Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-528-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-15
Bylos Nr.: e2A-528-796/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: V. K.

Kategorijos

2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-528-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01545-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.4; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Reniva“, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 25 838,93 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apygardos teismas ieškovei iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Reniva“. Prieš iškeliant bankroto bylą ieškovės paskutinysis vadovas buvo atsakovas. Ieškovės nemokumo administratorė, perėmusi ieškovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, nustatė, kad ieškovės vykdoma veikla buvo krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla. Ieškovė ūkinėje veikloje naudojo 3 vilkikus: 1) DAF FT XF95, 430S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) DAF FT XF95, 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) DAF FT XF95, 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal automobilio panaudos sutartį Nr. 20070201 atsakovas, kaip panaudos davėjas, buvo perdavęs ieškovei lengvąjį automobilį „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir „Mazda“ MPV). Administratorė taip pat nustatė, kad 2014 m. kovo 5 d. tarp ieškovės ir UAB „Stateta“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2014/03/05-01v, pagal ją ieškovė pirkdavo, o UAB „Stateta“ parduodavo benziną ir dyzelinius degalus, dujas. Administratorė nustatė ir tai, kad 2016 m. spalio 17 d. tarp ieškovės ir UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ buvo sudaryta sutartis Nr. S2016-10LOC-17-01, pagal ją UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ ieškovei teikė „LocTracker“ vietos nustatymo paslaugas. Šių paslaugų esmė yra transporto priemonių duomenų nuskaitymas ir analizė. Taip pat galima sekti transporto priemonių greitį, ridą, variklio apsukas, degalų likutį ir sąnaudas.

3. Ieškovė nurodė, kad administratorė, patikrinusi perduotus dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, pastebėjo, jog yra neatitikimų ir netikslumų pagal pateiktą degalų tiekėjos UAB „Stateta“ informaciją ir pagal ieškovės apskaitos duomenis apie transporto priemonių degalų nurašymą. Administratorė, suprasdama, kad neturi pakankamai žinių pati atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kokią žalą patyrė ieškovė, užsisakė kilnojamojo turto vertintojo išvadą dėl degalų sąnaudų pagrįstumo. Šios išvados tikslas buvo nustatyti, koks yra apytikslis nepagrįstai sunaudotų degalų kiekis minėtoms įmonės transporto priemonėms per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tyrimo metu buvo nagrinėti kiekvienos transporto priemonės duomenys, globalios padėties nustatymo sistemos (toliau – GPS) išklotines lyginant su UAB „Stateta“ duomenimis apie faktines kuro sąnaudas. Administratorė turi tik paskutinių 4 mėnesių GPS išklotines, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., o senesnio laikotarpio išklotinių gauti nėra galimybės, nes tokia informacija nėra saugoma. Tyrimo metu buvo nagrinėtos GPS išklotinės, pagal jas buvo apskaičiuota, kokios yra transporto priemonių vidutinės kuro sąnaudos, ir UAB „Stateta“ pateikti duomenys apie faktines kuro sąnaudas. Nurodė, kad pagal ieškovės apskaitos duomenis buvo nustatyta, jog paskutinių 4 mėnesių laikotarpiu nurodytų transporto priemonių vidutinės kuro sąnaudos buvo rodomos daug didesnės nei realios kuro sąnaudos, taip pat apskaitoje buvo nurodyta, kad buvo pilamas kuras į transporto priemonės kuro baką, tačiau pagal išklotines šis kuras visiškai arba iš dalies kuro bako nepapildė. Transporto priemonės „Mazda“ MPV realių kuro sąnaudų apskaičiuoti galimybės nėra, todėl šis faktorius vertintas nebuvo, tačiau, pagal UAB „Stateta“ duomenis, šiai transporto priemonei buvo pilamas ne tik benzinas, bet ir dyzelinas, jis šiai transporto priemonei netinka. Taigi šiai transporto priemonei buvo nepagrįstai sunaudota 7 098,26 litrų dyzelino. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš viso per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovas nepagrįstai sunaudojo 29 601,25 litrų degalų. Pagal perduotus ieškovės apskaitos dokumentus, vidutinė kuro kaina be pridėtinės vertės mokesčio nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio buvo 0,8729 Eur už litrą. Ieškovės teigimu, nepagrįstai sunaudotas 29 601,25 litrų degalų kiekis būtų kainavęs 25 838,93 Eur, todėl ši suma ir yra ieškovės patirta žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tekino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. K. ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Reniva“, 7 302,58 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 302,58 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 67,20 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė iš atsakovo V. K. į valstybės biudžetą 162,68 Eur žyminio mokesčio. Teismo sprendimo motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 1 d. Automobilio panaudos sutartimi Nr. 20070201 atsakovas V. K. buvo perdavęs ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos teise naudotis lengvąjį automobilį „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad iš šios panaudos sutarties nuostatos galima spręsti tiek apie šiam ginčo automobiliui naudoto kuro rūšį (benzinas), tiek apie jam įmonėje taikytą šio kuro sunaudojimo normą (100 km – 11 litrų benzino). Teismas nustatė, kad Išvadoje dėl degalų sąnaudų pagrįstumo Nr. L220134 apskaičiuota, jog per ataskaitinį laikotarpį transporto priemonė nuvažiavo 5 005 km ir sunaudojo 550,46 litrų benzino, šių degalų norma 11,01 litro / 100 km. Ieškovė neginčijo šių degalų sunaudojimo įmonės veikloje pagrįstumo.

4.2. Teismas nustatė, kad degalus ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo iš UAB „Stateta“ pagal 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014/03/05-01v. Šios pirkimo–pardavimo sutarties 4.3, 4.4 punktų nuostatos bei 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo aktas, teismo vertinimu, leido daryti išvadą, kad transporto priemonei „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuras buvo perkamas naudojant UAB „Stateta“ išduotą kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje dėl degalų sąnaudų pagrįstumo Nr. L220134 nurodyta, kad, patikrinus UAB „Stateta“ pateiktą informaciją apie degalų pirkimus automobiliui „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirkta 7 098,26 litrų dyzelino. Teismas nustatė, kad nurodyti turto vertintojo apskaičiavimai tikslintini atsižvelgiant į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus – teismui pateiktas minėtos kortelės UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitas, kadangi nustatyta, jog 2017–2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nupirko 7 101,24 litrų (2 566,13 + 2 388,86 + 2 146,25) dyzelino, atsiskaitydama kortele Nr. (duomenys neskelbtini), sutartimi priskirta automobiliui „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

4.3. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotis perduotai transporto priemonei eksploatuoti buvo naudojamas benzinas, o Išvadoje dėl degalų sąnaudų pagrįstumo Nr. L220134 apskaičiuota, jog transporto priemonei numatyta benzino norma buvo panaudota. Įvertinta, kad minėta kortele dyzelinas buvo perkamas reguliariai, tačiau jokių konkrečių duomenų apie jo apskaitą ir panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje į bylą nepateikta. Vertindamas atsakovo paaiškinimus, kad automobiliu „Mazda“ MPV, naudojosi jis pats, o dyzelinas minėta kortele buvo pilamas į vilkikus, kortelė buvo biure ir ją galėjo imti bet kuris tuo metu įmonėje dirbęs vilkiko vairuotojas, teismas pažymėjo, kad atsakovas šių savo paaiškinimų jokiais kitais įrodymais nepagrindė, taigi savo atsikirtimų neįrodė. Teismas, įvertinęs duomenis, kad aptariamu 2017–2019 m. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veikloje naudojo tris krovininius automobilius, jų valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad iš 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo perdavimo akto ir UAB „Stateta“ pateiktų pardavimų ataskaitų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, pilant kurą į vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaitoma kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje reguliariam atsiskaitymui už išimtinai dyzeliną buvo naudojamos dar dvi kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad trijų įmonės veikloje naudojamų vilkikų vairuotojai vilkikams eksploatuoti naudojo minėtas tris korteles, o atsakovo paaiškinimai apie bet kuriam vairuotojui prieinamą jo naudojamam automobiliui priskirtą kortelę įvertinti kritiškai.

4.4. Teismas konstatavo, kad atsakovas, už bendrovės lėšas įsigydamas ar sudarydamas sąlygas kitiems asmenims įsigyti minėtus 7 101,24 litrų dyzelino, apie kurių panaudojimą įmonės veikloje pakankamų įrodymų nėra, nerūpestingai ir neapdairiai tvarkė įmonės turtą, taip pažeisdamas fiduciarines bendrovės vadovo lojalumo ir rūpestingumo pareigas, ir dėl šios dalies konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus. Konstatuota, kad būtent dėl šio neteisėto atsakovo elgesio įmonė turėjo išlaidų 7 101,24 litrams dyzelino, kurio panaudojimas įmonės veikloje nėra pagrįstas, įsigyti. Padaryta išvada, jog ieškovė patyrė žalą (nuostolius), ji priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais. Pažymėta, kad atsakovo paaiškinimai apie tai, jog naudojimasis jo transporto priemonei priskirta kortele atsiskaitymams už kurą nebuvo kontroliuojamas ir nebuvo konkrečių duomenų apie ja nupirkto dyzelino panaudojimą įmonės veikloje, ne tik nepaneigia atsakovo kaltės prezumpcijos, bet patvirtina atsakovo, kaip įmonės vadovo, didelį neatsargumą, t. y. aiškų ir nepateisinamą aplaidumą, tvarkant įmonės turtą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byloje yra nustatyta atsakovo kaltė dėl minėtų įmonės nuostolių.

4.5. Teismas nustatė, kad žalą įmonei sudaro jos išlaidos 7101,24 litrams dyzelino, kurio panaudojimas įmonės veikloje nėra pagrįstas. Ieškovė žalos dydį apskaičiuoja taikydama vidutinę dyzelino kainą, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius visus duomenis apie už šį kurą sumokėtas įmonės lėšas, tikrasis žalos dydis, kuriuo būtų įgyvendintas teisingo ir visiško žalos atlyginimo principas, nustatytinas būtent pagal šiuos duomenis apie išleistas įmonės lėšas. Įvertinęs UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitas kortelei Nr. (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso patyrė 7 302,58 Eur (2 451,38 + 2 562,76 + 2 288,44) nuostolių. Nustatęs visas atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygas iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 7 302,58 Eur žalos atlyginimą.

4.6. Teismas taip pat konstatavo, kad Išvadoje dėl degalų sąnaudų pagrįstumo Nr. L220134 nurodyta aplinkybė dėl to, kad dalis nupirkto kuro nebuvo supilta į vilkikų bakus, yra paneigta kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad faktoriai, lemiantys sunaudojamo kuro kiekį, gali skirtis kiekvienai transporto priemonei bei tos pačios transporto priemonės kuro sunaudojimo rodikliams skirtingu metu, išvadoje padaryta prielaida dėl transporto priemonės DAF, FT 95XF.430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), realių vidutinių degalų sąnaudų stokoja patikimumo ir nėra pagrįsta objektyviais duomenimis bei kitais įrodymais, todėl pripažino, kad šios ieškinio dalies pateikti duomenys nepagrindžia. Be to, teismas nustatė, kad Išvadoje dėl degalų sąnaudų pagrįstumo Nr. L220134 nepagrįstai sunaudotų degalų kiekiai transporto priemonėms DAF FT XF95.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei DAF FT XF95.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti turto vertintojui pasirėmus 2019 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. laikotarpio kelionės lapuose apskaičiuotomis šių transporto priemonių realiomis vidutinėmis degalų sąnaudomis: atitinkamai 33,8 litrų / 100 km – DAF FT XF95.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 28,9 litrų / 100 km – DAF FT XF95.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, išvadoje pateiktus apskaičiavimus vertino kritiškai. Teismas konstatavo, kad vien kelionės lapuose užfiksuotos vilkikų kuro normos 2019 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. nepakanka patikimai išvadai, jog būtent toks buvo realus kuro sunaudojimas įmonėje 2017–2019 m. ir kad joje buvo išeikvotas kuras, t. y. kad kuro buvo sunaudota mažiau nei užfiksuota įmonės apskaitos dokumentuose. Pripažinta, kad dėl šios ieškinio dalies nėra pagrindo konstatuoti nei žalos įmonei fakto, nei kalto neteisėto atsakovo, kaip įmonės vadovo, elgesio netinkamai valdant jos turtą. Nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, pripažinta, kad nėra pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį ir priteisti žalą, susijusią su vilkikams panaudotu kuru.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir iš atsakovo V. K. ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Reniva“, priteistas 7 302,58 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 7 302,58 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 67,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; prašo priimti teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Teismas klaidingai padarė tikėtiną išvadą, kad kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta pilti kurą į automobilį „Mazda“ MPV, o likusios trys kuro kortelės neva buvo priskirtos pilti kurą į tris skirtingus vilkikus. Atsakovo teigimu, vien tai, kad ieškovės atstovo nepasirašytame priėmimo–perdavimo akte prie kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pastabose yra nurodytas automobilio „Mazda“ MPV valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad minima kuro kortelė buvo priskirta kurui pilti į automobilį „Mazda“ MPV. Nėra jokių duomenų, kad pastabose nurodyti transporto priemonių numeriai reiškia, jog būtent tai transporto priemonei ir yra priskiriama nurodoma kuro kortelė.

5.2. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie būtų patvirtinę, jog piltas dyzelinas iš kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas ne ieškovės veikloje. Teismas vietoj to, kad padarytų išvadą, jog ieškovė neįrodė, nes įrodymų nepakanka, kad tariamai iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) piltas dyzelinis kuras buvo panaudotas ne ieškovės veikloje, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui.

5.3. Atsakovas bylą pirmojoje instancijoje vedė pats ir, neturėdamas teisinių žinių, manė, jog būtent ieškovė turi pateikti konkrečius įrodymus, įrodyti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, jog teismas, nesant jokių konkrečių įrodymų, negali priimti jokių tikėtinų išvadų. Tik po priimto sprendimo atsakovas kreipėsi į profesionalų teisininką, kuris šiam paaiškino, jog ir pats atsakovas turėjo teikti įrodymus, kurie pagrįstų jo paaiškinimus. Atsakovas nurodo, kadangi iš kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) piltas dyzelinas buvo panaudotas ieškovės veikloje, atsakovas jokio kuro nesisavino, siekdamas, kad neteisėtas sprendimas nebūtų paliktas galioti, atsakovas teikia papildomą įrodymą – vieno buvusio ieškovės darbuotojo, kuris buvo vieno iš vilkikų vairuotojas, paaiškinimą. Iš šio paaiškinimo matyti, kad darbuotojas dyzelinį kurą į vairuojamą vilkiką pildavo ne iš vienos kuro kortelės, o iš kelių įmonėje buvusių kuro kortelių. Atsakovo teigimu, šie vairuotojo paaiškinimai rodo, kad teismas padarė nepagrįstą tikėtiną išvadą, jog neva kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta naudotis tik išimtinai automobiliui „Mazda“ MPV. Minėti paaiškinimai rodo, kad iš nurodytos kuro kortelės kuras galėdavo būti pilamas ir į kitas ieškovės turtimas transporto priemones (tris vilkikus). Atsakovo teigimu, šis naujas įrodymas patvirtina atsakovo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog automobiliu „Mazda“ MPV naudojosi jis pats, o dyzelinas minėta kortele buvo pilamas į vilkikus, kad kortelė buvo biure ir ją galėjo imti bet kuris tuo metu įmonėje dirbęs vilkiko vairuotojas.

5.4. Teismas neįvertino atsakovo teiktų paaiškinimų, kad visas ieškovės įsigytas kuras, iš visų keturių kuro kortelių būdavo kiekvieną mėnesį priskiriamas ieškovės naudojamoms / turimoms transporto priemonėms. Atsakovas nurodo, kad posėdžio metu paaiškino, jog kiekvienas darbuotojas, įpildamas į bet kurią transporto priemonę kurą, pasiimdavo kuro pylimo čekį, paskui atsakovas kuro pylimo čekius surinkdavo ir jų pagrindu parengdavo kiekvienos transporto priemonės sunaudoto kuro ataskaitą – kelionės lapus. Atsakovas ieškovės nemokumo administratorei perdavė visas pildytas transporto priemonių sunaudotų kuro už kiekvieną mėnesį ataskaitas, kurių pagrindu sunaudotas kuras ieškovės buhalterinėje apskaitoje būdavo nurašomas. Šios ataskaitos yra nemokumo administratoriaus žinioje. Vien tai, kad ieškovė minimų sunaudotų degalų (kuro) ataskaitų į bylą nepateikė, nesuponuoja išvados, jog neva įmonėje (ieškovės buhalterinėje apskaitoje) nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių 7 101,24 litrų dyzelino panaudojimą įmonės veikloje.

Atsiliepimas

5.5. Atsakovas nurodo, kad tai, jog ieškovės veikloje sunaudotas kuras būdavo tinkamai parodytas įmonės veikloje esančiuose dokumentuose, patvirtina ir dalis byloje esančių duomenų – ieškovės pateikta išvada dėl degalų sąnaudų pagrįstumo Nr. L220134. 2019 m. lapkričio mėn. iš keturių kuro kortelių buvo įpilta 96,01 litrai benzino ir 1740,38 litrų dyzelino. Iš visų keturių kuro kortelių buvo sunaudota 1 740,38 litrai dyzelino, o per visą 2019 m. lapkričio mėnesio laikotarpį buvo įpilta į vilkikus 3 893,60 litrai dyzelino, t. y. 2 153,22 litrais dyzelino daugiau nei įpilta iš kuro kortelių. Pažymi, kad likę 2 153,22 litrai dyzelino buvo įpilti užsienyje, tačiau šių duomenų ieškovė į bylą nepateikė, taip neatskleisdama tikrųjų buvusių faktinių aplinkybių. Taip pat nurodo, kad 2019 m. spalio mėn. iš viso ieškovė pagal keturias kuro korteles įpylė 2 060,05 litrus dyzelino (iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, pasak teismo, išimtinai buvo priskirta naudotis automobiliui „Mazda“ MPV, buvo įpilta 218 litrų dyzelino). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2019 m. spalio mėn. užsienyje (pardavėjas UAB „AS 24 Lietuva“) iš viso įsipylė 5 770,37 litrus dyzelino. Taigi ieškovė iš viso 2019 m. spalio mėn. įsigijo 7 830,42 litrus dyzelino. Šis visas įpiltas dyzelinas, taip pat ankstesnio mėnesio turėtas, tačiau per 2019 m. spalio mėn. sunaudotas dyzelinas, buvo ieškovės nurašytas degalų nurašymo akto Nr. 39 pagrindu. Iš naujai teikiamų įrodymų – sunaudotų degalų per 2019 m. spalio mėn. ataskaitų matyti, kad visas iš 4 kuro kortelių įsigytas 7 830,42 litrų dyzelinis kuras buvo įpiltas į tris ieškovės turėtus vilkikus. Šie duomenys rodo, kad ieškovės įsigytas kuras būdavo panaudojamas būtent ieškovės veikloje. Pažymi, kad atsakovas teikia nepasirašytas sunaudotų degalų per 2019 m. spalio ataskaitas, kadangi visos pasirašytos ataskaitos yra ieškovės nemokumo administratorės žinioje. Visos sunaudotų degalų per mėnesį ataskaitos būdavo pasirašomos ne tik atsakovo, tačiau ir vilkikų vairuotojų, jie patvirtindavo, kad į jų naudojamus vilkikus per mėnesį būdavo pripilama tiek kuro, kiek nurodyta jų pasirašomoje ataskaitoje.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo V. K. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio l dalimi ir 21 straipsnio l dalimi bei 2 dalimi, apeliacinio skundo 18 punkto argumentais, nurodo, kad atsakovas pats perdavė nemokumo administratorei dokumentus, kuriais teismas grindė išvadą, jog kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta pilti kurą į automobilį „Mazda“ MPV. Jokių kitų įrodymų (išskyrus atsakovo paaiškinimus), paneigiančių tokią teismo išvadą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikta nebuvo. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas klaidingai darė tikėtiną išvadą, jog minėta kuro kortelė buvo priskirta pilti kurą į automobilį „Mazda“ MPV, o likusios trys kuro kortelės neva buvo priskirtos pilti kurą į tris skirtingus vilkikus.

6.2. Ieškovės vertinimu, atsakovo pozicija dėl tik priėmus skundžiamą sprendimą kilusios būtinybės surinkti papildomus įrodymus, prieštarauja paties atstovo apeliaciniame skunde nurodytai pozicijai, kad pats atsakovas turėjo teikti įrodymus, kurie pagrįstų jo paaiškinimus. Pažymi, kad teismo posėdyje atsakovui kelis kartus buvo išaiškintos jo procesinės teisės, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas negalėtų naudotis advokato ar antrinės teisinės pagalbos teikiamomis paslaugomis.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovės teigimu, atsakovo argumentai, kad teismas neįvertino atsakovo paaiškinimų, jog visas ieškovės įsigytas kuras iš visų keturių kuro kortelių būdavo kiekvieną mėnesį priskiriamas ieškovės naudojamoms / turimoms transporto priemonėms ir kad kiekvienas darbuotojas, įpildamas į bet kurią transporto priemonę kurą, pasiimdavo kuro pylimo čekį, jog paskui atsakovas kuro pylimo čekius surinkdavo ir jų pagrindu parengdavo kiekvienos transporto priemonės sunaudoto kuro ataskaitą – kelionės lapus, prieštarauja byloje esantiems įrodymams: įrenginio (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.), įrenginio (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. spalio 9 d.), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimų ataskaitos duomenims. Iš nurodytų dokumentų, taip pat iš prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėto įrenginio (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.) galima daryti nedviprasmišką išvadą, jog apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad iš minimos kuro kortelės kuras galėdavo būti pilamas ir į kitas ieškovės turimas transporto priemones (tris vilkikus). Ieškovės įsitikinimu, pateiktas apeliacinis skundas yra sąmoningai grindžiamas klaidinančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Išvardytuose epizoduose neginčijamai įrodoma, kad iš kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kuras nebuvo pilamas į kitas ieškovės turtimas transporto priemones (tris vilkikus). O į automobilį „Mazda“ MPV dyzelinas negalėjo būti pilamas, nes automobilis naudojo benziną.

6.4. Ieškovės vertinimu, įvertinant tai, kad pateiktas apeliacinis skundas yra sąmoningai grindžiamas klaidinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, svarstytinas klausimas, ar apeliantas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovės teigimu, yra pagrindas atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo V. K. ieškovei priteistas 7 302,58 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 7 302,58 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,20 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nagrinėja, vertina ir pasisako dėl apeliaciniu skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų

10. Nagrinėjamu atveju abi bylos šalys apeliacinės instancijos teisme pateikė motyvuotus prašymus priimti naujus rašytinius įrodymus. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – buvusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo paaiškinimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių sunaudotų degalų per 2019 m. spalio mėn. ataskaitą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė poziciją, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai neturėtų būti priimami. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2023 m. balandžio 21 d. elektroninio laiško ir jo priedo – kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.) dėl įrenginio (duomenys neskelbtini) kopiją. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo išsiųstas atsakovo atstovei, taigi atsakovas turėjo galimybę susipažinti su ieškovės pateiktais įrodymais. Atsakovas pozicijos dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos neišreiškė.

11. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

12. Teismų praktikoje dėl ribojimo apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus išlygų išaiškinta tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 24-378/2022 41 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑38‑969/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K 3 218 916/2016 14 punktą).

13. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skunde nurodo, kad nemokumo administratorė negalėjo pateikti kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.) dėl įrenginio (transporto priemonės) (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nes jo neturėjo, šis įrodymas gautas tik 2023 m. balandžio 21 d. gavus elektroninį laišką iš įmonės akcininko. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 2021 m. gegužės 31 d. buvo kreiptasi į ieškovei „LocTracker“ vietos nustatymo paslaugas teikusią įmonę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių automobilių 2017, 2018 ir 2019 metų kelionės lapų, tarp jų dėl transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau buvo gautas atsakymas, jog tokia sena informacija nesaugoma, dėl to jos pateikti nėra galimybės. Iš ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto elektroninio laiško duomenų matyti, kad vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko gautas 2023 m. balandžio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas įrodymas gautas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jame užfiksuoti ankstesni duomenys, susiję su bankrutavusios įmonės veikla, pateiktas įrodymas yra susijęs su byloje nagrinėjamu klausimu ir atsakovo apeliaciniame skunde keliamais argumentais, darytina išvada, kad ieškovė pagrindė vėlesnę šio įrodymo pateikimo būtinybę.

14. Atsakovas naujų įrodymų pateikimo būtinybę sieja su pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įrodymų pakankamumo ir įrodinėjimo dalyko įrodytumo nepagrįstumu. Atsakovo teigimu, tik priėmus skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo priteistas nuostolių atlyginimas pirmosios instancijos teismui padarius tik tikėtiną išvadą, atsakovui kilo būtinybė surinkti papildomus įrodymus, kurie įtikintų apeliacinės instancijos teismą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, juos interpretavo. Atsakovas teigia, kad teikiami buvusio darbuotojo (vairuotojo) paaiškinimai rodo, jog teismas padarė nepagrįstą tikėtiną išvadą dėl kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrimo naudotis tik išimtinai automobiliui „Mazda“ MPV, o sunaudotų degalų per 2019 m. spalio mėn. ataskaitų duomenys rodo, kad ieškovės įsigytas kuras būdavo panaudojamas būtent ieškovės veikloje. Atsakovas taip pat remiasi argumentais, kad bylą pirmosios instancijos teisme vesdamas pats, netinkamai suprato įrodinėjimo pareigą.

15. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad prašymus priimti naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikė abi bylos šalys. Šalims apie naujų įrodymų turinį yra žinoma, todėl jų pridėjimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkintų bylos nagrinėjimo, nepažeistų šalių teisės į teisminę gynybą, rungimosi bei kitų civilinio proceso principų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateiktų įrodymų turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgusi į bylos pobūdį, taip pat šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), priima ir vertina šalių pateiktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

16. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1465-524/2019 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas V. K. nuo 2007 m. sausio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 24 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo dėl nepagrįstai sunaudotų degalų, prašydama taikyti atsakovui V. K., kaip buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui, civilinę atsakomybę.

17. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑166‑421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-326-1075/2018, 41 punktas ir kt.).

18. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines pareigas, privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Bendrovės vadovo, kaip vienasmenio juridinio asmens valdymo organo, pareigos taip pat įtvirtintos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje bei detalizuojamos specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Buhalterinės apskaitos įstatyme, anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, galiojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme bei kt.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 7 177-701/2017). Šių pareigų netinkamas vykdymas lemia vadovo civilinę atsakomybę, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas.

19. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinta dalis ieškinio reikalavimų ir iš atsakovo ieškovei priteistas 7 302,58 Eur žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl šios ieškinio dalies nustatytos visos atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos, ir pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso patyrė 7 302,58 Eur nuostolių dėl naudojant UAB „Stateta“ išduotą kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėtų išlaidų 7 101,24 litrui dyzelino įsigyti, kurio panaudojimas įmonės veikloje nėra pagrįstas. Apeliantas teigia, kad skundžiama teismo sprendimo dalis nepagrįsta ir neteisinga, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, pirmosios instancijos teismo padaryta tikėtina išvada yra paneigiama byloje esančiais įrodymais, taip pat naujai teikiamais rašytiniais įrodymais.

20. Byloje 2007 m. vasario 1 d. Automobilio panaudos sutartimi Nr. 20070201 atsakovas V. K. (panaudos davėjas) buvo perdavęs ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (panaudos gavėjai) panaudos teise naudotis lengvąjį automobilį „Mazda“ MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos Automobilio panaudos sutarties 3.2 punkto duomenimis, panaudos gavėja (t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo įsipareigojusi išlaikyti jai perduotą transporto priemonę ir apmokėti transporto priemonės kuro išlaidas pagal transporto priemonės ridą ir panaudos davėjo (t. y. atsakovo V. K.) pateiktus kuro pirkimo dokumentus; transporto priemonės kuro sunaudojimo norma: 100 km – 11 litrų benzino. Taigi, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio „Mazda“ MPV naudota kuro rūšis – benzinas. Byloje nekilo ginčo dėl minėtai transporto priemonei sunaudoto kuro (benzino) sunaudojimo įmonės veikloje pagrįstumo.

21. Iš byloje esančios valstybės įmonės „Regitra“ pažymos duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (2017–2019 m.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veikloje taip pat naudojo tris krovininius automobilius: vilkiką DAF, FT 95XF, 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); vilkiką DAF, FT 95XF, 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiką DAF, FT XF95, 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Stateta“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2014/03/05-01v, jos pagrindu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Stateta“ įsigydavo degalus. Šios pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punkto duomenimis, pagrindinis naftos produktų pirkimas–pardavimas vykdomas naudojant specialiai pirkėjui (įmonei) išduotą kortelę su kiekvienai kortelei priskirtu identifikaciniu ir PIN kodu arba pagal pirkėjo antspaudu patvirtintą automobilių sąrašą, kuriame nurodyta automobilio markė ir valstybiniai numeriai; naftos produktų pirkimas–pardavimas pagal pirkėjo antspaudu patvirtintą automobilių sąrašą vykdomas tik tuo momentu, kuriuo pirkėjas neturi kortelės, ir tik pardavėjo degalinėje nurodytoje šios sutarties 1.1.1 punkte. Pagal minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 4.4 punktą, naudodamas kortelę, pirkėjo atstovas (vairuotojas) įsipila reikalingą kiekį degalų ir degalinės operatoriui pateikia pirkėjui (įmonei) išduotą kortelę, įveda PIN kodą, jam išduodamas kasos aparato čekis, patvirtinantis įvykusią operaciją. Pagal minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 4.5 punktą, jei pardavimas vykdomas naudojant patvirtintą pirkėjo automobilių sąrašą, tada, prieš pildamas kurą, pirkėjo atstovas (vairuotojas) pateikia degalinės darbuotojui transporto priemonės registracijos liudijimą, įsipylęs kuro pirkėjo atstovas (vairuotojas) pasirašo žiniaraštyje ir pasiima kasos kvitą, o žiniaraštis pasibaigus mėnesiui pateikiamas pirkėjo sutartyje nurodytu adresu.

23. Iš 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo akto duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotos keturios kuro kortelės: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad nurodytos kortelės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamos atsiskaityti su UAB „Stateta“, patvirtina ir byloje esančios UAB „Stateta“, kaip tiekėjos (pardavėjos), pardavimų ataskaitos. Iš byloje esančių UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitų duomenų nustatyta, kad už benziną buvo atsiskaitoma tik kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad transporto priemonei „Mazda“ MPV kuras buvo perkamas naudojant UAB „Stateta“ išduotą kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Byloje ieškovės pateiktoje 2022 m. vasario 7 d. Išvadoje dėl degalų sąnaudų pagrįstumo Nr. L220134 nurodyta, kad, patikrinus UAB „Stateta“ pateiktą informaciją apie degalų pirkimus automobiliui Mazda MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirkta 7 098,26 litrų dyzelinio kuro (2017 m. – 2 566,15 l; 2018 m. – 2 388,86 l; 2019 m. – 2 143,25 l). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktas UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitas dėl minėtos kortelės, nustatė, kad 2017–2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitydama kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso nupirko 7 101,24 litrų (2 566,13 + 2 388,86 + 2 146,25) dyzelino. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto (7 101,24 litrų) nupirkto dyzelino kiekio. Konkrečių duomenų apie šio su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) įgyto dyzelinio kuro panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje į bylą nepateikta.

25. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai padarė tikėtiną išvadą, jog kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta pilti kurą į automobilį „Mazda“ MPV, o likusios trys kuro kortelės neva buvo priskirtos pilti kurą į tris skirtingus vilkikus. Šią poziciją apeliantas grindžia argumentais, kad iš 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo akto negalima padaryti išvados, jog prie kuro kortelių nurodyti transporto priemonių numeriai reiškia, kad kuro kortelė buvo priskirta būtent tai transporto priemonei ir tik nurodyta transporto priemonė minima kuro kortele galėjo naudotis.

26. Nustatyta, kad 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo akte prie kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pastaba nurodytas numeris „(duomenys neskelbtini)“. Nors apeliantas nurodo, kad 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo aktas nepasirašytas ieškovės atstovo, tačiau aktas yra pasirašytas turtą perdavusios UAB „Stateta“ atstovės. Be to, šiuos dokumentus į bylą pateikė ieškovės nemokumo administratorė, iškėlus bankroto bylą perėmusi ieškovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalis). Taigi nėra pagrindo abejoti šio dokumento sąsaja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

27. Apeliantas, teikdamas naują įrodymą – buvusio ieškovės darbuotojo Ž. N., buvusio vieno iš vilkikų vairuotojo, paaiškinimą, šiuo įrodymu grindžia apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą tikėtiną išvadą, jog neva kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta naudotis tik išimtinai automobiliui „Mazda“ MPV. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktame paaiškinime nurodoma, kad Ž. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. kovo 15 d. – 2019 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu, pažymima, kad jis vairavo transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodoma, kad į šią transporto priemonę kurą pildavo naudojantis ne viena kuro kortele, o keliomis įmonėje esančiomis, transporto priemonei kuro kortelė priskirta nebuvo. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad atsiskaitymui su UAB „Stateta“ ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotos keturios kortelės, apelianto pateiktame buvusio darbuotojo paaiškinime pateikiami duomenys, jog jis į transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurą pildavo naudojantis ne viena kuro kortele, o keliomis įmonėje esančiomis, nepatvirtina apelianto nurodomo apeliacinio skundo argumento dėl konkrečios kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nurodytos kortelės priskyrimo naudotis automobiliui „Mazda“ MPV (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal bylos duomenis, nors ieškovei buvo išduotos keturios kortelės, benzinas buvo pilamas tik kortele Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Stateta“ pateiktų pardavimų ataskaitų duomenys patvirtina, kad reguliariam atsiskaitymui išimtinai už dyzelinį kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo naudojamos kitos trys kortelės. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo akto duomenimis, bet atsižvelgė ir į 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2014/03/05-01v 4.3, 4.4 punktų nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl to, kad 2014 m. kovo 18 d. Turto priėmimo–perdavimo akte yra nurodyti ne visi ginčo laikotarpiu bendrovei (ieškovei) priklaususių / naudojamų transporto priemonių valstybiniai numeriai, ir tai, kad ieškovė transporto priemonės, pažymėtos „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti duomenis dėl kortelės priskyrimo transporto priemonei, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad pagal byloje esančių duomenų visumą pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą vertint, jog sutartimi kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta automobiliui „Mazda“ MPV.

29. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Apeliantas nurodo argumentus, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie būtų patvirtinę, jog piltas dyzelinis kuras iš kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas ne ieškovės veikloje. Apelianto vertinimu, ieškovė reikalavimų neįrodė, nes nepakanka įrodymų, jog tariamai iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) piltas dyzelinis kuras buvo panaudotas ne ieškovės veikloje. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis bylą vedė pats, ne per profesionalų teisininką, dėl to manė, kad ieškovė turi pateikti konkrečius įrodymus savo ieškinio reikalavimų pagrįstumui įrodyti, ir tik po priimto teismo sprendimo atsakovas, kreipęsis į profesionalų teisininką, sužinojo, jog ir pats atsakovas turėjo teikti įrodymus, kurie pagrįstų jo paaiškinimus.

30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑139‑378/2020, 73 punktą). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).

31. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovui, jam nesutinkant su ieškovės pateiktais įrodymais, dar 2022 m. birželio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo išsamiai išaiškinta įrodinėjimo pareiga, išaiškinta atsakovo pareiga įrodyti savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimus, galimybė savo atsikirtimus įrodinėti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, atsakovui buvo išaiškinta teisė teikti teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, taip pat išaiškinta teisė pasirūpinti teisiniu atstovavimu (2022 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 50 sek. – 10 min. 25 sek.). Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Nors apeliantas nurodo, kad jis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vedė pats, ne per profesionalų teisininką, tačiau taip pat nustatyta, jog atsakovas dar 2022 m. birželio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje išreiškė savo poziciją dėl poreikio pasikonsultuoti su advokatu. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

32. Nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje atsakovui pakartotinai buvo išaiškintas byloje galiojantis rungtyniškumo principas, procesinė teisė ir pareiga teikti įrodymus (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. – 29 min. 15 sek). Nors šie išaiškinimai pateikti prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas pirmosios instancijos teismui, be kitų aspektų, nustačius ir tai, kad prie Išvados dėl degalų sąnaudų pagrįstumo Nr. L220134 yra pridėti UAB „Stateta“ duomenys apie degalų įsigijimus kortele Nr. (duomenys neskelbtini) tik laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., kitos UAB „Stateta“ informacijos apie degalų įsigijimus šia kortele į bylą nepateikta, todėl konstatuota, kad liko neištirti visi įrodymai, susiję su degalų įsigijimu aptariama kortele ir ieškovė įpareigota pateikti teismui UAB „Stateta“ pateiktą informaciją (degalų kiekius ir kainas) apie 2017 m., 2018 m., 2019 m. gruodžio mėn. degalų pirkimus automobiliui „Mazda“ MPV kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dalyvavo 2023 m. vasario 13 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės.

33. Šiuo atveju nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas atsakovui, išreiškusiam nesutikimą su ieškovės ieškinio reikalavimais, nurodytomis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, ne kartą patikslino šalių pareigą įrodinėti, išaiškino procesinę teisę ir pareigą įrodyti savo atsikirtimų pagrindą. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Įvertinusi bylos procesinę eigą teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo vertini, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso ar netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.

34. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis ieškovės nemokumo administratorei perdavė visas pildytas transporto priemonių sunaudotų kuro už kiekvieną mėnesį ataskaitas, kurių pagrindu sunaudotas kuras ieškovės buhalterinėje apskaitoje būdavo nurašomas. Apeliantas, viena vertus, teigia, kad būtent ieškovės nemokumo administratorė nepateikė į bylą visų savo žinioje turimų duomenų apie tai, kaip ieškovės veikloje buvo įtraukiamas į apskaitą sunaudotas kuras. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais. Apeliantas, teigdamas, kad ieškovės byloje pateikti įrodymai nepakankami, apeliaciniame skunde nenurodo, jog teikė prašymą išreikalauti kitus rašytinius įrodymus, ir pirmosios instancijos teismas tokio prašymo nepagrįstai netenkino (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis). Kita vertus, pats atsakovas apeliaciniame skunde šiuo aspektu teigia, kad vien tai, jog ieškovė nepateikė į bylą minimų sunaudotų degalų (kuro) ataskaitų, nelemia išvados, kad neva įmonėje (ieškovės buhalterinėje apskaitoje) nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių 7 101,24 litrų dyzelino panaudojimą įmonės veikloje, ir teigia, kad aplinkybę, jog ieškovės veikloje sunaudotas kuras būdavo tinkamai parodytas įmonės veikloje esančiuose dokumentuose, patvirtina ir dalis byloje esančių duomenų, o būtent – apeliantas remiasi prie Išvados dėl degalų sąnaudų pagrįstumo Nr. L220134 pateiktų ieškovės sunaudotų degalų per mėnesį ataskaitos už 2019 m. lapkričio mėn. duomenimis apie tai, kiek kuro kiekviena transporto priemonė per mėnesį išnaudodavo, kiek kuro į transporto priemonę buvo pripilama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, nurodydamas, jog per visą 2019 m. lapkričio mėnesio laikotarpį buvo įpilta į vilkikus 3 893,60 litrai dyzelino, t. y. 2 153,22 litrais dyzelino daugiau nei įpilta iš kuro kortelių, pažymi, jog likę 2 153,22 litrai dyzelino kuro buvo įpilti užsienyje, tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

35. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas byloje pateikė paaiškinimus, jog dyzelinis kuras iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pilamas į ieškovės turimus vilkikus (2022 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. – 31 min.). Tokias aplinkybes patvirtinančių konkrečių įrodymų byloje atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šiuo aspektu reikšminga įvertinti tai, kad atsakovo nurodyta aplinkybė neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų.

36. Įvertintus kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimų ataskaitos duomenis, byloje esančių transporto priemonės (įrenginio) (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.) ir priedo prie sunaudotų degalų ataskaitos už 2019 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini), kuriame yra vairuotojo parašai ir nurodytas transporto priemonės dienos maršrutas, duomenis, taip pat transporto priemonės (įrenginio) (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. spalio 9 d.) ir transporto priemonės (įrenginio) (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. lapkričio 25 d.) duomenis, nustatyta, kad tuo metu, kai su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pilamas dyzelinis kuras, vilkikai, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užsienyje (Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje), kitoje vietovėje nei degalų pylimo vieta, arba niekur nevyko. Iš nurodytų duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. (2019 m. rugpjūčio 12, 16, 17, 25 d.; 2019 m. rugsėjo 1, 11, 19, 21, 30 d.) dyzelinis kuras negalėjo būti įpiltas į vilkikus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. spalio 1 d. dyzelinis kuras negalėjo būti piltas į vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis buvo Prancūzijoje; 2019 m. spalio–lapkričio mėn. (2019 m. spalio 1, 12, 23, 29 d., ir 2019 m. lapkričio 3, 9, 15, 19 d.) dyzelinis kuras negalėjo būti piltas į vilkikus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo teiginius, kad nurodytu laikotarpiu dyzelinis kuras iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pilamas į tris ieškovės vilkikus. Tai sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą abejoti, kad minėta kortele įsigytas dyzelinis kuras galėjo būti pilamas į tris ieškovės vilkikus ir kitais laikotarpiais.

37. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieškovės įsigytas kuras iš visų keturių kuro kortelių būdavo kiekvieną mėnesį priskiriamas ieškovės naudojamoms / turimoms transporto priemonėms ir remiasi per 2019 m. spalio–lapkričio mėn. sunaudotų degalų ataskaitomis. Apeliantas nurodo, jog 2019 m. spalio mėn. iš viso ieškovė pagal keturias kuro korteles įpylė 2 060,05 litrus dyzelino (iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpilta 218 litrų dyzelino), nurodo, kad ieškovė 2019 m. spalio mėn. užsienyje (pardavėja UAB „AS 24 Lietuva“) iš viso įsipylė 5 770,37 litrus dyzelinio kuro, taip iš viso 2019 m. spalio mėn. įsigijo 7 830,42 litrus dyzelinio kuro ir taip pat teigia, jog iš naujai teikiamų įrodymų – sunaudotų degalų per 2019 m. spalio mėn. ataskaitų – matyti, jog visas iš 4 kuro kortelių įsigytas 7 830,42 litrų dyzelinis kuras buvo įpiltas į tris ieškovės turėtus vilkikus. Tačiau pažymėtina, kad anksčiau nurodyti konkretūs faktiniai duomenys paneigia apelianto nurodomas aplinkybes, jog nurodytu laikotarpiu su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) piltas kuras buvo įpiltas į tris ieškovės turėtus vilkikus.

38. Taip pat įvertinama tai, kad byloje esančių UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje reguliariam atsiskaitymui išimtinai už dyzelinį kurą buvo naudojamos trys kortelės: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, įvertinus nurodytų trijų kortelių UAB „Stateta“ pardavimų ataskaitų duomenis apie parduoto kuro kiekį matyti, kad su nurodytomis kortelėmis įgyjamas dyzelinio kuro kiekis buvo akivaizdžiai didesnis nei įgyjamas su kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Iš UAB „Stateta“ pateiktų pardavimų ataskaitų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apie su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktą dyzelino kiekį, matyti, kad visais be išimties pirkimo atvejais pirkto dyzelino kiekis buvo itin nedidelis, palyginus su duomenimis apie su kitomis kortelėmis įgyto dyzelino kiekius, ir iš esmės artimas šia kortele lengvajam automobiliui „Mazda“ MPV pirktam benzino kiekiui (mažiausia pirkto dyzelinio kuro suma – 10 litrų, didžiausia suma – 65,01 litrai). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo vertinti, jog kuras su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti pilamas į tris ieškovės vilkikus.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nuoseklioje ir išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 23 punktą).

40. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, už bendrovės lėšas įsigydamas ar sudarydamas sąlygas kitiems asmenims įsigyti minėtus 7 101,24 litrų dyzelino, apie kurių panaudojimą būtent įmonės veikloje nėra pakankamų įrodymų, nerūpestingai ir neapdairiai tvarkė įmonės turtą, taip pažeisdamas fiduciarines bendrovės vadovo lojalumo ir rūpestingumo pareigas (CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 6.246–6.248 straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo apskaičiuoto žalos atlyginimo dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir atsakovo pareiga atlyginti ieškovei 7 302,58 Eur žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl prašymo skirti baudą

41. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad apeliacinis skundas yra sąmoningai grindžiamas klaidinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl to apeliacinio skundo teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, o tai sudaro pagrindą paskirti apeliantui baudą pagal CPK 95 straipsnį.

42. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyti tokie piktnaudžiavimo atvejai – dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningas pareiškimas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, pateikimas kito procesinio dokumento) arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovo apeliacinis skundas šiuo atveju atmestas, tačiau apelianto pasinaudojimas procesine teise į apeliaciją, šiuo atveju nepripažintinas pakankamu pagrindu vienareikšmiškai konstatuoti piktnaudžiavimo procesu faktą. Nenustačius pagrindo konstatuoti apelianto akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pagrindo paskirti atsakovui baudą nenustatyta (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė