- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- A8.-1805-951/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00775-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. T.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)" deklarantė, 2020-08-11 9.30 val. (duomenys neskelbtini) pateikė importo deklaraciją Nr. „(duomenys neskelbtini), kurios 46 langelyje „Statistinė vertė" nurodė prekės muitinę vertę 9678,02 eurų. Atlikus deklaracijos ir kartu pateiktų dokumentų (2020-06-22 invoiso Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-06-02 pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini)) tikrinimą, nustatyta, kad prekės statistinė vertė turi būti 13599,25 eurų. Tokiu atveju susidaro 975,00 eurų mokesčių nepriemoka (muito - 125 Eur, PVM - 850 Eur). Neteisingas duomenų pateikimas turėjo įtakos mokesčių padidėjimui ir sudaro 19,5 bazinių bausmių dydžių. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantė A. T. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d. a punkto nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsižvelgus į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, matyti, kad deklarantas atsako už deklaracijoje pateiktus neteisingus duomenis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-08-11 9.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)" deklarantė A. T. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 46 langelyje „Statistinė vertė" nurodė prekės muitinę vertę 9678,02 eurų. Priėmus deklaraciją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje ir atliekant dokumentinį deklaracijos ir kartu su ja pateiktų dokumentų (2020-06-22 invoiso Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-06-02 pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini)) tikrinimą, buvo nustatyti neatitikimai pateiktos ir muitinės priimtos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 46 langelyje. Iš pateiktos 2020-06-22 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prekės (puodų su dangčiais komplektų) statistinė vertė turi būti 13599,25 eurų, tuo tarpu importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 46 langelyje „Statistinė vertė" buvo nurodyta prekės muitinė vertė 9678,02 eurų. Šių aplinkybių pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį (deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).
Žemesnės instancijos teismas
A. T. nurodė, kad ji suklydo įrašydama vertę deklaracijoje, įrašė ne visą prekės muitinę vertę, bet per apsirikimą įrašė mažesnę sumą, nes mokėjimas už prekę buvo padarytas per du kartus. Teismo posėdžio metu ji aiškino, kad pastebėjusi klaidą, ji prašė muitinės pareigūnų leisti ištaisyti klaidą, tačiau šie surašė administracinio nusižengimo protokolą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat teigė, kad Europos muitinės kodekso 173 straipsnis jai leidžia ištaisyti muitinės deklaraciją, ji deklaraciją ištaisė, tačiau muitinės atstovai nepagrįstai jai surašė administracinio nusižengimo protokolą.
Šiuo atveju paminėtina, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 173 straipsnis numato atvejus, kada deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementus. Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies b punktas nurodo, kad taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi. Šiuo atveju byloje esanti Klaipėdos teritorinės muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos MDAS informacija, joje užfiksuotas A. T. susirašinėjimas su muitinės tarnybos atstovais rodo, jog muitinės pareigūnui paprašius motyvuotai pasiaiškinti dėl deklaracijoje nurodytos prekės vertės nesutapimo su 2020-06-22 išrašytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta verte, A. T. pateikė atsakymą, pripažindama, kad tai jos apsirikimas, teigė, kad įrašė paskutinę paryškintą eilutę, nurodytą sąskaitoje, klausė dėl galimybės pateikti prašymą pakoreguoti deklaraciją (b. l. 12-14). Šios aplinkybės rodo, kad tik muitinės pareigūnui atlikus pateiktų dokumentų ir deklaracijos duomenų tikrinimą, buvo nustatyti neteisingi duomenys deklaracijoje. Kas reiškia, kad esant tokiai nustatytai aplinkybei, tapo negalimas pateiktos deklaracijos duomenų taisymas Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies b punkto prasme. Analogišką praktiką formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., 2017 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-414-530/2017).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad prekės klaidingos statistinės vertės įrašymas turėjo įtakos mokesčiams apskaičiuoti, o tokių duomenų nurodymas, kuris daro įtaką teisingam mokesčių apskaičiavimui, yra grubi klaida. Šiuo atveju paminėtina, kad atsakomybė pagal ANK 212 straipsnio 2 dalies nuostatas kyla ne tik tuo atveju, kai deklaracijoje pateikiami neteisingi duomenys arba padaromas kitoks muitinės suklaidinimas ir dėl šių veiksmų atsiranda mokestinė prievolė, bet ir tuo atveju, kai dėl šių veiksmų mokestinė prievolė gali atsirasti.
Kaip minėta, ANK 212 straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Būtina pastebėti, kad muitinės tarpininkei yra keliami aukšti reikalavimai, todėl ji privalo veikti apdairiai ir rūpestingai, o šiuo atveju privalėjo imtis visų priemonių nurodydama teisingą prekės vertę, nes nuo šito fakto priklauso privalomos mokestinės prievolės dydžio paskaičiavimas. Deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdamas deklaracijas asmuo tampa atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijose. Todėl A. T. paaiškinimai, kad ji nesijaučia padariusi kažką tokio, nes jos klaida padaryta dėl žmogiškojo faktoriaus ar dėl didelio darbo krūvio, kad vienu metu jai tenka dirbti su keliomis deklaracijomis, nešalina jos atsakomybės pagal ANK 212 str. nuostatas ir negali pateisinti pareigos veikti apdairiai ir rūpestingai nevykdymo. Šiuo atveju A. T., muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdama muitinės deklaraciją, tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę (tame tarpe ir vertė) atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad A. T. pateikė deklaraciją su neteisingai nurodyta prekės verte, kai vietoje 13599,25 EUR į deklaraciją suvedė 9678,02 EUR bei tokiu būdu su neteisingai apskaičiuotais mokesčiais pateikė, prieš tai nepasitikrinusi nurodytų duomenų teisingumo, nepašalina jos kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti administracinio nusižengimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad A. T. pateikus importo deklaraciją ir joje nurodžius neteisingus duomenis apie prekės statistinę vertę, atsirado mokestinė prievolė, kuri viršija 3 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y mokestinė prievolė sudaro 19,5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, A. T. padarytas administracinis nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.
A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 str.).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad A. T. muitinės tarpininko atstove dirba ilgą laiko tarpą, kaip teigė posėdžio metu, daugiau nei 30 metų, muitinės tarpininko atstovo pažymėjimas jai išduotas 2012-09-18 (b. l. 5), kasdien muitinei pateikia eilę deklaracijų. Byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus rodo, kad per tą laiką jai kelis kartus buvo pareikštos žodinės pastabos dėl iš esmės analogiškų administracinių nusižengimų padarymo pripažinus juos mažai pavojingomis veikomis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra bausta dėl kitos rūšies administracinių nusižengimų įvykdymo. Svarbu paminėti ir tai, kad tik nustačius pateiktoje deklaracijoje padarytą klaidą, ši klaida nedelsiant buvo ištaisyta, nuo klaidingos deklaracijos pateikimo iki klaidos ištaisymo buvo praėjusios tik maždaug dvi valandos. Reali žala nei valstybei, nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta nebuvo, mokesčių mokėjimas neįtakotas, kas rodo akivaizdžiai mažesnį veikos pavojingumą negu rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad nusižengimas nebuvo padarytas piktybiškai, jo padarymą sąlygojo didelis darbo krūvis, t. y. jis padarytas dėl nerūpestingumo.
Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus pažeidėjos asmenybę, nusižengimo pobūdį, teismų praktiką sprendžiant panašias bylas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 300 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam formaliam pažeidimui. Todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir A. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina 100 Eur bauda. Teismo vertinimu, 100 Eur bauda bus pakankama nuobauda, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Visiškai neskirti piniginės baudos nėra pagrindo, kadangi A. T. pagal ANK nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiama nebe pirmą kartą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, A. T. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.