Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2020-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1805-951/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
A8.-1805-951/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00775-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. T.
Institucija
Klaipėdos teritorinė muitinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1805-951/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00775-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 9.38.; 21.9.10.; 21.11.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T.,A. T. atstovui advokatui R. D.,Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei R. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)" deklarantė, 2020-08-11 9.30 val. (duomenys neskelbtini) pateikė importo deklaraciją Nr. „(duomenys neskelbtini), kurios 46 langelyje „Statistinė vertė" nurodė prekės muitinę vertę 9678,02 eurų. Atlikus deklaracijos ir kartu pateiktų dokumentų (2020-06-22 invoiso Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-06-02 pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini)) tikrinimą, nustatyta, kad prekės statistinė vertė turi būti 13599,25 eurų. Tokiu atveju susidaro 975,00 eurų mokesčių nepriemoka (muito - 125 Eur, PVM - 850 Eur). Neteisingas duomenų pateikimas turėjo įtakos mokesčių padidėjimui ir sudaro 19,5 bazinių bausmių dydžių. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantė A. T. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d. a punkto nuostatas.

A. T. kalta prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad tame ,,invoice“ yra visiškas, absoliutus apsirikimas. Labai gražu sakyti, kad ji dirba tik su viena deklaracija. Šiaip ji turi daug darbo, kelias deklaracijas. Deklaravo sumą tik pasižiūrėjusi į apatinę šio ,,invoice“ sumą. Tai visiškas apsirikimas, nes ji nepasižiūrėjo, kad tai yra ne galutinė bendra suma, o tik dalis šios sumos. Jei būtų deklaravusi norėdama kažką apgauti, tai tada nesiųstų to ,,invoice“, visų tų pavedimų, nes pagal juos matosi, jog būtent šita suma yra neteisinga. ,,Invoice“ ir tie pavedimai rodo, kad ji apsiriko. Čia yra visiška klaida. Sutinka su kaltinime įvardintomis aplinkybėmis, kad ji pateikė deklaraciją, kurios 46 langelyje statistinė vertė, nurodė prekės muitinę vertę 9678,02 eurus. Nesutinka, kad dėl to, jog buvo nurodyta kita suma, buvo susidariusi 975 eurų dydžio mokestinė nepriemoka. Dar buvo galimybė šią deklaraciją taisyti ir ji ją pataisė. Nusiuntė teisingą deklaraciją su teisinga mokesčių suma ir muitai buvo tvarkoje. Tik tiesiog jos nebepriėmė. Tai toks žmogiškas faktorius, arba jie gali taisyti ir priimti jos pataisytą deklaraciją, arba gali atmesti ją ir ji turėtų pateikti naują. Nežino, kas tą dieną buvo, kas tą jos deklaraciją tikrino ir kam ji neįtiko. Tas mažasis variantas buvo jos pirminė deklaracija. 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo pateikta jos pirma deklaracija su neteisingu skaičiumi. Muitinė jos paprašė atsiųsti pavedimo kopijas. Pavedimai buvo du. Tada ji sutikrino tuos pavedimus ir pamatė, kad nesutampa sumos, suprato, jog kažkas negerai. Tada tuo pačiu metu jie parašė, kad pateikė neteisingai. Ji suprato, kad pateikė neteisingai, tuomet pataisė bei persiuntė jiems abu pavedimus. Šitas klientas buvo sumokėjęs visą muitą. Deklaraciją ištaisė poros valandų bėgyje, iškart kai suprato, kad padarė klaidą. Jokios žala niekam nebuvo padaryta. Net jeigu ši deklaracija būtų įforminta neteisingai, ji būtų privalėjusi ją taisyti. Kadangi su tuo nesutiktų krovinio gavėjęs, nes jo suma būtų visiškai kitokia, jis mokėtų visiškai kitokius mokesčius. Visiškai normali praktika, kai tą klaidą galima taisyti ir po įforminimo. Taisyklė yra įtvirtinta Muitinės kodekse, kad jie gali pataisyti. Šiuo atveju klaida buvo tokia menka, kurią ji dar tikrai galėjo pataisyti. Ji ją tikrai pataisė. Faktiškai nėra taip, kad ji sėdi su viena deklaracija ir ją labai nagrinėja. Vienu metu ji turi 6-7 deklaracijas. Vienu metu jai skambina iškrovimai ir pakrovimai. Tai yra toks didelis balaganas, kuriame ji tikrai apsiriko, atsiprašo, ji tikrai viską supranta. Deklarante dirba turbūt 30 su virš metų. Per dieną pateikia labai įvairų kiekį deklaracijų, gali būti 5, gali būti 15, o su palengvintomis ir virš 20 deklaracijų per dieną. Per visą tą laikotarpį, kol dirba deklarante, jai vieną vienintelį kartą buvo iškelta administracinio nusižengimo byla. Dar buvo įspėjimų už smulkesnius pažeidimus. Įspėjimai gali būti už neteisingai nurodytą prekės kodą, gali klysti dar kažkame, bet ne mokesčiuose. Jei neteisingas prekės kodas, tai gali susidaryti kažkokia mokesčių suma, kuri deklaruota neteisingai. Bet per šitiek metų suklydo vieną vienintelį kartą, tada ji nežino, kaip galima dirbti. Kadangi jau suformino, tai tada padarė administracinį nusižengimą. Ji nesijaučia padariusi kažką tokio, nes jos klaida padaryta dėl žmogiškojo faktoriaus. Muitinė galėjo priimti jos pataisytą deklaraciją arba vykstant bendradarbiavimui, susirašinėjant su muitine, galėjo parašyti, kad patikslintų langelį. Yra buvę, kad kažką deklaravo ne taip, bet tada muitinė parašė, jog padarytas apsirikimas, ir jie neišleis deklaracijos, todėl prašė pateikti naują ir teisingą. Su muitine pyktis negalima ir jie su jais niekada nesipyksta. Šiuo atveju gal toks sutapimas, kad gal ji per skubėjimą nepastebėjo, gal tas žmogus, kuris formino, buvo nusprendęs, kad atėjo laikas ką nors nubausti, nes jiems irgi yra kažkokie baudų planai. Jai pateikus klaidingą deklaraciją, ji įsivaizduoja, kad klientas jai tą pačią dieną sakytų, jog ji yra neteisi. Be abejonės, šimtu procentu, jei muitinė nebūtų pastebėjusi tos klaidos, tai ją būtų pastebėjęs klientas. Nebuvo siekio, kad klientas sumokėtų mažesnius mokesčius, nes klientas jau buvo sumokėjęs už prekes, tai koks jam skirtumas. Po kažkiek metų būtų buvęs muitinės auditas, tai nori nenori ta informacija paaiškėtų. Nieko negalima nuslėpti. Juo labiau prie deklaracijos prikabinti visi dokumentai ir visi akivaizdžiai mato, kad tai yra neteisinga. Siųsdama muitinei kvitus – mokėjimus, pamačiusi, kad tie mokėjimai atlikti per du kartus, jau pati pastebėjo padarytą klaidą ir pati inicijavo klaidos pataisymą. Tiesiog muitinė nepriėmė pataisymo ir, kai nepriėmė pataisymo, surašė protokolą. Ateityje pasižada neklysti.

Motyvuojamoji dalis

A. T. kaltė iš dalies be jos pačios paaiškinimų įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, 2020-08-11 elektroninėmis importo deklaracijomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Muitinės mokymo centro muitinės tarpininko atstovo pažymėjimo kopija, 2014-09-01 sutarties dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, A. T. paaiškinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedimo išrašu, tarptautine sąskaita-faktūra, „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita–faktūra, Klaipėdos teritorinės muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos MDAS informacija, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus.

ANK 212 str. 2 d. numatyta, kad netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

Iš ANK 212 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad objektyvieji nusižengimo požymiai yra: deklaracijoje pateikti neteisingi duomenys arba kitoks muitinės suklaidinimas ir tai, kad dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip matyti, šiuo atveju iš esmės ginčo dėl objektyvių nusižengimo požymių nėra.

Tam, kad asmens veika būtų kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnį, turi būti nustatytas ne tik prekių deklaravimo tvarkos pažeidimo faktas, bet ir jo kaltė, t. y., kad šią prekių deklaravimo tvarką asmuo pažeidė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020). Pagal ANK 8 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Formuluojant kaltinimą A. T., buvo nurodyta, kad ji pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimus, nustatančius asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujančio atliekant muitinės formalumus, pareigas. Minėto reglamento 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už visus toliau išvardintus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Atsižvelgus į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, matyti, kad deklarantas atsako už deklaracijoje pateiktus neteisingus duomenis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-08-11 9.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)" deklarantė A. T. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 46 langelyje „Statistinė vertė" nurodė prekės muitinę vertę 9678,02 eurų. Priėmus deklaraciją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje ir atliekant dokumentinį deklaracijos ir kartu su ja pateiktų dokumentų (2020-06-22 invoiso Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-06-02 pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini)) tikrinimą, buvo nustatyti neatitikimai pateiktos ir muitinės priimtos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 46 langelyje. Iš pateiktos 2020-06-22 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prekės (puodų su dangčiais komplektų) statistinė vertė turi būti 13599,25 eurų, tuo tarpu importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 46 langelyje „Statistinė vertė" buvo nurodyta prekės muitinė vertė 9678,02 eurų. Šių aplinkybių pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį (deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).

Žemesnės instancijos teismas

A. T. nurodė, kad ji suklydo įrašydama vertę deklaracijoje, įrašė ne visą prekės muitinę vertę, bet per apsirikimą įrašė mažesnę sumą, nes mokėjimas už prekę buvo padarytas per du kartus. Teismo posėdžio metu ji aiškino, kad pastebėjusi klaidą, ji prašė muitinės pareigūnų leisti ištaisyti klaidą, tačiau šie surašė administracinio nusižengimo protokolą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat teigė, kad Europos muitinės kodekso 173 straipsnis jai leidžia ištaisyti muitinės deklaraciją, ji deklaraciją ištaisė, tačiau muitinės atstovai nepagrįstai jai surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Šiuo atveju paminėtina, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 173 straipsnis numato atvejus, kada deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementus. Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies b punktas nurodo, kad taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi. Šiuo atveju byloje esanti Klaipėdos teritorinės muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos MDAS informacija, joje užfiksuotas A. T. susirašinėjimas su muitinės tarnybos atstovais rodo, jog muitinės pareigūnui paprašius motyvuotai pasiaiškinti dėl deklaracijoje nurodytos prekės vertės nesutapimo su 2020-06-22 išrašytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta verte, A. T. pateikė atsakymą, pripažindama, kad tai jos apsirikimas, teigė, kad įrašė paskutinę paryškintą eilutę, nurodytą sąskaitoje, klausė dėl galimybės pateikti prašymą pakoreguoti deklaraciją (b. l. 12-14). Šios aplinkybės rodo, kad tik muitinės pareigūnui atlikus pateiktų dokumentų ir deklaracijos duomenų tikrinimą, buvo nustatyti neteisingi duomenys deklaracijoje. Kas reiškia, kad esant tokiai nustatytai aplinkybei, tapo negalimas pateiktos deklaracijos duomenų taisymas Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies b punkto prasme. Analogišką praktiką formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., 2017 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-414-530/2017).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad prekės klaidingos statistinės vertės įrašymas turėjo įtakos mokesčiams apskaičiuoti, o tokių duomenų nurodymas, kuris daro įtaką teisingam mokesčių apskaičiavimui, yra grubi klaida. Šiuo atveju paminėtina, kad atsakomybė pagal ANK 212 straipsnio 2 dalies nuostatas kyla ne tik tuo atveju, kai deklaracijoje pateikiami neteisingi duomenys arba padaromas kitoks muitinės suklaidinimas ir dėl šių veiksmų atsiranda mokestinė prievolė, bet ir tuo atveju, kai dėl šių veiksmų mokestinė prievolė gali atsirasti.

Kaip minėta, ANK 212 straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Būtina pastebėti, kad muitinės tarpininkei yra keliami aukšti reikalavimai, todėl ji privalo veikti apdairiai ir rūpestingai, o šiuo atveju privalėjo imtis visų priemonių nurodydama teisingą prekės vertę, nes nuo šito fakto priklauso privalomos mokestinės prievolės dydžio paskaičiavimas. Deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdamas deklaracijas asmuo tampa atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijose. Todėl A. T. paaiškinimai, kad ji nesijaučia padariusi kažką tokio, nes jos klaida padaryta dėl žmogiškojo faktoriaus ar dėl didelio darbo krūvio, kad vienu metu jai tenka dirbti su keliomis deklaracijomis, nešalina jos atsakomybės pagal ANK 212 str. nuostatas ir negali pateisinti pareigos veikti apdairiai ir rūpestingai nevykdymo. Šiuo atveju A. T., muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdama muitinės deklaraciją, tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę (tame tarpe ir vertė) atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad A. T. pateikė deklaraciją su neteisingai nurodyta prekės verte, kai vietoje 13599,25 EUR į deklaraciją suvedė 9678,02 EUR bei tokiu būdu su neteisingai apskaičiuotais mokesčiais pateikė, prieš tai nepasitikrinusi nurodytų duomenų teisingumo, nepašalina jos kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti administracinio nusižengimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad A. T. pateikus importo deklaraciją ir joje nurodžius neteisingus duomenis apie prekės statistinę vertę, atsirado mokestinė prievolė, kuri viršija 3 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y mokestinė prievolė sudaro 19,5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, A. T. padarytas administracinis nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.

A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 str.).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad A. T. muitinės tarpininko atstove dirba ilgą laiko tarpą, kaip teigė posėdžio metu, daugiau nei 30 metų, muitinės tarpininko atstovo pažymėjimas jai išduotas 2012-09-18 (b. l. 5), kasdien muitinei pateikia eilę deklaracijų. Byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus rodo, kad per tą laiką jai kelis kartus buvo pareikštos žodinės pastabos dėl iš esmės analogiškų administracinių nusižengimų padarymo pripažinus juos mažai pavojingomis veikomis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra bausta dėl kitos rūšies administracinių nusižengimų įvykdymo. Svarbu paminėti ir tai, kad tik nustačius pateiktoje deklaracijoje padarytą klaidą, ši klaida nedelsiant buvo ištaisyta, nuo klaidingos deklaracijos pateikimo iki klaidos ištaisymo buvo praėjusios tik maždaug dvi valandos. Reali žala nei valstybei, nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta nebuvo, mokesčių mokėjimas neįtakotas, kas rodo akivaizdžiai mažesnį veikos pavojingumą negu rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad nusižengimas nebuvo padarytas piktybiškai, jo padarymą sąlygojo didelis darbo krūvis, t. y. jis padarytas dėl nerūpestingumo.

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus pažeidėjos asmenybę, nusižengimo pobūdį, teismų praktiką sprendžiant panašias bylas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 300 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam formaliam pažeidimui. Todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir A. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina 100 Eur bauda. Teismo vertinimu, 100 Eur bauda bus pakankama nuobauda, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Visiškai neskirti piniginės baudos nėra pagrindo, kadangi A. T. pagal ANK nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiama nebe pirmą kartą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, A. T. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė