- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-311-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01161-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl leidimo išregistruoti žuvusius pastatus, nuosavybės teisės į pamatus įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. K. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose pateikė pareiškimą, kuriuo prašo: 1) leisti išregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras adresu: (duomenys neskelbtini) įregistruotus išnykusius 16 nekilnojamojo turto objektus: pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad pareiškėjas J. K. įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo aštuonis išlikusius pastatų pamatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).: pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 6; pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); baigtumo procentas 10; pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); baigtumo procentas 9; pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); baigtumo procentas 10; pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); baigtumo procentas 10; pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); baigtumo procentas 10; pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); baigtumo procentas 10; pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); baigtumo procentas 6.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. kovo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui J. K. terminą iki 2019 m. kovo 15 d. pašalinti pareiškimo trūkumus.
3. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas apmokestintinas 76 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau pareiškėjas dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą už paduodamą pareiškimą teismui nepateikė.
4. Teismas vertino, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas neturi galimybės išregistruoti nurodytų nekilnojamųjų daiktų be teismo sprendimo. Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškime nurodyti nekilnojamieji daiktai priklauso pareiškėjui nuosavybės teise. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių dokumentų iš viešojo registro apie registruotinas daiktines teises. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis negali įregistruoti nuosavybės teisės į šiuos pamatus teisės aktų nustatyta tvarka kreipdamasis į viešo registro tvarkytoją. Teismas nurodė, kad nesant byloje pateikto viešojo registro tvarkytojo atitinkamo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu, kuriuo pareiškėjo prašymas būtų atmestas, teismas ne tik negalėtų padaryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjas negali įregistruoti/išregistruoti prašomų nekilnojamųjų daiktų be teismo sprendimo, bet ir pripažinti, kad pareiškėjo pareiškimas gali būti paduotas ir nagrinėtinas teisme.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nurodo, jog žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi iš S. M. ir B. M., tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Pareiškėjas pateikė teismui žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri neaišku, kaip yra susijusi su pateiktu pareiškimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo panaikinti 2019 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartį bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą pakartotinai spręsti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantas nesutinka su teismo nurodytu pareiškimo trūkumu dėl žyminio mokesčio, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis galima matyti, kokia civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio grąžinimo užduoties būsena. Jei ši būsena yra „Grąžinama“, tai reiškia, kad faktiškai žyminis mokestis realiai nėra grąžintas apeliantui ir gali būti įskaitytas kitoje byloje.
6.2. Kadangi pareiškėjas nėra subjektas, kuris be teismo leidimo galėtų teikti prašymą dėl nuosavybės teisės į žuvusius nekilnojamuosius daiktus išregistravimo, pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti įrodymus, kad jis buvo kreipęsis į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir kad šis prašymas nebuvo patenkintas, yra perteklinis. Be to, VĮ Registrų centras yra šioje byloje nurodomas kaip suinteresuotas asmuo, todėl savo poziciją dėl galimybės išregistruoti išnykusius pastatus pateiks byloje.
6.3. Nepagrįstai teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis negali įregistruoti nuosavybės teisės į šiuos pamatus teisės aktų nustatyta tvarka, kreipdamasis į viešo registro tvarkytoją, kadangi nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu. Reikalavimas pateikti įrodymus, kad apeliantas kreipėsi į viešojo registro tvarkytoją dėl galimybės įregistruoti daiktus nuosavybės teise, yra perteklinis.
6.4. Apeliantas sutinka, jog per klaidą jo atstovė pateikė ne tą pirkimo-pardavimo sutartį, todėl teikia teisingą, o pateiktosios sutarties prašo neprijungti prie bylos kaip nesusijusio dokumento. Vis dėlto, apelianto įsitikinimu, tokie trūkumai gali būti išspręsti rengiantis bylos nagrinėjimui, o ne nustatant pareiškimo trūkumus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjui nustatytas pareiškimo trūkumų šalinimas, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje
9. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodydamas, kad per klaidą jo atstovė pateikė ne tą pirkimo-pardavimo sutartį, todėl teikia teisingą, o pateiktosios sutarties prašo neprijungti prie bylos kaip nesusijusio dokumento. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgęs į apelianto nurodytas aplinkybes, jog su pareiškimu buvo pateikta nesusiusi su pareiškimu pirkimo-pardavimo sutartis, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto teikiamą naują įrodymą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantas (pareiškėjas), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio (nagrinėjamu atveju pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą, o nustatęs, kad pateiktas pareiškimas neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
11. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
12. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016)
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškimo trūkumą, kad nėra sumokėtas 76 Eur žyminis mokestis. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodydamas, kad CPK 87 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis galima matyti, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio grąžinimo užduoties būsena yra „Grąžinama“, apelianto teigimu tai reiškia, jog faktiškai žyminis mokestis realiai nėra grąžintas apeliantui ir gali būti įskaitytas kitoje byloje.
15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 76 Eur žyminis mokestis buvo įskaitytas kitoje byloje (Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2019 m. vasario 7 d. teismo nutartimi atsisakius priimti pareiškimą grąžintas jį sumokėjusiam asmeniui. Nutartis yra įsiteisėjusi ir 2019-02-19 perduota VMI vykdyti.
16. CPK 87 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1240 „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 12 punkte numatyta, jog faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą CPK 87 straipsnyje numatytais atvejais. Taigi, sutiktina su pareiškėju, jog, pareiškėjui faktiškai nesusigrąžinus žyminio mokesčio, 76 Eur grąžinimą žyminį mokestį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) galima užskaityti už naujai teikiamą procesinį dokumentą – pareiškimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tačiau pažymėtina, jog vien iš tos aplinkybės, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio grąžinimo užduoties būsena yra „Grąžinama“, negalima daryti išvadą, jog pareiškėjas faktiškai dar nėra susigrąžinęs 76 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, jog pareiškėjas privalo pateikti teismui įrodymus, kad faktiškai dar nėra susigrąžinęs 76 Eur žyminio mokesčio (pvz. patvirtinimą iš VMI). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą pašalinti šį pareiškimo trūkumą.
17. Kiti pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškimo trūkumai – byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas neturi galimybės išregistruoti nurodytų nekilnojamųjų daiktų be teismo sprendimo, byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškime nurodyti nekilnojamieji daiktai priklauso pareiškėjui nuosavybės teise. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių dokumentų iš viešojo registro apie registruotinas daiktines teises, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis negali įregistruoti nuosavybės teisės į šiuos pamatus teisės aktų nustatyta tvarka, kreipdamasis į viešo registro tvarkytoją. Teismas pažymėjo, kad nesant byloje pateikto viešojo registro tvarkytojo atitinkamo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu, kuriuo pareiškėjo prašymas būtų atmestas, negalima padaryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjas negali įregistruoti/išregistruoti prašomų nekilnojamųjų daiktų be teismo sprendimo, ir pripažinti, kad pareiškėjo pareiškimas gali būti paduotas ir nagrinėtinas teisme.
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisės taikymo aspektu, išsamiai išanalizavęs paduoto pareiškimo dalyką ir pagrindą, konstatuoja, jog tokio pobūdžio trūkumai/klausimai, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet rengiantis bylai. Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl leidimo išregistruoti žuvusius pastatus, nuosavybės teisės į išlikusius pamatus pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškime išdėstytos aplinkybės nėra dviprasmiškos, suformuluoti konkretūs ir aiškūs materialiniai teisiniai reikalavimai.
19. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, neturėtų būti keliami. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo pareiškimo dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018)
20. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio (nagrinėjamu atveju pareiškimo) priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
21. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga yra teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017)
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju iš dalies netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje vertino pareiškimo pagrįstumą ir įrodymų pakankamumą. Kadangi ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.