvirtina, jog J. S. po patirtos galvos smegenų traumos didelių sveikatos problemų, sietinų ir su rankų bei kojų judrumu, turi nuo 10 metų amžiaus, tai yra nuo 1990 metų. Jo sveikatos būklė yra blogėjanti, tam padarė įtaką ir 15 metų jo paties intraveniniu būdu vartotos draudžiamos medžiagos. Įvertinęs visumą minėtų duomenų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
15. Dėl apelianto skundo argumento, jog teismas, įvertinęs J. S. turimos negalios turinį, visų pirma turi nuspręsti, ar jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, pažymėtina, kad pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės (tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės), jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti jam būtų per sunku. Tokiu atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Taikant BK 76 straipsnį būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus. Pastarosios aplinkybės konstatavimas priskiriamas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į bausmės atlikimo įtaką sunkios nepagydomos ligos dinamikai, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kartu turi būti atsižvelgiama ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2012, 2K-524/2013, 2K-123-697/2015, 2K-235-648/2017).
16. Nagrinėjamoje byloje be jau aptartų aplinkybių yra nustatyta, kad J. S. sveikatos būklė nesutrukdė jam padaryti nei šioje byloje nagrinėjamas, nei 1997 – 2004 metais padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistųjų sveikatos priežiūrą įkalinimo įstaigose atlieka pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, laisvės atėmimo vietų ligoninė, o prireikus ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis). Šias aplinkybes įvertinęs kartu su jau minėtomis, apeliacinės instancijos teismas pagrindo taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas nenustatė.
17. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat ir visuomenės interesas gali būti užtikrinti taikant nuteistajam J. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti sumažinta. Konstatavus, kad dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą J. S. buvo paskirta neteisinga bausmė, ši nuosprendžio dalis keičiama, kartu keičiant ir susijusią nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
J. S. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti:
J. S. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti trijų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes, subendrinti bausmes, skirtas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirti subendrintą trijų metų laisvės atėmimo bausmę.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.