Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties J. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad 2017 m. kovo 14 d. 12 val. Kauno teritorinės muitinės krovinių poste „Tiekimas“, muitinio tikrinimo vietoje prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio (LTKR2002, adresas Taikos pr. 141) muitiniam įforminimui atvykus automobiliui DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji pateikė importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) muitinės tarpininko atstovė. Priėmus deklaraciją MDAS sistemoje, jai suteiktas MRN (duomenys neskelbtini). Deklaruota prekė - Virtuvės reikmenys iš plastikų (lėkštutės desertinės; šaukšteliai; šakutės; peiliai). Rizikos vertinimo sistema (RATIS) nurodytai deklaracijai parinko geltoną tikrinimo kanalą, t. y. patikrinti prekių muitinę vertę bei patikrinti, ar pateiktas kilmės sertifikatas. Atlikus pateiktų dokumentų ir deklaracijos duomenų tikrinimą nustatyta:

-pateiktoje 2017 m. kovo 9 d. sąskaitoje faktūroje Nr. l bendra prekių vertė nurodyta 16785,80 eurų;

- deklaracijos langelio Nr.22 (Valiuta ir bendroji faktūrinė vertė) pirmoje skiltyje įrašyta RUB (Rusijos rubliai), langelyje Nr.23 (Kursas) įrašyta - 60.9795, langelyje Nr. 46 (statistinė vertė) įrašyta 275.27, langelyje Nr. 47 - Mokesčio pagrindas įrašyta 302.27, dalyje Suma ir suma Iš viso - 63.00;

Atlikus skaičiavimus pagal pateiktą sąskaitą faktūrą teisingi duomenys deklaracijoje turėjo būti tokie: deklaracijos langelio Nr.22 (Valiuta ir bendroji faktūrinė vertė) pirmoje skiltyje - EUR, langelyje Nr.23 (Kursas) - 1, langelyje Nr.46 (statistinė vertė) - 16785.80, langelyje Nr.47 - Mokesčio pagrindas 16812.80, dalyje Suma ir suma Iš viso -3531.

Aukščiau nurodyti neteisingi duomenys turėjo įtakos mokesčių apskaičiavimui (deklaruota 63.00 Eur, turėjo būti deklaruota 3531), o prekių vertė viršija vieną šimtą minimalių gyvenimo lygių. Deklarantė J. S. pateikusi (pasirašiusi) muitinės įstaigai aukščiau minėtą bendrąjį administracinį dokumentą ir pateikdama neteisingus duomenis, nuo šios deklaracijos pateikimo momento tapo atsakinga už deklaracijoje nurodytos informacijos teisingumą. J. S. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d. a papunktį. Tuo J. S. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu J. S. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje ir skyrė 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą. Apeliaciniame skunde J. S. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad ji, kaip muitinės tarpininko atstovė, 2017 m. kovo 14 d. muitinės įstaigai, naudodama kompiuterinę programą, pateikė deklaraciją, kurios 22 langelyje vietoje valiutos eurais (EUR), nurodė valiutą RUB (Rusijos rubliai). Tokiu būdu programa nuo RUB paskaičiavo mokėtinus mokesčius ir įvykdė valiutos konvertaciją. Apeliantės manymu, muitinei jau priėmus deklaraciją, ją dar buvo galima pataisyti, nes tai leidžia Europos muitinės kodekso 173 straipsnio 1 dalis. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltu galima pripažinti asmenį, tik surinkus pakankamai įrodymų ir nustačius visą administracinio nusižengimo sudėtį. Apeliantės nuomone, Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, neatsižvelgė į aplinkybes, kurioms esant buvo padaryta klaida, t. y. ar neteisingas valiutos kodo įrašymas užtraukia administracinę atsakomybę. J. S. teigimu, jos veikoje nebuvo administracinio nusižengimo ir įvykio sudėties, todėl byla turi būti nutraukta.Apeliantė savo apeliaciniame skunde taip pat prašo, tuo atveju jeigu teismas nuspręstu, kad ji vis dėl to yra kalta dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, paskirti jai mažesnę – 200 Eur – baudą.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno teritorinė muitinė prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą, o J. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliantės J. S. apeliacinis skundas atmestinas.Kaip matyti iš J. S. apeliacinio skundo, ji pažeidimo fakto neneigia, tačiau padarytą pažeidimą įvardina kaip netyčinę klaidą, neužtraukiančią administracinės atsakomybės, nors teismui vertinus, kad ji kalta padarius pažeidimą, prašo paskirti mažesnę baudą, nei ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 17 d. muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. S., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno teritorinės muitinės krovinių poste „Tiekimas“ pateikė muitinės importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (prekės - virtuvės reikmenys, vertė - 16785,8 RUB). Priėmus deklaraciją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, jai buvo suteiktas numeris (duomenys neskelbtini). Atliekant dokumentinį deklaracijos ir kartu su ja pateiktų dokumentų (sąskaita Nr. 1, 2017 m. kovo 9 d.) tikrinimą buvo nustatyti neatitikimai pateiktos ir muitinės priimtos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini). 22 langelyje. Pateiktoje sąskaitoje Nr. 1, 2017 m. kovo 9 d. buvo nurodyta valiuta EUR (Euras), o deklaracijoje RUB (Rusijos rublis). Šių aplinkybių pagrindu buvo pradėta administracinė teisena pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį (deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Apeliantė nurodo, kad ji suklydo įrašydama valiutą deklaracijoje. Pastebėjus klaidą, ji prašė muitinės pareigūnų leisti ištaisyti klaidą, tačiau šie surašė administracinio pažeidimo protokolą. Apeliantė rėmėsi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009m.birželio 26d. įsakymu Nr.1B-360 patvirtintų taisyklių 4.5.3 punktu, kad suteikus importo deklaracijai MRN, šios deklaracijos muitinis įforminimas laikomas pradėtu. Teigia, kad Europos muitinės kodekso 173 straipsnio 1 dalis, leido jai ištaisyti muitinės deklaraciją, tačiau muitinės atstovai elgėsi neteisėtai neleisdami jai ištaisyti klaidą.Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnis, numato atvejus, kada deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementus. Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies b punktas nurodo, kad taisyti neleidžiama, kai muitinė nustato, kad muitinės deklaracijoje duomenys yra neteisingi (Patikrinimo akte nurodytas tikrinimo rezultatas (T02) - nustatyti neatitikimai). Apylinkės teisme apklausti liudytojai T. B. ir R. L. patvirtino, kad J. S. pateikė muitinei prašymą leisti ištaisyti klaidą tik po to, kai muitinės pareigūnai nustatė duomenų neteisingumą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įrašius valiutą ne eurais, o rubliais, tai turėjo įtakos mokesčiams apskaičiuoti. Tokių duomenų nurodymas, kuris daro įtaką teisingam mokesčių apskaičiavimui yra grubi klaida. Šios aplinkybės rodo, kad muitinis įforminimas buvo atliekamas, suteikus MRN, rizikos vertinimo sistema deklarantės pateiktai deklaracijai parinko geltoną tikrinimo kanalą, tai yra patikrinti prekių muitinę vertę bei patikrinti, ar pateiktas kilmės sertifikatas. Tik atlikus pateiktų dokumentų ir deklaracijos duomenų tikrinimą buvo nustatyti neteisingi duomenys deklaracijoje. ANK 212 straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, pateikdama muitinės deklaraciją, J. S. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę (tame tarpe ir vertė) atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad J. S. deklaraciją su neteisingai nurodyta prekės verte, kai vietoje 16785,8 EUR į deklaraciją suvedė 16785,8 RUB bei tokiu būdu neteisingai automatiškai apskaičiuotais mokesčiais pateikė, prieš tai nepasitikrinusi nurodytų duomenų teisingumo, nepašalina jos kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos aplinkybės, kurioms esant, negalimas pateiktos deklaracijos duomenų taisymas, todėl J. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl galimo deklaracijos duomenų taisymo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi J. S., kaip tinkama deklarantė prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą.Apeliantė savo apeliaciniame skunde išdėstė ir alternatyvų prašymą, nurodydama, kad, teismui nusprendus, kad ji padarė administracinį nusižengimą, prašo paskirtąją nuobaudą, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, švelninti, neskiriant nuobaudos arba ją sumažinant iki 200 Eur, atsižvelgiant, kad ji iš karto pripažino padariusi klaidą, kad jokia žala nebuvo padaryta. ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių J. S. administracinio nusižengimo byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. S. 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolė skyriaus vyresniojo inspektoriaus nutarimu bausta pagal ATPK 209² straipsnio 2 ir 5 dalis už neteisingų duomenų apie deklaruojamus prekių kodus pateikimą, pažeidžiant 1993 m. liepos 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (199 straipsnio 1 dalis). Pateiktais duomenimis, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Todėl dėl šios aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo teisėtumas būtų abejotinas, be to, byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą administracinės nuobaudos švelninimui. Byloje pateiktas J. S. mamos O. B. neįgaliojo pažymėjimas, nėra išskirtinė aplinkybė sudaranti pagrindą paskirtąją nuobaudą švelninti. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apylinkės teismas apeliantei paskyrė artimą (žemesnę) vidurkiui ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 2000 Eur baudą, todėl ją mažinti nėra įstatyminio pagrindo.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai individualizavo J. S. paskirtą nuobaudą, nepažeidžiant ATPK 34 straipsnio reikalavimų. Ji nėra per griežta, proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama įgyvendinant administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnio 2 dalis), t. y. nubaudžiant J. S. už padarytą administracinį nusižengimą bei siekiant auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių nusižengimų ateityje.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliantės J. S. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.