- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-817-779/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09219-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. prašymą suinteresuotiems asmenims M. K. ir namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo informuoti pareiškėją, ar teisėtai (vadovaujantis kokiais teisės aktais) namo pirmininkas, atlikdamas vandens tyrimus savo bute, šios paslaugos kainą išdalino visiems namo gyventojams, o nesant tam teisinio pagrindo – perskaičiuoti pareiškėjui sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teisme.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas remiasi CPK 4.83 straipsnyje įtvirtintomis butų ir kitų patalpų savininkų teisėmis, tačiau nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas apskritai būtų buto ar kitos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas. Ši aplinkybė laikytina turinčia esminės teisinės reikšmės, sprendžiant, ar pareiškėjas apskritai turi materialiąją reikalavimo teisę namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ir/ar jos pirmininko atžvilgiu.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareiškimu prašo suteikti teismo informaciją, ar teisėtai – kokių teisės aktų pagrindu – namo bendrijos pirmininkas, atlikęs vandens tyrimus, šios paslaugos kainą padalijo visiems namo gyventojams.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas išaiškino, kad CPK nenumato galimybės teismui priimti ir nagrinėti pareiškimus, kuriais pareiškėjai siekia gauti tam tikrą jiems aktualią informaciją ar išaiškinimus. Nurodytas pareiškimo reikalavimas taip pat neatitinka nė vieno iš CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
II. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį. Pareiškėjas nurodo, kad jis kartu su prašymu pateikė ir namo administratoriaus atsakymą ir namo pirmininko laiškus. Jo manymu, prie prašymo pareiškėjui nepridėjus tam tikrų dokumentų, teismas galėjo pareikalauti juos pateikti, tačiau negalėjo iš karto atsisakyti priimti jo prašymą. Pareiškėjo manymu, jo prašymas priimtinas ir nagrinėtinas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo prašymą, kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
8. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti pareiškimą, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
9. Nagrinėjamu atveju, prašymu pareiškėjas prašė teismo informuoti pareiškėją, ar teisėtai (vadovaujantis kokiais teisės aktais) namo pirmininkas, atlikdamas vandens tyrimus savo bute, šios paslaugos kainą išdalino visiems namo gyventojams, o nesant tam teisinio pagrindo – perskaičiuoti pareiškėjui sąskaitą.
10. Civilinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 1.138 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.
11. Iš prašymo turinio darytina išvada, kad pareiškėjas siekia ne gauti informacinio pobūdžio išvadą apie mokesčių paskirstymo pagrįstumą, tačiau nesutinka su bendrijos pirmininko sprendimu išdalyti atlikto vandens tyrimo išlaidas visiems bendrijos nariams, įskaitant pareiškėją, ir teisinis pagrindas tokiems pirmininko veiksmams neegzistavo. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo procesinį dokumentą ir įvardino kaip prašymą „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininko sprendimo“, o ne dėl informacijos pateikimo.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas prašymu siekia, kad pirmininko sprendimas išdalyti vandens tyrimo išlaidas bendrijos nariams nesukurtų pareigų (apmokėti dalį vandens tyrimo išlaidų) pareiškėjui, taigi, siekia atkurti iki, jo manymu, pirmininko atlikto pažeidimo buvusią padėtį. Toks prašymo reikalavimas atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą, taigi, pripažintina, kad pareiškėjas reiškia reikalavimą, kuris nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
13. Vien lingvistiškai nepakankamai aiški pareiškėjo reikalavimo formuluotė, kai iš pareiškimo turinio galima nustatyti, ko pareiškėjas iš esmės siekia ir kokiu įstatyme įtvirtintu teisių gynimo būdu siekia pasinaudoti, negali sudaryti kliūčių pareiškėjui siekti teisinės gynybos teisme.
14. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas reiškia reikalavimus, kurie nenagrinėti teisme civilinio proceso tvarka, pripažįsta nepagrįsta.
15. Vis dėlto, nepakankamai aiškus pareiškimo reikalavimas, sudarantis kliūtis tinkamam bylos nagrinėjimui, gali sudaryti pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, siekiant išsiaiškinti, kokių konkrečiai teisinių pasekmių ir kokiu mastu pareiškėjas siekia.
16. Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 23 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
17. Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo veiksmus, teismui nenustačius termino pareiškimo trūkumams (pateikti įrodymus, kad pareiškėjas yra bendrijos (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narys), tačiau iš karto atsisakius prašymą priimti.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kiekviename byloje dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra bendrijos (duomenys neskelbtini), narys ir atitinkamai turi teisę reikšti reikalavimus, susijusius su šios bendrijos veikla.
19. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
20. Nustačius procesinio dokumento trūkumus, terminas nenustatomas jiems pašalinti ir procesinį dokumentą iš karto atsisakoma priimti tik tokiu atveju, kai net ir pašalinus šiuos trūkumus, egzistuotų sąlygos procesiniam dokumentui atsisakyti priimti.
21. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta aukščiau nutartyje, neegzistavo sąlygos prašymui atsisakyti priimti, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą pareiškėjui aukščiau nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nenustatė termino prašymo trūkumams pašalinti, prašymą laikė nenagrinėtiną teismą civilinio proceso tvarka ir atsisakė jį priimti. Nustačius nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį.
Perduoti pareiškėjo V. K. prašymo dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininko sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo momento.