- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2-14346-592/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09219-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Namo M
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.13Bendrosios nuosavybės teisė
- 2.2.2.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Namo M. Mažvydo g. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl atleidimo nuo piniginės prievolės vykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašo atleisti jį (ieškovą) nuo 0,32 Eur piniginės prievolės sumokėti atsakovui Namo M. Mažvydo g. 1 Vilniuje savininkų bendrijai (toliau - Bendrija) už vandens tyrimus.
Ieškovas nurodo, tyrimai buvo atlikti Bendrijos pirmininko bute. Administratorius UAB „Naujoji Pilaitė“ informavo, kad vandens tyrimai buvo atlikti Bendrijos pirmininko prašymu. Ieškovo nuomone, Bendrijos narių ar pirmininko sprendimo dėl vandens tyrimų atlikimo nebuvo, tai asmeninis Bendrijos pirmininko sprendimas ir tyrimų mokesčio padalijimas visiems gyventojams.
Ieškovas pažymi, kad jis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Iš UAB „Naujoji Pilaitė“ gavo mokėjimo pranešimą už 2019 m. 12 mėn. suteiktas paslaugas. Jokios informacijos apie vandens tyrimus arba jų atlikimą ir poreikį nebuvo informuotas. Ieškovo bute niekas jokių vandens tyrimų neatlikinėjo. Jis kreipėsi į Bendrijos pirmininką, kuris atsakė, kad gali priimti sprendimus iki 500 Eur, o valdyba (Bendrijos) – iki 1500 Eur.
Ieškovas pažymi, kad jis nėra Bendrijos narys, sutikimų bet kokiems darbams nedavė. Mano, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, jog viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymą vykdo viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, tai yra UAB „Vilniaus vandenys“. Visi buto gyventojai turi tiesiogines sutartis su paslaugos tiekėju ir šios paslaugos reglamentuotos teisės aktais, todėl Bendrijos pirmininkas ar namo valdyba neįgalioti tikrinti vandens kokybės. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu numato, kad „abonentai ir vartotojai turi teisę prašyti geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją atlikti geriamojo vandens kokybės tyrimus, jeigu įtaria, kad ties geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba geriamasis vanduo neatitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, ir kitų teisės aktų nustatytų geriamojo vandens kokybės reikalavimų, išskyrus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme numatytas išimtis, kai leidžiama tiekti geriamąjį vandenį, kurio vienas ar keli toksiniai (cheminiai) rodikliai viršija teisės aktuose nustatytus toksinius (cheminius) rodiklius. Jeigu patikrinus nustatoma, kad geriamojo vandens kokybė atitinka teisės aktais nustatytus geriamojo vandens kokybės reikalavimus, neeilinei patikrai patirtas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sąnaudas turi apmokėti abonentas ar vartotojas“. Tai yra sąnaudas turi apmokėti abonentas, o ne visas daugiabutis, kaip padarė Bendrijos pirmininkas. CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Sprendimo dėl vandens tyrimų nebuvo. Vandens tyrimų nėra tarp privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, nėra sąsajos ieškovo buto vandens kokybės su vandens tyrimais atliktais Bendrijos pirmininko bute, kuris gyvena kitoje laiptinėje. Vandens tyrimus atliko UAB „Vandens tyrimai“, kurie neturi jokios teisinės galios, nes tyrimai atlikti nedalyvaujant vandens tiekėjui, tai yra Bendrijos pirmininko buto vandens tyrimai, kuriuos apmokėjo visi namo gyventojai ir pagal šiuos tyrimus jokių pretenzijų nebūtų galima pateikti vandens tiekėjui arba šių tyrimų visai nebuvo, nes niekas nebuvo informuotas, kad tokie bus atliekami.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka.
Atsakovas pažymi, Bendrijos steigiamajame susirinkime buvo priimtas ir užprotokoluotas sprendimas, kad koreguojame bendrijos įstatą ruošinį įtraukiama 2 papildomus punktus, t. y. kad Bendrijos pirmininkas (be daugumos Bendrijos narių ir valdybos sutikimo) gali priimti sprendimus iki 500 Eur vertės be PVM vienam užsakymui skirtam namo eksploatacijos, remonto ar kitiems darbams (paslaugoms) susijusiems su namu; Bendrijos pirmininkas su valdyba (be daugumos Bendrijos narią sutikimo) gali priimti sprendimus iki 1500 Eur vertės be PVM vienam užsakymui skirtam namo eksploatacijos, remonto ar kitiems darbams (paslaugoms) susijusiems su namu.
Atsakovas nurodo, kad Bendrijos įstatai yra patvirtinti notaro, šį informacija yra įstatų 54.1 ir 54.2 punktuose.
Vandens tyrimai buvo atliekami 2019-11-27 dieną 16:14 val., gavus buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko D. B. nusiskundimą dėl vandens kokybės ir prašymą atlikti vandens tyrimus. Vandens kokybė kėlė įtarimą ir Bendrijos pirmininkui, nes vakarais vanduo būdavo labai neskaidrus. Atsižvelgus į esamą situaciją ir siekiant užtikrinti gyventojų ir jų vaikų sveikatą buvo organizuojami vandens tyrimai. Pasiskambinus į UAB „Vandens tyrimai“ Bendrijos pirmininkas buvo informuotas kaip pateikti ir iš kur paimti vandens mėginius. Pagal rekomendacijas ir buvo pasielgta. Pažymi, kad namas yra iš 4 laiptinių, vandens mazgas yra šalia 3 laiptinės, Bendrijos pirmininko butas yra 1 laiptinėje 3 aukšte ir tai nebuvo tik jam priklausančio buto vandens tyrimai, nes jeigu šio buto (kuris beveik labiausiai nutolęs taškas nuo vandens mazgo ir šilumos punkto) atbėga tokios kokybės vanduo, galimai ir visur kitur bus tokios pačios kokybės vanduo.
Pažymi, kad CK 4.84 straipsnis apibrėžia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Šiuo atveju ginčo name yra įsteigta Bendrija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šis CK straipsnis taip pat numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai numato butų savininkų pareigas teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas, kad ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto savininkas, o atsakovas – šio namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija; kad ginčo name buvo atliekamas vandens tyrimas.
Byloje kilo ginčas, ar ieškovas turi pareigą prisidėti prie šio tyrimo atlikimo išlaidų.
Ieškovas neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad vandens tyrimas atliktas dėl vieno iš buto savininko - D. B. – nusiskundimų dėl vandens kokybės ir prašymo atlikti vandens tyrimus, kad vandens kokybė kėlė įtarimą ir Bendrijos pirmininkui, nes vakarais vanduo būdavo neskaidrus.
Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad esant tokiems nusiskundimams ir pakankamai pagrįstai abejojant vandens kokybe, tuo pačiu užtikrinant gyventojų ir jų vaikų sveikatą, Bendrija turi ir privalo nedelsiant aiškintis šias aplinkybes, tame tarpe organizuoti vandens tyrimus, kurie, akivaizdu, yra atlygintini. Tačiau tai viena iš pirminių ir objektyvių priemonių (vandens tyrimas) Bendrijai spręsti, ar tiekiamas nekokybiškas vanduo, ar yra trūkumai (gedimai) bendro naudojimo objektuose, kurie yra ir bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Tokiu atveju, konstatuotina, kad Bendrija turėjo pagrindą kreiptis į vandens tyrimus atliekančią įmonę, kad spręsti apie vandens, naudojamo viso namo gyventojų (nepriklausomai nuo jų buvimo Bendrijos nariais), kokybę. Kad UAB „Vandens tyrimai“ nėra kompetentinga tokius tyrimus atlikti, byloje įrodymų nėra. Tai, kad Bendrijos pirmininkas mėginius ėmė savo bute, vienareikšmiškai nereiškia, kad tai atliko tik savo asmeninių poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad būtent Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už Bendrijos veiklą, tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimą. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad šiuo atveju neturėjo esminės reikšmės iš kurio buto bus imamas mėginys, nes jei rezultatai rodytų netinkamą vandens kokybę, tai tikėtina, kad vanduo yra nekokybiškas ir visame name (CPK 185 straipsnis).
Iš Bendrijos įstatų 54.1 ir 54.2 punktų matyti, kad Bendrijos pirmininkas (be daugumos Bendrijos narių ir valdybos sutikimo) gali priimti sprendimus iki 500 Eur vertės be PVM vienam užsakymui skirtam namo eksploatacijos, remonto ar kitiems darbams (paslaugoms), susijusiems su namu; Bendrijos pirmininkas su valdyba (be daugumos Bendrijos narią sutikimo) gali priimti sprendimus iki 1500 Eur vertės be PVM vienam užsakymui skirtam namo eksploatacijos, remonto ar kitiems darbams (paslaugoms). Šios įstatų nuostatos yra galiojančios ir neginčijamos, o byloje nurodomų aplinkybių ir esamų įrodymų pagrindu teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ex officio tokios nuostatos yra niekinės ir negaliojančios.
Tai iš esmės taip pat pagrindžia, kad Bendrijos pirmininkas turėjo teisę organizuoti vandens tyrimus nesant kitų savininkų sutikimui, tame tarpe ir ieškovo.
Kadangi vandens tyrimas galėjo turėti įtakos bendrosios dalinės nuosavybės teises objektams, visų namo savininkų interesams, tai patirtos išlaidos minėtų teisės aktų pagrindu pagrįstai paskirstytos visiems savininkams, tuo pačiu ir ieškovui, kuriam atsiranda prievolė mokėti ginčo sumą (CPK 178, 179, 185 straipsniai, CK 1.5, 4.82, 6.38, 6.200 straipsniai).
Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Konstatavus, kad ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistina į valstybės biudžetą 8,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,60 Eur (aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.