Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-1257-1062/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-02
Bylos Nr.: eA-1257-1062/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-02589-2019-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto savivaldybės tarybai
Pareiškėjas: RUAB ,,LUCANICA"

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-1257-1062/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02589-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 24.6; 24.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl rašto ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Lucanica“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. spalio 30 d. raštą Nr. (19-2.)-J1-1620 „Dėl apleisto ir neprižiūrimo, naudojamo ne pagal paskirtį statinio“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 (toliau – ir Sprendimas) 5 punktą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teises į pastatą – baseiną, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Šios sutarties pagrindu taip pat iki 2096 m. rugpjūčio 26 d. nuomojasi Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Administracija Raštu informavo, kad Pastatas, vadovaujantis Tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 patvirtinto Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), Tarybos Sprendimu, kuris pateiktas kaip Rašto priedas, yra įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, patvirtintą Tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T2-217, (toliau – ir Sąrašas), ir dėl to Pastatui numatyta taikyti padidintą nekilnojamojo turto mokestį, nustatytą Tarybos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T2-97 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2020 metams nustatymo” 1.5 punkte (t. y. 3,0 procentai nekilnojamojo turto mokestinės vertės). Pareiškėjas vertino, jog Raštas bei Sprendimas yra nepagrįsti, priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pastato įtraukimas į Sąrašą buvo atliktas ne pagal aukštesnę juridinę galią turinčio teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ), nustatytus imperatyvius reikalavimus, Tarybai veikiant ultra vires (viršijant įgaliojimus); Pastato įtraukimas į Sąrašą buvo atliktas pažeidus Tvarkos apraše numatytą išankstinio informavimo pareigą. NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje imperatyviai reikalaujama, jog nekilnojamojo turto įtraukimas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą turi būti vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (ar jos įgaliota institucijos) nustatytus kriterijus. NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka ir atitinkami reikalavimai dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., priėmus NTMĮ 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-430. NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas – reikalavimas, kad nekilnojamojo turto įtraukimas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą būtų vykdomas išskirtinai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (ar jos įgaliota institucijos) nustatytus kriterijus, pagal įstatymo leidėjo valią yra skirtas apriboti savivaldybių toleruojamą ydingą praktiką (piktnaudžiavimą įgaliojimais) padidintu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu apmokestinti ir kitą nei apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą.

4. Pareiškėjas iš NTMĮ 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2826 aiškinamojo rašto dalies darė išvadą, kad faktą, jog Palangos miesto savivaldybė dar nuo 2014 metų toleruoja ydingą padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymo praktiką, yra akcentavęs ir įstatymo leidėjas. Pareiškėjas vertino, jog Palangos miesto savivaldybė to nepaiso ir toliau veikia viršydama nustatytos kompetencijos ribas.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas nurodė, kad Rašte ir Sprendime yra nurodoma, jog priimant sprendimą įtraukti Pastatą į Sąrašą ir numačius Pastatui taikyti padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, buvo remiamasi vien tik (išskirtinai) Tarybos priimtais sprendimais (ir Tvarkos aprašu). Vyriausybė (ar jos įgaliotos institucijos) nėra patvirtinusi atitinkamų kriterijų, tačiau ši teisinio reglamentavimo spraga, bet kokiu atveju, nesuteikia teisės Tarybai peržengti jai numatytos kompetencijos ribas, „perimant” centrinės valdžios institucijų įgaliojimus. Priešingas aiškinimas lemtų, jog būtų nesilaikoma įstatymu (šiuo atveju – NTMĮ) nustatytos tvarkos ir pažeidžiami viešosios teisės principai, ir tai formuotų visuomenėje visiško nepasitikėjimo valdžia mentalitetą, taip pat sudarytų prielaidas savivaldybės institucijoms piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad įtraukus Pastatą į Sąrašą, numačius jam taikyti padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, Taryba veikė ultra vires, kadangi priimant atitinkamus administracinius aktus nebuvo remtasi NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatytais imperatyviais reikalavimais. Pareiškėjas teigė, kad informavimo pareiga tiesiogiai išplaukia iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies, tačiau nei iš Administracijos, nei iš Administracijos Viešosios tvarkos ir / ar Statybos skyrių nėra ir niekada nebuvo (net ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais) gavęs jokios informacijos apie tai, jog būtų inicijuotos Pastato patikrinimo vietoje procedūros ar juo labiau – gavęs tokių patikrinimų rezultatų. Pastatas bet kokiu atveju negali būti traktuojamas, kaip neva atitinkantis kurį nors iš Tvarkos apraše nustatytų kriterijų, kadangi nėra jokios objektyvios informacijos ir nebuvo informuota apie tam tikras aplinkybes, susijusias Pastato patikrinimu.

Atsiliepimas

7. Atsakovai Administracija ir Taryba (toliau – ir atsakovai) atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovai nurodė, kad statinių naudojimo priežiūra yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punkte nustatyta savarankiškoji savivaldybių funkcija. Pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus statinių naudojimo priežiūrą, išskyrus energetikos objektų, susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, hidrotechnikos statinių, atlieka savivaldybių administracijos. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės, įgyvendindamos savarankiškąsias funkcijas, turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškų funkcijų atlikimą.

9. Atsakovai teigė, kad Taryba 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-109 „Dėl nekilnojamo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo” 2 punktu įpareigojo Administraciją sudaryti ir patvirtinti sprendimo 1.5. punkte nurodyto nekilnojamojo turto (turto, kuris yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas, arba naudojamas ne pagal paskirtį) sąrašą bei iki einamųjų metų gruodžio 1 d. pateikti informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pagrindas Tarybai nustatyti konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, be kita ko, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto naudojimą, jo technines savybes, priežiūros būklę, yra įtvirtintas NTMĮ 6 straipsnio 2 dalyje.

10. Atsakovai pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 7 punkte yra nustatyta, kad objektai, kurie buvo įtraukti į praėjusių metų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą ir nebuvo kreiptasi dėl jų išbraukimo iš šio sąrašo, automatiškai yra įtraukiami į Sąrašą. Pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Al-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo” (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas), sudarytu Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. Al-298 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo” pagrindu, įrašytas į 2018 metų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą (toliau – ir 2018 m. Sąrašas). Įsakymas yra nenuginčytas ir galiojantis, skelbiamas Palangos miesto savivaldybės tinklalapyje www.palanga.lt, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytais reikalavimais.

11. Atsakovai nurodė, kad kadangi pareiškėjui priklausantis Pastatas atitinka Tvarkos aprašo 5.7 ir 7 punktuose nustatytus apleistam, nenaudojamam statiniui nustatytus kriterijus, bei buvo įrašytas į 2018 m. Sąrašą, šis Pastatas Tarybos Sprendimu įtrauktas į Sąrašą. Apie priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Raštu.

12. Atsakovai teigė, jog Administracijos Statybos skyriaus vyriausioji specialistė, dalyvaujant Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajam specialistui ir pareiškėjo direktoriui, atliko Pastato techninės priežiūros patikrinimą ir surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-15, kuriame nurodyta, kad Pastatas nenaudojamas pagal paskirtį, statinio būklė bloga, naudoti pastatą nesaugu.

II.

13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo RUAB „Lucanica“ skundą atmetė.

14. Vertindamas Sprendimo 5 punkto pagrįstumą ir teisėtumą, teismas aptarė NTMĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mokesčio mokėtojo sąvoką, 4 straipsnyje nurodytą mokesčio objektą, 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą savivaldybės tarybos prerogatyvą nustatyti konkretų mokesčio tarifą ir iš bylos duomenų nustatė, kad Tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T-147 patvirtintas Tvarkos aprašas reglamentuoja Sąrašo sudarymo ir keitimo tvarką bei procedūras. Teismas analizavo Tvarkos aprašo 2–3, 5–7 punktus ir priėjo prie išvados, jog šio ginčo įrodinėjimo dalykas iš esmės yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), būklė, t. y. šiuo atveju svarbu įvertinti, ar Pastatas atitinka statybą ir statinių priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nustatė, kad Administracijos direktorius 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu patvirtino 2018 m. Sąrašą, kuriuo pareiškėjo Pastatas įtrauktas į Sąrašą. Administracija 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (4.29)-D3-3416 patikslino 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą. Pareiškėjas su minėtais administraciniais aktais nesutiko ir kreipėsi į teismą su skundu dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 6 d. nutartimi skundo reikalavimų dalį dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo ir Administracijos 2018 m. lapkričio 12 d. rašto panaikinimo atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-231-624/2019 paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutartį. Teismas konstatavo, kad Sprendimo priėmimo metu 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas bei Administracijos 2018 m. lapkričio 12 d. raštas nebuvo nuginčyti teisme ir buvo galiojantys.

16. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuris patvirtina, jog Pastato fizinio nusidėvėjimo procentas – 38 proc., Administracijos Statybos skyriaus 2019 m. liepos 9 d. Statinio (- ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. SS19-15 (toliau – ir Aktas) fotonuotraukų, kuriose nurodyta vaizdo fiksavimo data (2019 m. liepos 9 d.), nustatė, jog Pastato būklė bloga: apdailos plokštės vietomis suskilusios, nukritusios, plytų mūro konstrukcijos vietomis atviros, nutrupėjusios; medinės apdailos lentelės paveiktos klimato poveikio, vietomis sutrūnijusios, nuplėštos; stogo danga, pastato lietaus nuvedimo sistema, pastato inžinerinės sistemos pažeistos; parapetų apskritimai vietomis nuplėšyti; pirmo aukšto langai ir patekimo į pastatą angos užkaltos plokštėmis, antro aukšto langai atviri. Akte nustatyta, jog Pastatas neeksploatuojamas, patikrinime dalyvavo pareiškėjo direktorius, todėl teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui Akte nurodytos aplinkybės Sprendimo priėmimo metu buvo žinomos. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad nėra jokios objektyvios informacijos ir nebuvo informuota apie tam tikras aplinkybes, susijusias Pastato patikrinimu.

17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui priklausantis Pastatas jau ne pirmą kartą yra įtraukiamas į Sąrašą, tačiau jis neteikė duomenų, kad iki Sprendimo priėmimo dienos buvo atlikti kokie nors Pastato remonto darbai jo viduje ar išorėje (tai patvirtinančių įrodymų teismui pareiškėjas nepateikė). Teismas pažymėjo, kad byloje yra pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštas „Dėl statinio techninės priežiūros patikrinimo”, skirtas Administracijos Statybos skyriui, kuriuo informuojama apie tai, kad 2019 m. liepos 19 d. buvo pasirašyta sutartis, kurios pagrindu vyksta Pastato remontas, pastatas yra saugus naudoti, tačiau kitų duomenų apie teisėtai atliktus statybos ar rekonstrukcijos darbus nuo paskutinio patikrinimo vietoje datos (2019 m. liepos 9 d.) nepateikta, t. y. pareiškėjas teismui neteikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo priėmimo dienos Pastato būklė pasikeitė ar yra kitokia, nei nurodyta Akte. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog Sprendimo priėmimo metu Pastatas atitiko statybą ir statinių priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus kriterijus, todėl sprendė, kad Pastatas pagrįstai buvo įtrauktas į Sąrašą.

18. Dėl pareiškėjo abejonių dėl Tvarkos aprašo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, teismas nurodė, kad bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė, aptarė ginčo dėl norminio administracinio akto teisėtumo nagrinėjimo tvarką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) II skyriuje, ABTĮ 113–114 straipsnio nuostatas ir nustatė, kad pareiškėjas neprašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ir įvertinti, ar konkrečios Tvarkos aprašo nuostatos atitinka konkrečių aukštesnės galios teisės aktų nuostatas, o tik nurodo, kad Tvarkos aprašas prieštarauja NTMĮ projekto aiškinamojo rašto aiškinimams dėl NTMĮ siekiamų tikslų bei tai, kad Vyriausybė (ar jos įgaliotos institucijos) šiuo metu nėra patvirtinusi atitinkamų kriterijų. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Tvarkos aprašo galimo neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams, teismas sprendė, kad dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo teisėtumo nekyla abejonių, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl Pastato įtraukimo į Sąrašą atlikimo ne pagal aukštesnę juridinę galią turintį teisės aktą.

19. Teismas aptarė Tvarkos aprašo 8, 13–14 punktus ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Pastatas jau 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu buvo įtrauktas į 2018 m. Sąrašą. Dėl nurodytos priežasties teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta procedūra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie priimtą Sprendimą buvo informuotas Raštu, todėl darė išvadą, jog Tvarkos aprašo 14 punkto nuostata taip pat nebuvo pažeista.

20. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jis yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui priklausantis Pastatas įtrauktas į Sąrašą, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos nėra pagrindo.

21. Teismas, vertindamas Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, iš jo turinio nustatė, kad pareiškėjas juo yra informuojamas apie tai, kad vadovaujantis Tvarkos aprašu, Sprendimu Pastatas įtrauktas į Sąrašą, nurodyta, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo 15 punktu, pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą prašymą išbraukti Pastatą iš Sąrašo ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Rašte pažymėta, kad nepateikus tokių aplinkybių, Pastatas bus įtrauktas į galutinį sąrašą ir jam bus taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokestis.

22. Teismas priminė Tvarkos aprašo 14–15 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad Rašte pateikta tik informacija apie tai, kad priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjo Pastatas yra įtrauktas į Sąrašą, nurodytos Tvarkos aprašo 14 punkto nuostatos bei pažymėta, kad nepateikus prašomų pateikti dokumentų arba aplinkybių, Pastatas bus įtrauktas į galutinį sąrašą ir jam bus taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokestis. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, sprendė, kad jis iš esmės yra išvestinis iš Sprendimo ir galėtų būti panaikintas, panaikinus Sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjui priklausantis Pastatas buvo įtrauktas į Sąrašą. Teismas nurodė, kad inicijuodamas administracinį ginčą ir siekdamas Rašto panaikinimo, pareiškėjas nenurodė, kodėl Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nenurodė, kaip (ir kokią) jis daro įtaką jo teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams, kaip, teismui patenkinus pareikštą reikalavimą panaikinti Raštą, būtų apgintos jo teisės (interesai). Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė pareiškėjo prašymą panaikinti Raštą.

III.

23. Pareiškėjas RUAB „Lucanica“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjo argumentai dėl Pastato įtraukimo į Sąrašą atlikimo ne pagal aukštesnę juridinę galią turintį teisės aktą, yra be motyvų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Pastato įtraukimas į Sąrašą negali būti laikomas teisėtu, kadangi, visų pirma, pats Sąrašo sudarymas yra neteisėtas, nes jį sudarydama Taryba veikė ultra vires, t. y. rėmėsi išimtinai tik savo pačios parengtu Tvarkos aprašu, kuris, pareiškėjo įsitikinimu, daugiau nei akivaizdžiai prieštarauja NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems imperatyvams. Nei Administracijos Rašte, nei Tarybos Sprendime nėra nurodyta, kad priimti sprendimai traktuoti pareiškėjo Pastatą, kaip neva apleistą ir neprižiūrimą turtą būtų priimti vadovaujantis Vyriausybės (ar jos įgaliotos institucijos) patvirtintais kriterijais, kaip to imperatyviai reikalaujama pagal minėtą NTMĮ 2 straipsnio 1 dalį. Logiška ir teisėta būtų laikyti, jog savivaldos institucijos neturi kompetencijos (prerogatyvos) pačios spręsti, ką laikyti apleistu ar neprižiūrimu turtu, kaip ir neturi teisės sudaryti atitinkamų apleisto ir neprižiūrimo turto sąrašų. Tokią poziciją, be kita ko, galima pagrįsti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pateiktu išaiškinimu, jog viešojoje teisėje privalo būti vadovaujamasi principu – „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1254/2010; 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-944/2010);

Žemesnės instancijos teismas

24.2. Teismas sprendime tik paviršutiniškai paminėjo, kad pareiškėjas iš esmės tik nurodo, kad Tvarkos aprašas prieštarauja NTMĮ projekto aiškinamojo rašto aiškinimams dėl NTMĮ siekiamų tikslų <...>, tačiau šios skunde pareiškėjo aptartos aplinkybės visapusiškai neįvertino – vėlgi be jokių motyvų. Svarbu pažymėti, jog NTMĮ įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2826 aiškinamajame rašte, be kita ko, yra užfiksuota, kad „2014 m. galimybe nustatyti didesnį nei 1 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pasinaudojo 33 savivaldybės iš 60. 31 savivaldybė padidintą tarifą nustatė tik nenaudojamam, naudojamam ne pagal paskirtį, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tuo tarpu 3 savivaldybės (Kauno miesto, Pagėgių ir Palangos) didesnį nei 1 procento tarifą nustatė ne tik nenaudojamam, naudojamam ne pagal paskirtį, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, bet ir tvarkingam bei prižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tokiu būdu savivaldybių tarybos piktnaudžiavo joms suteikta teise bei nesilaikė įstatymo leidėjo ketinimų. Tokios tendencijos tęstinumą patvirtina Palangos miesto savivaldybės pavyzdys, kuri priešingai įstatymų leidėjo tikslams, ne tik 2014 bet ir 2015 metams nustatė padidintus 2 ir 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus techniškai tvarkingam komercinės ir gamybinės, pramoninės veiklos ir kitam inžinerinių statinių nekilnojamajam turtui“. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją „<...> travaux préparatoires (parengiamieji darbai) pripažįstami kaip įstatymų leidėjo valią ir ketinimus padedantys nustatyti šaltiniai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įstatymų projektų aiškinamieji raštai pripažįstami tinkamu įstatymų leidėjo valios įrodymu ir jais yra remiamasi“. Taigi, kaip matyti, faktą, jog Palangos miesto savivaldybė dar nuo 2014 metų toleruoja ydingą padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymo praktiką, yra akcentavęs ir įstatymo leidėjas. Įstatymo leidėjo akcentuotą ydingą praktiką Taryba ir Administracija toleruoja ir toliau, todėl pastarosios aplinkybės bei atitinkami pareiškėjo argumentai turėjo būti visapusiškai įvertinti visų kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų kontekste;

24.3. Teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, nepagrįstai atsisakė ištirti Tvarkos aprašo bei jo pagrindu sudaryto Sąrašo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Teismo išvada, kad pareiškėjas skunde nesuformulavo atitinkamo prašymo, prieštarauja ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 112–113 straipsnių nuostatoms bei jas aiškinančiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-3065/11). Šiuo atveju, net jei pareiškėjas būtų suformulavęs prašymą ištirti Tvarkos aprašo bei jo pagrindu sudaryto Sąrašo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, tikėtina, kad teismo verdikto nebūtų pakeitę. Kaip matyti iš pirmiau aptartų teismo sprendimo išvadų, nagrinėjamu atveju atsisakymą ištirti Tvarkos aprašo bei jo pagrindu sudaryto Sąrašo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams lėmė ne atitinkamo pareiškėjo prašymo nebuvimas, bet teismui nekilusi abejonė dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo teisėtumo (kuri, kaip aptarta anksčiau, sprendime nebuvo niekaip motyvuota);

24.4. Teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų visumos tyrimo, ir dėl to buvo pažeistas reikalavimas tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą, ir atitinkamai pažeisti ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimai. Teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai, susiję su netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, pasireiškė dviem aspektais: 1) dėl pareiškėjo neinformavimo apie numatomą Pastato įtraukimą į Sąrašą; 2) dėl pareiškėjo įvykdytų Administracijos reikalavimų, susijusiu su Pastato būkle;

Šalies argumentai

24.5. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Pastato įtraukimas į Sąrašą buvo atliktas pažeidus Tvarkos apraše numatytą išankstinio informavimo pareigą. Teismas, referuodamas į Tvarkos aprašo 8 punktą, vertino, kad Tvarkos apraše įtvirtintas nekilnojamojo turto savininko (pareiškėjo) informavimo mechanizmas Administracijai ir / ar Tarybai šios bylos atveju neva nebuvo privalomas, kadangi Pastatas buvo įtrauktas į 2018 m. Sąrašą. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčijo Pastato įtraukimą į 2018 m. Sąrašą, tačiau pareiškėjo skundas nebuvo priimtas dėl praleisto apskundimo termino, kurį atsisakyta atnaujinti. Atsisakius priimti pareiškėjo skundą, Pastato įtraukimo į 2018 m. Sąrašą teisėtumo klausimas liko neišnagrinėtas, o ne pripažintas. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad Pastatas buvo įtrauktas į 2018 m. Sąrašą nekompetentingo (teisės neturinčio) subjekto, t. y. Administracijos direktoriaus (pagal Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą), kai NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatos expressis verbis numato (ir aktualiu laikotarpiu numatė), jog tokia prerogatyva yra suteikta išskirtinai Tarybai (su sąlyga, kad yra vadovaujamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais atitinkamais kriterijais). Pripažinti, kad Pastatas buvo įtrauktas į 2018 m. Sąrašą aiškiai tokios teisės neturėjusio subjekto, pareiškėjo supratimu, nereikia teismo sprendimo, juolab kad atitinkamos Administracijos kompetencijos neturėjimas iš esmės buvo pripažintas ir pačių savivaldos institucijų veiksmais, kadangi šioje byloje kvestionuojamas Sąrašas jau yra patvirtintas nebe Administracijos, o Tarybos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybė, kad Pastatas buvo įtrauktas į 2018 m. Sąrašą, savaime negalėjo nulemti, jog ginčo situacijai aktualiu laikotarpiu Pastatas į Sąrašą (2019 m.), galėjo būti įtraukiamas tiesiog „automatiškai“ (netaikant Tvarkos aprašo 8 p. numatytų išankstinio informavimo reikalavimų), kaip kad traktuoja atsakovai ir teismas;

24.6. Teismas visapusiškai neįvertino Administracijos į bylą pateikto Akto bei pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. 20190830/02 „Dėl statinio techninės priežiūros patikrinimo“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštas). Akte yra užfiksuota ne tik Pastato būklė, bet ir tai, kad pareiškėjas vykdo Pastato remonto darbus, o aplink Pastatą esanti teritorija yra pareiškėjo prižiūrima ir saugoma. Aktu iš pareiškėjo buvo pareikalauta pateikti informaciją apie jo atliekamus veiksmus, kuriais būtų užtikrinama Pastato techninė priežiūra. Vykdydamas Akto reikalavimus, pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu pateikė Administracijai jos prašomą informaciją, t. y. kokių konkrečių veiksmų buvo imtasi, užtikrinant Pastato remontą, saugumą ir techninę priežiūrą. Pažymėtina, kad gavusi pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštą, Administracija nepareikalavo iš pareiškėjo jokių dokumentų ar duomenų, kurie galėtų dar kažkaip papildomai patvirtinti pareiškėjo dedamas pastangas ir rūpinimąsi Pastatu bei jo būkle. Taigi pareiškėjas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog jis yra įvykdęs Akto reikalavimus.

25. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose prašo prijungti prie bylos medžiagos naują įrodymą – Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas) 2020 m. spalio 12 d. teikimą Nr. (5.4.)-TR4-40 (toliau – ir Teikimas).

26. Pareiškėjas papildomai paaiškina, jog jo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją patvirtina ir nauji gauti įrodymai – Vyriausybės atstovo Teikimas, adresuotas Tarybai ir Palangos savivaldybės merui, kuriame Vyriausybės atstovas, įvertinęs Tvarkos aprašo 5 punktą, kurio teisėtumą šioje byloje kvestionuoja ir pareiškėjas, pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 5.1–5.5 ir 5.7–5.9 punktuose išplėtus ir nustačius kitokį teisinį reguliavimą negu numato NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateikta apleisto ar neprižiūrimo turto požymių ir sąlygų visuma, buvo pažeistos ne tik minėtos NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatos, bet ir neužtikrintas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintų įstatymo viršenybės ir savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principų įgyvendinimas. Todėl Tarybai būtina svarstyti Tvarkos aprašo 5.1–5.5 ir 5.7–5.9 punktuose nustatytų kriterijų pakeitimo (panaikinimo) klausimą. Teikime išdėstyta Vyriausybės atstovo pozicija patvirtina, kad Pastato įtraukimas į Sąrašą negali būti laikomas teisėtu, kadangi, visų pirma, Sąrašo sudarymas yra neteisėtas (neturi teisinio pagrindo), priimtas Tarybai veikiant ultra vires, be to, Pastatas buvo pripažintas apleistu ir neprižiūrimu turtu, neatliekant tų procedūrų (veiksmų), kurios privalėjo būti atliktos. Teikimas ir jame išdėstyta Vyriausybės atstovo pozicija, pasak pareiškėjo, šioje byloje turi esminę reikšmę.

Atsiliepimas

27. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovų atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

28.1. Pareiškėjas nei bylą nagrinėjant teisme, nei apeliaciniame skunde nepaneigė aplinkybės, kad Pastatas yra apleistas, neprižiūrimas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad aplink Pastatą esanti teritorija yra prižiūrima, tačiau būtent Pastatas yra įtrauktas į Sąrašą, o ne teritorija;

28.2. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl norminio administracinio akto teisėtumo turėjo būti nagrinėjamas ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka. Teismui nekilo abejonių dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo teisėtumo. Pareiškėjas taip pat neprašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ir įvertinti, ar konkrečios Tvarkos aprašo nuostatos atitinka konkrečius aukštesnės galios teisės aktus. Sudarydama apleistų, neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą, Taryba įgyvendino NTMĮ 2 straipsnio nuostatą, kad apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba;

28.3. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, motyvuotas ir informatyvus. Skundžiamų administracinių aktų priėmimo dieną situacija dėl pastato būklės nepasikeitė ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų tai paneigti. Sprendimo priėmimo metu ir iki šiol Pastato angos yra atviros, užkaltos, patalpos netvarkomos, neprižiūrimos, Pastatas fiziškai pažeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 dalies (5 p.), kuria pareiškėjui RUAB „Lucanica“ priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, taip pat Administracijos 2019 m. spalio 30 d. rašto Nr. (19-2.)-J1-1620, kuriuo pareiškėjas informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančio Pastato įtraukimą į Sąrašą, pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, nes pareiškėjui priklausantis Pastatas jau ne pirmą kartą yra įtraukiamas į Sąrašą, pareiškėjas neįrodė, jog Sprendimo priėmimo metu Pastatas atitiko statybą ir statinių priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus kriterijus, todėl sprendė, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui priklausantis Pastatas įtrauktas į Sąrašą, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Rašto turinį, nustatė, kad jis iš esmės yra išvestinis iš Sprendimo ir galėtų būti panaikintas, panaikinus Sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjui priklausantis Pastatas buvo įtrauktas į Sąrašą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjo argumentai dėl Pastato įtraukimo į Sąrašą atlikimo ne pagal aukštesnę juridinę galią turintį teisės aktą, yra be motyvų, nepagrįstai atsisakyta ištirti Tvarkos aprašo bei jo pagrindu sudaryto Sąrašo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, pirmosios instancijos teismas taip pat neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų visumos tyrimo.

32. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašė prijungti prie bylos Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse 2020 m. spalio 12 d. teikimą Nr. (5.4.)-TR4-40 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. T2-147, pakeitimo“. Šis pareiškėjo prašymas teisėjos rezoliucija tenkintas 2020 m. gruodžio 16 d.

33. Byloje esminis ginčas kilo dėl pareiškėjui priklausančio Pastato įtraukimo į Sąrašą, dėl ko gali būti taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, vadovaujantis inter alia (be kita ko, įskaitant) Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas su mokesčiais ir kitais privalomaisiais mokėjimais susijusias Konstitucijos nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (inter alia 2000 m. kovo 15 d., 2006 m. sausio 24 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimai). Tvarka, pagal kurią apskaičiuojama, kokio dydžio mokestį turi mokėti konkretus mokesčio mokėtojas, gali būti nustatoma ir poįstatyminiu teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimas).

35. Paminėtina ir tai, kad bet kokie nuosavybės teisės ribojimai vadovaujantis Konstitucijos 23 straipsniu, taip pat gali būti nustatomi tik įstatymu. Konstitucijos 121 straipsnyje įtvirtinta savivaldybių tarybos teisė įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas. Tačiau šią teisę savivaldybių institucijos įgyvendina paisydamos Konstitucijos nuostatų ir principų bei kitų įstatymų, kaip antai nustatant rinkliavas už atliekas yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, o nustatant tvarką kaip apskaičiuojamas konkretus mokestis už nekilnojamąjį turtą, vadovaujamasi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu.

36. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai Konstitucijoje konkretūs įgaliojimai yra priskirti vienai ar kitai valstybės institucijai, ji negali šių įgaliojimų perduoti kitai valstybės institucijai, o kita valstybės institucija negali jų perimti (2000 m. spalio 18 d. nutarimas).

37. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (šiai bylai aktuali redakcija įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.), be kita ko, nustatyta, kad apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas yra toks nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. <...>.

38. Vadinasi, pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį tam, kad nekilnojamasis turtas būtų įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, turi būti išpildytos šios sąlygos: 1) jei nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) jei nekilnojamasis turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas.

39. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021), kad šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme.

40. NTMĮ 6 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. NTMĮ 6 straipsnio 2 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.), be kita ko, nustatyta, kad konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, turto apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

41. Taigi, nors pagal NTMĮ savivaldybės taryba turi tam tikrą diskreciją nustatydama konkretų mokesčio tarifą, kuris diferencijuojamas atsižvelgiant į šiame įstatyme įtvirtintus kriterijus, tačiau, remiantis Konstitucinio Teismo doktrina ir tuo, kad statinio priežiūros būklė, jo apleistumas pagal NTMĮ 6 straipsnio 2 dalį gali lemti konkretų mokesčio tarifo dydį, sąlygos, kurioms esant nekilnojamasis turtas (statinys) gali būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, negali būti nustatytos ne įstatymu. Kitaip tariant, savivaldybės taryba negali nepaisyti tų sąlygų, kurios jau nustatytos NTMĮ: nekilnojamojo turto keliamas pavojus jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir jis per viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Įstatymo leidėjas, siekdamas užtikrinti tinkamą kurortinių objektų būklę, gali spręsti dėl skirtingų sąlygų, kurioms esant nekilnojamasis turtas (statinys) gali būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, tokiam nekilnojamajam turtui nustatymo nei jos nustatytos nekilnojamajam turtui kitose vietovėse. Tačiau tol, kol tokių išimčių įstatyme kurortinėse vietovėse esančiam turtui nenumatyta, taikomos tos pačios sąlygos kaip ir turtui kitose vietovėse, t. y. kurortinėse vietovėse esantis nekilnojamasis turtas (statinys) gali būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą tik tada, kai yra išpildytos NTMĮ nustatytos sąlygos.

42. Šioje byloje ginčijamas individualus administracinis aktas (teisės taikymo aktas) – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ 5 punktas, kuriuo pareiškėjui priklausantis Pastatas buvo įtrauktas į Sąrašą (el. b. l. 10). Vienas iš teisinių pagrindų – teisės aktų, reglamentuojančių ginčo santykius ir taikytų priimant ginčo individualų administracinį aktą, Tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendime Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ yra nurodomas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašas. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina įvertinti, ar priimant Sprendimą buvo vadovaujamasi NTMĮ nustatytais kriterijais (sąlygomis) įtraukiant Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), į Sąrašą.

43. Minėta, kad pirmą sąlygą NTMĮ sieja su nustatymu, ar konkretaus nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

44. Byloje esančiame Akte, surašytame 2019 m. liepos 9 d. (el. b. l. 28–29) nurodyta, kad Pastatas neeksploatuojamas, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė tokia: sienos plytų mūro su fasado apdailos plokštėmis, apdailos plokščių metalinis karkasas vietomis paveiktas korozijos, apdailos plokštės vietomis suskilusios, nukritusios, plytų mūro konstrukcijos vietomis atviros, nutrupėjusios; medinės apdailos lentelės paveiktos klimato poveikio, vietomis sutrūnijusios, nuplėštos; stogo danga, pastato lietaus nuvedimo sistema, pastato inžinerinės sistemos pažeistos; parapetų apskritimai vietomis nuplėšyti; pastato perdangos ir sijos paveiktos klimato poveikio; aplink statinius esanti teritorija prižiūrima, aptverta apsaugine tvora su įspėjamaisiais ženklais, kad teritorijoje lankytis draudžiama; pirmo aukšto langai ir patekimo į pastatą angos užkaltos plokštėmis, antro aukšto langai atviri. Patikrinimo metu statinio viduje vyko vidaus tvarkymo / remonto darbai. Pastato būklė bloga. Akto rezoliucinėje dalyje „REIKALAUJU“ nurodyta „atlikti nuolatines, kasmetines ir kitas privalomąsias apžiūras, pildyti aktus bei žurnalus, vykdyti privalomus remonto darbus bei kitus techninės priežiūros darbus, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iki 2019 m. rugsėjo 1 d. informuoti Statybos skyrių atskiru raštu. Atlikti pastato ekspertizę. Naudoti dabartinės būklės pastatą gali būti nesaugu“. Prie Akto pridėtos 2019 m. liepos 9 d. fotofiksacijos (el. b. l. 30–31).

45. Taigi, Aktu konstatuota nemažai Pastato apdailos trūkumų (skilimai, nutrupėjimai, sutrūnijimai, atviros mūro konstrukcijos, korozija), Pastato inžinerinių sistemų (stogo dangos, perdangų, sijų, lietaus nuvedimo sistemos) pažeidimų, lėmusių blogą Pastato būklę, nurodyta, kad Pastatas neeksploatuojamas, o naudoti dabartinės būklės Pastatą gali būti nesaugu. Tačiau Akte nėra nurodyta, kad nenaudojamo Pastato būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Akte konstatuota aplinkybė, kad naudoti dabartinės būklės Pastatą gali būti nesaugu, savaime nereiškia, jog pastatas, kai jis nenaudojamas, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, juolab kad tame pačiame Akte nurodyta, kad vykdomos priemonės apriboti pašalinių asmenų patekimą į Pastatą (Akto 4.1 p.), aplink statinius esanti teritorija prižiūrima, aptverta apsaugine tvora su įspėjamaisiais ženklais, kad teritorijoje lankytis draudžiama.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nei iš Akto rezoliucinės dalies, nei iš jo turinio negalima spręsti, jog Pastatas tol, kol jis nėra naudojamas, kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

47. Antroji sąlyga, kuriai esant pagal NTMĮ pastatas gali būti įtrauktas į Sąrašą, – viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, privalo nustatyti terminą, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas turėtų suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris pagal viešojo administravimo subjekto surinktus duomenis kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai.

48. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Akto 4.3 punkte „Remonto būtinumas ir jo organizavimas“ nurodyta, jog Pastatą reikia rekonstruoti arba nugriauti, nes dabartinės būklės Pastato eksploatavimas gali būti nesaugus, patikrinimo metu statinio viduje vyko vidaus patalpų tvarkymo darbai, Akte suformuluotas reikalavimas pareiškėjui atlikti nuolatines, kasmetines ir kitas privalomąsias apžiūras, o taip pat iš pareiškėjo pareikalauta „vykdyti privalomuosius remonto bei kitus techninės priežiūros darbus vadovaujantis <...> teisės aktų nustatyta tvarka iki 2019 m. rugsėjo 1 d. ir informuoti Statybos skyrių atskiru raštu; atlikti Pastato ekspertizę“.

49. Pažymėtina, kad Akte neapibūdinti privalomieji darbai, kuriuos pareiškėjas privalėjo atlikti, nenurodyta jų apimtis (išvardinti tik trūkumai) ir ar tie darbai siejami (kaip nurodyta NTMĮ) su remontu, ar su Pastato rekonstrukcija, ar su Pastato nugriovimu (Akte vartojamos visos trys sąvokos), ypač atsižvelgiant į tai, jog Akte pareikalauta atlikti ir Pastato ekspertizę. Todėl nenurodžius darbų apimties ir su kuo darbai siejami (remontu / rekonstrukcija ar pastato nugriovimu), nėra aišku, ar nuo Akto surašymo (2019 m. liepos 9 d.) iki jame nurodyto termino – 2019 m. rugsėjo 1 d., apskritai objektyviai įmanoma atlikti darbus Pastato būklei (stogo dangai, inžinerinėms sistemoms, langams) pakeisti ar kitaip pagerinti, Akte aptartiems kitiems Pastato trūkumams (apdailai, korozijai) pašalinti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal bendrąjį teisės principą teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma (lot. lex non cogit ad impossibilia). Analogiškai ji negali reikalauti iš teisės normos adresatų imtis tokių veiksmų, kurie būtų perdėm neproporcingi ir neprotingi, tokiu būdu darant faktinį teisės normos reikalavimo įgyvendinimą neįmanomu. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog nėra galimybės konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nurodytas terminas (2019 m. rugsėjo 1 d.), buvo siejamas su konkrečiais darbais rekonstrukcijai, remontui ar nugriovimui vykdyti ir kad šis terminas buvo protingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati Administracija pareiškėjui 2019 m. spalio 30 d. Raštu (el. b. l. 8) pasiūlė pateikti įrodymus, kad jis yra įvykdęs ne mažiau kaip ¼ projekte numatytų darbų.

50. Įvertinus aptarto Akto turinį (minėtas Administracijos 2019 m. spalio 30 d. Raštas buvo pateiktas pareiškėjui jau po Pastato įtraukimo į Sąrašą, todėl šiuo aspektu dėl jo plačiau teisėjų kolegija nepasisako), konstatuotina, kad jame nurodyti įpareigojimai pareiškėjui negali būti pripažinti atitinkančiais NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus / sąlygas, nes jame nėra nurodyta, kam (žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai) Pastato būklė kelia pavojų, taip pat nenurodytas protingas terminas, per kurį pareiškėjas privalo atlikti konkrečius darbus (suremontuoti, rekonstruoti, ar nugriauti Pastatą).

51. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nei Tarybos Sprendimo 5 punkte, nei Administracijos Rašte nenurodyti jokie motyvai (faktiniai duomenys) dėl Pastato įtraukimo į Sąrašą, t. y. kokie konkretūs įpareigojimai pareiškėjui buvo nustatyti (privalomų atlikti darbų mastas, apimtis ir pan.) dėl Pastato remonto / rekonstrukcijos ar nugriovimo, kurių jis neatliko per nustatytą terminą, o aptartame Akte informacija yra nenuosekli, kai kuriais atvejais prieštaringa; jame nėra konstatuota, kad nenaudojamo Pastato būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog atsakovas Taryba, priimdama Sprendimą (jo 5 p.), nesilaikė nuostatų, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinančių dvi sąlygas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (pavojus arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir nekilnojamasis turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas).

53. Todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimo 5 punktą, nes jis neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Panaikinus Sprendimo 5 punktą, tuo pačiu pagrindu naikinamas ir Raštas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančio Pastato įtraukimą į Sąrašą.

54. Atsakovų nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjo Pastatas buvo įtrauktas į 2018 m. Sąrašą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu, byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020 buvo nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ <...>, veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), <...>.

55. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai bylos aplinkybių teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

56. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad teismo galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

57. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą bei sumokėtą žyminį mokestį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija Nr. 49424, 2020 m. rugsėjo 28 d. banko sąskaitos išrašas) patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo prašoma priteisti 847 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgdama į ginčo esmę, bylos apimtį, teisėjų kolegija pareiškėjo prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą mažina iki 520 Eur.

59. Byloje yra ir 2021 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra LPB Nr. 51791 už teisines paslaugas – 3 654,31 Eur, tačiau nėra šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad Išrašas iš banko sąskaitos, patvirtinantis minėtos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą, nebus pateiktas, nes apmokėjimo terminas yra 15 d. (PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta apmokėti iki 2021 m. gegužės 19 d.). Atsižvelgus į tai, kad nėra pateiktas pareiškėjo išlaidas – 3 654,31 Eur – pagrindžiantis dokumentas, ši pareiškėjo prašymo dalis negali būti tenkinta (ABTĮ 41 str. 1 d.).

60. Be to, pareiškėjas, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, patyrė 33,75 Eur žyminio mokesčio išlaidų (atitinkamai 22,50 Eur (el. b. l. 18) ir 11,25 Eur (e. b. l. 103, dokumentas neskaitmenizuotas) (ABTĮ 41 str. 3 d.).

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, sprendžia, kad jam iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (Taryba yra Palangos miesto savivaldybės (viešojo juridinio asmens) atstovaujamoji institucija) (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d., 3 str. 3 d. 1 p.) priteistinos tik dokumentais pagrįstos, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos ir žyminis mokestis už skundą pirmosios instancijos teismui – iš viso 553,75 Eur (520 + 22,50 + 11,25 = 553,75).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ 5 punktą, kuria pareiškėjui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lucanica“ priklausantis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą.

Panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 30 d. raštą Nr. (19-2.)-J1-1620 „Dėl apleisto ir neprižiūrimo, naudojamo ne pagal paskirtį statinio“.

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 553,75 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis KrasauskasRamutė RuškytėSkirgailė Žalimienė