- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2-1063-661/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Advokatūros, asociacijai Lietuvos Advokatūra
dalyvaujant ieškovui L. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos Advokatūra dėl 2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas L. M. prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimą „Dėl atsisakymo įrašyti L. M. į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą“ Nr. 967 ir įpareigoti Lietuvos advokatūros advokatų tarybą įrašyti L. M. į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašo panaikinti Advokatų tarybos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Ieškinys grindžiamas tuo, kad jis atitinka visus Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus asmeniui, siekiančiam būti įrašytam į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Ieškovas ginčija Advokatų tarybos išvadą, jog ieškovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Advokatūra pateikė atsiliepimą į ieškinį , su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vienas privalomų reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti advokato padėjėju, yra nepriekaištingos reputacijos pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnį turėjimas. Nepaisant to, kad ieškovas nuosprendžiu paskirtą bausmę įvykdė (baudą sumokėjo) 2016-01-13 ir po 2019-01-13 jo teistumas laikomas išnykusiu, savaime ši aplinkybė nerodo, kad ieškovas po 2019-01-13 atgavo nepriekaištingą reputaciją. Tai matyti iš Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 2 punkto, kuris terminą apibrėžia, kaip ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos.
4. Įsiteisėjusiuose nuosprendyje ir nutartyje aprašytos nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, jog nusikalstami veiksmai yra susiję su teisinių paslaugų teikimu (suklastotas paskolos sutartis ieškovas pasirašė atstovavimo sutarties tarp LONDIMEX LLP ir L. M. pagrindu). Taigi ieškovas advokato padėjėjo veiklą panaudojo nusikalstamai veiklai vykdyti. Nusikalstamą veiką ieškovas padarė savanaudiškais tikslais, nes, kaip nurodoma nuosprendyje, už paskolos sutarčių suklastojimą A. K. L. M. sumokėjo apie 5 000 Lt, o pažįstamam žmogui paliko dar 7 000 Lt užstatą. Tas žmogus turėjo 7 000 Lt atiduoti L. M., jeigu FNTT „užskaitys“ jo surašytas sutartis, kaip A. K. pajamas patvirtinančius dokumentus. Ieškovas neįrodė, kad šios priežastys yra išnykusios. Advokatų taryba, vertindama, kaip ieškovas elgėsi pašalinimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo metu, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas, veikdamas kaip viešosios įstaigos ADVOC LT direktorius, klaidina visuomenę, sudarydamas įspūdį, jog bus teikiamos advokato teisinės paslaugos (atstovavimas klientams visų instancijų teismuose), nors jo vadovaujama viešoji įstaiga nėra advokatų profesinė bendrija, o jis pats neturi teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs advokato statuso.
5. Atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė, kad įvyko jo, kaip advokato padėjėjo, reabilitacija. Pasakytina priešingai, jog jo veikla, teikiant atstovavimo paslaugas per VšĮ ADVOC LT, kaip tik rodo, jog jis nepadarė jokių išvadų dėl apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, nes, būdamas teistas, ir toliau dalyvavo teisingumo įgyvendinimo procese.
Ieškinys netenkinamas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas Advokatų tarybos 2006 m. kovo 23 d. sprendimu buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, nurodyta padėjėjo praktiką atlikti nuo 2006 m. kovo 24 d. pas advokatą J. A.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo pareikšti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu, Advokatų taryba 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu nusprendė laikinai išbraukti ieškovą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės.
7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-795/2015 nusprendė ieškovą pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutarčių pagaminimas) ir paskirti jam baudą 100 MGL (3800 EUR). Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-17 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-360/2015 nutarė ieškovo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. 2015 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjo L. M. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį laikytinas tyčiniu nesunkiu. Dėl to ieškovas prarado nepriekaištingą reputaciją (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 8 str. 2 p.). Konstatavus, kad dėl nuteisimo išnyko Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sąlyga ieškovo buvimui įrašytam Lietuvos advokatų padėjėjų sąraše, Advokatų taryba, vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 2016-01-14 nusprendė išbraukti ieškovą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.
9. Išnykus teistumui, ieškovas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su prašymu įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Advokatų taryba 2019 m. balandžio 3 d. nusprendė netenkinti ieškovo prašymo įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, kadangi jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.
10. 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su prašymu įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą.
11. Advokatų taryba 2019 m. rugpjūčio 27 d. posėdyje, kuriame ieškovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl prašymo bei atsakyti į Advokatų tarybos narių klausimus, nusprendė ieškovo prašymo įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą svarstymą atidėti ir paprašė pateikti informaciją, kokiomis aplinkybėmis jis grindžia savo nepriekaištingą reputaciją.
12. 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovas pateikė raštą, kuriame jis išsamiai išdėstė savo poziciją dėl nepriekaištingos reputacijos, su papildomais dokumentais.
13. Advokatų taryba 2019 m. lapkričio 12 d. nusprendė netenkinti ieškovo prašymo įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, kadangi jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo (Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teisiniai argumentai
Dėl nepriekaištingos reputacijos
14. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vienas privalomų reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti advokato padėjėju, yra nepriekaištingos reputacijos pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnį turėjimas.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienam privalu lakytis įstatyme nustatytų draudimų. Advokatas ir advokato padėjėjas, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymo reikalavimų nepaisymas diskredituoja advokato profesiją ir žemina jos prestižą. Advokatas ar advokato padėjėjas, pažeidęs imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, negali teisintis nei įstatymo ar profesinės etikos taisyklių nežinojimu, nei nepakankamu įstatymo detalumu. Įstatymo ir profesinės etikos taisyklių nuostatas advokatas ar advokato padėjėjas privalo žinoti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos advokatų taryba, byla Nr. 3K-3-584/1999).
16. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos advokatų taryba, byla Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Lietuvos advokatų taryba, byla Nr. 3K-3-1243/2000).
17. 2006 m. gruodžio 21 d. Advokatūros įstatymo redakcijos 5 straipsnyje nustatyti advokatų veiklos principai. Vieni iš jų yra advokatų veiklos teisėtumas ir nepriekaištingas elgesys (5 straipsnio 3, 6 punktai). Advokato pareiga inter alia yra sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai (Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi advokatas privalo laikytis įstatymų ir profesinės etikos reikalavimų. Nepakanka įvertinti advokato veiklą tik įstatymų aspektu, būtina jo veiksmus vertinti profesinę etiką reglamentuojančių normų kontekste.
18. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad viena svarbiausių advokato teisinio statuso turėjimo ir advokato veiklos prielaidų yra nepriekaištingos asmens reputacijos (elgesio) principas. Nurodytos prielaidos išnykimas, t. y. profesinių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pažeidimas, yra pagrindas atimti asmeniui teisę verstis advokato praktika ir panaikinti advokato teisinį statusą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad Advokatūros įstatymo normos turi būti aiškinamos vadovaujantis ir nepriekaištingos reputacijos principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2009).
19. Lietuvos advokatūra, kaip subjektas, įgyvendinantis advokatų savivaldą ir vienijantis visus advokatus (Advokatūros įstatymo 56 str.), turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti, kad praktikuojantys advokatai, advokatų padėjėjai atitiktų profesijos atstovams keliamus aukštus standartus, kad nekiltų abejonių dėl asmens, užsiimančio advokato, advokato padėjėjo praktika, reputacijos nepriekaištingumo ir veiklos teisėtumo, nebūtų sudarytos sąlygos interesų konfliktui. Atsižvelgiant į tai, nagrinėdama ieškovo prašymą įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, Advokatų taryba pagrįstai atsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-795/2015 nusprendė L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutarčių pagaminimas) ir paskirti jam baudą 100 MGL (3800 EUR). Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-17 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-360/2015 nutarė nuteistojo L. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Aplinkybė, jog ieškovas buvo teistas už nusikaltimą, tiesiogiai susijusį su jo kaip advokato padėjėjo vykdoma veikla, neabejotinai diskredituoja advokatų bei advokato padėjėjų profesinį įvaizdį.
20. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 8 straipsniu, pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis: 1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos; 2) yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos.
21. Nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, laikomas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Esant tokiai aplinkybei, laikytina, kad ieškovas prarado nepriekaištingą reputaciją pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 2 punktą. Teismas konstatuoja, jog atsakovė tinkamai priėjo išvados, jog pagal šią teisės normą ieškovas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. Nors ieškovas nuosprendžiu paskirtą bausmę įvykdė (baudą sumokėjo) 2016-01-13 ir po 2019-01-13 jo teistumas laikomas išnykusiu, savaime ši aplinkybė nerodo, kad ieškovas po 2019-01-13 atgavo nepriekaištingą reputaciją. Tai matyti iš Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 2 punkto, kuris terminą apibrėžia, kaip ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos.
22. Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 p., įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d., nustato, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse. Iš esmės analogiška nuostata galiojo iki 2013 m. rugsėjo 1 d. galiojusioje Advokatūros įstatymo redakcijoje. Taikant minėtą nuostatą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisininkas, siekiantis grąžinimo ir įrodinėjantis nepriekaištingos reputacijos atgavimą, turi pateikti aiškius ir įtikinamus įrodymus, kad jis vykdė visas etikos ir disciplinos taisykles bei neprarado kompetencijos. Teismas, nagrinėdamas tokią bylą turi nustatyti: 1) kokia buvo pažeidimų, dėl kurių advokatas buvo pašalintas prigimtis; 2) kokios asmeninės, šeimyninės ar kitokios charakteristikos turėjo įtakos padaryti pažeidimą, ar šios priežastys yra išnykusios; 3) kaip asmuo elgėsi pašalinimo metu; 4) ar įvyko asmens, kaip advokato, reabilitacija; 5) ar pakankama jo kompetencija.<..> šiuo atveju teismas sua sponte nustato, ar praėjo pakankamai laiko tam, kad būtų galima vertinti reabilitaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-09 nutartis civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos advokatų taryba, bylos Nr. 3K-7-168/2001). Norintis susigrąžinti advokato teisinį statusą asmuo turi pateikti pagrįstų įrodymų ir įrodyti, kad įvyko jo, kaip advokato, reabilitacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje V. R. L. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-80/2009). Šie kasacinio teismo išaiškinimai vėl tapo aktualūs 2018-01-01 įsigaliojus Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktui.
23. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar po teistumo išnykimo ieškovas atgavo nepriekaištingą reputaciją, atsakovė pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes : 1) į tai, kad įsiteisėjusiuose nuosprendyje ir nutartyje aprašytos nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, jog nusikalstami veiksmai yra susiję su teisinių paslaugų teikimu (suklastotas paskolos sutartis ieškovas pasirašė atstovavimo sutarties tarp LONDIMEX LLP ir L. M. pagrindu). Taigi ieškovas advokato padėjėjo veiklą panaudojo nusikalstamai veiklai vykdyti; 2) nusikalstamą veiką ieškovas padarė savanaudiškais tikslais, nes, kaip nurodoma nuosprendyje, už paskolos sutarčių suklastojimą A. K. L. M. sumokėjo apie 5 000 Lt, o pažįstamam žmogui paliko dar 7 000 Lt užstatą. Tas žmogus turėjo 7 000 Lt atiduoti L. M., jeigu FNTT „užskaitys“ jo surašytas sutartis, kaip A. K. pajamas patvirtinančius dokumentus. Ieškovas neįrodė, kad šios priežastys yra išnykusios; 3) Advokatų taryba, vertindama, kaip ieškovas elgėsi pašalinimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo metu, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas, veikdamas kaip viešosios įstaigos ADVOC LT direktorius, klaidina visuomenę, sudarydamas įspūdį, jog bus teikiamos advokato teisinės paslaugos (atstovavimas klientams visų instancijų teismuose), nors jo vadovaujama viešoji įstaiga nėra advokatų profesinė bendrija, o jis pats neturi teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs advokato statuso.
Dėl asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų neatitikimo
24. Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 dalis, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d., nustato, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse. Ši teisės norma taikomas ir ieškovo atžvilgiu, nes, kaip minėta, ieškovo teistumas išnyko 2019 m. sausio 13 d., t.y. jau galiojant šiai teisės normai. Dėl to Advokatų taryba pagrįstai rėmėsi ir Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktu. Tai, kad ieškovas neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse, Advokatų taryba grindė taip pat tuo, kad ieškovas, veikdamas kaip viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) ADVOC LT direktorius, klaidina visuomenę, sudarydamas įspūdį, jog bus teikiamos advokato teisinės paslaugos (atstovavimas klientams visų instancijų teismuose), nors jo vadovaujama viešoji įstaiga nėra advokatų profesinė bendrija, o jis pats neturi teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs advokato statuso.
25. Ieškovas nesutinka su minėtais 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo argumentais, motyvuodamas tuo, jog „ADVOC LT“ tinklapyje internete nėra informacijos, kad bus teikiamos advokato teisinės paslaugos, kad nenaudoja terminų, kurie klaidinamai panašūs į grynąjį terminą „advokatas“, suprantamą siauresne prasme, t. y. ne tik kaip asmuo, teikiantis teisinę pagalbą, bet kaip profesionalas, priklausantis specialiai – advokatų gildijai, kad jo vadovaujamos VšĮ ADVOC LT galimybė atstovauti savo dalininkams teismuose yra numatyta tiek CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tiek ieškinyje paminėtuose Europos Sąjungos teisės aktuose.
26. Ieškovo pateiktas bylų, kuriose jis dalyvavo ar dalyvauja, sąrašas patvirtina, jog, turėdamas teistumą, iki jo išnykimo (t.y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 13 d.), ieškovas dalyvavo teisingumo įgyvendinimo procese net 98 bylose, įskaitant apeliacinės instancijos teismuose, kai pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas net neturėtų teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Ši aplinkybė pagrindžia tiek ieškovo nepriekaištingos reputacijos neatgavimą po jo nuteisimo, tiek rodo, kad ieškovas neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse, nes nesaugo advokato profesinės garbės, elgiasi nesąžiningai. Tai, kad ieškovo elgesys yra nesuderinamas su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, patvirtina Advokatų tarybos nurodyta aplinkybė, kad ieškovas, veikdamas kaip viešosios įstaigos ADVOC LT direktorius, klaidina visuomenę sudarydamas įspūdį, jog bus teikiamos advokato teisinės paslaugos (atstovavimas klientams visų instancijų teismuose), nors jo vadovaujama viešoji įstaiga nėra advokatų profesinė bendrija, o jis pats neturi teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs advokato statuso.
27. Atsakovo argumentus patvirtina jo pateikti įrodymai, kad ieškovas, kaip viešosios įstaigos ADVOC LT vadovas, klaidina klientus, pažeisdamas jų teisę į teismą. Viešai skelbiami procesiniai sprendimai patvirtina, jog ieškovas, neturėdamas teisės atstovauti asmenims teismuose, priima pavedimus atstovauti bylose, teikia procesinius dokumentus, apeliacinius skundus, kurių teismai nepriima, kaip pateiktų negalinčio būti atstovu asmens: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-884/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1306-513/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-769-826/2018.
28. Nurodytos šio sprendimo 25-27 p. aplinkybės nepaneigia Advokatų tarybos išvadų apie visuomenės klaidinimą nurodyti teiginiai, kad VšĮ ADVOC LT veikla nėra susijusi su Lietuvos advokatūros, kaip institucijos, veikla, kad šios veiklos visiškai nėra nei tapačios, nei panašios, nei konkurencingos. Minėtas teiginys nepaneigia ir Advokatų tarybos teisės vertinti ieškovo reputaciją, nes tokią teisę jai suteikia Advokatūros įstatymas 60 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Kita vertus, net, jeigu nebūtų nagrinėjamas klausimas dėl ieškovo įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, pagal Advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakovė turi teisę ginti visų advokatų interesus valstybės institucijose, teismuose, įskaitant teisę reikalauti pašalinti klaidinančią reklamą, domenus, firmų pavadinimus ir pan.
29. Teismas konstatuoja, jog minėti ieškovo veiksmai, nurodyti šio sprendimo 25-28 p., patvirtina, kad ieškovas neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse, todėl jo ieškinys turi būti atmestas.
30. Dublike ieškovas nurodo nesutinkantis su atsiliepime nurodytais teiginiais, kad jis buvo informuotas apie Advokatų tarybos 2016 m. sausio 14 d. sprendimą. Aplinkybę, jog atsakovė pateikė ieškovui Advokatų tarybos 2016 m. sausio 14 d. sprendimą, jį išsiųsdama registruotu paštu ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš ieškovo 2019 m. lapkričio 4 d. prašymo Lietuvos advokatūrai, iki šiol yra nepasikeitęs, įrodo pateiktas 2016 m. sausio 20 d. registruotų laiškų, įteiktų Lietuvos paštui, sąrašas. Taigi, ieškovo teiginiai apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie Advokatų tarybos 2016 m. sausio 14 d. sprendimą, yra paneigti minėtu įrodymu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju ieškovui tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju tokį prašymą pateikusios atsakovės Lietuvos Advokatūros patirtas 1060,00 EUR dėl bylinėjimosi proceso išlaidas.
32. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikomi išlaidų patyrimo metu galioję 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1317,60 EUR. Šiuo atveju taikytini koeficientai, nustatyti Rekomendacijų 8.2 punkte už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (kas šiuo atveju sudaro 3394,00 Eur), Rekomendacijų 8.3 punkte už dubliką, tripliką – 1,5 (kas išlaidų patyrimo metu sudaro 1976,40 Eur), Rekomendacijų 8.16 punkte už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (kas šiuo atveju sudaro 543,44 Eur) ir Rekomendacijų 8.19 punkte už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (kas šiuo atveju už 2 val. sudaro 271,72 Eur). Taigi atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai (1060,00 Eur) yra 5,8 karto mažesnės už maksimalų dydį, nustatytą Rekomendacijose (6185,56 Eur), todėl visiškai priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškovo L. M. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos Advokatūrai (juridinio asmens kodas 300099149) 1060,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.