Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-05-10 · Administracinė byla Nr. eA-580-815/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-04-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-10
Bylos Nr.
eA-580-815/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02609-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė
Pareiškėjas
"Galinta"
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės taryba
Trečiasis asmuo
UAB „Santermita“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-580-815/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02609-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 12.17; 24.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Galinta“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T-365 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 7 eilutę.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus gavo Sprendimą, kuriuo 2021 metais nustatytas padidintas 3 procentų nekilnojamojo turto mokestis. Bendrovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris įtrauktas į Sąrašą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Bendrovei nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios pirmame aukšte.

3. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4, 11 punktais, pažymėjo, kad nebuvo atliktas statinio (duomenys neskelbtini), Kaune, techninės priežiūros patikrinimas, todėl patalpos negali būti pripažintos atitinkančiomis NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių veiksmų privalo imtis pareiškėjas (suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris, atsakovo nuomone, kelia pavojų žmonėms ar aplinkai), nenustatytas konkretus terminas, per kurį ginčo statinys turi būti suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Pareiškėjas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė esminių nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrėtu nuostatų, įtvirtintų NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje.

4. Pareiškėjas vadovavosi Aprašo 6 punktu, pažymėjo, kad Bendrovės patalpos, esančios pirmame namo aukšte, nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra tvarkingos, kadangi prieš ketverius metus savo lėšomis buvo atliktas išorinių pastato sienų kosmetinis remontas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pastato dalyje, priklausančioje pareiškėjui, tiek durys, tiek langai yra naujai pakeisti, todėl juos keisti nėra teisinio pagrindo. Pastatą administruoja UAB „Mano būstas“, kuriam pareiškėjas moka mokesčius, jie renka kaupiamąsias lėšas, todėl turi rūpintis pastato išore, stogų būkle ir t. t. Pastatą administruojanti bendrovė privalo rūpintis pastato išore ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausioji specialistė 2021 m. balandžio 2 d. atliko pastato – gyvenamojo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Pastatas), būklės bei statinio naudotojo atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimą ir surašė 2021 m. balandžio 2 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 04-7-65 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte užfiksuoti statinio trūkumai / defektai ir nustatytas terminas trūkumams pašalinti (iki 2021 m. birželio 30 d.). Patikrinimo akte užfiksuoti tokie Pastato defektai ir Pastato būklės vertinimas: „<...> pamatų, sienų, balkonų, stogo, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemos, kaminų būklė po 2020 m. gegužės 8 d. atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimo statinio nepagerėjusi: pamatų iš kiemo pusės tinkas cokolio aukštyje sutrūkinėjęs, vietomis gabalais nukritęs; sienų tinkas didesniame sienų plote sutrūkinėjęs, atšokęs, nukritęs, netvarkingai kabo laidai (ryšio ar televizijos); ypatingai bloga sienų būklė iš kiemo pusės: dažų spalva murzina, nublukusi, ant sienų netvarkingai kabo daug laidų ir kabelių, sienose gausu neaiškios paskirties skylių, vietomis pažeistos apdailos vietos užtinkuotos, kieme esančios statinio dalies sienose iš rytų ir vakarų pusių tarp langų daugelyje vietų matosi skilusios sienos, į šiaurės pusę esanti statinio dalis vertikaliai atitrūkusi, matomas plyšys (statinys turi galimos avarijos požymių), stogo danga susidėvėjusi, iš gatvės pusės architektūrinių elementų tinkas sutrūkinėjęs, aptrupėjęs, vietomis nukritęs (matyti atviras mūras), apskardinimas paveiktas korozijos, parapetai sutrūkinėję, iš kiemo pusės skilę, vietomis gabalais iškritę, apskardinimai, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema stipriai paveikta korozijos (atskirose vietose lietvamzdžiai ir latakai pakeisti, kaminų tinkas nutrupėjęs, matosi atviras mūras, langų mediniai rėmai susidėvėję, nesandarūs, dažų sluoksnis sutrūkinėjęs, vietomis angokraščiai nesutvarkyti (tinkas sutrūkinėjęs, nutrupėjęs), plastikinių langų būklė gera; balkonų laikančiosios konstrukcijos stipriai paveiktos korozijos, pagrindų gelžbetonio plokštės aptrupėjusios, kraštai nuskilę, matosi armatūra, vertikalios atraminės sienelės taip pat stipriai paveiktos korozijos, kieme esančio statinio balkonas iš vakarų pusės aptrauktas apsauginiu tinklu (balkonų būklė bloga); <...> visumoje statinio būklė bloga (turi galimos avarijos požymių).“

7. Atsakovas pažymėjo, kad su Patikrinimo aktu susipažino ir Patikrinimo aktą pasirašė statinio techninis prižiūrėtojas. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.07.03:2017) 84, 85 punktais ir pažymėjo, kad teisės aktai nustato pareigą daugiabučio namo savininkams užtikrinti statinio techninės priežiūros vykdymą, o statinio techninis prižiūrėtojas įgyvendina būtinas organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei užtikrinti ir atstovauja statinio savininkui.

8. Atsakovas nurodė, kad iš Patikrinimo akto matyti, jog Pastato techninis prižiūrėtojas buvo pasirašytinai supažindintas su Patikrinimo aktu, taip pat jame užfiksuotais Pastato defektais ir Pastato būklės vertinimu. Atitinkamai apie Pastato defektus, kurie įvardyti Patikrinimo akto 3 punkte, ir Pastato būklę, kuri įvertinta kaip bloga ir turinti avarinės būklės požymių, tapo žinoma ir pareiškėjui. Patikrinimo akto 2 punkte nustatyta, kad Pastato naudotojas privalo organizuoti patikrinimo metu pastebėtų defektų šalinimą ir apie Patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą (duomenys neskelbtini) seniūniją iki 2021 m. birželio 30 d.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Pastato būklės atitiktis Aprašo 4 punkto reikalavimams yra nulemta Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose numatytų aplinkybių. Pareiškėjas nepateikė nei duomenų, įrodančių, kad kompetentingos institucijos sprendimu būtų nustatytas nuosavybės teisės į turtą valdymo ar naudojimosi ribojimas, dėl kurio pareiškėjas negalėtų šalinti statinio defektų, nei duomenų, patvirtinančių, kad turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki turto įrašymo į sąrašą dienos. Atsakovas pažymėjo, kad analogiški defektai dėl Pastato buvo nustatyti 2020 m. gegužės 15 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-233.

10. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui Pastato trūkumai jau buvo nustatyti 2020 m. patikrinimo metu, apie juos pareiškėjas buvo informuotas – Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas (duomenys neskelbtini) seniūnija 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 04-2-490 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), Kaune“ informavo pareiškėją, kad 2020 m. gegužės 8 d. buvo atliktas pastato techninės priežiūros patikrinimas ir kad patikrinimo metu nustatyti pamatų, sienų, stogo, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemos ir kiti defektai. Prie minėto rašto pridėtas Patikrinimo aktas. Pastato dalies savininkas informuotas, kad, vadovaujantis Aprašo 4 punktu, Bendrovės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas – Negyvenamoji patalpa – Parduotuvė, (duomenys neskelbtini), Kaune, – gali būti įrašytas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir jam būtų taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Pareiškėjas minėtu raštu informuotas, kad per 20 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos jis turi teisę pateikti (duomenys neskelbtini) seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad statinio atitiktis Aprašo 4 punkto kriterijams yra nulemta vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui priklausančio Pastato dalies trūkumai jau buvo nustatyti 2020 m. patikrinimo metu, tačiau pareiškėjas minėtų trūkumų nepašalino iki šiol. Atsakovo teigimu, atsakingi už statinių naudojimo priežiūrą seniūnijos specialistai, įtraukdami Pastatą į Sąrašą, laikėsi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatų, Aprašo procedūrinių reikalavimų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, priėmė teisėtus sprendimus ir apie juos informavo pareiškėją Aprašo nustatytais terminais.

Atsiliepimas

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kad kai kurie Patikrinimo akte išdėstyti defektai yra būdingi visam pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune, kad pastatą administruoja UAB „Mano būstas“, kuriam pareiškėjas moka mokesčius, kad administratorius renka iš savininkų kaupiamąsias lėšas, todėl turi rūpintis pastato išore, stogu ir pan., neturi esminės įtakos šio ginčo teisingam išsprendimui, kadangi į ginčijamu Sprendimu patvirtintą Sąrašą įtraukti visi pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, dalių savininkai, tarp jų ir pareiškėjas. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas, būdamas nekilnojamojo turto dalies savininku, yra atsakingas už pastato dalies, jam priklausančios nuosavybės teise, priežiūrą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl jam priklausančios Pastato fasado į (duomenys neskelbtini) pusės atliktų kosmetinio remonto darbų neeliminuoja (duomenys neskelbtini) seniūnijos nustatytų ir Patikrinimo akte užfiksuotų defektų buvimo fakto. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, Sprendimo turinys yra aiškus ir pakankamas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Santermita“ pateikė byloje paaiškinimus, kuriais palaikė pareiškėjo skundą.

13. Paaiškinimuose pažymėjo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kuriuo buvo paskirta UAB „Mano Būstas“, įstatymas suteikia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statusą. Daugiabučio namo techninės priežiūros vykdymas buvo patikėtas šios srities profesionalui – administratoriui UAB „Mano Būstas“, kuriam tenka visos pastato techninės priežiūros organizavimo ir įgyvendinimo funkcijos bei atsakomybė už šių funkcijų tinkamą vykdymą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, turimi duomenys patvirtina, kad administratoriaus pareigos vykdytos (jeigu vykdytos) nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, netinkamai ir aplaidžiai, todėl netinkamo administratoriaus veikimo padariniai negali tekti pareiškėjui.

II.

14. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Sprendimu patvirtinto Sąrašo 7 eilutę ir priteisė iš atsakovo trečiajam suinteresuotam asmeniui 978,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas vadovavosi NTMĮ 2 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 4, 11 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo atliktas statinio (duomenys neskelbtini), Kaune, techninės priežiūros patikrinimas, todėl patalpos negali būti pripažintos atitinkančiomis NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių veiksmų privalo imtis pareiškėjas (suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris, atsakovo nuomone, kelia pavojų žmonėms ar aplinkai), nenustatytas konkretus terminas, per kurį ginčo statinys turi būti suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė esminių nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrėtu nuostatų, įtvirtintų NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje, o tai yra pagrindas panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą, nes jis neteisėtas iš esmės.

16. Teismas vadovavosi Aprašo 6 punktu, Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsniu, atkreipė dėmesį į LVAT praktiką ir pripažino, kad atsakovas neatliko įstatymais ir įstatymo įgyvendinamaisiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė administracinio akto konkrečiais ir objektyviais duomenimis), todėl pažeidė imperatyvias VAĮ 8 straipsnio nuostatas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, bei nesilaikė gero viešojo administravimo principo.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančios patalpos, esančios pirmame namo aukšte nuo (duomenys neskelbtini) pusės, yra tvarkingos, kadangi pareiškėjas prieš ketverius metus savo lėšomis atliko išorinių pastato sienų kosmetinį remontą. Teismas pažymėjo, kad Pastato dalyje, priklausančioje pareiškėjui, tiek durys, tiek langai yra naujai pakeisti, todėl juos keisti nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad visą pastatą administravo UAB „Mano būstas“, šiuo metu administruoja UAB „Santermita“, jie renka kaupiamąsias lėšas, todėl turi rūpintis pastato išore, stogų ir kt. bendro naudojimo patalpomis.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė specialaus teisės akto, kuris reglamentuotų konkrečias pastatų įrašymo į Sąrašą procedūras, jų tvarką, nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad Pastatas yra išnuomotas ir naudojamas ūkinei veiklai pagal paskirtį. Teismas nustatė, kad ginčo pastatui (negyvenamoji patalpa – parduotuvė) yra įregistruota pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos. Skundžiamame sprendime nėra pastabų apie tai, kad jis būtų nenaudojamas pagal paskirtį (dėl kitų pastatų, kurie nenaudojami pagal paskirtį, tokios pastabos nurodytos). Teismas darė išvadą, kad lieka neaišku, kokiu konkrečiu atveju ginčui aktuali tvarka, kriterijai, kurių pagrindu prekybos paskirties objektas priskiriamas prie apleistų pastatų.

19. Teismas nustatė, kad iš Patikrinimo akto matyti, jog reikalavimai keliami daugiabučio pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklei, t. y. nurodoma, kad prasta yra namo pamatų, sienų, balkonų, stogo, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemų, kaminų būklė. Apskritai statinio būklė įvertinta kaip bloga. Teismas nurodė, kad individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas).

20. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad reikalavimas yra be motyvų, įpareigojimai nustatyti pareiškėjui, nors pats atsakovas teigia, kad pastato bendraturčiai turi įvykdyti įpareigojimus bendrai. Teismas darė išvadą, kad Patikrinimo aktas yra surašytas ir pateiktas pareiškėjui vykdyti nesilaikant VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, pažeidžiant gero administravimo principą. Teismas pripažino, kad reikalavimas yra be motyvų, o nustatyto įpareigojimo – atlikti dalinę statinio ekspertizę dėl skilusių sienų statinio būklei įvertinti, statinį suremontuoti pagal ekspertizės išvadas – pareiškėjas negali įvykdyti vien dėl to, kad jis nėra viso pastato savininkas, jis yra tik vienas iš šio pastato bendraturčių. Teismas pažymėjo, kad tokių darbų atlikimui numatytas iki 2021 m. birželio 30 d. terminas yra nerealus, kadangi vien ekspertizės atlikimas užima gana ilgą laiką. Teismo vertinimu, atsakovas pateikė pareiškėjui faktiškai neįvykdomus reikalavimus ir nemotyvavo, kaip pareiškėjas turi atlikti jam pateiktus reikalavimus.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas ginčija Sąrašo 7 eilutę, kuria į Sąrašą įtrauktas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau įtraukimo į Sąrašą pagrindu yra Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 04-7-65, kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto būklė, ir jis sudarė pagrindą pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą įtraukti į Sąrašą. Teismas konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą, nesilaikė VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes priimtame akte nėra nurodyta aiški nustatytų pareiškėjo pareigų apimtis, t. y. įpareigojimai suformuluoti taip, kad pareiškėjas jų negali objektyviai įvykdyti, administracinis aktas yra nemotyvuotas (nenurodyta, dėl kokių konkrečių aplinkybių ir kokiomis teisės aktų normomis vadovaujantis buvo suformuluotas minėtas įpareigojimas pareiškėjui). Teismas pripažino, kad įtraukimas į Sąrašą yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

22. Pasisakydamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti. Teismui priėmus sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti, teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl jis įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro jo realiai patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7 punktais ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisė iš atsakovo 978,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

23. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

24. Atsakovas vadovaujasi NTMĮ 2 straipsnio 1 dalimi, STR 1.07.03:2017 84, 85, 11, 12 punktais ir daro išvadą, kad teisės aktai nustato pareigą daugiabučio namo savininkams užtikrinti statinio techninės priežiūros vykdymą, o statinio techninis prižiūrėtojas įgyvendina būtinas organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei užtikrinti bei atstovauja statinio savininką. Atsakovas pažymi, kad Pastato techninis prižiūrėtojas buvo pasirašytinai supažindintas su Patikrinimo aktu bei jame užfiksuotais Pastato defektais ir Pastato būklės vertinimu. Patikrinimo akto 4 punkte nustatyta, kad Pastato naudotojas privalo organizuoti patikrinimo metu pastebėtų defektų šalinimą bei apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą (duomenys neskelbtini) seniūniją iki 2021 m. birželio 30 d. Atsakovas daro išvadą, kad Patikrinimo aktas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas nenustatė jokio termino Pastato trūkumams šalinti ir tuo būdu pažeidė NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Patikrinimo akto 4.3 punkte nurodyta, jog reikalingas viso statinio remontas, nurodyta organizuoti 3 punkte išvardintų defektų šalinimą bei rekomenduojama atlikti statinio ekspertizę dėl skilusių sienų statinio būklei įvertinti, statinį suremontuoti pagal ekspertizės išvadas (Patikrinimo akto reikalavimas Nr. 3). Atsakovo teigimu, minėti Patikrinimo akto duomenys paneigia teismo teiginius, jog atsakovas nenurodė, kokių veiksmų privalo imtis pareiškėjas (suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris, atsakovo nuomone, kelia pavojų žmonėms ar aplinkai).

25. Atsakovas vadovaujasi Aprašo 8 punktu ir pažymi, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pastato būklės atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose numatytų aplinkybių, todėl Pastatas Sprendimu 7 eilute įtrauktas į Sąrašą.

Atsiliepimas

26. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai perkėlė pastato bendraturčių pareigą rūpintis statiniu ir jo bendrojo naudojimo konstrukcijomis administratoriui. Tokios teismo išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 ir 4.85 straipsnių nuostatoms. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, kaip pastato bendrojo naudojimo patalpų ir pagrindinių namų konstrukcijų bendrasavininkas, yra atsakingas už minėtų pastato dalių išlaikymą, priežiūrą, būklę. Atsakovas pažymi, kad, nors pareiškėjas pateikė daugiabučio namo savininkų balsavimo protokolą, iš kurio matyti, kad sprendimui dėl statinio remonto darbų ir ekspertizės atlikimo nebuvo pritarta, tačiau tai neužkerta kelio pakartotinai organizuoti pastato patalpų savininkų susirinkimus ar kitokių sprendimų dėl pastato būklės tvarkymo darbų priėmimą. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, kaip ir kiti Pastato butų ir kitų patalpų savininkai, turi pareigą išlaikyti bendrojo naudojimo objektus, proporcingai jų turimos nuosavybės daliai, priimti sprendimus dėl bendrosios nuosavybės objektų tvarkymo ir priežiūros, skirti lėšų pastato remontui. Tai, kad pareiškėjas yra atlikęs jam priklausančios pastato fasado dalies kosmetinio remonto darbus, atsakovo teigimu, neeliminuoja (duomenys neskelbtini) seniūnijos nustatytų ir Patikrinimo akte užfiksuotų defektų buvimo fakto.

27. Atsakovas pažymi, kad Patikrinimo akte nurodyti defektai atitinka Aprašo 4 punkte nustatytus kriterijus, kas sudarė teisinį pagrindą įtraukti Pastato dalį į Sąrašą. Atsakovo teigimu, teismas, pripažindamas, kad byloje pateiktos fotonuotraukos ir Patikrinimo aktas patvirtina esminę aplinkybę, kad pastatas turi visą eilę defektų, kurie atitinka Aprašo 4 punkte išdėstytus kriterijus, nevertino fakto, kad pareiškėjas yra negyvenamųjų patalpų, esančių Pastate, savininkas ir jam kyla prievolė dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Atsakovas pažymi, kad teismas neteisingai aiškino CK 4.82, 4.83 straipsnių normas dėl daugiabučio namo savininkų prievolės prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir konstrukcijas, ir padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas yra atsakingas tik už jam priklausančios statinio dalies būklę, kas prieštarauja CK 4.83 straipsnio nuostatoms. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui nėra priskirta konkreti bendrąja daline nuosavybės teise valdoma pastato fasado dalis, atsakovas nurodo, kad pareiškėjas yra atsakingas už pastato bendrųjų konstrukcijų ir pastato elementų išlaikymą ir priežiūrą solidariai su kitais savininkais.

28. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino nustatytų pastato defektų ir jų atitikties Aprašo 4 punkto kriterijams, tačiau atsakovui perkėlė pareigą nurodyti teisės aktus, reglamentuojančius konkrečias pastatų įrašymo į sąrašą procedūras, jų tvarką, nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ar statinių nustatymo kriterijus. Atsakovas daro išvadą, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neobjektyviai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, pripažinęs, kad pastato trūkumai yra nustatyti ir užfiksuoti seniūnijos Akte, trūkumai nebuvo pašalinti per seniūnijos Akte nustatytą terminą, kas sudarė pagrindą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti pastato būklę keliančia pavojų aplinkiniams.

Atsiliepimas

29. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas, todėl prieštarauja VAĮ reikalavimams ir turi būti naikinamas. Atsakovo teigimu, Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Sprendimo preambulėje išvardintų teisės normų turinys atskleidžia tokio sprendimo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, jo motyvus: apibrėžia, koks nekilnojamasis turtas yra laikomas apleistu ar neprižiūrimu, kada toks turtas gali būti įtraukiamas į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nurodo, kad savivaldybės taryba turi įgalinimus tvirtinti tokį sąrašą bei nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka bei jį pasirašo tokius įgalinimus turintis viešojo administravimo subjektas. Atsakovas pažymi, kad Sprendimo turinys yra aiškus ir pakankamas, leidžiantis šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

30. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Bendrovės patalpos, esančios pirmame namo aukšte, nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra tvarkingos, kadangi Bendrovė prieš keturis metus, savo lėšomis atliko išorinių pastato sienų kosmetinį remontą, be to, tiek durys, tiek langai yra naujai pakeisti. Pareiškėjas pažymi, kad iš gatvės pusės prie įvažos nulipimo į patalpas laiptų pakopos aptrupėjusios, ant laiptų gausu tinko duženų ir t. t., tačiau šios patalpos Bendrovei nepriklauso. Bendrovei taip pat nepriklauso balkonai, bet nurodyta juos sutvarkyti pareiškėjui, taip pat ir nukarusius laidus, kurie yra virš Bendrovės pastato dalies ir jie nėra susiję su Bendrovės pastato dalies elektrifikacija. Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrovės patalpų išorinės sienos dalis baigiasi ties betonine linija ir grotuoti langai jau nėra Bendrovės nuosavybė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pastatą administravo UAB „Mano būstas“, kuriam buvo mokami mokesčiai, jie rinko kaupiamąsias lėšas, todėl ir turėjo rūpintis pastato išore, stogu ir t. t.

32. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo atliktas statinio (duomenys neskelbtini), Kaune, techninės priežiūros patikrinimas, todėl patalpos negali būti pripažintos atitinkančiomis NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių veiksmų privalo imtis pareiškėjas (suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris, atsakovo nuomone, kelia pavojų žmonėms ar aplinkai), nenustatytas konkretus terminas, per kurį ginčo statinys turi būti suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė esminių nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrėtu nuostatų, įtvirtintų NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

33. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepateikė specialaus teisės akto, kuris reglamentuotų konkrečias pastatų įrašymo į Sąrašą procedūras, jų tvarką, nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo kriterijus. Pareiškėjas paaiškina, kad ginčo Pastatas yra išnuomotas ir naudojamas ūkinei veiklai pagal paskirtį. Sprendime nėra pastabų apie tai, kad jis būtų nenaudojamas pagal paskirtį, todėl lieka neaišku, kokiu konkrečiu atveju ginčui aktuali tvarka, kriterijai, kurių pagrindu prekybos paskirties objektas priskiriamas prie apleistų pastatų.

34. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Sprendime nėra nurodyta aiški nustatytų pareiškėjo pareigų apimtis, t. y. įpareigojimai suformuluoti taip, kad pareiškėjas jų negali objektyviai įvykdyti, administracinis aktas yra nemotyvuotas (nenurodyta, dėl kokių konkrečių aplinkybių ir kokiomis teisės aktų normomis vadovaujantis buvo suformuluotas minėtas įpareigojimas pareiškėjui). Pareiškėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl tai akivaizdžiai nesuderinama su VAĮ reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T-365 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašo 7 eilutę. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, panaikino Sprendimu patvirtinto Sąrašo 7 eilutę, nurodė, kad atsakovas pažeidė imperatyvias VAĮ nuostatas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, bei nesilaikė gero viešojo administravimo principo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančios patalpos, esančios pirmame namo aukšte nuo (duomenys neskelbtini) pusės, yra tvarkingos, kadangi pareiškėjas prieš ketverius metus savo lėšomis atliko išorinių pastato sienų kosmetinį remontą. Teismas pažymėjo, kad Pastato dalyje, priklausančioje pareiškėjui, tiek durys, tiek langai yra naujai pakeisti, todėl juos keisti nėra pagrindo. Teismas taip pat konstatavo, kad dokumentuose nurodyti įpareigojimai pareiškėjai negali būti pripažinti atitinkančiais NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes juose nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių veiksmų privalo imtis pareiškėjas, nenustatytas konkretus terminas, per kurį ginčo patalpa turi būti suremontuota, rekonstruota ar pan.

36. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti, o pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo vertinimu, skundžiama Sprendimo dalis atitinka VAĮ reikalavimus.

37. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas su mokesčiais ir kitais privalomaisiais mokėjimais susijusias Konstitucijos nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (inter alia (be kita ko) 2000 m. kovo 15 d., 2006 m. sausio 24 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimai). Tvarka, pagal kurią apskaičiuojama, kokio dydžio mokestį turi mokėti konkretus mokesčio mokėtojas, gali būti nustatoma ir poįstatyminiu teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-1062/2021).

38. NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje (šiai bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.), be kita ko, nustatyta, kad apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas yra toks nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Taigi, pagal NTMĮ 2 straipsnio 1 dalį, tam, kad nekilnojamasis turtas būtų įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, turi būti išpildytos šios sąlygos: 1) nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) nekilnojamasis turtas nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021).

39. Pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusio Aprašo 4 punktą, į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai, atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, langų ar kitų statinio angų sandarinimui panaudotos kitokios nei statinio projekte numatytos medžiagos ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų).

40. Byloje nustatyta, kad Patikrinimo akte, kuris surašytas 2021 m. balandžio 2 d., pareiškėjui duotas terminas iki 2021 m. birželio 30 d. atlikti viso statinio remontą, o taip pat rekomenduota atlikti dalinę statinio ekspertizę dėl skilusių sienų statinio būklei įvertinti, statinį suremontuoti pagal ekspertizės išvadas. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės patalpos, esančios pirmame namo aukšte nuo (duomenys neskelbtini) pusės, pasak pareiškėjo, yra tvarkingos, kadangi Bendrovė prieš keturis metus, savo lėšomis atliko išorinių pastato sienų kosmetinį remontą, be to, tiek durys, tiek langai yra naujai pakeisti (žr. byloje esančias fotonuotraukas). Kitos, netvarkingos, statinio patalpos Bendrovei nepriklauso. Bendrovei taip pat nepriklauso balkonai, bet nurodyta juos sutvarkyti pareiškėjui, taip pat ir nukarusius laidus, kurie yra virš Bendrovės pastato dalies ir jie nėra susiję su Bendrovės pastato dalies elektrifikacija. Vadinasi, Patikrinimo akte buvo pateikti neaiškūs nurodymai, neapibrėžiantys, ką tiksliai turi suremontuoti pareiškėjas, nes nurodyta suremontuoti visą statinį, kuris, kaip minėta, visas Bendrovei nepriklauso. Tokie nurodymai negali būti laikomi atitinkančiais NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Patikrinimo akte pateiktas terminas nėra ir negalėjo būti pakankamas suremontuoti visą statinį (kurio pareiškėjas ir negali viso suremontuoti), taip pat iki tol dar parengti statinio ekspertizę. Taigi, skundžiamu Sprendimu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, nes ne visas statinys, o tik jo pirmo aukšto patalpos, nuosavybės teisėmis priklauso Bendrovei, kad būtent pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos buvo remontuotos, be kita ko, sudedant langus bei duris. Remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Patikrinimo akte nenustatyti apibrėžti, aiškūs reikalavimai, kokių veiksmų ir kokios statinio dalies, nes pareiškėjui visas statinys nuosavybės teise nepriklauso, atžvilgiu privalo imtis pareiškėjas) ir vadovaudamasi NTMĮ 2 straipsnio 1 dalimi bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios patalpos nepagrįstai buvo įtrauktos į Sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T-365 patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašo 7 eilutę.

41. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pareiškėjas, kaip bendrasavininkas, yra atsakingas už Pastato dalių išlaikymą, priežiūrą, būklę. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 3 d.). Atsižvelgusi į aptartas namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises, jų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nei vieno iš Pastato butų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų pareiga, susijusi su bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama prižiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu, negali būti suabsoliutinama ir NTMĮ numatytos priemonės už apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą taikymo kontekste, t. y. tokia priemonė gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei yra sąlygos ją taikyti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3175-624/2021). Tačiau pareiškėjui buvo nurodyta „atlikti viso statinio remontą“ ir organizuoti paminėto defekto šalinimą (žr. Patikrinimo aktą), taigi, net neatžvelgta į tai, kad pareiškėjui visas Pastatas nuosavybės teisėmis nepriklauso.

42. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į Patikrinimo akto turinį ir jo trūkumus NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme, panaikino atsakovo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T-365 patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2021 metų sąrašo 7 eilutę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė