Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; V. Ž. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Iš D. S. ir V. Ž. solidariai priteista 400 eurų I. K. neturtinei žalai atlyginti bei 300 eurų nukentėjusiojo I. K. atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. ir V. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2015 m. rugpjūčio 9 d. apie 16 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo 4 - o aukšto koridoriuje, būdami neblaivūs, dėl menkavertės priežasties, t. y. dėl nukentėjusiojo I. K. pastabos dėl V. Ž. girtavimo, V. Ž. nukentėjusįjį išplūdus necenzūriniais žodžiais, D. S. kartu su V. Ž. iš chuliganiškų paskatų, veikdami bendrai, kumščiais sudavė kiekvienas po vieną smūgį nukentėjusiajam I. K. į galvą, po ko, nukentėjusiajam nuo smūgių parklupus, D. S. ir V. Ž. toliau mušė nukentėjusįjį kumščiais suduodami į galvą ir kojomis spirdami į kūną, taip suduodami mažiausiai 5 smūgius ir padarydami nukentėjusiajam kraujosruvas bei muštines žaizdas abiejų akių vokuose, kraujosruvas už kairės ausies, dešiniajame žaste ir kairiajame sėdmenyje, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais savo veiksmais D. S. ir V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis I. K. ir jo atstovė adv. Agata Aganauskienė nukentėjusiojo skundą palaikė, prašė tenkinti. Nuteistųjų gynėjai bei prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo buvo nuteisti D. S. ir V. Ž., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados yra pagrįstos faktiniais duomenimis bei tinkamai teisiškai įvertintos.

Iš apeliacinio skundo turinio aišku, kad apeliantas veikos apimties, kvalifikacijos ir kaltės neskundžia, tačiau nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalimi dėl priteistos neturtinės žalos bei nuteistiesiems paskirtų bausmių. Apelianto teigimu, jam priteisiant neturtinę žalą, buvo padarytas BPK normų pažeidimas, kadangi, jo nuomone, teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priteisė per mažą neturtinės žalos dydį. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių, apeliantas nurodo manantis, kad teismas tinkamai neįvertino kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę.

Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo skundo argumentai nėra pagrįsti.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, taip pat neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 str.).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam I. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.t. 1, b.l. 21-22). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos sumą iš esmės įvertino neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, t.y., atsižvelgė į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat įvertintos pasekmės – nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumas, sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų likusios pasekmės – nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į medikus, dėl įvykio jam pablogėjo sveikata, po sužalojimo nukentėjusiajam liko žymės, dėl ko ypač išgyveno ir turėjo nepatogumų, kadangi aplinkiniai atkreipdavo dėmesį į sumuštą vyrą, tai trukdė jam bendrauti su klientais darbe, taip pat dėl potrauminės išvaizdos nukentėjusysis dvi savaites negalėjo bendrauti su vaikais, kad jų neišgąsdinti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad dėl nuteistųjų D. S. ir V. Ž. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis I. K. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, patyrė nepatogumų, laiko sąnaudų.

Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei skunde teigia apeliantas, apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, įvertino pateiktus medicinos ir kitus dokumentus, taip pat ir žalą padariusių asmenų kaltę, jos formą bei nuteistųjų turtinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistieji D. S. ir V. Ž. nedirbantys. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo nesutikti su tokiu teismo parinktu dydžiu ir jį padidinti, kadangi nustatyta neturtinės žalos suma atitinka šiuo metu suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, viešosios tvarkos pažeidimo metu patyrusiems sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 400 eurų iki 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-467-976/2015, 2K-7-62-489/2015). Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajam I. K. padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiajam nustatyta piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat nuteistųjų materialines galimybes. Dėl to kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. K. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistiesiems D. S. ir V. Ž. paskirtų bausmių pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taip pat yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šio nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, reikalaujama, kad teismas bausmę skirtų baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems D. S. ir V. Ž. bausmes – laisvės apribojimą, priešingai nei teigiama skunde, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nuteistųjų asmenybes. Nuteistųjų D. S. ir V. Ž. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad veiką jie padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei nusikalstamą veiką įvykdė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, nuosprendyje nurodė nuteistiesiems skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistojo D. S. išsilavinimas yra vidurinis, jis nevedęs, nedirbantis, mokosi Jeruzalės mokymo centre, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Nuteistojo V. Ž. išsilavinimas yra vidurinis, jis nedirba, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo.

Teismui parenkant nuteistiesiems D. S. ir V. Ž. bausmę – laisvės apribojimą, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių motyvuojančių skirti griežtesnę bausmės rūšį. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistiesiems paskiriant laisvės apribojimo bausmes, savo dydžiu mažesnes nei vidurkis, numatytas jų padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Teisinio pagrindo griežtinti nuteistiesiems D. S. ir V. Ž. paskirtas bausmes nėra.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis bei jo atstovė taip pat prašė priteisti nukentėjusiajam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti, nukentėjusysis I. K., pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismui buvo pateikti minėtas išlaidas patvirtinantis dokumentas – pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad 2017-02-10 I. K. pervedė advokatei Irinai Karšul 900,00 eurų už teisines paslaugas. Tokiu būdu, esant byloje duomenims, patvirtinantiems nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė tai išieškoti iš nuteistųjų D. S. ir V. Ž., tačiau priteistiną sumą sumažino iki 300 eurų. Nesutinka kolegija su nukentėjusiojo ir jo atstovės pareikštu papildomu prašymu, kad priteistas atstovavimo išlaidų dydis yra nepagrįstai mažas, kadangi įvertinus baudžiamosios bylos teisminio proceso eigą, advokatės dalyvavimą teisme, atitinkamų dokumentų rengimą, taip pat į protingumo ir teisingumo principus, bylos sudėtingumą bei atsižvelgus į teisminę praktiką, apylinkės teismo sprendimas dėl I. K. priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio paliekamas nepakeistu.

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nukentėjusiojo I. K. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.