- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-591-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09219-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Namo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14346-592/2020 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijai dėl atleidimo nuo piniginės prievolės vykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas atleisti jį nuo 0,32 Eur piniginės prievolės sumokėti atsakovei Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijai (toliau – Bendrija) už vandens tyrimus. Nurodė, kad vandens tyrimai buvo atlikti atsakovės Bendrijos pirmininko prašymu pirmininko bute, kuris yra kitoje laiptinėje nei ieškovo butas. Bendrijos narių ar pirmininko sprendimo dėl vandens tyrimų atlikimo nebuvo, ieškovas nėra Bendrijos narys, todėl ieškovas neprivalo mokėti už tyrimus (CK 4.83–4.85 str.; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 str.; Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės).
Atsiliepimas
2. Atsakovė Bendrija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad pagal atsakovės įstatus Bendrijos pirmininkas be daugumos Bendrijos narių ir valdybos sutikimo gali priimti sprendimus iki 500 Eur vertės be PVM vienam užsakymui, skirtam namo eksploatacijos, remonto ar kitiems darbams (paslaugoms), susijusiems su namu. Ginčo vandens tyrimai buvo atliekami 2019 m. liepos 27 d., gavus buto savininko skundą dėl vandens kokybės ir prašymą atlikti vandens tyrimus. Vandens kokybė kėlė įtarimą ir atsakovės pirmininkui, nes vakarais vanduo būdavo labai neskaidrus. Namas yra iš 4 laiptinių, vandens mazgas yra šalia 3 laiptinės, Bendrijos pirmininko butas yra 1 laiptinėje, 3 aukšte, todėl tai patvirtina, kad vandens tyrimai atlikti ne tik dėl į atsakovės pirmininko butą patenkančio vandens kokybės (CK 4.83 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo V. K. į valstybės biudžetą 8,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas neginčijo aplinkybių, jog vandens tyrimas atliktas dėl vieno iš daugiabučio namo buto savininko D. B. nusiskundimų dėl vandens kokybės ir prašymo atlikti vandens tyrimus, taip pat, jog vandens kokybė kėlė įtarimą ir Bendrijos pirmininkui, nes vakarais vanduo būdavo neskaidrus.
5. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad, esant tokiems nusiskundimams ir pakankamai pagrįstai abejonei dėl vandens kokybės, tuo pačiu užtikrinant gyventojų sveikatą, Bendrija turi ir privalo nedelsiant aiškintis šias aplinkybes, įskaitant atlygintinų vandens tyrimų organizavimą. Vandens tyrimas yra viena iš pirminių ir objektyvių priemonių Bendrijai spręsti, ar tiekiamas nekokybiškas vanduo, ar yra trūkumai (gedimai) bendro naudojimo objektuose, kurie yra ir bendrosios dalinės nuosavybės objektai.
6. Teismas konstatavo, kad Bendrija turėjo pagrindą kreiptis į vandens tyrimus atliekančią įmonę dėl viso namo gyventojų (nepriklausomai nuo jų buvimo Bendrijos nariais) vandens kokybės. Neįrodyta, kad UAB „Vandens tyrimai“ nėra kompetentinga tokius tyrimus atlikti. Aplinkybė, kad Bendrijos pirmininkas mėginius ėmė savo bute, vienareikšmiškai nereiškia, kad tai atliko tik savo asmeninių poreikių tenkinimui.
7. Teismas pažymėjo, kad būtent Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už Bendrijos veiklą, tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturėjo esminės reikšmės, iš kurio buto bus imamas mėginys: jei rezultatai rodytų netinkamą vandens kokybę, tai tikėtina, kad vanduo yra nekokybiškas ir visame name.
8. Teismas nurodė, kad pagal atsakovės įstatus jos pirmininkas (be daugumos Bendrijos narių ir valdybos sutikimo) gali priimti sprendimus iki 500 Eur vertės be PVM vienam užsakymui, skirtam namo eksploatacijos, remonto ar kitiems darbams (paslaugoms), susijusiems su namu. Bendrijos pirmininkas su valdyba (be daugumos Bendrijos narių sutikimo) gali priimti sprendimus iki 1 500 Eur vertės be PVM vienam užsakymui, skirtam namo eksploatacijos, remonto ar kitiems darbams (paslaugoms). Įstatų nuostatos yra galiojančios ir neginčijamos. Teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva spręsti, kad nurodytos atsakovės įstatų nuostatos yra niekinės ir negaliojančios.
9. Teismas padarė išvadą, kad Bendrijos pirmininkas turėjo teisę organizuoti vandens tyrimus be kitų savininkų sutikimų. Kadangi vandens tyrimas galėjo turėti įtakos bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams, visų namo savininkų interesams, tai patirtos išlaidos teisės aktų pagrindu pagrįstai paskirstytos visiems savininkams, tuo pačiu ir ieškovui, kuriam atsiranda prievolė mokėti ginčo sumą (CK 1.5 str., 4.82 str., 6.38 str., 6.200 str.). Teismas, konstatavęs, kad ieškinys atmetamas, iš ieškovo priteisė į valstybės biudžetą 8,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nevertino ieškovo nurodytų teisės aktų, priėmė sprendimą, vadovaudamasis savo šališka nuomone. Bendrijos pirmininkas vandens tyrimą atliko savo interesais, todėl nepagrįstai išdalino patirtas išlaidas visam namui. Ieškovas niekada nebuvo informuotas apie vandens tyrimų poreikį. Tyrimai net nebuvo reikalingi, nes vandens kokybė atitinka reikalavimus. Atsakovė neįrodė, kad tyrimai buvo atlikti D. B. prašymu, nors net nėra aišku, kas jis yra. Byloje esantis susirašinėjimas su D. B., kuris yra nepagrįstas fizikos dėsniais, nepatvirtina, kad buvo poreikis atlikti vandens tyrimus. Namo vandentiekis susideda iš skirtingų elementų (įvadas, magistraliniai vandentiekiai, stovai, paskirstymo kolektoriai, uždaromoji, paskirstymo armatūra, filtrai, apskaitos prietaisai ir kiti elementai), todėl, jei problema bus kuriame nors išvardintame taške, tai gali visiškai neįtakoti visų kitų vartotojų. Atsakovė turėjo pagrindą kreiptis į vandens tyrimus atliekančią įmonę, kad spręsti apie vandens kokybę, o ne į vandens tyrimus atliekančią įmonę. Ieškovas nėra Bendrijos narys, todėl Bendrijos įstatai nėra viršesni už CK 4.83 str., pagal kurį ieškovas neprivalo mokėti išlaidų, jei nėra davęs sutikimo. Teismas nedetalizavo priteistos 8,60 Eur sumos.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Bendrijos pirmininkas pagal Bendrijos įstatus turėjo teisę priimti sprendimą dėl vandens tyrimų atlikimo. Ieškovas tik apeliaciniame skunde pradėjo reikšti įtarimus dėl D. B., todėl su atsiliepimu teikiamas VĮ Registrų centro išrašas, kuris patvirtina, jog D. B. yra buto savininkas. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis ieškovo nurodytais teisės aktais, nes juose nenustatyta pareiga pirmiausia kreiptis į vandens tiekėją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliantas pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto sertifikatą apie turimas žinias, taip pat paaiškinimus su vaizdine medžiaga apie vandens sistemos veikimą, o atsakovė pateikė VĮ Registrų centro išrašą apie namo (duomenys neskelbtini) gyventojus.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 str.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybes ir būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, yra pagrindas priimti šalių pateiktus naujus įrodymus.
15. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo pareigos mokėti Bendrijos išlaidas už vandens tyrimus.
16. Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 1 d.).
17. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos įsteigimo tikslas yra įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.
18. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 str. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. CK 4.83 str. 4 d. nustatyta CK 4.82 str. 3 d. nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Tam tikrų išlaidų pobūdis lemia jų privalomumą ir jos yra priskiriamos prie išvardytųjų CK 4.82 str. 3 d., kurias privalo apmokėti buto savininkas proporcingai savo daliai ir kurioms netaikoma CK 4.83 str. 4 d. nustatyta išimtis (pvz., administravimo išlaidos).
20. Tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti, išlaikant bendrąjį turtą, nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 str. 3 d. ir 4.83 str. 4 d. nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).
21. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).
23. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. gegužės 9 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkai nusprendė įsteigti Bendriją. Bendrijos įstatuose nurodyta, kad Bendrijos pirmininkas be daugumos Bendrijos narių ir valdybos sutikimo gali priimti sprendimus iki 500 Eur vertės be PVM vienam užsakymui, skirtam namo eksploatacijos, remonto ar kitiems darbams (paslaugoms), susijusiems su namu. Bendrijos pirmininkas su valdyba be daugumos Bendrijos narių sutikimo gali priimti sprendimus iki 1 500 Eur vertės be PVM vienam užsakymui, skirtam namo eksploatacijos, remonto ar kitiems darbams (paslaugoms). 2019 m. lapkričio 27 d. Bendrijos pirmininko iniciatyva jo bute buvo atlikti vandens tyrimai. Vandens tyrimai atlikti suabejojus vandens kokybe tiek bendrijos pirmininkui, tiek buto savininkui D. B. Ieškovui nuosavybės teise priklausanti butas yra 2 laiptinėje, 4 aukšte. Namo vandens mazgas yra šalia 3 laiptinės. Vandens tyrimus atliko UAB „Vandens tyrimai“, kuri 2020 m. sausio 14 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą 45,98 Eur sumai. Nurodyta suma proporcingai padalinta namo savininkams, ieškovo mokėtina suma yra 0,32 Eur.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas turi pareigą apmokėti jo daliai tenkančius mokesčius už atliktą vandens tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai (įstatuose) dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik Bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra Bendrijos nariai. Bendrijos įstatai (jų dalis), pagal kurių nuostatas Bendrijos pirmininkas be daugumos Bendrijos narių ir valdybos sutikimo gali priimti sprendimus iki 500 Eur vertės be PVM vienam užsakymui, skirtam namo eksploatacijos, remonto ar kitiems darbams (paslaugoms), susijusiems su namu, yra nenuginčyti, todėl yra galiojantys. Atsakovės įstatuose neįtvirtinta atsakovės pirmininko pareiga informuoti namo bendrasavininkus apie sprendimą užsakyti paslaugas, susijusias su namo eksploatacija, remontu ir kitais darbais, jei jie neviršija 500 Eur. Vandens kokybės tyrimai kainavo 45,98 Eur, t. y. atitiko Bendrijos įstatų nuostatas, suteikiančias teisę Bendrijos pirmininkui savarankiškai priimti sprendimą dėl vienam užsakymui, skirtam namo eksploatacijos, remonto ar kitiems darbams (paslaugoms), susijusiems su namu. Namo inžineriniai tinklai, įskaitant vandens tiekimo sistemą, priklauso visiems namo bendraturčiams, todėl kiekvienas bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų tokių tinklų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Byloje pakanka įrodymų spręsti, kad vandens tyrimas buvo atliktas, jo kokybe suabejojus dviem namo bendraturčiams. Aplinkybė, kad vienas iš jų buvo Bendrijos pirmininkas, kurio bute ir buvo paimtas mėginys, savaime nereiškia, jog buvo tiriamas tik į šio asmens butą patenkančio vandens kokybė. Aplinkybės, kad atsakovės pirmininkui ir buto savininkui abejonių kilo dėl skirtingo vandens (šalto, karšto) kokybės, nereiškia, jog atsakovės pirmininkas pagal galiojančius Bendrijos įstatus neturėjo teisės užsakyti vandens tyrimų savo nuožiūra.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Vadinasi, apeliantas, teigdamas, kad vandens tyrimai buvo atlikti nepagrįstai, visiškai neatsižvelgiant pastato vandentiekio inžinerinės sistemos veikimo principus, sudedamąsias dalis, privalėjo šias aplinkybes įrodyti. Vandens kokybės tyrimai neparodė nuokrypių nuo vandens kokybės leistinų normų, todėl apelianto argumentai dėl atsakovės pirmininko bute esančių ir jam priklausančių vandens inžinerinės sistemos sudedamųjų dalių trūkumų laikytini nepagrįstais. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad į atsakovės pirmininko butą ir D. B. butą vanduo patenka per kitą, nesusijusią su pagrindiniu namo vandentiekio įvadu, sistemą. Nesant įrodymų apie netvarkingą atsakovės pirmininko bute ar D. B. bute esančią vandens tiekimo sistemą, jos sudedamąsias dalis, sutiktina su atsakovės argumentais, jog vandens mėginių paėmimas iš toliau nuo vandentiekio į namą įvado nutolusios vandens tiekimo sistemos vietos buvo tikslingas ir pagrįstas, siekiant įvertinti namo vandentiekio inžinerinės sistemos būklę, galimo remonto poreikį ir pan. Sprendimas užsakyti vandens kokybės tyrimus atitiko Bendrijos įstatų reikalavimus ir viso namo bendraturčių interesus, todėl apeliantas, kaip namo bendraturtis, privalo apmokėti patirtas išlaidas, proporcingai savo turto daliai.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 39.4 p. nurodyta, kad abonentai ir vartotojai turi teisę prašyti geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją atlikti geriamojo vandens kokybės tyrimus, jeigu įtaria, kad ties geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba geriamasis vanduo neatitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, ir kitų teisės aktų nustatytų geriamojo vandens kokybės reikalavimų, išskyrus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme numatytas išimtis, kai leidžiama tiekti geriamąjį vandenį, kurio vienas ar keli toksiniai (cheminiai) rodikliai viršija teisės aktuose nustatytus toksinius (cheminius) rodiklius. Jeigu patikrinus nustatoma, kad geriamojo vandens kokybė atitinka teisės aktais nustatytus geriamojo vandens kokybės reikalavimus, neeilinei patikrai patirtas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sąnaudas turi apmokėti abonentas ar vartotojas. Vadinasi, pagal paties apelianto nurodytą teisinį reglamentavimą atsakovė neturėjo pareigos dėl vandens kokybės tyrimo atlikimo kreiptis į vandens tiekėją, o pasikreipus ir nenustačius vandens kokybės neatitikimų – išlaidas privalėtų apmokėti Bendrija ir atitinkamai namo bendrasavininkai. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad vandens tiekėjo atliktų tyrimų kaina būtų mažesnė nei sumokėjo atsakovė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tyrimus buvo galima atlikti pigiau.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės ginčija namo Bendrijos įstatų pirmininkui suteiktą diskrecijos teisę pačiam spręsti dėl paslaugų, susijusių su namo eksploatacija, remonto ar kitais darbais, tačiau šios bylos dalykas yra apelianto nesutikimas su atsakovės paskaičiuotu mokesčiu už bendrosios dalinės nuosavybės objektui suteiktas paslaugas, o ne namo Bendrijos sprendimų dėl Bendrijos pirmininko įgaliojimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas neginčijo atsakovės įstatuose Bendrijos pirmininkui suteiktų įgaliojimų, susijusių su Bendrijos pirmininko teisėmis pačiam spręsti dėl būtinų namo eksploatacijos, remonto ir kitų darbų bei paslaugų reikalingumu, todėl apelianto argumentai dėl Bendrijos pirmininko sprendimo atlikti vandens kokybės tyrimą laikytini nepagrįstais.
29. Apeliantas neįrodė, kad atsakovės pirmininko užsakytas vandens kokybės tyrimas buvo nebūtinas, netikslingas ar nebuvo ekonomiškas, todėl apelianto atsisakymas mokėti jam proporcingai tenkantį mokestį už vandens tyrimą yra nepagrįstas.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad buto ar kitų patalpų savininkas, tiek esantis, tiek nesantis Bendrijos nariu, nesutinkantis su Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų daugiabučiam namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme, buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Bendrijos įstatuose įtvirtintas sprendimas Bendrijos pirmininkui pačiam spręsti dėl namui būtinų darbų ir paslaugų, neviršijančių 500 Eur, būtų nuginčytas, todėl apeliantas privalo jį vykdyti. Bendrijos sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik Bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra Bendrijos nariai, todėl atsisakymas juos vykdyti, nenuginčijus jų teisės aktuose nustatyta tvarka, yra nesąžiningas kitų bendraturčių atžvilgiu.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 79 str. 1 d. aiškiai nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidų sąrašas nurodytas CPK 88 str. 1 d. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovės paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 8) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylą pirmosios instancijos teisme laimėjo atsakovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš pralaimėjusios šalies, t. y. ieškovo, priteisė valstybės naudai patirtas 8,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai ir naujai pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 2.82 str., 4.82 str., 4.83 str., 4.85 str., 6.38 str.; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos; CPK 12 str., 93 sr., 96 str., 178 str., 185 str.).
33. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos).
35. Atsakovė patyrė 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio (atsiliepimas surašytas 2021 m. sausio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2019 m. II ketvirtį buvo 1 454,80 Eur, t. y. maksimali rekomenduojama suma sudarytų 1 891,24 Eur). Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, teismas nemažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas priteisia iš apelianto 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės naudai.
36. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. K. 653,40 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos naudai.
Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.