Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-50-795/2015

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-06-12
Bylos Nr.: 1-50-795/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-30-1-00553-2009-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kristina Baškienė
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Kaltinamasis: A. K., V. K., L. M.
Advokatai: Remigijus Jakštas

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-50-795/2015Proceso Nr. 1-30-1-00553-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; (S) 1.1.8.10.3.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.10.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Tomai Norkuvienei, Algidai Guobei, Daivai Kaminskienei, Kristinai Mečinskienei, Rasai Legenzovaitei ir Alinai Bružienei, dalyvaujant:

vertėjai Vidai Rimkienei,

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorams Romui Jasevičiui ir Ruslanui Ušinskui

Civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus įgaliotai atstovei R. Ž. ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotiems atstovams N. A., J. Z. ir G. V.,

kaltinamiesiems A. K., V. K. ir L. M.,gynėjams advokatams Remigijui Jakštui ir Henrikui Mackevičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, susituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbanti Klaipėdos universitete, dėstytoja, neteista, kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu – „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą bei vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01, Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės vartotojams pateikiamą informaciją, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reglamentuojančią, kad “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 3 straipsnį, reglamentuojantį, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, 4 straipsnį, reglamentuojantį, kad ”pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, apskaitos dokumentais nepagrindė, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-04-30 iš šokėjų paslaugų vykdomos veiklos gautų 69 973 Lt (20265,58 Eur) piniginių lėšų ir 9 (devyniems) asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, išmokėto darbo užmokesčio 122480 Lt (35427,65 Eur) (iš jų: I. B. - 48000 Lt, L. S. - 22000 Lt, J. M. - 9000 Lt, R. J. - 6000 Lt, J. P. - 18000 Lt, J. M. - 4900 Lt, I. B. – 1995 Lt, M. Ž. – 6580 Lt, E. E. – 6000 Lt), bei laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-02-04, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančios A. B. IĮ, laikotarpiu nuo 2008-02-05 iki 2010-05-01 veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jiems duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės A. B. IĮ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose 69 973 Lt (20265,58 Eur) veiklos pajamų ir 122480 Lt (35427,65 Eur) išmokėto darbo užmokesčio.

Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 negalima iš dalies nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, A. K., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas bei pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms:

būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – “Mokesčių mokėtojo pareigos” privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2007-12-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-1356 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos 2008-12-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XI-70 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos 2009-12-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XI-538 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos 1996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 1, 8 dalis, siekdamas išvengti 10674 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 24333,12 Lt (7047,35 Eur) gyventojo pajamų mokesčio 52 275, 83 Lt (15140,12 Eur) draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokų, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to buhalterinę apskaitą tvarkančio juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, būdami suklaidinti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 69 973 Lt (20265,58 Eur) veiklos pajamų ir 122480 Lt (35427,65 Eur) išmokėto darbo užmokesčio, bei į 2008 metų birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie PVM apmokestinamas pajamas, 2008 - 2009 metų Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose, 2008 m. I – 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitose, ir 2010 m. sausio – balandžio mėnesių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, bei laikotarpiu nuo 2008-04-02 iki 2010-05-07 jas pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, o būtent:

2008 metų birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“, nedeklaravo 10674 Lt mokėtino PVM, bei 2009-09-08 ir 2010-05-05 šias deklaracijas pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.2008 ir 2009 metų metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 122480 Lt (35427,65 Eur) Lt išmokėto darbo užmokesčio ir 24333,12 Lt (7047,35 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, bei 2009-02-02 ir 2010-02-01 šias deklaracijas pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.2008 m. I – 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitose ir 2010 m. sausio – balandžio mėnesių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 122480 Lt (35427,65 Eur) išmokėto darbo užmokesčio, nedeklaravo 52 275, 83 Lt (15140,12 Eur) draudėjo ir apdraustojo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir šias ataskaitas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Tokiu būdu, A. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas.

Be to, A. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu – „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą bei vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01, Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės vartotojams pateikiamą informaciją, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reglamentuojančią, kad “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 3 straipsnį, reglamentuojantį, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, 4 straipsnį, reglamentuojantį, kad ”pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, apskaitos dokumentais nepagrindė, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-04-30 iš šokėjų paslaugų vykdomos veiklos gautų 176576,40 Lt (51140,06 Eur) piniginių lėšų ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-04-30, 22 (dvidešimt dvejiems) asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, išmokėto darbo užmokesčio 267000 Lt (77328,5 Eur) (iš jų: A. P. - 3500 Lt, N. S. - 55000 Lt, A. V. - 12000 Lt, E. E. - 14000 Lt, M. S. - 60000 Lt, L. Z. - 16000 Lt, J. M. – 6000 Lt, I. M. – 20000 Lt, N. K. – 9000 Lt, J. B. – 2500 Lt, I. R. – 500 Lt, L. M. – 300 Lt, V. M. – 1200 Lt, K. B. – 1200 Lt, A. M. – 1700 Lt, L. Š. – 5000 Lt, I. P. – 2700 Lt, I. D. – 4200 Lt, A. Z. – 2200 Lt, A. B. – 4000 Lt, M. J. – 44000 Lt, K. D. – 2000 Lt), bei veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančio juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jiems duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2010-05-01 neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose 176576,40 Lt (51140,06 Eur) pardavimo pajamų ir 267000 Lt (77328,5 Eur) išmokėto darbo užmokesčio.

Be to, A. K., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, bei pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms:

būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – “Mokesčių mokėtojo pareigos” privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2007-12-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-1356 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos 2008-12-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XI-70 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos 2009-12-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XI-538 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos 1996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 1, 8 dalis, siekdamas išvengti sumokėti 34944,74 Lt (10120,69 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 51551,63 Lt (14930,38 Eur) gyventojo pajamų mokesčio, 114441,85 Lt (33144,65 Eur) draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jiems duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, būdami suklaidinti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 176576,40 Lt (51140,06 Eur) pardavimo pajamų ir 267000 Lt (77328,5 Eur) išmokėto darbo užmokesčio, bei į 2008 metų birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių, 2009 metų spalio – 2010 metų balandžio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie PVM apmokestintas gautas pajamas, 2008 - 2009 m. Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose, 2008 m. II – 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitose ir 2010 m. sausio – balandžio mėnesių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį bei laikotarpiu nuo 2008-07-02 iki 2010-07-19 jas pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, o būtent:

2008 metų birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių, 2009 metų spalio – 2010 metų balandžio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų 31 eilutėse „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 34944,74 Lt (10120,69 Eur) mokėtino PVM, bei 2009-06-25, 2009-06-26, 2010-07-16 ir 2010-07-19 šias deklaracijas pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.2008 ir 2009 metų metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 267000 Lt (7732,85 Eur) išmokėto darbo užmokesčio ir 51551,63 Lt (14930,38 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, bei 2009-08-27 ir 2010-07-19 šias deklaracijas pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.2008 m. II – 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitose ir 2010 m. sausio – balandžio mėnesių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 26700 Lt (7732,85 Eur) išmokėto darbo užmokesčio, nedeklaravo 114441,85 Lt (33144,65 Eur) draudėjo ir apdraustojo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir šias ataskaitas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Tokiu būdu, A. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas.

Be to, A. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą:

būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu – „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą bei vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01, Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės vartotojams pateikiamą informaciją, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reglamentuojančią, kad “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 3 straipsnį, reglamentuojantį, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, 4 straipsnį, reglamentuojantį, kad ”pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, apskaitos dokumentais nepagrindė, laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2010-05-01 iš masažų paslaugų vykdomos veiklos gautų 292211 Lt ( 84630,15 Eur) piniginių lėšų ir laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2010-05-01, 17 (septyniolikai) asmenų, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, išmokėto darbo užmokesčio 113100 Lt ((32756 Eur),iš jų: S. B. - 4300 Lt, J. Ž. - 3000 Lt, V. A. - 2500 Lt, K. Ž. - 1000 Lt, D. S. - 2000 Lt, N. K. - 4500 Lt, E. E. – 16000 Lt, L. S. – 17000 Lt, M. G. – 7000 Lt, S. S. – 1000 Lt, A. D. – 4000, M. G. – 12800 Lt, K. J. – 500 Lt, K. D. – 6000 Lt, J. J. – 18000 Lt, R. Ž. – 12000 Lt, L. Š. – 1500 Lt, bei veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančio juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jiems duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, neturėdami apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2010-05-01 neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose 292211 Lt (84630,15 Eur) veiklos pajamų ir 113100 Lt išmokėto darbo užmokesčio.

Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01, negalima iš dalies nustatyti UAB ”(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, A. K., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – “Mokesčių mokėtojo pareigos” privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2, 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 2 punktą, Lietuvos Respublikos 2007-12-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-1356 3 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos 2008-12-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XI-70 3 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos 2009-12-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XI-538 3 straipsnio 1 punktą, siekdamas išvengti sumokėti 15263 Lt (4420,47 Eur) pelno mokesčio, 16974,38 Lt (4916,12 Eur) gyventojo pajamų mokesčio, 6846,66 Lt (1982,92 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 47964,54 Lt (13891,49 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančio juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jiems duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, būdami A. K. suklaidinti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 292211 Lt ( 84630,15 Eur) veiklos pajamų ir 113100 Lt (32756 Eur) išmokėto darbo užmokesčio ir į 2008 metų pelno mokesčio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie apmokestinamas pajamas ir pelno mokestį, 2008 - 2009 m. Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose, 2008 m. II – 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitose ir 2010 m. sausio – balandžio mėnesių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį bei laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-05-05 jas pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, o būtent:

2008 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 292211 Lt (84630,15 Eur) pajamų, nedeklaravo 158437 Lt (45886,52 Eur) pelno ir nepriskaičiavo 15263 Lt (4420,47 Eur) pelno mokesčio, bei 2009-09-30 šią deklaraciją pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.2008 – 2009 metų metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 16974,38 Lt (4916,12 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, bei 2009-02-02 ir 2010-02-11 šias deklaracijas pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.2008 m. II – 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitose ir 2010 m. sausio – balandžio mėnesių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 113100 Lt išmokėto darbo užmokesčio, nedeklaravo 47 964,54 Lt (13 891,49 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir apdraustojo privalomųjų sveikatos draudimo įmokų ir šias ataskaitas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Tokiu būdu, A. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną.

A. K. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo:

2011 metais, Klaipėdos mieste, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, atspausdino ir pasirašė netikrą dokumentą: 2008-03-25 paprastąjį vekselį, pagal kurį N. V. neva jam – A. K. skolina 200 000 Lt, nors N. V. pinigų jam niekada neskolino ir nežadėjo skolinti, ir šį pagamintą netikrą dokumentą – 2008-03-25 paprastąjį vekselį panaudojo pateikdamas Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

A. K. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo:

2011 metais, Klaipėdos mieste, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, atspausdino ir pasirašė netikrą dokumentą 2008-02-24 paprastąjį vekselį, pagal kurį I. V. neva jam – A. K. skolina 300 000 Lt, nors I. V. pinigų jam niekada neskolino ir nežadėjo skolinti, ir šį pagamintą netikrą dokumentą 2008-02-24 paprastąjį vekselį pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

A. K. ir V. K. pagamino netikrą dokumentą ir A. K. jį panaudojo:

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. gegužės – birželio mėnesį, Klaipėdos mieste, V. K., veikdama bendrininkų grupe su B. J., 2012 m. liepos 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėju nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, pagamino ir atspausdino netikrą dokumentą 2008-12-29 paskolos sutartį, pagal kurią B. J. neva A. K. skolina 100 000 Lt, nors B. J. pinigų A. K. niekada neskolino. 2011 m. gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) Klaipėda, (duomenys neskelbtini) patalpose, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė šį netikrą dokumentą pasirašyti B. J.. B. J. pasirašius netikrą dokumentą - 2008-12-29 paskolos sutartį, A. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, A. K. šį dokumentą apsirašius, pagamino netikrą dokumentą 2008-12-29 paskolos sutartį. A. K. šį netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

A. K. ir V. K. pagamino netikrą dokumentą ir A. K. jį panaudojo:

2011 m. gegužės – birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. K., veikdama bendrininkų grupe su Z. R., 2012 m. liepos 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėju nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, pagamino ir atspausdino netikrą dokumentą 2008-12-28 paskolos sutartį, pagal kurią Z. R. neva A. K. skolina 45 000 Lt, nors Z. R. pinigų jam niekada neskolino ir nežadėjo skolinti. Z. R. pasirašius netikrą dokumentą - 2008-12-28 paskolos sutartį, A. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, A. K. šį dokumentą apsirašius, pagamino netikrą dokumentą 2008-12-28 paskolos sutartį. A. K. šį netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

A. K. ir L. M. pagamino netikrą dokumentą ir A. K. jį panaudojo:

2011-2012 metais, Klaipėdos mieste, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe, L. M. pagamino, atspausdino ir pasirašė netikrus dokumentus: 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartis, pagal kurias bendrovė (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Wales, Great Britain, atstovaujama L. M., neva A. K. skolina 450 000 eurų, nors (duomenys neskelbtini) pinigų A. K. niekada neskolino. A. K., vykdydamas bendrą susitarimą, pasirašė netikrus dokumentus - 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartis. Po to, A. K. šias paskolos sutartis panaudojo, pateikdamas jas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybai.

A. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis:

2010 m. gruodžio 31 d., kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas ir atskaitingas asmuo, šiai įmonei buvo paskolinęs ir neatgavęs 1158167,56 Lt, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir atskaitingas asmuo, šiai įmonei buvo paskolinęs ir neatgavęs 299026,13 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinęs ir neatgavęs 828000 Lt. Tokiu būdu A. K. turėjo 2285193,69 Lt vertės turto (paskolintų piniginių lėšų) žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas (BK 222 straipsnio 1 dalis)

ir mokesčių vengimas (BK 220 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2010 m. gegužės 3 d. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Bendrovė valdė parduotuvių tinklą „(duomenys neskelbtini)“ bei administravo striptizo klubus Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje. Nuo 2007 m. pabaigos iki 2010 m. gegužės 3 d. A. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Ši įmonė vykdė naktinių striptizo klubų veiklą. Nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė patalpų nuomos ir subnuomos veiklą. Šių įmonių buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkė apskaitos tvarkymo įmonės: iki 2008 m. vasario mėn. R. B. IĮ, nuo 2008 vasario - kovo mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančioms įmonėms buvo pateikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal kuriuos šių įmonių darbuotojai pildė suvestinius dokumentus ir ataskaitas. Vėliau A. K. užpildytas ataskaitas pateikdavo VMI ir Sodrai. A. K. negali pasakyti, kiek konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pajamų iš striptizo šokių ir erotinių masažų veiklos, taip pat negali pasakyti kiek pinigų buvo išmokėta šokėjoms ir masažuotojoms. Mano, kad šokėjos ir masažuotojos, duodamos parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisme, klydo arba neprisiminė, kiek konkrečiai jos gavo pinigų už atliktą darbą, todėl specialistas ir ekspertas ne visiškai tiksliai apskaičiavo mokėtinus mokesčius. Mano, kad gautų pajamų suma ir nesumokėtų mokesčių suma buvo daug mažesnė, nei nustatyta ekspertizės akte. Kai klubuose ar masažų salonuose žmonių nebūdavo, ar jų būdavo mažai, masažuotojos ir šokėjos iš viso negaudavo jokio uždarbio. Klubams vadovavo klubų vadovai, jie buvo atsakingi už klubų veiklą. Darbo sutartis paruošdavo klubų vadovai. A. K. pasirašydavo iš karto 50 lapų sutarčių. Su klubų ir masažo salonų darbuotojais pats asmeniškai nebendravo. Kokios buvo surašytos sutartys, autorinės, darbo ar paslaugų, jis nesidomėjo, sutarčių neskaitė, nes neturėjo laiko gilintis. Įmonėse dirbo apie 200 žmonių, jų visų A. K. „sužiūrėti“ negalėjo, tuo užsiminėjo kiti žmonės. A. K. tokią savo veiklą ir bendravimą su klubų vadovais vertina kaip „striptizo klubų nuomą“, nes pats į klubų veiklą nesikišo. Grynųjų pinigų jis nevaldė, čekių knygelės neturėjo, į banką pinigų nenešė ir banko pavedimų neatliko. Buvo blogas verslininkas. A. K. trūko žinių, jis neplanavo pajamų ir išlaidų, dėl to susidarydavo trūkumas. Verslas buvo vykdomas chaotiškai. A. K. įmonės veikla rūpėjo tik, kad būtų gaunamos pajamos, sumokėti mokesčiai. Klientai „kišdavo" pinigus merginoms už kelnaičių. Šių pajamų A. K. nekontroliavo, nes jų neįmanoma sukontroliuoti. A. K. į įmones neinvestavo, jos egzistavo iš gautų pajamų. Asmeninių pinigų į įmonę A. K. neįnešė, o suklastotas sutartis pasirašė dėl įmonėje „cirkuliuojančių“ pinigų. Pagal paskolų sutartis ir vekselius pinigų jis negavo, šiuos dokumentus pasirašė atgalinėmis datomis. Taip pasielgė dėl to, kad reikėjo pajamas pagrįsti dėl mokesčių. Buhalterinę apskaitą tvarkančioms įmonėms apskaitos dokumentus nuveždavo buvusi A. K. sutuoktinė, kiti klubų darbuotojai. A. K. pasirašydavo apskaitos dokumentus neįsigilinęs. Nežinojo, kad deklaracijose pajamos nurodytos mažesnės, nei iš tiesų gautos. A. K. nežino, kaip būdavo priimamos į darbą merginos. Kiekvieno klubo vadovas nustatė paslaugų įkainius už šokius ir masažą. A. K. išsilavinimas vidurinis, todėl jam trūko žinių įmonės vadovavimui. Kas yra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, nežino. Nežino, kas pildydavo kasos žurnalus, pajamų ir išlaidų orderius, juos A. K. tik pasirašydavo. Mano, kad kasininku buvo jis pats. Supranta, kad jis, būdamas įmonių vadovu, buvo atsakingas ir už jų veiklą.

Liudytoja A. E. parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė pagal sutartis laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. sausio 3 d. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą; laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 28 d. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterizuotu būdų pagal įmonių pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, vedė suvestinius dokumentus, skaičiavo darbuotojų darbo užmokestį, teikė deklaracijas, ataskaitas mokesčių inspekcijai, SoDrai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos netvarkė, mokėjimų neatliko, prieigų prie įmonių sąskaitų neturėjo. Sudarant su šiomis įmonėmis buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių buhalterinių dokumentų neperėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė mažmeninę prekybą aistros prekėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdė naktinių klubų veiklą, valdė barus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos nevykdė ir nuo apskaitos tvarkymo pradžios pajamų pagal dokumentus neturėjo. A. K. buvo visų įmonių akcininkas ir darbuotojas, liudytoja pareigų neprisimena. Buhalteriniuose dokumentuose buvo užfiksuota, kad šios trys įmonės turi įsiskolinimų A. K., V. K. ir kitiems asmenims. Į apskaitą buvo traukiami tie dokumentai, kurie buvo pateikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja J. P. parodė, kad nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. liepos mėn. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis. Visų trijų įmonių direktorius buvo kaltinamasis A. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. A. sprendimu jai buvo pavesta tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Buhalterinę apskaitą tvarkė ji pagal pateiktus pirminius šios įmonės apskaitos dokumentus. Dokumentus į jos darbo vietą pristatydavo įvairūs šios įmonės darbuotojai. Pagal apskaitos dokumentus buvo ruošiamos ataskaitos ir deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai. Už pirminių apskaitos dokumentų turinio teisingumą, nei ji nei kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nebuvo atsakingi. Šokėjos įmonėje buvo įdarbinamos pagal autorines sutartis, joms pagal buhalterei pateiktus dokumentus buvo išmokamas autorinis atlyginimas. Autorinio atlyginimo išmokėjimas buvo atvaizduojamas įmonės apskaitoje. Duomenų apie papildomai gaunamas pajamas iš šokėjų ar masažuotojų veiklos liudytoja neturėjo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais ji operacijų neatliko. 2010 m. balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau privalomos pateikti deklaracijos ir ataskaitos už 2010 m. balandžio mėnesį buvo pateiktos 2010 m. gegužės mėnesį, nes tai įėjo į sutarties įsipareigojimus.

Liudytoja L. D. parodė, kad nuo 2008 m. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Su ja buvo sudaryta darbo sutartis, atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį, pervedant į banko sąskaitą. Kaltinamasis A. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Striptizo klube, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo įrengti trys erotinio masažo kabinetai. L. D. prižiūrėjo masažuotojų darbą, higienos taisyklių laikymąsi, paimdavo iš klientų už masažus pinigus. L. D. darbo valandų pabaigoje iš gautos pinigų sumos atskaičiuodavo ir išmokėdavo dalį pinigų masažuotojoms. Ji tvarkė už masažuotojų darbą iš klientų gautų pinigų apskaitą laisvos formos popieriaus lapuose. Šie pinigai nebuvo registruojami kasos aparatu, o buvo laikomi atskirai klube esančiame seife. Kartu su pinigais buvo laikomi ir jų apskaitos lapai. Masažuotojoms išmokama pinigų suma sudarė 30-45 proc. iš kliento gautos pinigų sumos. Kas paimdavo iš seifo likusią pinigų sumą, liudytoja nežino. Už klube parduotus gėrimus ir kitas prekes gauti pinigai buvo apskaitomi kasos aparatu. Merginoms, pageidaujančioms dirbti masažuotojomis, nurodydavo įregistruoti individualią veiklą ir pristatyti administratorei pažymą. Po to įmonė su jomis sudarydavo patalpų subnuomos sutartį. Už striptizo ir „go-go“ šokėjų darbą gauti pinigai taip pat nebuvo apskaitomi elektroniniu kasos aparatu, o dedami į klubo seifą. Iš šių pinigų sumos dalis buvo sumokama šokėjoms darbo dienos pabaigoje. Pinigus iš klientų paimdavo L. D. arba kita klube dirbanti administratorė.

Liudytoja V. S. parodė kad 2008 m. rugpjūčio mėn. ji įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja – konsultante. Dirbo šiai įmonei priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Palangoje. Šioje parduotuvėje masažo salonai iki 2009 m. spalio mėn. nebuvo įrengti, visas pajamas už parduotas prekes ji fiksuodavo kasos aparatu. Nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. spalio mėnesio V. S. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Šioje parduotuvėje buvo įrengti masažų salonai, todėl į liudytojos pareigas įėjo ir masažisčių veiklos priežiūra. V. S. iš kliento, pageidaujančio gauti erotinį masažą, paimdavo pinigus ir jį nukreipdavo pas masažuotoją. Gautų pinigų kasos aparatu nefiksavo. Už masažisčių darbą gautus pinigus aprašydavo atskiruose popieriaus lapuose, kuriuos kartu su pinigais laikė atskirame parduotuvės seife. Tokia buvo suformuota anksčiau dirbusių pardavėjų darbo praktika. Pasibaigus darbo dienai, dalis gautų už masažą pinigų – apie 40 proc. buvo išmokama masažistėms. Kita pinigų suma likdavo už patalpų – masažo kabineto nuomą. Minėtas ataskaitas ir už masažus gautus pinigus iš seifo atvykdavo paimti Ž. K., Kristina, arba kitas direktoriaus nurodytas asmuo. Kaip buvo organizuojamas masažisčių darbas kituose masažo salonuose, liudytoja nežino. Kaltinamasis A. K. jai tiesiogiai jokių nurodymų nedavė.

Liudytoja D. B. parodė, 2008 m. birželio mėn. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Dėl darbo kalbėjo su personalo vadybininke O. B.. Pasirašė darbo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo kaltinamasis A. K., tačiau asmeniškai su juo liudytoja nebendravo. Klube veikė trys erotinio masažo salonai. Į D. B. darbo pareigas įėjo ir masažuotojų veiklos priežiūra, darbo grafiko sudarymas, higienos priežiūra, pinigų už masažą iš klientų paėmimas bei masažuotojoms pinigų išmokėjimas darbo pabaigoje. Iš klientų už masažą gautus pinigus paimdavo D. B.. Jų kasos aparatu neapskaitydavo, o laikydavo klube esančiame seife. Tokia buvo nusistovėjusi tvarka. Pasibaigus masažuotojos darbo laikui, jai išmokėdavo procentinę dalį jos uždirbtos sumos. Kokia tai dalis, liudytoja neatsimena. Masažuotojos, gavusios pinigus, pasirašydavo lapuose – ataskaitose. Kas iš seifo paimdavo pinigus ir lapus- ataskaitas, liudytoja nežino. Vėliau vadovybės nurodymu, pinigus iš klientų imdavo pačios masažuotojos, tačiau juos privalėjo atiduoti administratorei. Masažuotojos buvo išsiėmusios individualios veiklos pažymėjimus.

Liudytoja L. F. parodė, kad 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradžioje klube „(duomenys neskelbtini)", administratore, po to parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja - konsultante. Dirbo pagal darbo sutartį, atlyginimą gaudavo į sąskaitą. Darbo sutartį pasirašė direktorius A. K., tačiau dėl darbo tarėsi su personalo vadove O. B.. Klube ir parduotuvėje veikė erotinio masažo salonai. L. F. prižiūrėjo masažuotojų darbą, sudarydavo darbo grafiką, paimdavo pinigus iš klientų. Tik po to, kai klientas sumokėdavo, jam būdavo atliekamas erotinis masažas. Už masažą iš klientų gautų pinigų nefiksuodavo kasos aparatu, juos laikė atskiruose seifuose. Masažuotojai baigus darbą, jai išmokėdavo apie 40 proc. gautų pajamų. Masažuotoja, gavusi pinigus, pasirašydavo lapuose – ataskaitose. Likusius pinigus ir ataskaitas paimdavo O. B., arba Ž. K.. Kur šie pinigai vėliau buvo naudojami, liudytoja nežino. Masažuotojos buvo išsiėmusios individualios veiklos pažymėjimus.

Liudytoja A. Č. parodė, kad 2007 m. susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių vadove Ž. K. ir buvo priimta į šiai įmonei priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo pardavėja – konsultante. Su A. Č. buvo pasirašyta darbo sutartis. Parduotuvėje buvo įrengti du masažo kabinetai. Masažo kabinetuose dirbo masažuotojos pagal darbo grafiką. A. Č. paimdavo iš klientų pinigus už masažus, apskaičiuodavo dalį, tenkančią masažistėms ir joms išmokėdavo darbo pabaigoje. Kartais klientai pinigus mokėdavo pačiai masažuotojai. Tokiu atveju masažistė privalėjo gautus iš kliento pinigus atiduoti pardavėjai – konsultantei. Už aistros masažus gauti pinigai parduotuvėje esančiu kasos aparatu nebuvo apskaitomi, o buvo laikomi seife. Masažistės, gavusios atlygį, pasirašydavo ataskaitose, kuriose buvo nurodyta konkrečios masažuotojos suteiktų paslaugų pajamos, masažistei tenkanti šių pajamų dalis. Šios ataskaitos buvo saugomos seife kartu su už masažus gautais pinigais. Pinigus ir ataskaitas iš seifo paimdavo Ž. K. arba O. B., arba, direktoriaus nurodymu, kitas įmonės darbuotojas. Nuo 2010 m. vasaros aistros masažai nebebuvo teikiami.

Liudytoja I. V. parodė, kad 2008 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo sąlygų ir užmokesčio tarėsi su moterimi. Buvo sudaryta darbo sutartis ir I. V. priimta dirbti pardavėja konsultante parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje PC „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. parduotuvėje buvo atidarytas erotinio masažo salonas. Salone dirbo kelios masažistės pagal sudarytą grafiką. Iš klientų už masažo paslaugas pinigus paimdavo I. V.. Šie pinigai nebuvo apskaitomi parduotuvės kasos aparatu. Pinigai buvo įrašomi į ataskaitą ir laikomi seife. Masažistės darbo laiko pabaigoje I. V. apskaičiuodavo jos darbo atlygį, kuris priklausydavo nuo klientų sumokėtos pinigų sumos už konkrečios masažistės atliktas paslaugas. Masažistė ataskaitoje pasirašydavo, kad pinigus gavo. Pinigus iš seifo paimdavo O. B. arba Ž. K.. Masažistės, norėdamos dirbti įmonėje, privalėjo įsigyti individualios veiklos pažymą. Įmonė su masažistėmis sudarydavo patalpų subnuomos sutartis.

Liudytoja M. M. parodė, kad 2008 m. sausio mėn. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo pagal darbo sutartį, pardavėja – konsultante parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Direktoriumi dirbo A. K.. 2009 m. pradžioje parduotuvėje buvo įrengti du „aistros“ masažo salonai. Masažistėms vadovavo O. B.. M. M. iš klientų paimdavo pinigus už erotinius masažus, palydėdavo juos iki masažo kabineto, ruošdavo ataskaitas apie pajamas, gautas už erotinius masažus, apskaičiuodavo ir išmokėdavo atlyginimą masažuotojoms. Už erotinius masažus gauti pinigai įmonės kasoje nebuvo apskaitomi. Šiuos pinigus surašydavo į popierinę ataskaitą ir laikydavo parduotuvėje esančiame seife. Pinigai, gauti už parduotuvėje parduotas prekes, buvo apskaitomi elektroniniu kasos aparatu.

Liudytoja D. M. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. dirbo pardavėja konsultante parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Pagal darbo sutartį buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutartyje buvo direktoriaus A. K. parašas. Dėl darbo tarėsi su O. B. (nuosprendžio surašymo metu pavardė M.). Parduotuvėje veikė masažo salonas. Liudytoja nežinojo, kad šiame salone buvo atliekami erotiniai masažai. Pinigus už masažo paslaugas iš klientų paimdavo D. M.. Ji palydėdavo klientą iki masažo salono. Gautų pinigų už masažus, nefiksuodavo kasos aparatu. Juos surašydavo į ataskaitą ir laikydavo seife. Masažuotojos darbo pabaigoje, D. M. išmokėdavo jai atlyginimą, kurį sudarydavo tam tikra procentinė dalis masažuotojos uždirbtų pinigų. Gavusi pinigus, masažuotoja pasirašydavo ataskaitoje.

Liudytoja B. L. parodė, kad 2008 m. kovo mėn. pabaigoje pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)", po to dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klubų projektų vadove. A. K. buvo abiejų įmonių vadovas. Jos darbo vieta buvo Šiauliuose. Su B. L. buvo sudaryta darbo sutartis. Atlyginimą ji gaudavo į banko sąskaitą. B. L. buvo atsakinga už personalo priežiūrą. Ji ieškojo klubo darbuotojų, kurių kandidatūras vėliau vertindavo A. K. ir Ž. K.. Po kelių mėnesių jai buvo pranešta, kad atsakingu asmeniu už personalo paiešką yra paskirta O. B.. Vasaros pabaigoje klubuose atsirado erotinių masažų salonai. B. L. buvo nurodyta su masažistėmis sudaryti patalpų nuomos sutartis. Šių sutarčių forma buvo atsiųsta iš Klaipėdos. Masažuotojoms nurodydavo vykti į Valstybinę mokesčių inspekciją ir užsiregistruoti individualią veiklą bei išsiimti individualios veiklos pažymėjimus „fizinės gerovės užtikrinimui“. Masažuotojos nuomos mokesčių nemokėjo, o visi už jų atliktus masažus gaunami pinigai buvo paimami klubų administratorių arba parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjų - konsultančių. Pradėjus teikti aistros masažų paslaugas, A. K., Ž. K., ar O. M. jai nurodė, kad už atliekamus masažus gaunami pinigai klubo ir parduotuvių kasos aparatais nebūtų apskaitomos, o masažuotojoms būtų mokama procentinė dalis, paskaičiuojant nuo už jų suteiktas paslaugas gautų pinigų sumos. Jei per masažuotojos darbo laiką nebūdavo klientų, tai joms darbo laiko pabaigoje reikėdavo išmokėti fiksuoto dydžio atlygį iš klubo pinigų. Už masažus gauti pinigai buvo laikomi atskirai seifuose. Administratorės ir pardavėjos vedė už masažo paslaugas gaunamų pinigų apskaitą: pildydavo ataskaitas, kuriose fiksuodavo duomenis apie atliktų „aistros“ masažų kiekį, gautą pinigų sumą, masažuotojai išmokamo atlyginimo dydį. Vėliau šiuos duomenis klubo administratorės pateikdavo B. L.. Pagal šių ataskaitų duomenis ji paruošdavo ataskaitas apie gaunamas pajamas iš „aistros“ masažų paslaugas. 2008 m. birželio-rugsėjo mėn. Ž. K. jai pavedė vesti Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose esančių naktinių klubų veiklos ataskaitas. Ataskaitas ji ruošė pagal klubų administratorių jai pateiktus duomenis. Atskaitų formas pateikė Ž. K. arba O. M.. Atskaitose buvo nurodoma atskirai už konkrečias paslaugas gautų pinigų sumos: t.y. už parduotus gėrimus, stalo šokį, privatų šokį, įėjimą į klubą, masažus ir panašiai. Ataskaitas ji pildydavo darbiniame kompiuteryje. B. L. pildė tik ataskaitas, tačiau grynų pinigų apskaitos nevedė. Ataskaitas perduodavo kas 15 dienų arba kas mėnesį įgaliotam asmeniui. Be „aistros“ masažų, klubuose buvo šokamas striptizas. Su šokėjomis buvo sudaromos autorinės sutartys. Šokėjos klubuose dirbo pagal iš anksto sudarytus darbo grafikus, visus už jų atliekamus šokius gautus pinigus, taip pat ir arbatpinigius, paimdavo klubo administratorės. Šokėjoms darbo dienos pabaigoje buvo išmokama procentinė uždirbtų pinigų dalis. Už striptizo ir privačius šokius gauti pinigai kasos aparatais nebuvo apskaitomi. Šie pinigai buvo laikomi atskirai seifuose. Masažuotojos ir šokėjos, gavusios pinigus, pasirašydavo ataskaitose, patvirtindamos pinigų gavimą. Pinigus ir ataskaitas periodiškai pasiimdavo A. K., Ž. K. arba kitas jų įgaliotas asmuo. Masažo ir šokių paslaugų kainas nustatydavo vadovaujantys asmenys. Jai, kaip klubo vadovei, buvo atsiunčiamos instrukcijos ir nurodymai, kaip turi būti organizuojama klubų bei „aistros“ masažų veikla. Instrukcijos ir įsakymai buvo patvirtinti A. K. parašais. Šiaulių AVPK ONTT pareigūnai, darydami kratą jos namuose, paėmė kompiuterį, kuriame B. L. buvo išsaugojusi klubų ir parduotuvių veiklos ataskaitų kopija. Šiose ataskaitose buvo užfiksuoti duomenys apie iš klubų bei „aistros“ masažų gaunamas pajamas.

Liudytoja O. M. parodė, kad nuo 2008 m. balandžio mėn. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadybininke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė mažmeninę prekybą sekso reikmenimis, valdė parduotuvių tinklą „(duomenys neskelbtini)“, administravo striptizo klubus Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno miestuose. Vėliau striptizo klubų administravimą perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008 m. spalio mėn. O. M. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. K. pavaduotoja. Ji direktoriaus A. K. žodiniu nurodymu rūpinosi personalo atranka, darbo kokybės tikrinimu, klubų vadovų priežiūra. Visam įmonių darbo veiklos, pinigų apskaitos organizavimui vadovavo direktorius A. K.. Darbo organizavimo ir pinigų apskaitos tvarką nustatydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K.. Pranešimai įsakymai buvo pasirašyti paties A. K.. Su pranešimais ir įsakymais buvo supažindinama O. M., vėliau jie būdavo siunčiami klubų ir parduotuvių vadovams ir administratoriams, kitiems atsakingiems įmonės darbuotojams. Naktinių klubų veikla rūpinosi kaltinamasis A. K.. Parduotuvių tinklo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos priežiūra rūpinosi Ž. K.. 2008 m. viduryje, naktinių striptizo klubų ir parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo įrengti masažų kabinetai, kuriuose buvo atliekami „aistros“ masažai. Pagal neoficialų direktoriaus nurodymą, masažuotojų veiklos kontrolę vykdė O. M.. O. M. vykdė personalo atranką, darbuotojų paiešką. Ji susitikdavo su būsimais darbuotojais, kalbėdavosi, vėliau atrinktas kandidatūras teikdavo A. K.. Galutinius sprendimus dėl darbuotojų priėmimo į darbą priimdavo A. K.. Su darbuotojais jis pasirašydavo autorines arba patalpų nuomos sutartis. Klubuose ir parduotuvėse gaunamų pinigų apskaitos tvarką nustatė A. K.. Įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė samdoma įmonė, pagal jiems pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus. Striptizo šokėjos buvo priimamos pasirašant autorines sutartis. Autorinių sutarčių turinys buvo visoms šokėjoms vienodas. Pagal autorines sutartis šokėjoms turėjo būti mokamas sutartyse numatyto dydžio atlyginimas. Šokėjos klubuose šokdavo pagal iš anksto klubų administratorių sudarytus grafikus. Atlyginimas šokėjoms buvo išmokamas ne pagal autorinėse sutartyse numatytas sąlygas, o kiekvienos darbo dienos pabaigoje, paskaičiuojant procentinę dalį nuo pinigų sumos, gautos už konkrečios šokėjos šokius, arbatpinigius ir parduodamus gėrimus. Už šokius gaunami pinigai ir arbatpinigiai kasos aparatais nebuvo apskaitomi. Šiuos pinigus paimdavo klubų administratoriai ir laikydavo atskirai seifuose. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje klubų administratoriai pildė ataskaitas, kuriose nurodydavo, kiek pinigų gauta už konkrečios šokėjos atliktus šokius, kokia dalis šių pinigų išmokėta šokėjai. Administratorės užpildytoje ataskaitoje pasirašydavo šokėjos. Tokią pinigų apskaitą nustatė A. K.. Už šokius gauti pinigai kartu su ataskaitomis buvo vežami į ofisą Klaipėdoje. Masažuotojos buvo priimamos į darbą pasirašant patalpų subnuomos sutartis. Sutarčių tekstas buvo nustatytas A. K., vienodas visoms masažuotojoms. Masažuotojoms subnuomos sutartis pateikdavo pasirašyti O. M. arba klubų administratorės, parduotuvių pardavėjos-konsultantės. Masažuotojoms buvo nurodyta Valstybinėje mokesčių inspekcijoje užregistruoti individualią veiklą „fizinės gerovės užtikrinimui“, bei išsiimti individualios veiklos pažymėjimus. Ne visos masažuotojos turėjo šias pažymas. A. K. nurodymu, pinigus iš klientų už masažus paimdavo klubų administratoriai ir pardavėjos-konsultantės. Šie pinigai kasos aparatais nebuvo apskaitomi, jie buvo laikomi klubų ir parduotuvių patalpose esančiuose seifuose. Šokėjoms ir masažuotojoms atlyginimas buvo išmokamas kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Atlyginimo suma priklausydavo nuo konkrečios masažuotojos atlikto darbo ir gautų pajamų. Masažuotojai buvo išmokama apie 40-50 procentų jos uždirbtos sumos. Likusieji pinigai buvo perduodami A. K..

Liudytojas A. K. parodė, kad 2007 m. šešis mėnesius jis dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, Kaune. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naktinių klubų tinklo vadovas. Klubuose „(duomenys neskelbtini)“ buvo šokamas striptizas. Kasos aparatais buvo apskaitomi tik tie pinigai, kurie buvo sumokami už gėrimus. Nurodymą neapskaityti už šokius gautų pinigų A. K. davė A. K. ir Ž. K.. Klube buvo vedama „juodoji“ knyga, kurioje fiksuojami striptizą šokančių merginų vardai, šokio tipai, gėrimai, jei jie buvo užsisakomi per šokį. Pagal įrašus knygoje būdavo rašomos ataskaitos, kurias siųsdavo Ž. K.. Neapskaityti pinigai būdavo laikomi klube, juos pasiimdavo Ž. K., A. K., o kartais Ž. M..

Liudytoja N. K. parodė, kad ji dirbo masažuotojos darbą klube „(duomenys neskelbtini)“, tris mėnesius: 2008 m. rugsėjį, spalį ir lapkritį. Jos darbo vieta buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2008 m. rugsėjo mėnesį jai buvo sumokėtas apie 1500 Lt atlyginimas, 2008 m. spalio mėnesį - apie 1500 Lt atlyginimas ir 2008 m. lapkričio mėnesį - apie 1500 Lt. Atlyginimą mokėdavo grynais pinigais klubo administratorė kiekvienos darbo dienos ar nakties pabaigoje. Vieną kartą, klubo administratorės nurodymu, buvo išsiėmusi individualios veiklos pažymą. Pradėjusi darbą, pasirašė nuomos sutartį. Klientai, norėdami gauti masažo paslaugas, kreipdavosi į klubo administratorę, o ši juos nukreipdavo pas masažuotojas. Už suteiktas masažo paslaugas iš klientų pinigus paimdavo administratorė. Masažo kabinetas buvo aprūpintas visomis priemonėmis: rankšluosčiais, patalyne. Masažistėms sumokėdavo pusę iš klientų gautų pinigų. N. K. nuo gautų pajamų jokių mokesčių nemokėjo. Masažistėmis dirbo ir daugiau merginų. N. K. savo veiklos nereklamavo ir kitų klientų viliojimo būdų nenaudojo.

Liudytoja M. G. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. birželio mėn. dirbo masažuotoja klube „(duomenys neskelbtini)“ ir salone „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Klientai už masažą pinigus sumokėdavo iš anksto, klubo administratorei arba parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjai – konsultantei. Klientus erotiniam masažui parūpindavo klubas. Dalį už masažus gautų pinigų administratorė atskaičiuodavo ir įnešdavo į rezervinį fondą. Išėjusi iš darbo, pinigų iš rezervinio fondo ji neatgavo. Per mėnesį vidutiniškai uždirbo apie 600 Lt. Iš viso dirbdama apie vienerius metus laiko gavo daugiau nei 7000 Lt pajamų. Pajamas registruodavo individualios veiklos pajamų registravimo žurnale, parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė naudodamasi žurnalo duomenimis. Žurnalą nurodė pildyti mokesčių inspekcijos darbuotoja. Darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo. Kiekvieną mėnesį, arba kas trys mėnesiai su klubu sudarydavo nuomos sutartis. Sutartyje buvo nurodyta patalpų nuomos kaina – 5 Lt už valandą, tačiau M. G. nuomos mokesčio nemokėjo. Administratorės sudarydavo darbo grafiką, pagal kurį dirbo masažuotojos. M. G. darbo laikotarpiu, apie metus laiko pinigus iš klientų paimdavo administratorės, vėliau buvo nurodymas pinigus iš klientų paimti pačioms masažuotojoms ir atiduoti administratorėms. Užmokestį sumokėdavo administratorė. Tomis dienomis, kai nebūdavo klientų, mokėdavo 35 Lt už dieną.

Liudytoja S. B. parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. ji įsidarbino klube „(duomenys neskelbtini)“ masažuotoja. Administratorė nurodė, kad reikia išsiimti individualios veiklos pažymėjimą. S. B. nuvyko į mokesčių inspekciją ir sužinojo, kad masažo veiklai individualios veiklos pažymėjimo neišduodamas. Šią informaciją perdavė klubo administratorei, tačiau ši leido S. B. pradėti masažuotojos darbą neįregistravusi individualios veiklos. Su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta. Buvo sudaryta nuomos sutartis. Jos darbo vieta buvo naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, masažo kabinete. Darbo grafiką sudarydavo klubo administratorė. Dienos metu už 30 minučių trunkantį masažą klientas mokėdavo 140 Lt, už 45 min. – 170 Lt, už 1 val. – 199 Lt. Naktimis už 30 min. masažą mokėdavo 170 Lt, už 45 min.-199 Lt, už 1 val.-229 Lt. Klientai mokėdavo grynais pinigais. Pinigus už jos darbą paimdavo naktinio klubo administratorė. Darbo pabaigoje administratorė jai išmokėdavo 30 procentų visos jos uždirbtos sumos. Likusi suma atitekdavo klubui. Jeigu nebūdavo klientų, darbo pabaigoje jai sumokėdavo 50 Lt. Gavusi pinigus, S. B. pasirašydavo dokumente, kuriame buvo nurodyta visa jos uždirbta pinigų suma, išmokėta pinigų suma, į rezervinį fondą pervesta pinigų suma, dirbtos darbo valandos, asmens išmokančio pinigus duomenys. Darbo priemones: rankšluosčius, patalynę, parūpindavo darbdavys. Masažuotojos darbą ji dirbo nuo 2008 m. rugsėjo pradžios iki 2008 m. rugsėjo 28 d., nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2008 m. spalio 8 d., nuo 2009 m. kovo 20 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. 2008 m. rugsėjo mėn. jai buvo sumokėta apie 2000 Lt, 2008 m. spalio mėn. apie 300 Lt, 2009 m. kovo mėn. apie 1000 Lt, 2009 m. balandžio mėn. apie 1000 Lt. Iš viso ji uždirbo apie 4300 Lt. Jokių mokesčių ji nemokėjo.

Liudytoja K. B. parodė, kad ji dirbo striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, „go-go“ šokėja, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. vasario mėn. Atlyginimą kiekvienos darbo nakties pabaigoje jai išmokėdavo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorė. Per visą savo darbo laikotarpį ji gavo apie 1200 Lt, t.y. kiekvieną mėnesį maždaug po 400 Lt atlyginimą. Su ja buvo sudaryta autorinė sutartis. Už vieną privatų šokį klientas klubui apie 200 Lt. Už naktį, kai nebūdavo klientų, klubas mokėdavo 50 Lt.

Liudytoja L. Š. parodė, kad nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. sausio mėn. dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“, šoko „go-go“ ir striptizo šokius. Atlyginimas priklausydavo nuo klientų skaičiaus, personalinių šokių. Per mėnesį ji uždirbo apie 1000 Lt. Naktimis, kai nebūdavo klientų, klubas jai mokėdavo po 50 Lt. Už personalinį šokį klientai mokėjo apie 250 Lt. Administratorė davė pasirašyti autorinę sutartį. Kodėl nebuvo sudaryta darbo sutartis, nežino. Atlyginimą mokėdavo kiekvieną dieną. Šiuo metu L. Š. dirba sudariusi darbo sutartį ir atlyginimą gauna du kartus per mėnesį.

Liudytoja L. S. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio vidurio iki 2010 m. balandžio pradžios dirbo masažuotoja, naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“. Mergina, su kuria tarėsi dėl darbo, nurodė įsigyti individualios veiklos pažymą fizinės gerovės užtikrinimo veiklai. L. S. mokesčių inspekcijoje gavo individualios veiklos pažymą, kelis kartus deklaravo pajams. Pajamų žurnale fiksuodavo savo pajamas, tačiau ne visas, turėjo „juodąją buhalteriją“. L. S. žurnale žymėjo pajamas taip: už du masažus gautas pajamas nurodydavo, o už trečią – ne. Vieną mėnesį ji uždirbdavo 1000 Lt, kitą mėnesį ir 3000 Lt. Per visą laikotarpį gavo apie 17000 Lt. Su klubu sudarė patalpos subnuomos sutartį, gavo darbo kambarėlį, naudojosi vandeniu, gaudavo rankšluosčius, paklodes, kitas priemones. Pinigus už masažus klientai sumokėdavo klubo administratorei, o ši atskaičiuodavo apie pusę iš klientų gautų pinigų mokesčiams už nuomą, kitas išlaidas. Pati L. S. už nieką nemokėjo. Masažų kainos buvo nustatytos klubo administracijos, ne pačios L. S.. Klubo administracijai savo sąlygų nekėlė, jautėsi priklausoma nuo darbdavio. Policijos pareigūnas apklausos metu darė spaudimą, norėjo tiesos. Pareigūnas nenorėjo protokole užfiksuoti melagingos informacijos, tik norėjo tiesos apie klubo veiklą.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio pabaigos iki 2009 m. birželio pabaigos ji dirbo masažuotoja naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jos darbo grafiką sudarydavo klubo administratorės. Klientai pinigus už jos atliekamą erotinį masažą iš anksto sumokėdavo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorei. Darbo laiko pabaigoje nuo visos jos uždirbtos sumos administratorė sumokėdavo apie 50 procentų dydžio sumą. Jeigu nebūdavo klientų, administratorė darbo pabaigoje sumokėdavo 50 Lt. Gavusi pinigus, pasirašydavo ant popieriaus lapo, kuriame buvo nurodyta sumokėta pinigų suma. Per mėnesį ji uždirbdavo apie 500 Lt, o per visą darbo laikotarpį gavo apie 3000 Lt. Su klubu sudarė subnuomos sutartį. Administratorė paaiškino, kad reikės įsigyti verslo liudijimą, žadėjo, kad viską sutvarkys pati įmonė.

Liudytoja A. Z. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 3 d. iki 2009 m. liepos vidurio dirbo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), striptizo šokėja. Kiekvienos nakties pabaigoje atlyginimą išmokėdavo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorė. Iš viso gavo apie 2200 Lt.

Liudytoja D. Z. (kaltinamojo akto surašymo metu pavardė S.) apklausos metu parodė, kad masažuotojos darbą pradėjo dirbti 2008 m. liepos mėnesį ir per šį mėnesį dirbo apie 7 dienas-naktis. Jos darbo vieta buvo naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2008 m. liepos mėnesį jai buvo išmokėtas užmokesti 2000 Lt. Pinigus išmokėdavo klubo administratorė, pasibaigus darbo laikui. Jei nebuvo klientų, klubas mokėjo 50 Lt. Liudytoja atliko ir išvažiuojamuosius masažus į kliento nurodytą vietą. Už šiuos masažus mokėdavo daugiau. Taip pat ji su kita masažuotoja atliko „keturių rankų“ masažą. Už jį gaudavo daugiau pinigų, nei už paprastą erotinį masažą.

Liudytoja E. E. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. ji dirbo naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, masažuotoja. Jai teko dirbti ir PC „(duomenys neskelbtini)“, “ (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)" įrengtuose masažų kabinetuose. Pinigus iš klientų iš anksto paimdavo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorė, arba parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos-konsultantės, kartais pati E. E.. Darbo laiko pabaigoje jai išmokėdavo apie 45 procentus visos iš klientų už jos atliktą masažą gautos sumos. Iš šios išmokėtos sumos apie 15 ar 20 procentų paimdavo į rezervinį fondą. Gavusi pinigus ji pasirašydavo administratorės ar pardavėjos-konsultantės pateiktuose popieriaus lapuose. Per mėnesį ji uždirbdavo apie 1000 Lt. Per visą savo darbo laikotarpį ji uždirbo apie 16000 Lt. Su ja buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Kai nebūdavo klientų, už darbo laiką klubas sumokėdavo 35 Lt. Socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų niekas nemokėjo.

Liudytoja S. S. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2009 m. sausio mėn. pabaigos atliko erotinius masažus, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, masažų salone „(duomenys neskelbtini)“. Darbą pasiūlė O. B.. Per mėnesį ji gaudavo apie 500 Lt. Per du darbo mėnesius uždirbo apie 1000 Lt. Administratorė iš klientų paimdavo pinigus, jai sumokėdavo apie 40 proc. Prasirašė subnuomos sutartį. Dirbo pagal nustatytą grafiką. S. S. turėjo individualios veiklos pažymą, tačiau pajamų žurnalo nepildė. Už nuomą nuskaičiuodavo nuo tos sumos, kurią sumokėdavo klientai. Už darbą „(duomenys neskelbtini)" klube gautų pajamų ji nedeklaravo.

Liudytoja V. G. (kaltinamojo akto surašymo metu pavardė A.) parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. lapkričio 29 d. dirbo naktiniame striptizo klube “ (duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), Klaipėda, masažuotoja. Klube buvo nustatyta masažo seanso trukmė: 30 min., 45 min. arba 1 valanda. Nuo seanso trukmės priklausė ir masažo kaina. Pinigus iš klientų iš anksto paimdavo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorė. Darbo laiko pabaigoje nuo visos jos uždirbtos sumos administratorė išmokėdavo 50 proc. Iš išmokėtos sumos atskaičiuodavo 20 proc. į rezervinį fondą, skirtą baudoms už darbuotojų prasižengimus. Jeigu nebūdavo klientų, administratorė išmokėdavo 50 Lt. Gavusi pinigus, liudytoja pasirašydavo kažkokiuose lapuose, kuriuose buvo nurodyta jai išmokėta pinigų suma. Per du darbo mėnesius ji gavo apie 2500 Lt. Buvo įsigijusi individualios veiklos pažymą. Tai padaryti nurodė administratorė. Pajamų ji nedeklaravo ir mokesčių nemokėjo.

Liudytoja S. D. (kaltinamojo akto surašymo metu vardas ir pavardė A. D.) parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 16 d. iki 2009 m. vasario mėn. pabaigos dirbo naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, masažo kabinete, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, masažuotoja. Per mėnesį gaudavo apie 1000 Lt. Per visą savo darbo laikotarpį gavo apie 4000 Lt. Pinigus išmokėdavo klubo administratorė. Klientai mokėdavo klubui, o masažuotojos gaudavo procentus, mažiau nei 50 proc. Pinigus mokėdavo kiekvieną dieną po darbo. Liudytoja dirbo beveik kiekvieną dieną.

Liudytoja K. J. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio vidurio iki 2009 m. sausio pabaigos, apie 3 savaites, dirbo erotinių prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, erotinių masažų salone, įsikūrusiame PC „(duomenys neskelbtini)“. Per savo darbo laikotarpį ji gavo apie 500 Lt. Pinigus už darbą išmokėdavo parduotuvės pardavėja. Iš klientų paimtus pinigus pardavėja konsultantė laikydavo atskirai, parduotuvėje esančioje spintoje. Kai klientų nebūdavo, už dieną klubas mokėjo 50 Lt. Su klubu sudarė nuomos sutartį.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2009 liepos mėn. šoko striptizą klube „(duomenys neskelbtini)“. Iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorių gavo apie 4000 Lt užmokestį.

Liudytoja L. M. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario pradžios iki vasario vidurio dirbo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šokėja. Dėl darbo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadove O. B.. O. B. 2009 m. vasario 2 d. davė jai pasirašyti autorinę licencinę koncertinės programos sukūrimo ir atlikimo sutartį. Atlyginimą jai mokėdavo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorė, kiekvienos darbo nakties pabaigoje, ne mažiau kaip po 50 Lt. Uždirbo apie 300 Lt.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad masažuotojos darbą striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo nuo 2009 m. sausio vidurio iki 2009 m. rugsėjo vidurio, apie 8 mėnesius. Per mėnesį gaudavo apie 1500 Lt. Per visą laikotarpį uždirbo apie 12000 Lt. Administratorė jai išmokėdavo 40 procentų iš klientų gautos sumos ir atskaičiuodavo 20 procentų į rezervinį fondą. Jeigu nebūdavo klientų, administratorė darbo pabaigoje sumokėdavo 30 Lt. Gavusi pinigus, pasirašydavo administratorės pateiktuose lapuose. Atliko ir „išvažiuojamuosius“ masažus, už juos mokėdavo apie 300 Lt. Į klientų namus nuveždavo klubo apsaugos darbuotojai. Visomis darbo priemonėmis aprūpindavo klubas. Su klubu sudarė patalpų nuomos sutartis kiekvieną mėnesį. Liudytoja klube nebuvo įdarbinta, jos prašė išsiimti individualios veiklos pažymą, tačiau R. Ž. tokios pažymos neišsiėmė.

Liudytoja L. Š. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio vidurio iki 2008 m. gruodžio vidurio dirbo masažuotojos darbą naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Įdarbino administratorė D.. Per mėnesį ji gaudavo apie 500 Lt, o per visą laikotarpį gavo apie 1500 Lt. Mokėdavo apie 40 proc. pinigų, gautų už jos atliktus erotinius masažus. Turėjo fizinės gerovės veiklos pažymą, sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Su klubu sudarė nuomos sutartį. Sutartyje buvo numatytas nuomos mokestis – 5 Lt už 1 m², tačiau liudytoja nuomos mokesčio nemokėjo. Už tas dienas, kai nebuvo klientų, klubas mokėdavo 35 Lt.

Liudytoja V. M. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. kovo pradžios dirbo striptizo šokėjos darbą naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2008 m. rugpjūčio 14 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė autorinę sutartį. Tokias sutartis pasirašinėjo kiekvieną mėnesį. Atlyginimą jai mokėdavo kiekvieną darbo dieną. Per mėnesį uždirbdavo 200-400 Lt.

Liudytoja J. B. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos pradžios iki 2008 m. lapkričio pabaigos šoko „top-les“ ir „go-go“ šokius naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. 2008 m. birželio 26 d. pasirašė autorinę sutartį. Vėliau autorinę sutartį pratęsdavo kiekvieną mėnesį. Atlyginimą jai kiekvieną dieną mokėdavo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorė. Gavusi atlyginimą ji pasirašydavo algalapyje. Pagal autorinę sutartį joks atlyginimas jai nebuvo mokamas. Per mėnesį ji gaudavo apie 500 Lt užmokestį. 2008 m. liepos-lapkričio mėn. ji iš naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorių už šokėjos darbą gavo apie 2500 Lt. Klientai už šokius mokėdavo administratorei. Iš klientų gautus arbatpinigius šokėjos privalėdavo atiduoti administratorei. Vėliau klube „(duomenys neskelbtini)“ dirbo barmene-padavėja. Šiam darbui buvo sudaryta darbo sutartis, atlyginimą už barmenės darbą mokėjo kartą per mėnesį.

Liudytoja I. P. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės pradžios iki 2009 m. sausio pabaigos šoko „go-go“ šokius ir striptizą naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo tarėsi su O.. Uždirbo apie 2700 Lt, maždaug po 300 Lt per mėnesį. Atlyginimą išmokėdavo administratorė nakties pabaigoje. Su klubu buvo kiekvieną mėnesį pasirašydavo autorinę sutartį.

Liudytoja I. D. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2009 m. kovo pradžios ir nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, šoko „go-go“ šokius klube „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimą jai mokėjo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorė, po 58,83 Lt už kiekvieną naktį. Išmokant pinigus ji pasirašydavo dokumente, kuriame buvo nurodoma išmokėta suma. Per mėnesį ji uždirbdavo apie 700 Lt. Šokėjos darbui buvo sudaryta autorinė sutartis. Vėliau įsidarbino barmene – padavėja ir šiam darbui buvo sudaryta darbo sutartis.

Liudytoja M. J. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. rugpjūčio pabaigos šoko striptizą naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimą jai mokėjo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorė, kiekvienos darbo nakties pabaigoje. Atlyginimas priklausydavo nuo klientų sumokėtos pinigų sumos. Jeigu klientų nebūdavo, klubas jai sumokėdavo 40 Lt. Privatus šokis kainavo 200 Lt. Iš šios sumos pusę jai išmokėdavo klubo administratorė. Per mėnesį ji uždirbdavo apie 4000 Lt. Iš viso per savo darbo laikotarpį iš naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorių gavo apie 40000 Lt pajamų.

Liudytoja J. M. parodė, kad nuo 2009 m. kovo pradžios iki birželio pabaigos dirbo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, šokėja. Dirbo pagal autorinę licencinės koncertinės programos sukūrimo ir atlikimo sutartį, teikė striptizo šokių paslaugas. Iš klubo administratorių per visą savo darbo laikotarpį gavo apie 6000 Lt, maždaug po 1500 Lt per mėnesį. Nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. vasario mėn. dirbo tos pačios bendrovės valdomame klube „(duomenys neskelbtini)“ Kaune. Laikotarpį nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. vasario mėnesio pradžios iš administratorių gavo apie 9000 Lt pajamų.

Liudytoja N. K. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rudens iki 2010 m. rudens ji dirbo striptizo šokėja Vilniaus striptizo klubuose Konstitucijos pr., Vilniuje, ir „(duomenys neskelbtini)“, Gedimino g., Vilniuje. Vidutiniškai kiekvieną mėnesį uždirbdavo apie 1500 Lt. Buvo sutarta, kad jei klientų nebus, tai šokėjoms klubas mokės 30 Lt. Iš uždirbtų pinigų klubas sau pasilikdavo 35 proc, dar 20 proc. atskaičiuodavo į rezervinį fondą. Pora mėnesių dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje. Bendrai šiuose klubuose išdirbo vienerius metus. Iš klientų gautus pinigus atiduodavo administratorei. Mokėdavo už darbą kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Per mėnesį N. K. gaudavo 1000-1500 Lt. Gavusi pinigus, pasirašydavo popieriaus lapuose.

Liudytoja I. R. parodė, kad 2008 m. gruodžio 3 d. su O. B. pasirašė autorinę licencinę koncertinės programos sukūrimo ir atlikimo sutartį ir pradėjo šokti „go-go“ šokius striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“. Šoko iki 2008 m. gruodžio pabaigos. Atlyginimą jai išmokėdavo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorė, kiekvienos nakties pabaigoje, po 58 Lt už naktį. Klientai pinigų jai nemokėjo. Jeigu nebūdavo klientų, klubas mokėdavo 58 Lt. Gavusi pinigus, pasirašydavo kompiuteriu spausdintuose lapuose. 2008 m. gruodžio mėn. ji uždirbo apie 500 Lt.

Liudytoja R. J. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario iki 2008 m. gegužės pabaigos šoko „go-go“ šokius klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Kauno prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Per visą savo darbo laikotarpį iš naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorių gavo apie 6000 Lt, kiekvieną mėnesį gaudavo apie 1500 Lt.

Liudytoja I. B. (kaltinamojo akto surašymo metu pavardė M.) parodė, kad pagal autorinę sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šokėja. Ji dirbo klubuose Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, bei, Gedimino g. 27, Vilniuje. Klubai vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimą išmokėdavo klubo administratoriai. Visus pinigus, taip pat ir arbatpinigius, gautus iš klientų, perduodavo klubo administratoriams. Darbo pabaigoje administratoriai išmokėdavo apie 80 proc. klientų sumokėtų pinigų. Klientai mokėdavo už striptizo šokius, privačius šokius. 2008 m. rugpjūčio mėn. jai buvo išmokėti 3000 Lt, 2008 m. rugsėjo mėn. - 3000 Lt, 2008 m. spalio mėn. -3000 Lt, 2009 m. sausio mėn. apie 1000 Lt, 2009 m. vasario mėn. apie 1000 Lt, už 2009 m. gegužės mėn. apie 5000 Lt, 2009 m. lapkričio mėn.-3000 Lt, 2009 m. gruodžio mėn. apie 1000 Lt ". Verslo liudijimo neturėjo. Autorines sutartis davė pasirašyti moteris vardu O.. Kaltinamasis A. K. buvo įmonės direktorius.

Liudytoja J. J. (kaltinamojo akto surašymo metu pavardė M.) parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. gruodžio pabaigos ir nuo 2009 m. gegužės 02 d. iki 2009 m. birželio 02 d. šoko „go-go“ šokius klube „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Įmonės pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimą jai išmokėdavo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorė kiekvienos naktinės programos pabaigoje. Mokėjo nuo 50 iki 100 Lt už dieną. Per mėnesį ji uždirbo mažiausiai 400 Lt. 2009 m. gegužės mėn. ji vėl įsidarbino naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, Kaune. J. J. pati jokių mokesčių nemokėjo.

Liudytoja J. P. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. vasario mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, klube „(duomenys neskelbtini)“, Kaune ir Klaipėdoje, šoko striptizą. Iš naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorių, kaip darbo užmokestį, gavo apie 18000 Lt, t. y. kiekvieną mėnesį gaudavo apie 1000 Lt. J. P. dirbo pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)" pasirašytą autorinę sutartį. Pinigus mokėdavo klubo administratorė kiekvienos jos darbo dienos pabaigoje, grynais pinigais.

Liudytoja M. Ž. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo iki 2010 m. balandžio dirbo naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Kaune, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, šoko solinius šokius. Per visą darbo laikotarpį grynais pinigais klubo administratoriai jai išmokėjo apie 6600 Lt. Šoko du šokius per dieną, du kartus per savaitę. Atlyginimą mokėdavo kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Iš klubo svečių gaudavo pinigų „už arbatą“. Pinigus privalėjo atiduoti administratorei.

Liudytoja J. J. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 metų vasario pabaigos ji dirbo masažuotoja naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“. Per mėnesį jai vidutiniškai buvo mokamas apie 2000 Lt atlyginimas. Per visą savo darbo laikotarpį ji gavo apie 18000 Lt atlyginimą. Klube buvo nustatyti masažų įkainiai. Masažistėms mokėdavo apie 30-40 proc. nuo klientų sumokėtos sumos ir 70 proc. nuo jų paliktų arbatpinigių. Pinigus mokėjo administratoriai darbo dienos pabaigoje. J. J. buvo nurodyta išsiimti verslo liudijimą. J. J. veiklos liudijimo negavo, tačiau į darbą vis tiek buvo priimta.

Dokumentai, liudytojų apklausos protokolai:

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja M. G. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 23 d. iki 2010 m. lapkričio mėn. dirbo masažuotoja naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)", esančiame masažo kabinete, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)" ir „(duomenys neskelbtini)“ masažų kabinetuose. Dirbo Per mėnesį uždirba apie 800 Lt. todėl nuo 2009 m. birželio 23 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. ji uždirbo ne mažiau kaip 12800 Lt (7 t. b.l. 178-181).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja K. D. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos dirbo masažuotoja naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“. Per mėnesį grynais jai išmokėdavo ne mažiau kaip 1500 Lt, per visą darbo laikotarpį gavo ne mažiau kaip 6000 Lt pajamų. Pinigus už darbą visada išmokėdavo klube dirbanti administratorė. 2009 m. gruodžio mėn. ji pradėjo dirbti striptizo šokėja tame pačiame naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo tarėsi su O. B.. K. D. pasirašė autorinę sutartį. Atlyginimą mokėdavo klubo administratorės kiekvienos darbo dienos pabaigoje. 2009 m. gruodžio mėn. už šokėjos darbą ji gavo ne mažiau kaip 2000 Lt (9 t. b.l. 185-188).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja A. P. parodė, kad pagal autorinę sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. birželio 16 d. dirbo striptizo šokėja klube „(duomenys neskelbtini)“. Darbo užmokestį jai mokėdavo administratorės, dažniausiai du kartus per mėnesį, grynais. Darbo užmokestis priklausydavo nuo dirbtų naktų skaičiaus ir klientų skaičiaus. Mėnesinis atlyginimas buvo ne mažesnis nei 500 Lt. Klientai už jos atliktus šokius susimokėdavo administratorei pagal klubo nustatytus įkainius. Sumokėtų pinigų dalis ir sudarydavo jos mėnesinį darbo užmokestį (9 t. b.l. 92-94).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja N. S. parodė, kad 2008 metų vasarą pasirašė autorinę sutartį dėl striptizo šokių atlikimo striptizo klubuose „(duomenys neskelbtini)“. Darbo užmokestis buvo fiksuotas už vakarą ir iš klientų gauti arbatpinigiai. Šį uždarbį jai kiekvieno vakaro pabaigoje išmokėdavo klubo administratorė. Iš klientų gautus arbatpinigius ji atiduodavo klubo administratorei, kuri vakaro pabaigoje juos suskaičiuodavo, 30 procentų palikdavo įmonei, o likusius atiduodavo N. S. kartu su uždarbiu. Per mėnesį darbo užmokesčio gaudavo ne mažiau nei 5000 Lt į rankas (9 t., b.l. 95-97).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja A. V. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio iki 2009 m. birželio ji dirbo šokėja naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, Šiauliuose. Atlyginimą jai mokėjo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorė kiekvienos darbo nakties pabaigoje. Atlyginimas priklausydavo nuo gaunamų iš klientų pinigų sumos. Jeigu nebūdavo klientų, klubas išmokėdavo 85 Lt. Nuo 2009 m. kovo mėn. už naktį be klientų jai buvo mokamas 40 Lt užmokestis. Iš viso per 2008 m. birželio mėn. – 2009 birželio mėn. ji iš naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorių gavo ne mažiau kaip 12000 Lt (9 t. b.l. 102-103).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja E. E. parodė, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn. ir nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. Kiekvienos darbo nakties pabaigoje jai buvo mokamas užmokestis. Kiekvieną mėnesį uždirbdavo ne mažiau 2000 Lt (9 t. b.l. 104-105).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja M. S. parodė, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ dirbo „top les“ šokėja, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2010 metų sausio mėnesio. Atlyginimą jai mokėjo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorės, kiekvienos darbo nakties pabaigoje. Atlyginimas priklausydavo nuo to, kiek klientai jai duodavo arbatpinigių už šokį, kiek jai buvo nupirkta alkoholinių kokteilių, kiek buvo sušokta privačių šokių. Gautus iš klientų arbatpinigius ji paduodavo tą vakarą dirbusiai administratorei, kuri darbo pabaigoje atskaičiusi tam tikrą procentą, arbatpinigius grąžindavo. Per mėnesį ji vidutiniškai uždirbdavo ne mažiau 3000 Lt (9 t. b.l. 106-107).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja L. Z. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. spalio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šokėja. Su ja buvo pasirašyta autorinė sutartis. Darbo užmokestį darbo pabaigoje išmokėdavo dirbanti administratorė. Per mėnesį gaudavo ne mažiau 2000 Lt (9 t. b.l. 129-130).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja A. M. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 7 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. šoko striptizą klube „(duomenys neskelbtini)“. Per visą savo darbo laikotarpį klube „(duomenys neskelbtini)“ gavo ne mažiau kaip 1700 Lt pajamų (10 t. b.l. 9-11).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja I. B. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 30 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno klube „(duomenys neskelbtini)“, šokėja. Per šį laikotarpį uždirbo ne mažiau kaip 2000 Lt, neskaičiuojant gautų arbatpinigių (9 t. b.l. 87-88).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja I. T. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. sausio mėn. dirbo šokėja naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, Kaune. Per šį darbo laikotarpį gavo ne mažiau kaip 80 000 Lt, t.y. kiekvieną mėnesį gaudavo ne mažiau kaip po 4000 Lt (9 t. b.l. 117-119).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja L. S. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2009 m. birželio pabaigos šoko striptizo šokius klube „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Per šį laikotarpį gavo ne mažiau 22000 Lt darbo užmokestį. Kiekvieną mėnesį gaudavo ne mažesnį kaip 2000 Lt užmokestį (9 t. b.l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. Ž. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio pradžios iki 2008 m. lapkričio pabaigos dirbo masažuotojos darbą klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame masažo kabinete, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Darbo laiko pabaigoje nuo visos jos uždirbtos sumos administratorė išmokėdavo apie 50 procentų sumos grynais pinigais, kiti pinigai likdavo klubui. Jeigu kokią dieną nebūdavo klientų, pardavėja darbo valandų pabaigoje išmokėdavo jai 50 Lt. Už gaunamus pinigus ji pasirašydavo jai pateiktuose kompiuteriu atspausdintuose lapuose, kuriuose buvo nurodyta jai išmokama pinigų suma, jos dirbtos darbo valandos, asmens išmokančio pinigus, t.y. tą dieną dirbusios administratorės vardas, pavardė, pinigų suma, kuri patenka į rezervinį fondą ir pan., kuriuose jai reikėjo pasirašyti. Šie lapai buvo pildomi kiekvieną kartą išmokant jai pinigus. Šie lapai nebuvo kokie nors buhalterinės apskaitos dokumentai, tai buvo laisvos formos užrašai. Realiai masažuotojos darbą ji dirbo nuo 2008 m. spalio pradžios iki 2008 m. lapkričio pabaigos. 2008 m. spalio mėnesį grynais jai buvo išmokėta ne mažiau kaip 500 Lt, 2008 m. lapkričio mėnesį buvo išmokėta ne mažiau kaip 500 Lt. Viso už masažistės darbą naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ ji gavo ne mažiau kaip 1000 Lt. (9 t. b.l. 156-158).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje 2011-11-17 Nr. A7-2 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota veikla: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamo turto nuoma ir eksploatavimas (veiklos kodas pagal EVRK - 682000). UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė V. K., kuriai priklauso 10000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-03-17 sudarė Paslaugų sutartį Nr.008005 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo nuo pirminių dokumentų iki finansinės atskaitomybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 dirbo A. K..

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2011-03-08 raštu Nr.25-3/29-612 pateikta ikiteisminio tyrimo bylos Nr.30-1-00553-09 medžiaga, kurioje yra diskai, 2010-06-14 daiktų apžiūros protokolu paimti iš B. L. kompiuterio. Liudytojų S. B., V. A., K. Ž., D. S., N. K., L. S., S. S., A. D., K. J., K. D., J. J., M. G., M. G., E. E., R. Ž.), J. Ž. ir L. Š. apklausos protokoluose užfiksuota, kad jos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ masažuotojomis, gavo darbo užmokestį. B. L. kompiuterio laikmenose, lentelių skiltyse „Vardai“, surašyti asmenų vardai atitinka vardus merginų, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 buvo sudariusi negyvenamų patalpų subnuomos sutartis. Pagal tyrimui pateiktus iš B. L. kompiuterio laikmenų duomenis bei liudytojų apklausos protokoluose užfiksuotus duomenis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 292211 Lt įplaukų gautų už erotinių masažų atlikimo paslaugas, iš jų:- 2008 m. - 235425 Lt; 2009 m. - 27818 Lt; 2010 m. - 28968 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 gautų 292211 Lt grynų pinigų už atliktus erotinius masažus nepagrindė apskaitos dokumentais, neišrašė pinigų priėmimo kvitų arba kasos pajamų orderių ir neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 17-kai asmenų išmokėjo 113100 Lt darbo užmokesčio už masažo paslaugas, išmokėtų pinigų nepagrindė apskaitos dokumentais bei neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2011 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574:

- 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė išmokėto darbo užmokesčio už 2008 metus – 21300 Lt, už 2009 metus – 63300 Lt, už 2010 metus – 28500 Lt; bendrovė laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 apskaitos dokumentais nepagrindė 292211 Lt įplaukų gautų už atliktus erotinius masažus, nesurašė apskaitos dokumentų ūkinės operacijos metu arba po jos.

- 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o šio straipsnio 2 dalyje ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 išmokėto atlyginimo 113100,00 Lt neįformino apskaitos dokumentais – mokėjimo žiniaraščiais ir kasos išlaidų orderiais, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 292211 Lt įplaukų neįformino pinigų priėmimo kvitais arba kasos pajamų orderiais.

Dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2008 metais deklaravo 36624 Lt pajamų už konsultavimo paslaugas ir 56684,43 Lt nuostolį, 2009 metais - 25737 Lt pajamų už patalpų subnuomą ir 137487 Lt nuostolį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 ir 2009 metais valstybės institucijoms teikė neteisingus duomenis apie pajamas ir sąnaudas pajamoms uždirbti:

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose „Darbo užmokesčio kortelė“ yra apskaitytas apskaičiuotas atlyginimas tiriamuoju laikotarpiu dirbusiems asmenims A. K. (bendrovės vadovas), K. I. (vadybininkė), M. K. – B. (vadybininkė) G. G. (SPA masažų technologas), iš jo išskaičiuoti mokesčiai valstybės biudžetui, išmokama darbo užmokesčio suma ir apskaičiuota draudėjo lėšomis mokama socialinio draudimo įmokų suma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Klaipėdos skyriui „Pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ priede (SAM 3 SD ir 2-SD) tiriamuoju laikotarpiu deklaravo 4 (keturis) valstybiniu socialiniu draudimu apdraustus darbuotojus – A. K., K. I., M. K.-Bernikienę, G. G..

S. B., V. A., K. Ž., D. S., N. K., L. S., S. S., A. D., K. J., K. D., J. J., M. G., M. G., E. E., R. P. (Ž.), J. Ž. ir L. Š. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko darbo santykius.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 į valstybės biudžetą nesumokėjo 126992,48 Lt mokesčių, iš jų: 16398,23 Lt pelno mokesčio, 58997,47 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 9020,30 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 4032,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 38431,38 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 113,10 Lt įmokų į garantinį fondą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 3 dalies ir 2 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto už atliktas erotinio masažo paslaugas išmokėto 113100,00 Lt darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nedeklaravo ir nesumokėjo GPM: 2008 metais - 3556,80 Lt, 2009 metais – 5838,00 Lt, 2010 metais – 2239,50 Lt, viso –11600,70 Lt;

- Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 04 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.IX -2535 9 straipsnio 1 dalies nuostatų; Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr.IX-1219 17 straipsnio 2 punkto nuostatų, Lietuvos Respublikos 2007 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr.X-1356 3 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos 2008 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr.XI-70 3 straipsnio 1 punkto ir Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodžio 09 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr.XI-538 3 straipsnio 1 punkto nuostatų, nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto už atliktas erotinio masažo paslaugas išmokėto 113100,00 Lt darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nedeklaravo ir nesumokėjo draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokų: 2008 metais - 7237,74 Lt; 2009 metais - 21509,34 Lt; 2010 metais - 9684,30 Lt; iš viso 38431,38 Lt

- Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr.IX-1219 17 straipsnio 2 punkto nuostatų nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto už atliktas erotinio masažo paslaugas išmokėto 91800,00 Lt darbo užmokesčio (už 2009 ir 2010 m), neapskaičiavo ir nedeklaravo ir nesumokėjo privalomo sveikatos draudimo įmokų (PSD) už 2009 metus 3798,00 Lt ), už 2010 metus – 1710,00 Lt, viso – 5508,00 Lt;

- Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 1 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto už atliktas erotinio masažo paslaugas išmokėto 113100,00 Lt darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo įmokų į Garantinį fondą už 2008 metus – 21,30 Lt, už 2009 metus – 63,30 Lt, už 2010 metus - 28,50 Lt, viso 113,10 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad D. S., L. Š. 2008 deklaravo ir sumokėjo 154 Lt GPM, o L. S., D. S., M. G. ir L. Š. 2009 metais deklaravo ir sumokėjo 2460 GPM ir 1476 PSD UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui nesumokėjo 51596,78 Lt GMP, įmokų soc. Draudimui ir įmokų į garantinį fondą (55686,78 Lt minus 4090 Lt sumokėti asmenų), iš jų:

a) 2008 metais –10661,84 Lt; 3402,80 Lt GPM (3556,80 Lt – 154 Lt); 7237,74 Lt įmokų soc. draudimui; 21,30 Lt įmokų į garantinį fondą;

b) 2009 metais – 27272,64 Lt; 3378,00 Lt GPM (5838 Lt – 2460 Lt); 2322,00 Lt PSD (3798 Lt – 1476 Lt); 21509,34 Lt įmokų soc. draudimui; 63,30 Lt įmokų į garantinį fondą;

2010 metais – 13662,30 Lt; 2239,50 Lt GPM; 1710,00 Lt PSD; 9684,30 Lt įmokų soc. draudimui; 28,50 Lt įmokų į garantinį fondą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 113100 Lt išmokėto darbo užmokesčio, 292211 Lt pinigų už masažo paslaugas ir valstybės biudžetui nesumokėjo 126992,48 Lt mokesčių, iš jų: 16398,23 Lt pelno mokesčio, 58997,47 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 9020,30 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 4032,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 38431,38 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 113,10 Lt įmokų į garantinį fondą. ( 11 t., b.l. 117-155).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos, kontrolės departamento specialistė Z. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė paaiškinimą kad UAB „(duomenys neskelbtini)“:

1. 2008 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 193926 Lt pajamų, nedeklaravo sąnaudų pajamoms uždirbti 27920,04 Lt bei įvertinus bendrovės deklaruotą nuostolį 56684,43 Lt, nedeklaravo 109321,53 Lt apmokestinamųjų pajamų ir nepriskaičiavo 16398,23 Lt pelno mokesčio, po o 2009-09-30 šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

2. 2008-2010 m. Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 113100 Lt išmokėto darbo užmokesčio ir 11670 Lt gyventojų pajamų mokesčio, bei šias deklaracijas elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

3. 2008 metų II-o - 2009 metų IV-o ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose ir 2010 m. sausio-balandžio mėnesių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 113100 Lt išmokėto darbo užmokesčio, nedeklaravo 38431,38 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 5508 Lt draudėjo ir apdraustojo privalomųjų sveikatos draudimo įmokų ir šias ataskaitas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (15 t., b.l. 139-140).

Specialistė Z. L. teismo posėdžio metu patvirtino savo specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos 106 patalpų subnuomos sutartys, sutartys buvo sudaromos su tomis pačiomis masažuotojomis. Visos neapskaitytos lėšos buvo nustatytos iš masažuotojų gautų pajamų. Gautas pajamas nustatė pagal liudytojų – masažuotojų apklausų protokoluose užfiksuotus duomenis pagal paimtus iš liudytojos kompiuterio dokumentus. Bylos 24 tomo, 29 lape padaryta skaičiavimo klaida. 12000 Švedijos kronos atitinka 5099 Lt. Specialisto išvadoje, skaičiuojant pajamas, neteisingai paskaičiavus valiutos kursą, keistųsi ir pajamų dydis. Banko įplaukos ir išlaidos buvo skaičiuojamos pagal banko išrašus „išminusavus“ vidinį judėjimą. 11 tomas 117-155 bylos lapas. Masažuotojoms išmokėtas pinigų sumas specialistė prilygino darbo užmokesčiui ir mokesčius skaičiavo, kaip nuo darbo užmokesčio. Kai kurios masažistės turėjo individualios veiklos pažymas, tačiau ne visos deklaravo pajamas. Subnuomos sutartis leidžiama pasirašyti su žmonėmis kurie turi individualios įmonės veiklos sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo jokių mokesčių už tuos asmenis, kurie nuomojo patalpas. Darbo užmokestį paskaičiavo pagal mažiausią nurodytą atlyginimą ir patį trumpiausią liudytojų nurodytą laikotarpį.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje 2011-11-17 Nr. A7-3 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2007-12-06 iki 2010-05-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo A. K., buhalteris/finansininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (laikotarpiu nuo 2008-02-05 iki 2010-05-01). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-12-07 suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla: kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (EVRK kodas 932900), gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla ( EVRK kodas 563000).

Pagal pateiktą FNTT prie VRM Klaipėdos apygardos valdybos ikiteisminio tyrimo medžiagą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šokėjos, pasirašiusios autorines sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ klubo klientams teikdavo ir personalinių šokių paslaugas. Pagal tyrimui pateiktą B. L. kompiuterio medžiagą (2010-06-14 daiktų apžiūros protokolo priedai Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4) priede Nr.3 įrašytame faile: 1) „2008-06-siauliai“ už 2008 m. 06 mėn. (19-30) d. d., priede Nr.4 įrašytuose failuose: 2) „siauliai_rugpjutis“ už 2008 m. 08 mėn. 3) „siauliai_rugsejis“ už 2008 m. 09 mėn., 4) „vilnius (duomenys neskelbtini)_rugpjutis“ už 2008 m. 08 mėn., 5) „klaipėda _rugpjutis“ už 2008 m. 08 mėn.;6) „vilnius (duomenys neskelbtini)_rugsejis“ už 2008 m. 09 mėn., 7) „klaipėda _rugsejis“ už 2008 m. 09 mėn. ir priede Nr.1 įrašytuose failuose:8) „siauliai_naktis“ už 2009 m. 10 mėn. 9) „siauliai naktis (duomenys neskelbtini)_11men“ už 2009 m. 11 mėn. 10) „siauliai naktis (duomenys neskelbtini)_12men“ už 2009 m. 12 mėn. 11) siauliai naktis (duomenys neskelbtini)-01men“ už 2010 m. 01 mėn., 12) „siauliai naktis (duomenys neskelbtini)-02men“ už 2010 m. 02 mėn., 13) „siauliai naktis (duomenys neskelbtini)-03men“ už 2010 m. 03 mėn. 14) „siauliai naktis (duomenys neskelbtini)-04men“ už 2010 m. 04 mėn.,mėnesio apyvartų ataskaitų lentelėse „Apyvarta“ skiltyje „Šokėjos“ užfiksuotos piniginės lėšos, gautos be apskaitos dokumentų už šokėjų suteiktas paslaugas (už personalinius šokius, už „atitraukimus“, arbatpinigiai) 174589,40 Lt (2008 m. - 71210,40 Lt, 2009 m. -39777 Lt, 2010 m. (01-04) mėn. - 63602 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįformindama apskaitos dokumentais iš šokėjų paslaugų gautų piniginių lėšų 174589,40 Lt ir šių piniginių lėšų neapskaitydama bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) nuostatomis:

- 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais neįformino iš šokėjų paslaugų vykdomos veiklos gautų piniginių lėšų už 174589,40 Lt.

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“- į bendrovės buhalterinę apskaitą neįrašė iš šokėjų paslaugų vykdomos veiklos gautų piniginių lėšų 174589,40 Lt, iš jų pardavimo pajamų 146056,40 Lt (174589,40Lt-28533 Lt PVM).

Pagal 2008-05-05 direktoriaus įsakymą Nr.08/05/05/TG A. K. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, kuris vadovaujantis šių taisyklių 3 str. nuostatomis turėjo pasirašyti ant kasos pajamų orderių ir buvo atsakingas už priimtus į kasą pinigus.

Dėl šių pažeidimų tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamąjį laikotarpį (nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų 174589,40 Lt už šokėjų suteiktas paslaugas, neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo mokesčių, nesivadovavo:

- Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio ( 2002-03-05 įstatymo Nr.IX-751) 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nuo neapskaitytų piniginių lėšų 174589,40 Lt, neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 28804 Lt PVM, iš jų: 2008 m. 10863 Lt PVM (71210,40 Lt/18 proc.x118 proc.), 2009 m. - 6903 Lt PVM (39777 Lt x 21proc. /121proc, 2010 m. (01-04) mėn. –11038 Lt PVM (63602 Lt x21proc. /121proc.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal autorines sutartis dirbusioms 22 šokėjoms už darbą bendrovėje laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-04-30 buvo išmokėtas apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) neįformintas ir įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas išmokėtas darbo užmokestis iš viso 270800 Lt , iš jų 2008 m. -103300 Lt, 2009 m. – 160500 Lt, 2010 m. (01-04) mėn.- 7000 Lt. .UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo mokesčių iš viso 126891,60 Lt, iš jų:

gyventojų pajamų mokesčio 28231,67 Lt, iš jų: už 2008 m. – 15186,07 Lt, už 2009 m. – 12552,60 Lt, už 2010 m. (01-04) mėn. - 493 Lt.

- draudėjo ir apdraustojo valstybinio socialinio draudimo įmokų 98381,53 Lt , iš jų : už 2008 m. – 35101,34 Lt, už 2009 m. – 60744,82 Lt, už 2010 m. (01-04) mėn.- 2535,37 Lt.

- įmokų į garantinį fondą 278,40 Lt (už 2008 m. -110,90 Lt, už 2009 m. – 160,50 Lt, už 2010 m. (01-04) mėn. – 7 Lt).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė turtinės prievolės valstybei iš viso 155695,60 Lt, iš jų:

pridėtinės vertė mokesčio 28804 Lt, iš jų: už 2008 m. - 10863 Lt, už 2009 m. - 6903 Lt, už 2010 m. (01-04) mėn. - 11038 Lt;

- gyventojų pajamų mokesčio 28231,67 Lt, iš jų: už 2008 m. – 15186,07 Lt, už 2009 m. – 12552,60 Lt, už 2010 m. (01-04) mėn. - 493 Lt.

- draudėjo ir apdraustojo valstybinio socialinio draudimo įmokų 98381,53 Lt , iš jų : už 2008 m. – 35101,34 Lt, už 2009 m. – 60744,82 Lt, už 2010 m. (01-04) mėn.- 2535,37 Lt.

- įmokų į garantinį fondą 278,40 Lt (už 2008 m. -110,90 Lt, už 2009 m. – 160,50 Lt, už 2010 m. (01-04) mėn. – 7 Lt) ( 15 t., b.l. 146-175).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos, Kontrolės departamento specialistė M. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad:

UAB “ (duomenys neskelbtini)” iš šokėjų suteiktų paslaugų vykdomos veiklos bendrovėje piniginių lėšų – viso 174589,40 Lt gavimas nebuvo įformintas buhalterinės apskaitos dokumentais ir gautos piniginės lėšos nebuvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, dėl to nebuvo priskaičiuotas ir sumokėtas pridėtinės vertės mokestis ir valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose, 2008 m. birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėn., 2009 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2010m. sausio-balandžio mėn., PVM deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie PVM apmokestintas gautas pajamas, o būtent: 1) 2008 m. birželio mėn., Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 984 Lt mokėtino PVM; 2) 2008 m. rugpjūčio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 6447 Lt mokėtino PVM; 3) 2008 m. rugsėjo mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 3432 Lt mokėtino PVM; 4) 2009 m. spalio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 1897 Lt mokėtino PVM; 5) 2009 m. lapkričio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 2098 Lt mokėtino PVM; 6) 2009 m. gruodžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 2908 Lt mokėtino PVM; 7) 2010 m. sausio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 2658 Lt mokėtino PVM; 8) 2010 m. vasario mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 3092 Lt mokėtino PVM; 9) 2010 m. kovo mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 4151 Lt mokėtino PVM; 10) 2010 m. balandžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 1136 Lt mokėtino PVM.

2008-2009 m. Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 270800 Lt išmokėto darbo užmokesčio ir 42738 Lt gyventojų pajamų mokesčio, bei šias deklaracijas elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

2008 metų II-o - 2009 metų IV-o ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose ir 2010 m. sausio-balandžio mėnesių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 270800 Lt išmokėto darbo užmokesčio, nedeklaravo 102067,84 Lt draudėjo ir apdraustojo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir šias ataskaitas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. (19 t., b.l. 154-155 ).

Specialistė M. P. teismo posėdžio metu patvirtino savo specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad ji atlikdama specialisto tyrimą rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais ir tyrimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, tame tarpe ir liudytojų apklausos protokolais. Įvertinusi kartu su byla pateiktas šokėjų autorines sutartis, ji nusprendė, kad šokėjų darbas bendrovėje atitiko darbo santykius, todėl mokesčius skaičiavo kaip nuo darbo santykių gautų pajamų. Įmonėje šokėjų darbo tvarka buvo įforminta įvairiomis instrukcijomis, atmintinėmis, tai patvirtina, kad jos privalėjo paklusti įmonės tvarkai. Gautus arbatpinigius jos privalėjo atiduoti administratorėms, todėl ir arbatpinigiai buvo įskaičiuoti į įmonės pajamas. Šokėjų gautas atlyginimas buvo apskaičiuotas pagal jų nurodytą mažiausią atlyginimo dydį.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje 2011-11-17 Nr. A7-4 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. K. (nuo 2004-02-02 iki 2011-01-03), buhalteris/finansininkas A. B. individuali įmonė nuo (2003-11-17 iki 2008-02-04); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2008-02-04 iki 2010-04-30). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla: kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (EVRK kodas 932900), kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse (EVRK 471900).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ šokėjos, pasirašiusios autorines sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ klubo klientams teikdavo ir personalinių šokių paslaugas.

Pagal tyrimui pateiktą B. L. kompiuterio medžiagą (2010-06-14 daiktų apžiūros protokolo priedai Nr.3, Nr.4) mėnesio apyvartų ataskaitų lentelėse „Apyvarta“ skiltyje „Šokėjos“ užfiksuotos piniginės lėšos, gautos be apskaitos dokumentų už šokėjų suteiktas paslaugas (už personalinius šokius, už „atitraukimus“, arbatpinigiai) 2008 metais iš viso už 69976 Lt. Tyrimo metu pagal pateiktą tyrimui medžiagą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ striptizo klubuose buvo šokami ir privatūs (personaliniai) šokiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš šokėjų paslaugų vykdomos veiklos bendrovėje piniginių lėšų 2008 metais iš viso 69976 Lt gavimas nebuvo įformintas buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) ir gautos piniginės lėšos nebuvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįformindama apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš šokėjų paslaugų vykdomos veiklos gautų piniginių lėšų iš viso 69973 Lt ir šių piniginių lėšų neapskaitydama bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) nuostatomis:

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“- į bendrovės buhalterinę apskaitą neįrašė už šokėjų suteiktas paslaugas gautų piniginių lėšų 69973 Lt, iš jų pardavimo pajamų 59299 Lt (69973 Lt-10674 Lt PVM).

Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naktinių klubų pajamos buvo apskaitytos kasos pajamų orderiais tik iš elektroninių kasos aparatų inkasuotų pinigų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pinigų gavimo operacijų neįforminimo kasos pajamų orderiais ir jų neužfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą apskaitą 2008 metais bei į VMI pateiktas pelno mokesčio deklaraciją už 2008 metus buvo įrašyti neteisingi duomenys apie gautas pardavimo pajamas. Dėl šių pažeidimų tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamąjį laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 201-05-01.

Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ šokėjoms buvo išmokėti tik autoriniai atlyginimai už viešai rodomus šokius. Kitas šokėjoms išmokėtas atlygis įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduotas.

Pagal tyrimui pateiktus liudytojų apklausos protokolus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 9 šokėjoms: I. B., I. B., L. S., M. Ž., J. M., R. J., E. E., J. P., J. M. už darbą bendrovėje laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010 -04-30 buvo išmokėta (mažiausiai) 122475 Lt, iš jų 2008 m. -75800 Lt, 2009 m. – 42263 Lt, 2010 m. (01-04) mėn.- 4412 Lt kasos išlaidų orderiais neįformintas ir į apskaitą neįrašytas darbo užmokestis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaičiusi šokėjoms išmokėto darbo užmokesčio 122475 Lt, iš jų 2008 m. -75800 Lt, 2009 m. – 42263 Lt, 2010 m. (01-04) mėn.- 4412 Lt ir atlyginimo išmokėjimo neįforminusi apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais), nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.574):

12 straipsnio 1 dalies nuostatomis „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“- darbo užmokesčio išmokėjimo 122475 Lt, iš jų 2008 m. -75800 Lt, 2009 m. – 42263 Lt, 2010 m. (01-04) mėn.- 4412 Lt neįformino pinigų išmokėjimo dokumentais - kasos išlaidų orderiais.

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“- buhalterinėje apskaitoje neapskaitė šokėjoms išmokėto darbo užmokesčio 122475 Lt, iš jų 2008 m. -75800 Lt, 2009 m. – 42263 Lt, 2010 m. (01-04) mėn.- 4412 Lt

Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų neįforminimo kasos išlaidų orderiais ir jų neįrašymo į bendrovėje tvarkomus apskaitos registrus, nesivadovaujant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str.1 d. ir 6 str. 2 dalies nuostatomis, bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos AVMI pateiktose Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) už 2008 m. ir 2009 m. nebuvo deklaruotas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis ir sumokėtas GPM. Dėl šių pažeidimų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamąjį laikotarpį (nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01).

Pagal tyrimui pateiktą B. L. kompiuterio medžiagą (2010-06-14 daiktų apžiūros protokolo priedai Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4), priede Nr.3 įrašytuose failuose :1) „2008-06_Palanga“ už 2008 m. 06 mėn. 2) „2008-06_Šiauliai“ už 2008 m. 06 mėn. (01 -18)d. ir priede Nr.4 įrašytuose failuose:10 „Palanga_rugpjūtis“ už 2008 m. 08 mėn., 2) „Kaunas _rugpjūtis“ už 2008 m. 08 mėn., 3)„Palanga_rugsėjis“ už 2008 m. 09 mėn., 4) „Kaunas _rugsėjis“ už 2008 m. 09 mėn. mėnesio apyvartų ataskaitų lentelėse „Apyvarta“ skiltyje „Šokėjos“ užfiksuotos piniginės lėšos, gautos be apskaitos dokumentų už šokėjų suteiktas paslaugas (už personalinius šokius, už „atitraukimus“, arbatpinigiai) 2008 metais iš viso už 69976 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Klaipėdos AVMI pateiktą Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008 metus bei pateiktose PVM deklaracijose už 2008 m. 06 mėn., 08 mėn., 09 mėn. buvo įrašė neteisingi duomenis apie 2008 metais gautas pardavimo pajamas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 šokėjoms laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 išmokėjo (mažiausiai) su darbo santykiais susijusių pajamų 122475 Lt, iš jų 2008 m. -75800 Lt, 2009 m. – 42263 Lt, 2010 m. (01-04) mėn.- 4412 Lt, kurių pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje ir dėl nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų mokesčių įstatymų pažeidimų bendrovė tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo mokesčių iš viso 59836,07 Lt, iš jų:

- gyventojų pajamų mokesčio 16627,20 Lt, iš jų: už 2008 m. –13457,48 Lt, už 2009 m. –3198,07 Lt, už 2010 m. (01-04) mėn. – (-28,35) Lt.

- draudėjo ir apdraustojo valstybinio socialinio draudimo įmokų 43040,20 Lt , iš jų : už 2008 m. – 25756,84 Lt, už 2009 m. –15776,53 Lt, už 2010 m. (01-04) mėn.- 1506,83 Lt.

- įmokų į garantinį fondą 168,67 Lt, iš jų: už 2008 m. – 122, už 2009 m. – 42,26 Lt , už 2010 m. (01-04) mėn. – 4,41 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė turtinės prievolės valstybei iš viso 70510,07 Lt, iš jų:

- pridėtinės vertė mokesčio 10674 Lt PVM;

- gyventojų pajamų mokesčio 16627,20 Lt, iš jų: už 2008 m. –13457,48 Lt, už 2009 m. –3198,07 Lt, už 2010 m. (01-04) mėn. – (-28,35) Lt.

- draudėjo ir apdraustojo valstybinio socialinio draudimo įmokų 43040,20 Lt , iš jų : už 2008 m. – 25756,84 Lt, už 2009 m. –15776,53 Lt, už 2010 m. (01-04) mėn.- 1506,83 Lt.

- įmokų į garantinį fondą 168,67 Lt, iš jų: už 2008 m. – 122, už 2009 m. – 42,26 Lt , už 2010 m. (01-04) mėn. – 4,41 Lt ( 19 t., b.l. 167-186).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos, Kontrolės departamento specialistė M. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad:

UAB “ (duomenys neskelbtini)” valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2008 m. birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėn., PVM deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie PVM apmokestintas gautas pajamas, o būtent: 1) 2008 m. birželio mėn., Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 1517 Lt mokėtino PVM; 2) 2008 m. rugpjūčio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 6397 Lt mokėtino PVM; 3) 2008 m. rugsėjo mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ nedeklaravo 2760 Lt mokėtino PVM.

2008-2009 m. Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 122475 Lt išmokėto darbo užmokesčio ir 19477,5 Lt gyventojų pajamų mokesčio, bei šias deklaracijas elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

2008 metų I-o - 2009 metų IV-o ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose ir 2010 m. sausio-balandžio mėnesių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė neteisingus duomenis: nedeklaravo 122475 Lt išmokėto darbo užmokesčio, nedeklaravo 63895,09 Lt draudėjo ir apdraustojo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir šias ataskaitas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (21 t., b.l. 139-140).

Specialistė M. P. teismo posėdžio metu patvirtino savo specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad atlikdama specialisto tyrimą rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais ir tyrimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, tame tarpe ir liudytojų apklausos protokolais. Įvertinusi kartu su byla pateiktas šokėjų autorines sutartis, ji nusprendė, kad šokėjų darbas bendrovėje atitiko darbo santykius, todėl mokesčius skaičiavo kaip nuo darbo santykių gautų pajamų. Įmonėje šokėjų darbo tvarka buvo įforminta įvairiomis instrukcijomis, atmintinėmis, tai patvirtina, kad jos privalėjo paklusti įmonės tvarkai. Gautus arbatpinigius jos privalėjo atiduoti administratorėms, todėl ir arbatpinigiai buvo įskaičiuoti į įmonės pajamas. Šokėjų gautas atlyginimas buvo apskaičiuotas pagal jų nurodytą mažiausią atlyginimo dydį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte 2014-10-10 Nr. 11-566(14) konstatuota, kad:

Jei masažuotojos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip darbuotojos, tai tvarkant bendrovės apskaitą nebuvo apskaitytos jų darbo užmokesčio sąnaudos bei už erotinius masažus gautos pajamos. Dėl to nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 su vėlesniais pakeitimais): 6 str. 2d. apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. l d. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;12 str. 4 d. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Taip pat nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Kasos taisyklių 4 p. (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas), 16 p. (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą).

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)" neapskaitė visų gautų pajamų ir sąnaudų, neaiškus piniginių lėšų panaudojimas, tai iš dalies negalima nustatyti 2008-01-01 - 2010-05-01 laikotarpio bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Jeigu masažuotojos dirbo bendrovėje ir gavo 113 100 Lt darbo užmokestį, tai UAB „(duomenys neskelbtini)" 2008-01-01 - 2010-05-01 nedeklaravo ir nesumokėjo iš priskaičiuotino atlyginimo išskaitytų 16 974,38 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 6 846,66 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 4 234,52 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų kaip mokesčius išskaičiuojantis asmuo, bei nedeklaravo ir nesumokėjo 43 730,02 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 141,30 Lt įmokų į garantinį fondą.

Jei UAB „(duomenys neskelbtini)" gavo už erotinius masažus 292 211 Lt pajamų, kurių neapskaitė, tai: 2008-04-01 -2010-05-01 nedeklaravo ir nesumokėjo 59 156,95 Lt PVM; 2008 metais nedeklaravo 158 437 Lt pelno, nedeklaravo ir nesumokėjo 15 263 Lt pelno mokesčio.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)" gavo 176 576,40 Lt pajamų, išmokėjo šokėjoms 267 000 Lt už šokius ir šios lėšos nebuvo apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai buvo nesilaikyta Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. DC-574 su vėlesniais pakeitimais): 6 str. 2 d. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. l d. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;12 str. 4 d. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Taip pat nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. (pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas), 4 p. (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas), 16 p. (visos kasos operacijos l įrašomos į kasos knygą).

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)" neapskaitė visų gautų pajamų ir sąnaudų, neaiškus piniginių lėšų panaudojimas, tai iš dalies negalima nustatyti 2008-01-01 -2010-05-01 laikotarpio bendrovės l veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)" gavo 176 576,40 Lt pajamų, kurių neapskaitė, tai netiksliai deklaravo 2008-2009 m. apmokestinamojo pelno dydį (nuostolį); Papildomai mokėtinas pelno mokestis šiuo laikotarpiu nenustatomas.

UAB „(duomenys neskelbtini)" netiksliai deklaravo ir nesumokėjo 34 944,74 Lt PVM.

Priklausomai nuo šokėjų darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)" pobūdžio jų pajamos apmokestinamos pagal vieną iš variantų:

1. Jeigu šokėjų nurodytos pajamos (267 000 Lt) apmokestinamos kaip autorinis atlyginimas, tai 2008-01-01 - 2010-05-01 UAB „(duomenys neskelbtini)" nedeklaravo ir nesumokėjo 41 927,19 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 11 368,03 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 21 398,25 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Jeigu šokėjų nurodytos pajamos (267 000 Lt) apmokestinamos kaip darbo užmokestis, gaunamas pagal darbo sutartį, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-01 - 2010-05-01 nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio šokėjoms turėtų sumokėti 51 551,63 Lt gyventojų pajamų mokesčio, ir išskaityti darbuotojo mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokas - 12 819,44 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokas - 10 432,73 Lt, bei sumokėti darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokas - 104 009,12 Lt ir įmokas į garantinį fondą - 347,54 Lt.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)" gavo 69 973 Lt pajamų ir išmokėjo šokėjoms 122 480 Lt už šokius ir šios lėšos nebuvo apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai buvo nesilaikyta Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 su vėlesniais pakeitimais): 6 str. 2 d. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. l d. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;12 str. 4 d. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)" gavo 69 973 Lt pajamų, kurių neapskaitė, tai bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo 10 674 Lt PVM: 2008-06 mėn. 1516,73 Lt, 2008-08 mėn. 6397,32 Lt, 2008-09 mėn. 2759,80 Lt.

Priklausomai nuo šokėjų darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)" pobūdžio jų pajamos apmokestinamos pagal vieną iš variantų:

Jeigu šokėjų nurodytos pajamos (122 480 Lt) apmokestinamos kaip autorinis atlyginimas, tai 2008-01-01 - 2010-05-01 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)" nedeklaravo ir nesumokėjo 8 764,34 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 3 076,45 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 5 963,62 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų:

Jeigu šokėjų nurodytos pajamos (122 480 Lt) apmokestinamos kaip darbo užmokestis, gaunamas pagal darbo sutartį, tai UAB „(duomenys neskelbtini)" 2008-01-01 - 2010-05-01 laikotarpiu nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio šokėjoms turėtų sumokėti 24 333,12 Lt gyventojų pajamų mokesčio, ir išskaityti darbuotojo mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokas- 3 496,12 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokas - 4 736,91 Lt, bei sumokėti darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokas 47 538,92 Lt ir įmokas į garantinį fondą - 157,91 Lt.

( t. 35, b.l. 80-155).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. K. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pažeisdamas LR 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., LR 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 3 straipsnį, neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose 69 973 Lt (20265,58 Eur) veiklos pajamų ir 122480 Lt (35427,65 Eur) išmokėto darbo užmokesčio (I. B. (T.) - 48000 Lt, L. S. - 22000 Lt, J. M. - 9000 Lt, R. J. - 6000 Lt, J. P. - 18000 Lt, J. M. - 4900 Lt, I. B. – 1995 Lt, M. Ž. – 6580 Lt, E. E. – 6000 Lt). Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 negalima iš dalies nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. K. prisipažino, kad jis nekontroliavo įmonės veiklos, jautėsi atsakingu tik už mokesčių sumokėjimą laikų. Su šokėjomis buvo sudaromos ne darbo, bet autorinės sutartys, nes taip patarė juristas. Šokėjų darbą organizavo klubų administratoriai ir vadovai, jiems buvo suteikta teisė dirbti savo nuožiūrą. Dėl kaltinamojo A. K. nepakankamo išprusimo verslo srityje, teisės aktų nežinojimo, apskaita galėjo būti tvarkoma pažeidžiant teisės aktus. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. M., R. J., J. P., M. Ž., J. J. (kaltinamojo akto surašymo metu M.), patvirtino, dirbusios šokėjomis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naktiniuose klubuose „(duomenys neskelbtini)“, pagal klubo nustatytą darbo grafiką. Atlyginimą mokėjo klubo administratorės kiekvienos darbo dienos pabaigoje, darbo užmokestį sudarydavo 35-50 proc. iš klientų gautų pinigų už konkrečios šokėjos paslaugas. J. M. patvirtino gavusi apie 9000 Lt, R. J. apie 6000 Lt, J. P. apie 18000 Lt, M. Ž. apie 6600 Lt ir J. J. apie 4900 Lt pajamų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. E., I. B., L. S., I. T. (tyrimo metu pavardė B.) patvirtino dirbusios šokėjomis ir per savo darbo laikotarpį gavusios iš klubo administratorių užmokestį: E. E. ne mažiau, kaip 6000 Lt, I. B. ne mažiau kaip 1995 Lt, L. S. ne mažiau kaip 22 000 Lt, I. T. (tyrimo metu B.) – ne mažiau kaip 400 Lt kiekvieną mėnesį. Liudytojos L. D., D. B., L. F. ir B. L. parodė, kad jos dirbo klubuose „(duomenys neskelbtini)“ administratorėmis. Klubuose buvo sudarytas šokėjų darbo grafikas, pinigus iš klientų už atliekamus šokius paimdavo administratorės ir jų vadovybės nurodymu nefiksavo kasos aparatu, o laikė atskirame seife. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje administratorės išmokėdavo šokėjoms dalį jų uždirbtų pinigų. Likusius pinigus paimdavo bendrovės įgalioti asmenys. Nors su šokėjomis ir buvo sudarytos autorinių paslaugų sutartys, tačiau jų darbas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ turi darbo santykių pobūdį: šie santykiai buvo nuolatinio pobūdžio (kiekvieną mėnesį autorinės sutartys buvo perrašomos arba pratęsiamos), šokėjos dirbo pagal įmonėje nustatytą grafiką, pakluso įmonės vidaus tvarkai, pinigus iš klientų už šokius surinkdavo įmonės darbuotojai – administratoriai ir išmokėdavo šokėjoms atitinkamai nuo jų atlikto darbo procentine išraiška tam tikrą pinigų sumą. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. specialisto išvadoje 2011-11-17 Nr. A7-4 ir Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akte 2014-10-10 Nr. 11-566(14) konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė ne visas gautas pajamas ir patirtas sąnaudas , dėl to negalima iš dalies nustatyti 2008-01-01 – 2010-05-01 laikotarpio bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (19 t., b.l. 167-186, 35 t., b.l.80-155). Kaltinamojo A. K. veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turinį sudaro sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė samdomos buhalterinės apskaitos įmonės A. B. IĮ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau direktorius A. K., vykdydamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą ūkio subjekto vadovo pareigą tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo buhalterinėje apskaitoje fiksuoti duomenis apie visus jo vadovaujamos įmonės sandorius, įvykusias ūkines ir finansines operacijas, ūkinius įvykius ir šiuos duomenis pateiktį apskaitą tvarkančiam juridiniam asmeniui. Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnyje gali būti padaroma tiek veikimu tiek ir neveikimu. Nustatyta, kad A. K., nefiksuodamas dalies įmonės gautų pajamų ir patirtų išlaidų, nefiksuodamas išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams, neįvykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigos organizuoti teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir teikti teisingus duomenis valstybės įgaliotoms institucijoms apie įmonės veiklą, šokėjų pajamos ir darbo užmokestis nebuvo įregistruotas buhalterinėje apskaitoje, tapo iš dalies neįmanoma nustatyti kokias finansines vertybes valdo ir disponuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, kokia tiksli subjekto turto dalis lieka iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams, kokia įmonės skolų apimtis, mastas, jų pobūdis. Taip pat šiuo neteisėtu kaltinamojo A. K. neveikimu buvo iš dalies iškreipta informacija apie juridinio asmens įsipareigojimų struktūrą, t. y. kokiems asmenims ir kokio dydžio įsipareigojimus turi šis juridinis asmuo.

Nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, A. K. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad nevykdydamas savo pareigos organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, sąmoningai trukdo valstybės institucijoms įvertinti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, ir to siekė.

Kaltinamajame akte, aprašant šį A. K. pareikštą kaltinimą, nurodyta, kad apskaitos dokumentais jis nepagrindė laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-09-30 iš šokėjų veiklos gautų pajamų ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-04-30 šokėjoms išmokėto darbo užmokesčio. Liudytojos I. T., L. S., J. M., R. J., J. P., J. J., I. B., M. Ž. ir E. E. parodė dirbusios įmonėje atitinkamai laikotarpiu nuo 2008 m. pradžios iki 2010 m. vidurio, o atlyginimą gavusios kiekvieną darbo dieną. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų gavimo ir atlyginimų šokėjoms mokėjimo laikotarpis sutampa. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akte konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė gautų pajamų ir išmokėto atlyginimo laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 (35 t., b.l. 155-156). Akivaizdu, kad ši aplinkybė kaltinamajame akte prokuroro buvo nepakankamai atidžiai suredaguota, todėl priimant nuosprendį patikslinama, nurodant, kad A. K. apskaitos dokumentais nepagrindė iš šokėjų veiklos gautų pajamų ir šokėjoms išmokėto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-04-30. Toks kaltinimo aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad A. K., nepateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitę tvarkančiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie įmonės 69 973 Lt (20265,58 Eur) veiklos pajamas ir 122480 Lt (35427,65 Eur) išmokėtą darbo užmokestį, sąmoningai sukūrė situaciją, kad į 2008 metų birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis apie PVM apmokestinamas pajamas, į 2008 - 2009 metų Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas, 2008 m. I – 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitas, ir 2010 m. sausio – balandžio mėnesių Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, ir šių duomenų teisingumą patvirtindamas savo parašu, bei laikotarpiu nuo 2009-09-08 iki 2010-05-05 pateikdamas Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išvengė 10674 Lt (3091,4 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 24333,12 Lt (7047,35 Eur) gyventojo pajamų mokesčio, 52 275, 83 Lt (15140,12 Eur) draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Mokesčių, kurių A. K. siekė išvengti, suma viršija 10 MGL (nusikaltimo padarymo metu 1300 Lt) sumą. Kaltinamojo A. K. veika kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą A. K. padarė tiesiogine tyčia: valstybės įgaliotoms institucijoms pateikdamas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, suprato, kad tokiu būdu vengia teisingo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo, ir norėjo taip veikti.

A. K. taip pat buvo kaltinamas žinomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms, nors kaltinamajame akte, aprašant jam pareikštą kaltinimą, nenurodyta, kokius konkrečius neteisingus duomenis apie įmonės turtą jis įrašė į deklaracijas ar ataskaitas. Nustatyta, kad A. K. valstybės įgaliotoms institucijoms pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas (ir išlaidas) ir tokiu būdu išvengė pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Nuoroda į neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimą prokuroro suformuluotame kaltinime atsirado perrašant BK 220 straipsnio 1 dalies dispoziciją, tačiau nusikalstamos veikos aprašyme konkretus kaltinimas šios alternatyvios veikos padarymu nesuformuluotas. Bylos tyrimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. K., siekdamas išvengti turto mokesčio sumokėjimo, įrašė į deklaracijas ar nustatytos formos ataskaitas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Kaltinimo dalis, kuria ji kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pateikimu, naikintina dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. K. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pažeisdamas LR 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., LR 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 3 straipsnį, neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose iš šokėjų paslaugų vykdomos veiklos gautų 176576,40 Lt (51140,06 Eur) piniginių lėšų ir 22 asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, išmokėto darbo užmokesčio 267000 Lt (77328,5 Eur) iš jų: A. P. - 3500 Lt, N. S. - 55000 Lt, A. V. - 12000 Lt, E. E. - 14000 Lt, M. S. - 60000 Lt, L. Z. - 16000 Lt, J. M. – 6000 Lt, I. M. – 20000 Lt, N. K. – 9000 Lt, J. B. – 2500 Lt, I. R. – 500 Lt, L. M. – 300 Lt, V. M. – 1200 Lt, K. B. – 1200 Lt, A. M. – 1700 Lt, L. Š. – 5000 Lt, I. P. – 2700 Lt, I. D. – 4200 Lt, A. Z. – 2200 Lt, A. B. – 4000 Lt, M. J. – 44000 Lt, K. D. – 2000 Lt. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 negalima iš dalies nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. K. prisipažino, kad darbuotojų įmonės darbo viziją kūrė klubų administratoriai, jie ieškojo darbuotojų, tarėsi su jais dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo. Su šokėjomis buvo sudaromos ne darbo, bet autorinės sutartys, nes taip patarė juristas. A. K. sutartis pasirašydavo, jų net neskaitęs. Dėl kaltinamojo A. K. nepakankamo išprusimo verslo srityje, teisės aktų nežinojimo, apskaita galėjo būti tvarkoma pažeidžiant teisės aktus. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. M., K. B., A. Z., A. B., V. M., J. B., I. P., I. D., M. J., I. B. (kaltinamojo akto surašymo metu M.), N. K., L. M., L.Š. ir A. D. patvirtino dirbusios šokėjomis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naktiniuose klubuose „(duomenys neskelbtini)“, pagal klubų nustatytą darbo grafiką. Atlyginimą mokėjo klubo administratorės kiekvienos darbo dienos pabaigoje, darbo užmokestį sudarydavo 35-50 proc. iš klientų gautų pinigų už konkrečios šokėjos paslaugas. J. M. patvirtino gavusi apie 6000 Lt, K. B. apie 1200 Lt, A. Z. apie 2200 Lt, A. B. apie 4000 Lt, V. M. apie 1200 Lt, J. B. apie 2500 Lt, I. P. apie 2700 Lt, I. D. apie 4200 Lt, M. J. apie 40000 Lt, I. B. (kaltinamojo akto surašymo metu M.) apie 20 000 Lt, N. K. apie 9000 Lt, L. M. apie 300 Lt, L.Š. apie 5000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. P., N. S., A. V., E. E., M. S., L.Z., K. D. ir A. M. patvirtino dirbusios šokėjomis ir per savo darbo laikotarpį gavusios iš klubo administratorių užmokestį: E A. P. – ne mažiau kaip 3500 Lt, N. S.- ne mažiau kaip 5000 Lt kiekvieną mėnesį, A. V.- ne mažiau kaip 12 000 Lt, E. E.- ne mažiau kaip 2000 Lt kiekvieną mėnesį, M. S.- ne mažiau kaip 3000 Lt kiekvieną mėnesį, L.Z.- ne mažiau kaip 2000 Lt kiekvieną mėnesį, K. D. – ne mažiau kaip 1500 Lt kiekvieną mėnesį ir A. M. – ne mažiau kaip 1700 Lt (9 t., b.l. 92-94, 95-97, 102-103, 104-105, 106-107, 129-130, 185-188). Liudytojos L. D., D. B., L. F. ir B. L. parodė, kad jos dirbo klubuose „(duomenys neskelbtini)“ administratorėmis. Klubuose buvo sudarytas šokėjų darbo grafikas, pinigus iš klientų už atliekamus šokius paimdavo administratorės ir jų vadovybės nurodymu nefiksavo kasos aparatu, o laikė atskirame seife. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje administratorės išmokėdavo šokėjoms dalį jų uždirbtų pinigų. Nors su šokėjomis ir buvo sudarytos autorinių paslaugų sutartys, tačiau jų darbas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ turi darbo santykių pobūdį: šie santykiai buvo nuolatinio pobūdžio (kiekvieną mėnesį autorinės sutartys buvo sudaromos iš naujo, arba pratęsiamos), šokėjos dirbo pagal įmonėje nustatytą grafiką, pakluso įmonės vidaus tvarkai, pinigus iš klientų už šokius surinkdavo įmonės darbuotojai – administratoriai ir išmokėdavo šokėjoms atitinkamai nuo jų atlikto darbo procentine išraiška tam tikrą pinigų sumą. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. specialisto išvadoje 2011-11-17 Nr. A7-3 ir Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akte 2014-10-10 Nr. 11-566(14) konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė ne visas gautas pajamas ir patirtas sąnaudas, dėl to negalima iš dalies nustatyti 2008-01-01 – 2010-05-01 laikotarpio bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (15 t., b.l. 146-175, 35 t., b.l.80-155). Kaltinamojo A. K. veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turinį sudaro sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė samdoma buhalterinės apskaitos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau direktorius A. K., vykdydamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą ūkio subjekto vadovo pareigą tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo buhalterinėje apskaitoje fiksuoti duomenis apie visus jo vadovaujamos įmonės sandorius, įvykusias ūkines ir finansines operacijas, ūkinius įvykius ir šiuos duomenis pateiktį apskaitą tvarkančiam juridiniam asmeniui. Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnyje gali būti padaroma tiek veikimu tiek ir neveikimu. Nustatyta, kad A. K., nefiksuodamas dalies įmonės gautų pajamų ir patirtų išlaidų, nefiksuodamas išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams, neįvykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigos organizuoti teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir teikti teisingus duomenis valstybės įgaliotoms institucijoms apie įmonės veiklą, šokėjų pajamos ir darbo užmokestis nebuvo įregistruotas buhalterinėje apskaitoje, tapo iš dalies neįmanoma nustatyti kokias finansines vertybes valdo ir disponuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, kokia tiksli subjekto turto dalis lieka iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams, kokia įmonės skolų apimtis, mastas, jų pobūdis. Taip pat šiuo neteisėtu kaltinamojo A. K. neveikimu buvo iš dalies iškreipta informacija apie juridinio asmens įsipareigojimų struktūrą, t. y. kokiems asmenims ir kokio dydžio įsipareigojimus turi šis juridinis asmuo.

Kaltinamajame akte, aprašant šį A. K. pareikštą kaltinimą, nurodyta, kad apskaitos dokumentais jis nepagrindė laikotarpiu nuo 2008-06-19 iki 2010-04-30 iš šokėjų veiklos gautų pajamų ir laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2010-04-30 22 šokėjoms išmokėto darbo užmokesčio. Liudytojos I J. M., K. B., A. Z., A. B., V. M., J. B., I. P., I. D., M. J., I. B. (kaltinamojo akto surašymo metu M.), N. K., L. M., L.Š. ir A. D. parodė dirbusios įmonėje atitinkamai laikotarpiu nuo 2008 m. pradžios iki 2010 m. vidurio, o atlyginimą gavusios kiekvieną darbo dieną. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų gavimo ir atlyginimų šokėjoms mokėjimo laikotarpis sutampa. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje 2011-11-17 Nr. A7-3 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš šokėjų suteiktų paslaugų vykdomos veiklos laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 gavo 174589,4 Lt pajamų ir minėtoms šokėjoms laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 išmokėjo (mažiausiai) su darbo santykiais susijusių pajamų 270800 Lt (15 t., b.l. 169- 170). Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akte konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė gautų 176576,40 Lt pajamų ir 267 000 išmokėto atlyginimo laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 (35 t., b.l. 153-154). Akivaizdu, kad ši aplinkybė kaltinamajame akte prokuroro buvo nepakankamai atidžiai suredaguota, todėl priimant nuosprendį patikslinama, nurodant, kad A. K. apskaitos dokumentais nepagrindė iš šokėjų veiklos gautų pajamų ir šokėjoms išmokėto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-04-30. Toks kaltinimo aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad A. K., nepateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitę tvarkančiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie įmonės 176576,40 Lt veiklos pajamas ir 267000 Lt išmokėtą darbo užmokestį, sąmoningai sukūrė situaciją, kad į 2008 m. birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėn., 2009 m. spalio – 2010 metų balandžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis apie PVM apmokestinamas pajamas; 2008 - 2009 m. Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas, 2008 m. II – 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitas ir 2010 m. sausio – balandžio mėnesių Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, ir šių duomenų teisingumą patvirtindamas savo parašu, bei laikotarpiu nuo 2008-07-02 iki 2010-07-19 pateikdamas Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išvengė 34944,74 Lt (10120,69 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 51551,63 Lt (14930,38 Eur) gyventojo pajamų mokesčio, 114441,85 Lt (33144,65 Eur) draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Kaltinamojo A. K. veika kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

A. K. taip pat buvo kaltinamas žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms, nors kaltinamajame akte, aprašant jam pareikštą kaltinimą, nenurodyta, kokius konkrečius neteisingus duomenis apie įmonės turtą jis įrašė į deklaracijas ar ataskaitas. Nustatyta, kad A. K. valstybės įgaliotoms institucijoms pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas (ir išlaidas) ir tokiu būdu išvengė pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Nuoroda į neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimą prokuroro suformuluotame kaltinime atsirado perrašant BK 220 straipsnio 1 dalies dispoziciją, tačiau nusikalstamos veikos aprašyme konkretus kaltinimas šios alternatyvios veikos padarymu nesuformuluotas. Bylos tyrimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. K., siekdamas išvengti turto mokesčio sumokėjimo, įrašė į deklaracijas ar nustatytos formos ataskaitas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Kaltinimo dalis, kuria ji kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pateikimu, naikintina dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. K. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pažeisdamas LR 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., LR 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 3 straipsnį, neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose iš masažų paslaugų vykdomos veiklos gautų 292211 Lt (84630,15 Eur) piniginių lėšų ir 17 masažisčių, su kuriomis nebuvo sudarytos darbo sutartys, išmokėto darbo užmokesčio 113100 Lt (32756 Eur) iš jų: S. B. - 4300 Lt, J. Ž. - 3000 Lt, V. A. - 2500 Lt, K. Ž. - 1000 Lt, D. S. - 2000 Lt, N. K. - 4500 Lt, E. E. – 16000 Lt, L. S. – 17000 Lt, M. G. – 7000 Lt, S. S. – 1000 Lt, A. D. – 4000, M. G. – 12800 Lt, K. J. – 500 Lt, K. D. – 6000 Lt, J. J. – 18000 Lt, R. Ž. – 12000 Lt, L. Š. – 1500 Lt. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 negalima iš dalies nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. K. prisipažino, kad su masažistėmis buvo sudaromos ne darbo, bet patalpų subnuomos sutartys. A. K. sutartis pasirašydavo jų net neskaitęs. Dėl kaltinamojo A. K. nepakankamo išprusimo verslo srityje, teisės aktų nežinojimo, apskaita galėjo būti tvarkoma pažeidžiant teisės aktus. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos S. B., M. G., N. K., L. S., J. Ž., D. Z. (kaltinamojo akto surašymo metu pavardė S.), E. E., S. S., V. G. (kaltinamojo akto surašymo metu pavardė A.), S. D. (kaltinamojo akto surašymo metu vardas ir pavardė A. D.), K. J., R. Ž., L. Š., K. Ž., J. J. patvirtino dirbusios masažuotojomis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naktiniuose klubuose „(duomenys neskelbtini)“ ir parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ įrengtuose masažo kabinetuose, pagal bendrovės nustatytą darbo grafiką. Atlyginimą mokėjo klubo administratorės arba parduotuvių pardavėjos - konsultantės kiekvienos darbo dienos pabaigoje, darbo užmokestį sudarydavo 35-50 proc. iš klientų gautų pinigų už konkrečios masažuotojos paslaugas, masažų įkainiai buvo nustatyti bendrovės administracijos. Liudytoja S. B. patvirtino gavusi apie 4300 Lt, J. Ž. - 3000 Lt, V. G. - 2500 Lt, K. Ž. - 1000 Lt, D. Z. - 2000 Lt, N. K. - 4500 Lt, E. E. – 16000 Lt, L. S. – 17000 Lt, M. G. – 7000 Lt, S. S. – 1000 Lt, S. D. – 4000, K. J. – 500 Lt, J. J. – 18000 Lt, R. Ž. – 12000 Lt, L. Š. – 1500 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos K. D. ir M. G. patvirtino dirbusios masažuotojomis ir per savo darbo laikotarpį gavusios iš klubo administratorių bei parduotuvės pardavėjų - konsultančių užmokestį: K. D. – ne mažiau kaip 2000 Lt ir M. G. – ne mažiau kaip 12800 Lt (9 t., b.l. 178-187, 185-188). Liudytojos O. M. ir B. L. parodė, kad jos dirbo personalo vadybininkėmis, vykdė direktoriaus A. K. nurodymus dėl šios įmonės, o vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomų klubų „(duomenys neskelbtini)“ ir parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ veiklos priežiūrą. Klubuose ir parduotuvėse buvo sudarytas masažuotojų darbo grafikas, pinigus iš klientų už atliekamus masažus paimdavo administratorės arba pardavėjos - konsultantės. Šių pinigų vadovybės nurodymu nefiksavo kasos aparatu, o laikė atskirame seife. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje administratorės išmokėdavo masažuotojoms dalį jų uždirbtų pinigų. Su masažuotojomis buvo sudarytos patalpų subnuomos sutartys.

Nors su masažistėmis ir buvo sudarytos patalpų subnuomos sutartys, tačiau jų darbas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ turi darbo santykių pobūdį: šie santykiai buvo nuolatinio pobūdžio (kiekvieną mėnesį subnuomos sutartys buvo sudaromos iš naujo, arba pratęsiamos), masažuotojos dirbo pagal įmonėje nustatytą grafiką, pakluso įmonės vidaus tvarkai, naudojosi įmonės patalpomis ir darbo priemonėmis (skalbiniais, rankšluosčiais), pinigus iš klientų už masažus surinkdavo įmonės darbuotojai – administratoriai ir pardavėjai – konsultantai, ir išmokėdavo masažuotojoms atitinkamai nuo jų atlikto darbo procentine išraiška tam tikrą pinigų sumą. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. specialisto išvadoje 2011-11-17 Nr. A7-2 ir Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akte 2014-10-10 Nr. 11-566(14) konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė ne visas gautas pajamas ir patirtas sąnaudas, dėl to negalima iš dalies nustatyti 2008-01-01 – 2010-05-01 laikotarpio bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (11 t., b.l. 117-155, 35 t., b.l.80-155). Kaltinamojo A. K. veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turinį sudaro sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė samdoma buhalterinės apskaitos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau direktorius A. K., vykdydamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą ūkio subjekto vadovo pareigą tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo buhalterinėje apskaitoje fiksuoti duomenis apie visus jo vadovaujamos įmonės sandorius, įvykusias ūkines ir finansines operacijas, ūkinius įvykius ir šiuos duomenis pateikti apskaitą tvarkančiam juridiniam asmeniui. Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnyje gali būti padaroma tiek veikimu tiek ir neveikimu. Nustatyta, kad A. K., nefiksuodamas dalies įmonės gautų pajamų ir patirtų išlaidų, nefiksuodamas išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams, neįvykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigos organizuoti teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir teikti teisingus duomenis valstybės įgaliotoms institucijoms apie įmonės veiklą, masažisčių pajamos ir darbo užmokestis nebuvo įregistruotas buhalterinėje apskaitoje, tapo iš dalies neįmanoma nustatyti kokias finansines vertybes valdo ir disponuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, kokia tiksli subjekto turto dalis lieka iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams, kokia įmonės skolų apimtis, mastas, jų pobūdis. Taip pat šiuo neteisėtu kaltinamojo A. K. neveikimu buvo iš dalies iškreipta informacija apie juridinio asmens įsipareigojimų struktūrą, t. y. kokiems asmenims ir kokio dydžio įsipareigojimus turi šis juridinis asmuo.

Kaltinamajame akte, aprašant šį A. K. pareikštą kaltinimą, nurodyta, kad apskaitos dokumentais jis nepagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2010-05-01 iš šokėjų veiklos gautų pajamų ir laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-05-01 22 šokėjoms išmokėto darbo užmokesčio. Liudytojos S. B., M. G., N. K., L. S., J. Ž., D. Z. (kaltinamojo akto surašymo metu pavardė S.), E. E., S. S., V. G. (kaltinamojo akto surašymo metu pavardė A.), S. D. (kaltinamojo akto surašymo metu vardas ir pavardė A. D.), K. J., R. Ž., L. Š., K. Ž., J. J. parodė dirbusios įmonėje atitinkamai laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2010 m. vidurio, o atlyginimą gavusios kiekvieną darbo dieną. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų gavimo ir atlyginimų šokėjoms mokėjimo laikotarpis sutampa. A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo 2008 m. kovo 3 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje 2011-11-17 Nr. A7-2 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš masažisčių suteiktų paslaugų vykdomos veiklos laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 gavo 292211 Lt pajamų ir minėtoms masažistėms laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 išmokėjo (mažiausiai) su darbo santykiais susijusių pajamų 113100 Lt (11 t., b.l. 149-150). Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akte konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė gautų 292211 Lt pajamų ir 113100 išmokėto atlyginimo laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-01 (35 t., b.l. 153-154). Akivaizdu, kad ši aplinkybė kaltinamajame akte prokuroro buvo nepakankamai atidžiai suredaguota, todėl priimant nuosprendį patikslinama, nurodant, kad A. K. apskaitos dokumentais nepagrindė iš masažisčių veiklos gautų pajamų ir šokėjoms išmokėto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2010-05-01. Toks kaltinimo aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad A. K., nepateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitę tvarkančiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie įmonės 292211 Lt (84630,15 Eur) veiklos pajamas ir 113100 Lt (3794,02 Eur) išmokėtą darbo užmokestį, sąmoningai sukūrė situaciją, kad į 2008 metų pelno mokesčio deklaraciją būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis apie apmokestinamas pajamas ir pelną, į 2008 - 2009 m. Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas , 2008 m. II – 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas ir 2010 m. sausio – balandžio mėnesių Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, ir šių duomenų teisingumą patvirtindamas savo parašu, bei laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-05-05 pateikdamas Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išvengė 15263 Lt (4420,47 Eur) pelno mokesčio, 16974,38 Lt (4916,12 Eur) gyventojo pajamų mokesčio, 6846,66 Lt (1982,92 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 47964,54 Lt (13891,49 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Kaltinamojo A. K. veika kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą A. K. padarė tiesiogine tyčia: valstybės įgaliotoms institucijoms pateikdamas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną, suprato, kad tokiu būdu vengia teisingo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo, ir norėjo taip veikti.

A. K. taip pat buvo kaltinamas žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu valstybės įgaliotoms institucijoms, nors kaltinamajame akte, aprašant jam pareikštą kaltinimą, nenurodyta, kokius konkrečius neteisingus duomenis apie įmonės turtą jis įrašė į deklaracijas ar ataskaitas. Nustatyta, kad A. K. valstybės įgaliotoms institucijoms pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas (ir išlaidas) ir tokiu būdu išvengė pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Nuoroda į neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimą prokuroro suformuluotame kaltinime atsirado perrašant BK 220 straipsnio 1 dalies dispoziciją, tačiau nusikalstamos veikos aprašyme konkretus kaltinimas šios alternatyvios veikos padarymu nesuformuluotas. Bylos tyrimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. K., siekdamas išvengti turto mokesčio sumokėjimo, įrašė į deklaracijas ar nustatytos formos ataskaitas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Kaltinimo dalis, kuria ji kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pateikimu, naikintina dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas

(BK 300 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. pavasarį jis iš Klaipėdos apskrities VMI gavo pranešimą, kad yra atliekamas jo pajamų ir išlaidų patikrinimas ir reikalavimą pateikti pajamas ir išlaidas atspindinčią deklaraciją ir pateisinančius dokumentus. Mokesčių inspekcijos specialistė jam nurodė, kad dokumentų reikia pagrįsti apie 2 milijonų Lt pajamas. Dokumentų, pagrindžiančių, jog jis gavo pakankamai pajamų, kad galėtų patirti 2 milijonų litų dydžio išlaidas, jis neturėjo. Paprašė mamos V. K. paklausti savo pažįstamų, ar šie sutiktų pasirašyti netikras paskolų sutartis. V. K. sutiko jam padėti ir netrukus pristatė 2008-12-29 paskolos sutartį, pagal kurią B. J. jam neva paskolino 100000 Lt, ir 2008-12-28 paskolos sutartį pagal kurią Z. R. jam neva paskolino 45 000 Lt. Minėtos paskolos sutartys buvo suklastotos, nes Z. R. ir B. J. jam pinigų niekada neskolino. A. K. sutartis pasirašė, patvirtindamas, kad paskolas gavo, ir jas pateikė valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams. Tuo pačiu tikslu A. K. surašė 2008-03-25 ir 2008-02-24 paprastuosius vekselius, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie tai, jog I. V. ir N. V. perdavė jam vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Šie asmenys jam taip pat pinigų niekada neskolino. Suklastotus dokumentus pateikė Klaipėdos apskrities VMI specialistams. Su advokatu M. U. jis susipažino po to, kai FNTT pareigūnai jo namuose atliko kratą. M. U. supažindino A. K. su L. M.. M. U. kontoroje, esančioje prekybos ir verslo centre „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaujant M. U., buvo surašytos paskolos sutartys, patvirtinančios, kad ofšorinė kompanija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. M., paskolino A. K. 450 000 Eur. Už šią paslaugą A. K. L. M. sumokėjo apie 5000 Lt, o pažįstamam žmogui paliko dar 7000 Lt užstatą. Tas žmogus turėjo 7000 Lt atiduoti L. M., jeigu FNTT „užskaitys“ jo surašytas sutartis, kaip A. K. pajamas patvirtinančius dokumentus. A. K. sutarčių surašymo metu suabejojo, ar ofšorinė kompanija gali skolinti 1500000 Lt, ir, ar L. M. surašytas paskolos sutartis pripažins FNTT. L. M. jį patikino, kad ofšorinė įmonė turi stambių sandorių, o jis pats yra teisininkas, todėl viskas bus gerai. Tą pačią dieną jie surašė ir pakvitavimą, kad A. K. pinigus ofšorinei įmonei grąžino. Šį pakvitavimą L. M. patvirtino antspaudu. Taip padarė dėl to, kad vėliau L. M. su fiktyviomis sutartimis nesikreiptų į teismą, reikalaudamas grąžinti pinigus, kurių neskolino. Paskolos sutartys buvo surašytos vėliau, nei jose nurodyta sutarčių sudarymo data.

Šiems kaltinamojo A. K. parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, A. K. parodė, kad 2009 metais jis ieškojo asmenų, galinčių pasiskolinti pinigus. Pažįstami asmenys pasiūlė kreiptis į advokatų kontorą, kuri buvo įsikūrusi „(duomenys neskelbtini)“ pastate. 2009 m. žiemą, advokatų kontoroje, jis susitiko su L. M.. L. M. pažadėjo pasidomėti galimybe paskolinti prašomą pinigų sumą – 300 000 Eur. 2009 m. kovo 1 d., L. M. kabinete, L. M. pateikė atspausdintą 2009-03-01 paskolos sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini), Wales, Great Britain, atstovaujama L. M., A. K. paskolina 300 000 Eur. Paskolos sutartis buvo patvirtinta L. M. parašais. Pasirašius sutartį, L. M. jam padavė pinigus 300 000 Eur. Pasiskolintus pinigus A. K. naudojo savo ir jo valdomų įmonių poreikiams tenkinti. Pagal šią paskolos sutartį jo gauti pinigai iki šiol nei L. M., nei (duomenys neskelbtini) esančiai (duomenys neskelbtini), Wales, Great Britain nėra grąžinti. 2010 m. A. K. vėl prireikė pinigų, todėl jis kreipėsi į L. M., prašydamas paskolinti dar 150 000 Eur. L. M. pažadėjo pasidomėti. Po kiek laiko L. M. pranešė, kad yra galimybė pasiskolinti 150 000 eurų iš tos pačios įmonės. Sutartu laiku A. K. nuvyko į L. M. kabinetą ir, gavęs iš L. M. 150 000 Eur sumą, pasirašė 2010-02-01 paskolos sutartį. Pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini), Wales, Great Britain, atstovaujama L. M., paskolino jam 150 000 Eur. 2011 m. pabaigoje susiekė su L. M., nuvyko pas jį ir L. M. padarė jam šių paskolų sutarčių kopijas, kurias A. K. pateikė FNTT pareigūnams (30 t. b.l. 119-122).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. K. šių savo parodymų nepatvirtino, paaiškindamas, kad juos davė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamoji V. K. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2011 metais sūnus A. K. pranešė, kad jam nepakanka dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, dėl to mokestinio tyrimo metu gali būti nustatyta, kad jo patirtos išlaidos didesnės už gautas pajamas. V. K., siekdama padėti sūnui, pasakė, kad pažįsta keletą asmenų, kurie galėtų pasirašyti fiktyvias paskolos sutartis. 2011 m. gegužės – birželio mėn., V. K. nuvyko pas savo pažįstamą B. J. į darbovietę, (duomenys neskelbtini) g. Klaipėda, ir paprašė pasirašyti 2008-12-29 paskolos sutartį. Sutartyje buvo nurodyta, kad B. J. skolina A. K. 100 000 Lt. B. J. pasirašė paskolos sutartį ir tą pačią dieną pasirašė pakvitavimą, jog pinigai jai grąžinti. Faktiškai B. J. pinigų nei A. K. nei V. K. neskolino. Vėliau ji nuvyko pas savo pažįstamą Z. R. ir jos paprašė pasirašyti paskolos sutartį. Z. R. sutiko pasirašyti netikrą dokumentą. Po kelių savaičių Z. R. atvyko į V. K. ofisą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir pasirašė V. K. jau surašytą ir atspausdintą dokumentą- paskolos sutartį. Sutartyje nurodyta jos sudarymo data 2008-12-28, tačiau ši sutartis surašyta 2011 m. gegužės – birželio mėn. Sutartyje nurodyta, kad Z. R. paskolino A. K. 45000 Lt, tačiau faktiškai pinigai nebuvo paskolinti. Šias sutartis V. K. perdavė savo sūnui A. K..

Kaltinamasis L. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinamame akte aprašytu laiku jis buvo advokato padėjėjas, todėl informacija, susijusi su jo klientais, sudaro profesinę paslaptį. 2009 m. pradžioje advokatas M. U. kreipėsi į L. M. su prašymu padėti jo kliento draugui, ieškančiam pasiskolinti pinigų. L. M. pažadėjo pasidomėti. Suradęs galimybę paskolinti A. K. pinigų, L. M. buvo kliento įpareigotas sudaryti paskolos sutartį. A. K. atvyko į L. M. kontorą ir pasirašė jo parengtą sutartį, patvirtindamas, kad pinigus gavo. Po to L. M. pasirašė šią sutartį už savo klientą, nes buvo jo įgaliotas tai padaryti. Po metų istorija pasikartojo. A. K. atvyko su prašymu paskolinti dar pinigų. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo paruošta ir antra paskolos sutartis. 2010 metų vasarį A. K. pasirašė sutartyje, kad pinigus yra gavęs. L. M. taip pat pasirašė paskolos sutartį. Ar A. K. panaudojo paskolos sutartis, L. M. nežino, tuo nesidomėjo. Dar po metų, 2011 m. pradžioje, kitoje L. M. kontoroje A. K. paprašė tų sutarčių kopijų. L. M. atspausdino dokumentų kopijas ir jas patvirtino. Ar paskolos davėjas perdavė A. K. pinigus, L. M. nežino, pinigų perdavime jis nedalyvavo. A. K. savo parašu sutartyje patvirtino, kad pinigus gavo. L. M. nežino, ar A. K. pinigus paskolos davėjui grąžino. L. M. bendravimo su „(duomenys neskelbtini)“ steigėjais aplinkybės yra profesinė paslaptis. L. M. tvirtina, kad paskolos sutartys buvo sudarytos ir pasirašytos tuo pačiu laiku, kuris yra nurodytas sutartyse. L. M. negali komentuoti byloje esančių firmos „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų.

Liudytojas I. V. parodė, kad kaltinamųjų A. K. ir V. K. jis nepažįsta. Kaltinamajam A. K. pinigų niekada neskolino ir 2008-02-04 vekselyje yra nurodyti neteisingi duomenys apie tai, kad A. K. jam yra skolingas 300000 Lt.

Liudytoja B. J. parodė, kad ji pažįsta V. K.. 2011 m. gegužės mėn. jai paskambino V. K. ir paprašė susitikti. Sutartu laiku V. K. atvyko į B. J. kabinetą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. V. K. paaiškino, kad jos sūnui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje reikia deklaruoti pajamas ir pateikti pajamas pateisinančius dokumentus. Ji paprašė B. J., kad ši pasirašytų paskolos sutartį, pagal kurią tariamai paskolina A. K. 10 000 Lt. B. J. sutiko padėti kolegei V. K. ir pasirašė jos surašytą ir atspausdintą paskolos sutartį. 2008-12-29 paskolos sutartyje ties savo vardu ir pavarde, kaip paskolos davėja, pasirašė B. J.. Sutartyje nurodyta jos sudarymo data 2008-12-29, tačiau faktiškai ši sutartis pasirašyta 2011 m. gegužės mėn. B. J. pinigų nei A. K., nei V. K. neskolino.

Liudytoja Z. R. parodė, kad 2011 m. gegužės ar birželio mėn. V. K. kreipėsi į ją su prašymu padėti jos sūnui A. K.. V. K. paaiškino, kad A. K. valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius pinigų kilmę, paprašė Z. R. pasirašyti fiktyvią paskolos sutartį. Po šio pokalbio praėjus 1-2 savaitėms, V. K. priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. K. pateikė Z. R. pasirašyti du paskolos sutarties egzempliorius. Sutartyje buvo nurodyta, kad B. J. 2008-12-28 skolina A. K. 45000 Lt. Vieną sutarties egzempliorių, su A. K. parašu, gavo Z. R., o kitą Z. R. pasirašytą sutarties egzempliorių pasiėmė V. K.. Tuo pačiu metu Z. R. pasirašė pakvitavimą, kad A. K. grąžino jai paskolintus 45000 Lt. Pakvitavimą pasiėmė V. K.. Pinigų ji A. K. neskolino.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja N. V. parodė, kad kaltinamajam A. K. pinigų niekada neskolino, 2008-03-05 paprastajame vekselyje nurodyti neteisingi duomenys, kad A. K. jai skolingas 200 000 Lt. N. V. pažįsta kaltinamąją V. K., žino, kad ji turi sūnų A. K.. Nei V. K., nei A. K. jos niekada neprašė pasirašyti jokių paskolos sutarčių ar paprastųjų vekselių (28 t. b.l. 152-153).

Liudytojas M. U. parodė, kad 2008-2011 metų laikotarpiu, tikslaus laiko nepamena, tuo metu turėjo kontorą verslo centre „(duomenys neskelbtini)“, pažįstamas supažindino su A. K., kuriam reikėjo didelės pinigų sumos. M. U. suprato, kad A. K. ieško investitoriaus į savo verslą. Jis žinojo, kad L. M. atstovavo R. G., kuris buvo „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, taip pat L. M. turėjo ryšių su tarptautinėmis korporacijomis, įmonėmis. M. U. supažindino A. K. su L. M.. M. U. atstovavimo sutarties nei su A. K. nei su L. M. nebuvo sudaręs. M. U. kontora buvo 705 kabinete, 7 aukšte, o L. M. rezidavo tame pačiame aukšte, kabineto numerio liudytojas neatsimena. Paskolų sudarymo ir pasirašymo metu liudytojas nedalyvavo, todėl apie šiuos sandorius nieko negali paaiškinti.

Liudytojas V. G. (V. G.) paaiškino, kad kaltinamąjį L. M. pažįsta, buvo susidūręs su jo atstovaujama užsienio valstybės ofšorine kompanija „(duomenys neskelbtini)". 2009 m. liepos mėnesį ši kompanija pateikė teismui civilinį ieškinį, prašydama iš V. G. įmonės priteisti didelę pinigų sumą. Civilinėje byloje V. G. ir jo atstovė advokatė S. B. kreipėsi į Jungtinės Karalystės „Jordans“ biurą, siekdami gauti informaciją apie kompaniją „(duomenys neskelbtini)“. Kompanija „Jordans“ pateikė jiems įmonės „(duomenys neskelbtini)“ paieškos ataskaitą. Pagal šią ataskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota 2010 m. Jokio turto balanso už 2009 m. įmonė JK institucijoms nėra pateikusi. Liudytojas V. G. žino, kad nutraukiant įmonės veiklą, būtina pateikti balansą. Ofšorinės kompanijos antspaudus turi kaltinamasis L. M..

Liudytojas D. A. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriaus tyrėjas parodė, kad 2012 m. birželio 28 d. jis dalyvavo atliekant nešiojamojo kompiuterio HP Pavilion, paimto 2012 m. birželio 19 d. kratos kaltinamojo L. M. automobilyje metu, apžiūrą. Apžiūros metu dalyvavo ir kaltinamasis L. M., jo atstovas advokatas H. Mackevičius. Apžiūros metu kompiuteryje buvo surasti du Microsoft Word formato failai, kuriuose paminėtas žodis „K.“. Pagal failo ”20100201 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) [LT] [ENG] finalas.doc“ savybių langą nustatyta, kad minėto failo turinys paskutinį kartą išsaugotas 2012-01-04, 15 val. 35 min., paskutinį kartą atspausdintas tą pačią dieną 14 val. 55 min. Taip pat tame pačiame savybių lange nurodomas bendras failo turinio redagavimo laikas 27 min. Pagal failo ”20100301 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) [LT] [ENG] finalas.doc“ savybių langą nustatyta, kad minėto failo turinys paskutinį kartą išsaugotas 2012-01-04, 15 val. 40 min., t. y. praėjus 5 min po pirmo failo išsaugojimo. Failas ”20100301 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) [LT] [ENG] finalas.doc“ paskutinį kartą atspausdintas tą pačią dieną 14 val. 55 min. Datos ir laiko, nurodyto eilutėje „Content created“ vartotojas keisti negali. Šie duomenys užfiksuojami tada, kai vartotojas sukuria arba išsaugo failą su esamu pavadinimu (programos Microsoft Word komanda „Save As“). Po to failo turinys dar gali būti keičiamas ir išsaugomas tuo pačiu pavadinimu (programos Microsoft Word komanda „Save“). Minėti pasikeitimai, ir paskutinis failo turinio pakeitimo išsaugojimas fiksuojami eilutėje „Date last saved“. Elutėje „Last printed“ išsaugomi duomenys, kada failo turinys buvo paskutinį kartą atspausdintas. Eilutėse „Content created“, „Date last saved“, Last printed“ saugomų duomenų vartotojas pats keisti negali, jie į failo metaduomenis įrašomi automatiškai, atliekant veiksmus su programa „Microsoft Word“. Programa „Microsoft Word“ tame pačiame kataloge kaip ir failo originalas sukuria pagalbinį laikiną failą, kuriame ir patalpinamas apdorojamas tekstas. Baigus teksto redagavimą, laikinas failas uždaromas, turinys įkeliamas į apdorojamą tekstą, o laikinas failas ištrinamas. Norint nustatyti šio laikino failo buvimo vietą, tikslinga atlikti duomenų atstatymą, bei tuščios disko vietos analizę. Dokumentą redaguojant, duomenys saugomi kompiuteryje. Sukūrus naują failą ir paspaudus „save", programa atliks veiksmą „save as“ „Save as" komanda sukuria naują failą, kai bus paspaustas mygtukas, tada data ir bus išsaugota. Mes visus dokumentus sukuriame kitų dokumentų pagrindu. „Microsoft Word“ atskirai sukuria failo duomenis ir dokumento duomenis. Senąjį dokumentą ištrynus, duomenys dingsta, nes jie saugomi kartu su failu. „Revision number" — redagavimas, parodo kiek kartų buvo atidarinėjamas failas. Aptariamas failas buvo 7 kartus atidarinėjamas. Dokumentas galėjo būti išsaugotas tuo pačiu turiniu, tik kitu pavadinimu. Galėjo būti išsaugotas dokumentas kitame dokumente atliekant komandą „save as“, arba galėjo būti sukurtas failas tuo pačiu pavadinimu anksčiau.

Dokumentai:

2012-01-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis A. K. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė atstovavimo sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir L. M. ir 2009-03-01 bei 2010-02-01 paskolos sutarčių kopijas (29 t. b.l. 21-33).

Atstovavimo sutarties, patvirtinančios, kad 2008-02-27 „(duomenys neskelbtini)“ pavedė advokato padėjėjui L. M. , dirbančiam kontoroje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atstovauti klientą „(duomenys neskelbtini)“ visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, pasirašyti dokumentus kliento vardu, atstovauti pasirašant sutartis kliento vardu, kopiją. Sutartis pasirašyta „(duomenys neskelbtini)“ atstovų V. S. ir S. G., bei advokato padėjėjo L. M. (29 t., b.l. 23).

Paskolos sutarties, sudarytos 2009-03-01, patvirtinančios, kad „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. M., perduoda A.K. nuosavybėn 300 000 Eur, o A. K. įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat sumą su 5 proc. metinėmis palūkanomis, paskaičiuotomis paskolos grąžinimo dieną. Visa paskola privalo būti grąžinta per vieną mėnesį nuo kreditoriaus pareikalavimo dienos, kopija. Sutartis pasirašyta L. M. ir A. K.. Sutarties pabaigoje yra rankraštinis įrašas: „gavau 300 000 eurų sumą 2009 m. kovo 1 d.“ ir parašas (29 t., b.l. 24-28).

Paskolos sutarties, sudarytos 2009-03-01, patvirtinančios, kad „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. M., perduoda A. K. nuosavybėn 300 000 Eur, o A. K. įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat sumą su 5 proc. metinėmis palūkanomis, paskaičiuotomis paskolos grąžinimo dieną. Visa paskola privalo būti grąžinta per vieną mėnesį nuo kreditoriaus pareikalavimo dienos, kopija. Sutartis pasirašyta L. M. ir A. K.. Sutarties pabaigoje yra rankraštinis įrašas: „gavau 150 000 eurų sumą 2010-02-01“ ir parašas. (29 t., b.l. 29-33).

2012-01-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis L. M. atsisakė pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui protokole nurodytų reikalaujamų dokumentų: 2008-02-27 atstovavimo sutarties sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) ir L. M., 2009-03-01, 2010-02-01 paskolos sutarčių sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) ir A. K. originalus (29 t. b.l. 37-50).

2012-04-20 Dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad kaltinamasis L. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė reikalaujamus dokumentus (originalus): 2008-02-27 atstovavimo sutartį sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir L. M., 2009-03-01, 2010-02-01 paskolos sutartis sudarytas tarp (duomenys neskelbtini) ir A. K.. Šie dokumentai po apžiūros grąžinti L. M. (29 t., b.l.52).

2012-06-19 kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą L. M. naudojamame automobilyje SUBARU BM/BR (LEGACY), v/n (duomenys neskelbtini) rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris HP Pavilion dm3, numeris CNC9432V5V, įpakuotas į policijos paketą Nr. (00) 340167370072689573 ir užplombuotas (29 t. b.l. 143-144).

2012-06-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nešiojamąjį kompiuterį HP Pavilion dm3, numeris CNC9432V5V, paimtą 2012-06-19 kratos L. M. naudojamame automobilyje SUBARU BM/BR (LEGACY), v/nr. (duomenys neskelbtini) metu, pasinaudojant Microsoft Windows paieškos priemonėmis, įvedus paieškos raktažodį „K.“, buvo rasti 2 failai: „20100201 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) [LT] [ENG] final.doc“ ir „20090301 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) [LT] [ENG] final.doc“, kurie įrašyti į kompaktinį diską ir atspausdinti kartu atspausdinant failų savybių langų momentines nuotraukas (29 t. b.l. 145-157).

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu pateikė dokumentą – kvitą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. G. patvirtina, kad A. K. sumokėjo kvite nurodytą sumą – 450 000 Eur (34 t., b.l. 177).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba EUROPOL 2012-05-11 raštu Nr. FM/03433/040/LT/12 informavo ikiteisminio tyrimo instituciją, kad Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2010 m. yra tikrinusi kompaniją „(duomenys neskelbtini)“. EUROPOL-as pateikė duomenis apie bendrovę registruotas bendrovės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, registruota įmonių rūmai, (duomenys neskelbtini), būklė: likviduota 2010-10-12. Kompanija įsteigta 2008-02-27 Jungtinėje Karalystėje. Bendrovės tipas: ribotos atsakomybės bendrija. Verslo pobūdis nenurodytas. Paskutinė buhalterinė ataskaita parengta iki 2009-02-28; paskutinės apyvartos data 2009-02-27 (29 t., b.l. 56-57).

Liudytojas V. G. teismui pateikė dokumentus, gautus iš JK įmonių registro apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. JK įregistruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ narių ataskaitą už finansinį laikotarpį nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. vasario 28 d. Šiame dokumente užfiksuota, kad įmonė einamuoju finansiniu laikotarpiu veikė kaip patikėtina ir gavo ko misinį atlygį (34 t., b.l.101-103); taip pat JK registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pelno ir nuostolių ataskaitą už laikotarpį, pasibaigusį 2009 m. vasario 28 d., patvirtinančią, kad bendrovė gavo pajamų: 2,786 JK svarus ir patyrė išlaidų susijusių su darbu: 1500 DB svarų (šiame skaičiuje biuro išlaidos 300 JK svarų, vadovo atlyginimas 700 DB svarų ir mokesčiai už profesines paslaugas 500 svarų). Veiklos pelnas – 1,286 svarai, visas ataskaitinio laikotarpio pelnas ir nepaskirstytas pelnas 1,286 JK svarai (34 t., b.l. 101,107); JK įmonės „(duomenys neskelbtini)“ balansą pagal 2009 m. vasario 28 d. duomenis, patvirtinantį, kad įmonė turėjo grynųjų pinigų banke arba rankose – 3,086 JK svarus ir einamieji įsipareigojimai 1,500 JK svarų (34 t., b.l. 105).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-05-20 raštu Nr. (7.22)-D2-6065 informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlieka A. K. mokestinį tyrimą dėl patirtų išlaidų bei gautų oficialių pajamų įvertinimo. Mokestinio tyrimo metu A. K. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimus apie laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2010-12-31 turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti dokumentais. 2011 m. gegužės 5 d. A. K. pateikė dokumentus: paskolos sutartį su B. J., pagal kurią B. J. paskolino 100 000 Lt; Z. R. paskolino 45 000 Lt; ir paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos N. V. paskolino 200 000 Lt; I. V. paskolino 300 000 Lt (II t., b.l. 9-10).

VMI pateikti dokumentai:

2008-12-29 paskolos sutartis (kopija), kurioje užfiksuota, kad B. J. (paskolos davėja) suteikė A. K. (paskolos gavėjui) 100 000 Lt paskolą. Sutartis patvirtinta B. J. ir A. K. parašais. Ant sutarties yra A. K. rankraštinis įrašas, kad sutartis pateikta VMI Klaipėdos skyriui 2011-05-05 (11 t., b.l. 51).

2008-12-28 paskolos sutartis (kopija), kurioje užfiksuota, kad Z. R. (paskolos davėja) suteikė A. K. (paskolos gavėjui) 45 000 Lt paskolą. Sutartis patvirtinta Z. R. ir A. K. parašais. Ant sutarties yra A. K. rankraštinis įrašas, kad sutartis pateikta VMI Klaipėdos skyriui 2011-05-05 (11 t., b.l. 52).

2008-03-25 paprastasis vekselis, kuriame užfiksuota, kad A. K. (skolininkas) besąlygiškai įsipareigoja sumokėti N. V. (kreditorei) 200 000 Lt skolą iki 2013 m. gruodžio 31 d. Sutartis patvirtinta A. K. parašais. Ant vekselio yra A. K. rankraštinis įrašas, kad vekselis pateikta VMI Klaipėdos skyriui 2011-05-05 (11 t., b.l. 53).

2008-02-24 paprastasis vekselis, kuriame užfiksuota, kad A. K. (skolininkas) besąlygiškai įsipareigoja sumokėti I. V. 300 000 Lt skolą iki 2014 m. balandžio 30d. Sutartis patvirtinta A. K. parašais. Ant vekselio yra A. K. rankraštinis įrašas, kad vekselis pateikta VMI Klaipėdos skyriui 2011-05-05 (11 t., b.l. 54).

Kratos protokoluose užfiksuota, kad 2011-10-11 atlikta krata A. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir automobilyje BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (28 t., b.l. 130-131, 132)-133.

2012-06-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas 2012-07-05 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Ruslano Ušinsko nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamųjų B. J. ir Z. R. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir atleisti B. J. ir Z. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (30 t., b.l. 45-46).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. K. 2011 m. pagamino netikrą dokumentą -2008-03-25 paprastąjį vekselį, pagal kurį N. V. tariamai paskolino jam 200 000 Lt, ir 2011-05-05 šį dokumentą panaudojo, pateikdamas mokestinį tyrimą dėl A. K. patirtų išlaidų bei gautų oficialių pajamų įvertinimo atliekantiems Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams. Kaltinamasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme prisipažino, kad iš N. V. niekada pinigų nesiskolino, o 2008-03-25 paprastąjį vekselį surašė 2011 m. pradžioje, siekdamas mokesčių inspekcijoje įrodyti pajamų gavimo šaltinį. Liudytoja N. V. patvirtino, kad pažįsta kaltinamojo A. K. motiną V. K., tačiau nei V. K., nei A. K. pinigų neskolino ir 2008-03-25 paprastojo vekselio iš A. K. negavo. Kaltinamajame akte aprašant šį A. K. pareikštą kaltinimą, nebuvo nurodytas vienos iš alternatyvių veikų – žinomai netikro dokumento panaudojimo - padarymo laikas. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-05-20 raštu Nr. (7.22)-D2-6065 informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlieka A. K. mokestinį tyrimą dėl patirtų išlaidų bei gautų oficialių pajamų įvertinimo. Mokestinio tyrimo metu A. K. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti dokumentais. 2011 m. gegužės 5 d. A. K. pateikė dokumentą - paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį jis įsipareigoja N. V. grąžinti 200 000 Lt skolą (II t., b.l. 9-10). Nustatyta, kad netikrą dokumentą A. K. panaudojo 2011-05-05. Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

A. K., veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir padarinius, pagamino netikrą dokumentą, t. y. sukūrė, atspausdino ir savo parašu patvirtino 2008-03-25 paprastąjį vekselį, taip, patvirtindami melagingus duomenis, kad N. V. paskolino A. K. 200 000 Lt, ir A. K. šį netikrą dokumentą paleido į teisinę apyvartą, 2011 m. gegužės 5 d. pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis A. K. 2011 m. pagamino netikrą dokumentą -2008-02-24 paprastąjį vekselį, pagal kurį I. V. tariamai paskolino jam 300 000 Lt ir 2011-05-05 šį dokumentą panaudojo, pateikdamas mokestinį tyrimą dėl A. K. patirtų išlaidų bei gautų oficialių pajamų įvertinimo atliekantiems Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams. Kaltinamasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme prisipažino, kad iš I. V. niekada pinigų nesiskolino, o 2008-02-24 paprastąjį vekselį surašė 2011 m. pradžioje, siekdamas mokesčių inspekcijoje įrodyti pajamų gavimo šaltinį. Liudytojas I. V. parodė, kad kaltinamojo A. K. nepažįsta, jam pinigų niekada neskolino ir 2008-02-24 paprastojo vekselio iš A. K. negavo. Kaltinamajame akte aprašant šį A. K. pareikštą kaltinimą, nebuvo nurodytas vienos iš alternatyvių veikų – žinomai netikro dokumento panaudojimo- padarymo laikas. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-05-20 raštu Nr. (7.22)-D2-6065 informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlieka A. K. mokestinį tyrimą dėl patirtų išlaidų bei gautų oficialių pajamų įvertinimo. Mokestinio tyrimo metu A. K. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti dokumentais. 2011 m. gegužės 5 d. A. K. pateikė dokumentą - paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį jis įsipareigoja I. V. grąžinti 300 000 Lt skolą (II t., b.l. 9-10). Nustatyta, kad netikrą dokumentą A. K. panaudojo 2011-05-05. Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

A. K., veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir padarinius, pagamino netikrą dokumentą, t. y. sukūrė, atspausdino ir savo parašu patvirtino 2008-02-24 paprastąjį vekselį, taip, patvirtindami melagingus duomenis, kad I. V. paskolino A. K. 300 000 Lt, ir A. K. šį netikrą dokumentą paleido į teisinę apyvartą, 2011 m. gegužės 5 d. pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamieji A. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, o V. K. veikdama bendrininkų grupe ir su B. J., 2012-06-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, 2011 m. gegužės mėn. pagamino netikrą dokumentą -2008-12-29 paskolos sutartį, pagal kurią B. J. tariamai paskolino A. K. 100 000 Lt ir 2011-05-05 A. K. šį dokumentą panaudojo, pateikdamas mokestinį tyrimą dėl A. K. patirtų išlaidų bei gautų oficialių pajamų įvertinimo atliekantiems Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams. Kaltinamasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme prisipažino, kad iš B. J. niekada pinigų nesiskolino, o 2008-12-29 paskolos sutartį 2011 m. gegužės mėn. surašė ir atspausdino V. K.. Šią sutartį A. K. pasirašė, patvirtindamas savo parašu žinomai neteisingą informaciją, kad pinigus 100 000 Lt iš B. J. gavo. Šį žinomai netikrą dokumentą jis pagamino siekdamas mokesčių inspekcijoje įrodyti pajamų gavimo šaltinį ir 2011 m. gegužės mėn. jį pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaltinamoji V. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno ir duodama parodymus teisme, kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. pradžioje jos sūnus A. K. paprašė padėti VMI įrodyti pajamų šaltinį. V. K. atspausdino netikrą dokumentą – 2008-12-29 paskolos sutartį ir paprašė ją pasirašyti savo draugę B. J.. Pinigų iš B. J. nesiskolino. Liudytoja B. J. parodė, kad kaltinamosios V. K. prašymu ji pasirašė V. K. atspausdintą dokumentą – paskolos sutartį, kurioje buvo nurodyti neteisingi duomenys, jog B. J. skolina A. K. pinigus – 100 000 Lt. Faktiškai pinigų ji nei A. K. nei V. K. neskolino. Kaltinamajame akte aprašant šį A. K. pareikštą kaltinimą, nebuvo nurodytas vienos iš alternatyvių veikų – žinomai netikro dokumento panaudojimo- padarymo laikas. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-05-20 raštu Nr. (7.22)-D2-6065 informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlieka A. K. mokestinį tyrimą dėl patirtų išlaidų bei gautų oficialių pajamų įvertinimo. Mokestinio tyrimo metu A. K. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti dokumentais. 2011 m. gegužės 5 d. A. K. pateikė dokumentą – 2008-12-29 paskolos sutartį, pagal kurią jis iš B. J. gavo 100 000 Lt paskolą (II t., b.l. 9-10). Nustatyta, kad netikrą dokumentą A. K. panaudojo 2011-05-05, pateikdamas jį Klaipėdos apskrities VMI. Kaltinamųjų A. K. ir V. K. kaltė įrodyta. Jų veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

A. K. ir V. K., veikdami tyčia, suvokdami savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir padarinius, pagamino netikrą dokumentą, t. y. sukūrė, atspausdino ir A. K. savo parašu patvirtino 2008-12-29 paskolos sutartį, taip, patvirtindami melagingus duomenis, kad B. J. paskolino A. K. 100 000 Lt, ir A. K. šį netikrą dokumentą paleido į teisinę apyvartą, 2011 m. gegužės 5 d. pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kaltinamajame akte, aprašant A. K. ir V. K. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, kad netikrą dokumentą - 2008-12-29 paskolos sutartį- jie pagamino 2011 m. gegužės – birželio mėn. Nustatyta, kad A. K. šią pagamintą netikrą sutartį 2011-05-05 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams, todėl dokumentą sukurti galėjo ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 5 d. Ši kaltinimo faktinė aplinkybė patikslinama, nurodant, kad A. K. ir V. K. netikrą dokumentą pagamino 2011 m. gegužės mėn. Toks faktinės aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamieji A. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, o V. K. veikdama bendrininkų grupe ir su Z. R., 2012-06-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, 2011 m. gegužės mėn. pagamino netikrą dokumentą -2008-12-28 paskolos sutartį, pagal kurią Z. R. tariamai paskolino A. K. 45 000 Lt ir 2011-05-05 A. K. šį dokumentą panaudojo, pateikdamas mokestinį tyrimą dėl A. K. patirtų išlaidų bei gautų oficialių pajamų įvertinimo atliekantiems Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams. Kaltinamasis A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme, prisipažino, kad iš Z. R. niekada pinigų nesiskolino, o 2008-12-28 paskolos sutartį 2011 m. gegužės mėn. surašė ir atspausdino V. K.. Šią sutartį A. K. pasirašė, patvirtindamas savo parašu žinomai neteisingą informaciją, kad iš Z. R. gavo 45 000 Lt paskolą. Šį netikrą dokumentą jis pagamino, siekdamas mokesčių inspekcijoje įrodyti pajamų gavimo šaltinį ir 2011 m. gegužės mėn. jį pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaltinamoji V. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno ir duodama parodymus teisme, kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. pradžioje jos sūnus A. K. paprašė padėti VMI įrodyti pajamų šaltinį. V. K. atspausdino netikrą dokumentą – 2008-12-28 paskolos sutartį ir paprašė ją pasirašyti savo draugę Z. R.. Pinigų iš Z. R. nesiskolino. Liudytoja Z. R. patvirtino, kad kaltinamosios V. K. prašymu ji pasirašė V. K. atspausdintą dokumentą – paskolos sutartį, kurioje buvo nurodyti neteisingi duomenys, jog Z. R. paskolino A. K. pinigus – 45 000 Lt. Faktiškai pinigų ji nei A. K. nei V. K. neskolino. Kaltinamajame akte aprašant šį A. K. pareikštą kaltinimą, nebuvo nurodytas vienos iš alternatyvių veikų – žinomai netikro dokumento panaudojimo- padarymo laikas. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-05-20 raštu Nr. (7.22)-D2-6065 informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlieka A. K. mokestinį tyrimą dėl patirtų išlaidų bei gautų oficialių pajamų įvertinimo. Mokestinio tyrimo metu A. K. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti dokumentais. 2011 m. gegužės 5 d. A. K. pateikė dokumentą – 2008-12-28 paskolos sutartį, pagal kurią jis iš Z. R. gavo 45 000 Lt paskolą (II t., b.l. 9-10). Nustatyta, kad netikrą dokumentą A. K. panaudojo 2011-05-05, pateikdamas jį Klaipėdos apskrities VMI. Kaltinamųjų A. K. ir V. K. kaltė įrodyta. Jų veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

A. K. ir V. K., veikdami tyčia, suvokdami savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir padarinius, pagamino netikrą dokumentą, t. y. sukūrė, atspausdino ir A. K. savo parašu patvirtino 2008-12-28 paskolos sutartį, taip, patvirtindami melagingus duomenis, kad Z. R. paskolino A. K. 45 000 Lt, ir A. K. šį netikrą dokumentą paleido į teisinę apyvartą, 2011 m. gegužės 5 d. pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kaltinamajame akte, aprašant A. K. ir V. K. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, kad netikrą dokumentą - 2008-12-28 paskolos sutartį- jie pagamino 2011 m. gegužės – birželio mėn. Nustatyta, kad A. K. šią netikrą sutartį 2011-05-05 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams, todėl dokumentą sukurti galėjo ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 5 d. Ši kaltinimo faktinė aplinkybė patikslinama, nurodant, kad A. K. ir V. K. netikrą dokumentą pagamino 2011 m. gegužės mėn. Toks faktinės aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamieji A. K. ir L. M., veikdami bendrininkų grupe, 2011- 2012 m. pagamino du netikrus dokumentus: 2009-03-01 paskolos sutartį, pagal kurią užsienio kompanija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. M., tariamai paskolino A. K. 300 000 Eur ir 2010-02-01 paskolos sutartį, pagal kurią užsienio kompanija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. M., tariamai paskolino A. K. 150 000 Eur, ir A. K. 2012-01-05 šį dokumentą panaudojo, pateikdamas ikiteisminį tyrimą atliekantiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams. Kaltinamasis L. M. neprisipažino padaręs šį nusikaltimą ir paaiškino, kad 2009 m. pradžioje advokatas M. U. supažindino L. M. su A. K., kuris ieškojo galimybės pasiskolinti pinigų. L. M. kreipėsi į savo klientą ir buvo savo kliento įpareigotas sudaryti su A. K. paskolos sutartį. Sutartyje nurodytu laiku 2009-03-01 A. K. atvyko į L. M. kontorą ir pasirašė jo parengtą ir atspausdintą sutartį, patvirtindamas, kad pinigus gavo. Po metų, 2010-02-01 A. K. paprašė paskolinti dar pinigų. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo paruošta ir antra paskolos sutartis. A. K. pasirašė sutartyje, patvirtindamas, kad pinigus jis gavo. Kokiu būdu ir kas perdavė paskolos sutartyse nurodytas pinigų sumas A. K., L. M. negali pasakyti, nes šios aplinkybės sudaro profesinę paslaptį. Šiuos kaltinamojo L. M. parodymus paneigia kiti teismo nustatyti ir patikrinti įrodymai. Kaltinamasis A. K. duodamas parodymus teisme prisipažino, kad iš užsienio kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir iš kaltinamojo L. M. niekada pinigų nesiskolino, o 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartis surašė tik dėl to, kad VMI ir FTT galėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius jo pajamas ir išlaidas. Sutartys buvo surašytos ir pasirašytos po to, kai FNTT atliko jo namuose kratą. Abi sutartys buvo surašytos, atspausdintos ir pasirašytos tą pačią dieną. Sutartys surašytos dalyvaujant advokatui M. U., prekybos ir verslo centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje kontoroje. Sutartys buvo pagamintos tam, kad A. K. galėtų VMI ir FNTT pagrįsti savo pajamas. Pasirašęs sutartis ir jose melagingai nurodęs, kad pinigus gavo, A. K. tą pačią dieną pasirašė ir skolos grąžinimo raštelį, tam, kad L. M. ar kompanija „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų pateikti reikalavimo grąžinti pinigus. Iš tiesų jis pinigų nei iš L. M., nei iš kito kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo negavo. Už šių netikrų dokumentų pagaminimą A. K. sumokėjo L. M. sutartą pinigų sumą – 5000 Lt. Liudytojas M. U. patvirtino, kad 2008-2011 metų laikotarpiu, tuo metu turėjo kontorą verslo centre „(duomenys neskelbtini)“, supažindino A. K. su L. M.. Atstovavimo sutarties nei su A. K. nei su L. M. nebuvo sudaręs ir paskolų surašymo procese nedalyvavo.

2011-06-16 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo A. P. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto A. K. praturtėjimo, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnyje (7 t., b.l. 46). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-10-11 buvo atlikta krata A. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir automobilyje BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu rasti ir paimti A. K. pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus. (28 t., b.l. 130-131, 132-133). Kratos metu tyrimui reikšmingų dokumentų nebuvo rasta, tačiau 2012-01-05 A. K. savo iniciatyva Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikė jo išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutarčių tarp A. K. ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ kopijas (29 t. b.l. 21-33). 2012-01-05 dokumentų pateikimo protokole, grafoje „dalyvavusių asmenų pareiškimai“ yra A. K. rankraštinis įrašas: „protokole nurodytų paskolų sutarčių originalų aš neturiu ir nepateiksiu. Šiuos dokumentu gali pateikti L. M.. Pagal šias sutartis pinigus realiai esu gavęs, nurodytomis datomis ir iki šiol paskolų nesu grąžinęs“ (29 t., b.l. 21). 2012-01-09 kaltinamajam L. M. buvo įteiktas ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimas pateikti dokumentus: 2008-02-27 atstovavimo sutarties sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) ir L. M., 2009-03-01, 2010-02-01 paskolos sutarčių sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) ir A. K. originalus. Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole L. M. patvirtino, kad šiuos dokumentus jis turi, bet jų negali pateikti, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 46 straipsniu (29 t. b.l. 36). Vis tik šių dokumentų originalus L. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė ir jie 2012-04-20 buvo apžiūrėti (Dokumentų apžiūros protokolas, 29 t., b.l. 37-38). Dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2012-04-20 buvo apžiūrėti L. M. pagal 2012-01-09 reikalavimą pateikti dokumentai: 2008-02-27 atstovavimo sutarties sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) ir L. M., 2009-03-01, 2010-02-01 paskolos sutarčių sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) ir A. K. originalai. Dokumentai po apžiūros grąžinti L. M. (29 t., b.l. 37-39). 2012-06-19 atlikta krata L. M. naudojamame automobilyje SUBARU BM/BR (LEGACY), v/n (duomenys neskelbtini) rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris HP Pavilion dm3, numeris CNC9432V5V (29 t. b.l. 143-144). 2012-06-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nešiojamąjį kompiuterį HP Pavilion dm3, numeris CNC9432V5V, paimtą 2012-06-19 kratos L. M. naudojamame metu, pasinaudojant Microsoft Windows paieškos priemonėmis, įvedus paieškos raktažodį „K.“, buvo rasti 2 failai: „20100201 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) [LT] [ENG] final.doc“ ir „20090301 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) [LT] [ENG] final.doc“, kurie įrašyti į kompaktinį diską ir atspausdinti kartu atspausdinant failų savybių langų momentines nuotraukas. Failo lango momentinėse nuotraukose užfiksuota, kad failo dokumentas pavadinimu „20100201 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) (LT)“ turinys sukurtas (content created) 2012.01.04, 15:09 val., paskutinį kartą išsaugotas (date last saved) 2012-01-04, 15:35 val.; paskutinį kartą atspausdintas (last printed) 2012.01.04, 14.55 (29 t. b.l. 156); failo dokumentas pavadinimu „20090301 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) (LT)“ turinys sukurtas (content created) 2012.01.04, 15:40 val., paskutinį kartą išsaugotas (date last saved) 2012-01-04, 15:40 val.; paskutinį kartą atspausdintas (last printed) 2012.01.04, 14.55 (29 t. b.l. 157); Kompiuterio apžiūrą atlikęs Liudytojas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriaus tyrėjas D. A. parodė, kad apžiūros metu kompiuteryje buvo surasti du Microsoft Word formato failai, kuriuose paminėtas žodis „K.“. Pagal failo ”20100201 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) [LT] [ENG] finalas.doc“ savybių langą nustatyta, kad minėto failo turinys paskutinį kartą išsaugotas 2012-01-04, 15 val. 35 min., paskutinį kartą atspausdintas tą pačią dieną 14 val. 55 min. Taip pat tame pačiame savybių lange nurodomas bendras failo turinio redagavimo laikas 27 min. Pagal failo „20090301 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) [LT] [ENG] finalas.doc“ savybių langą nustatyta, kad minėto failo turinys paskutinį kartą išsaugotas 2012-01-04, 15 val. 40 min., t.y. praėjus 5 min po pirmo failo išsaugojimo. Failas „20100301 Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) [LT] [ENG] finalas.doc“ paskutinį kartą atspausdintas tą pačią dieną 14 val. 55 min. Datos ir laiko, nurodyto eilutėje „Content created“ vartotojas keisti negali. Šie duomenys užfiksuojami tada, kai vartotojas sukuria arba išsaugo failą su esamu pavadinimu (programos Microsoft Word komanda „Save As“). Po to failo turinys dar gali būti keičiamas ir išsaugomas tuo pačiu pavadinimu (programos Microsoft Word komanda „Save“). Minėti pasikeitimai, ir paskutinis failo turinio pakeitimo išsaugojimas fiksuojami eilutėje „Date last saved“. Elutėje „Last printed“ išsaugomi duomenys, kada failo turinys buvo paskutinį kartą atspausdintas. Eilutėse „Content created“, „Date last saved“, Last printed“ saugomų duomenų vartotojas pats keisti negali, jie į failo metaduomenis įrašomi automatiškai, atliekant veiksmus su programa „Microsoft Word“. Programa „Microsoft Word“ tame pačiame kataloge kaip ir failo originalas sukuria pagalbinį laikiną failą, kuriame ir patalpinamas apdorojamas tekstas. Baigus teksto redagavimą, laikinas failas uždaromas, turinys įkeliamas į apdorojamą tekstą, o laikinas failas ištrinamas. Visi šie duomenys patvirtina, kad paskolų sutartys buvo pagamintos ne jose nurodytu laiku: 2009-02-01 ir 2010-03-01, o ne anksčiau kaip 2011 m. spalio 11 d. ir ne vėliau kaip 2012 m. sausio 4 d.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba EUROPOL 2012-05-11 raštu Nr. FM/03433/040/LT/12 pateikė informaciją, gautą EUROPOL-o bendrovė registruotu bendrovės pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota 2008-02-27 Jungtinėje Karalystėje, įmonių rūmuose, (duomenys neskelbtini). 2010-10-12 bendrovė likviduota. Bendrovės tipas: ribotos atsakomybės bendrija, verslo pobūdis nenurodytas. Paskutinė buhalterinė ataskaita parengta iki 2009-02-28; o paskutinės apyvartos (total exemption full) data 2009-02-27 (29 t., b.l. 56-57). Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2009 m. liepos mėnesį kompanija „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė V. G. civilinį ieškinį, todėl V. G. atstovė advokatė S. B. civilinės bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingas institucijas, prašydama pateikti informaciją apie kompaniją „(duomenys neskelbtini)“. Kompanija „Jordans“ pateikė jiems įmonės „(duomenys neskelbtini)“ paieškos ataskaitą. Pagal šią ataskaitą bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota 2010 m. Turto balanso už 2009 m. įmonė JK institucijoms nėra pateikusi. Liudytojas V. G. teismui pateikė dokumentus, gautus iš JK įmonių registro apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. JK įregistruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ narių ataskaitą už finansinį laikotarpį nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. vasario 28 d.. Šiame dokumente užfiksuota, kad įmonė einamuoju finansiniu laikotarpiu veikė kaip patikėtina ir gavo ko misinį atlygį (34t., b.l.101-103); taip pat JK registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pelno ir nuostolių ataskaitą už laikotarpį, pasibaigusį 2009 m. vasario 28 d., patvirtinančią, kad bendrovė gavo pajamų : 2,786 JK svarus ir patyrė išlaidų susijusių su darbu: 1500 DB svarų (šiame skaičiuje biuro išlaidos 300 JK svarų, vadovo atlyginimas 700 DB svarų ir mokesčiai už profesines paslaugas 500 svarų). Veiklos pelnas – 1,286 svarai, visas ataskaitinio laikotarpio pelnas ir nepaskirstytas pelnas 1,286 JK svarai (34 t., b.l. 101,107); JK įmonės „(duomenys neskelbtini)“ balansą pagal 2009 m. vasario 28 d. duomenis, patvirtinantį, kad įmonė turėjo grynųjų pinigų banke arba rankose – 3,086 JK svarus ir einamieji įsipareigojimai 1,500 DB svarų (34 t., b.l. 105).

Šie bylos duomenys patvirtina, kad sutarčių pagaminimo metu ( ne anksčiau kaip 2011 m. spalio 11 d. ir ne vėliau kaip 2012 m. sausio 4 d.) L. M. atstovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota iš išregistruota iš JK įmonių registro, o sutartyse nurodytomis datomis 2009-02-01 ir 2010-03-01 nebuvo pajėgi suteikti A. K. sutartyse nurodyto dydžio paskolas: 300 000 Eur ir 150 000 Eur, nes 2009-02-28 bendrovė pateikė paskutinę (pilno atsiskaitymo) ataskaitą, kurioje deklaruotas 1286 JK svarų veiklos pelnas, 3086 JK svarų turtas (grynieji pinigai), o nuo šio laikotarpio iki pat likvidavimo dienos 2010-10-12 apyvartos neturėjo, turto ir pajamų ataskaitų neteikė. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo A. K. teismui pateiktame dokumente – kvite užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. G. patvirtina gavęs iš A. K. pinigus – 450 000 Eur, tačiau dokumente nėra pinigų grąžinimo datos. Dokumente esantis S. G. parašas atspaustas antspaudo kliše (35 t., b.l. 177).

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

L. M. ir A. K. veikdami tyčia, suvokdami savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir padarinius, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011 m. spalio 11 d. ir ne vėliau kaip 2012 m. sausio 4 d., pagamino netikrus dokumentus, t. y. sukūrė, atspausdino ir savo parašu patvirtino 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartis, taip, patvirtindami melagingus duomenis, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. M., paskolino A. K. 450 000 Eur, ir A. K. šiuos netikrus dokumentus įtvirtino teisinėje apyvartoje, 2012 m. sausio 5 d. pateikdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Kaltinamųjų L. M. ir A. K. kaltė įrodyta, jų veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Neteisėtas praturtėjimas

(BK 189¹ straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašinėjo jų neskaitęs. Jokių savo asmeninių pinigų įnašų į įmones nedarė, pinigų šioms įmonėms neskolino, galėjo pasirašyti tik dokumentus, pagrindžiančius cirkuliuojančias įmonėje lėšas, tam, kad sutaptų apskaitos duomenys. Iš įmonių pinigų ar paskolų negavo, sutartis pasirašė atgalinėmis datomis tam, kad pagrįstų išlaidas. Visa tai darė tik dėl to, kad sutaptų pajamų ir išlaidų duomenys buhalterinėje apskaitoje.

Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija 2011-05-20 raštu Nr. (7.22)-D2-6065 informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad Klaipėdos AVMI atlieka V. K. ir A. K. mokestinį tyrimą dėl patirtų išlaidų bei gautų oficialių pajamų įvertinimo. Mokestinio tyrimo metu mokesčių mokėtojams buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. Mokesčių mokėtojas A. K. pateiktame paaiškinime apie turto įsigijimo pajamų gavimo šaltinius laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2010-12-31 pateikė 9 grynųjų pinigų paskolų sutartis, 3 paprastuosius vekselius apie grynųjų pinigų gavimą, 2 kasos išlaidų orderius, iš viso pateikė dokumentų, patvirtinančių 2487000 Lt pajamas (11 t. b.l. 9-70).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje 2012-02-13 Nr. A7-33 nurodyta, kad tyrimo laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 kaltinamojo A. K. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. Finansinio tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad A. K. 2008 metais patyrė išlaidų grynais pinigais kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo 52499,25 Lt, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo 201807,51 Lt, grąžino paskolų fiziniams asmenims 255000 Lt, patyrė piniginių lėšų išlaidų banko sąskaitose 477738,92 Lt, vartojimo išlaidų 16761,60 Lt, iš viso 1003807,28 Lt.

Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad A. K. pajamas sudarė darbo užmokestis 8622,81 Lt, paskolos iš fizinių asmenų 340000 Lt, pajamos banko sąskaitose 147764,56 Lt, pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)" kaip atskaitingam asmeniui 2634,33 Lt, pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)" kaip atskaitingam asmeniui 468,12 Lt, iš viso pajamų 499489,82 Lt. A. K. tiriamuoju laikotarpiu gyveno santuokoje (iki 2011-01-11) su Ž. K., todėl patirtas pajamas padalinus po lygiai, A. K. pajamos už baldų pardavimą 2008 metais mažinamos 1745,30 Lt (1/2 3490,60 Lt). A. K. 2008 metais patirtoms išlaidoms 506062,76 Lt (1003807,28 Lt -499489,82 Lt + 1745,30 Lt) padengti panaudojo pajamas iš nenustatytų pajamų šaltinių. 2009 m. A. K. patyrė išlaidų grynais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atskaitingas asmuo 522068,06 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atskaitingas asmuo 292264,86 Lt, grąžino paskolų fiziniams asmenims 495000 Lt, patyrė piniginių lėšų išlaidų banko sąskaitose 78837,36 Lt, vartojimo išlaidų 14499 Lt, iš viso 1402669,28 Lt. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad pajamas sudarė darbo užmokestis 10015,94 Lt, paskolos iš fizinių asmenų 515000 Lt, pajamos banko sąskaitose 42907,97 Lt, pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)" kaip atskaitingam asmeniui 12139,16 Lt, pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)" kaip grąžinti įnašai 41500 Lt, pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)" kaip grąžinti įnašai 10000 Lt, iš viso pajamų 631563,07 Lt. A. K. 2009 metais patirtoms išlaidoms 771106,21 Lt (1402669,28 Lt -631563,07 Lt) padengti panaudojo pajamas iš nenustatytų pajamų šaltinių. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-11 A. K. patyrė išlaidų grynais pinigais kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" atskaitingas asmuo ūkinėms reikmėms 59057,82 Lt, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" atskaitingas asmuo ūkinėms reikmėms 76957,10 Lt, grąžino paskolų fiziniams asmenims 1178000 Lt, patyrė piniginių lėšų išlaidų banko sąskaitose 124049,07 Lt , vartojimo išlaidų 13499,94 Lt, iš viso 1451563,93 Lt.

Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad pajamas sudarė darbo užmokestis grynais pinigais 11933,26 Lt, paskola iš juridinio asmens 300000 Lt, pajamos banko sąskaitose 88787,13 Lt, pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)", kaip atskaitingam asmeniui 5788,74 Lt, pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)" kaip atskaitingam asmeniui 1963,34 Lt, pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atskaitingam asmeniui 212574,69 Lt, iš viso pajamų 621047,16 Lt. A. K. tiriamuoju laikotarpiu gyveno santuokoje (iki 2011-01-11) su Ž. K., todėl specialistas vertino, kad A. K. už vertybinių popierių pardavimą gavo 42805,45 Lt (¹A 85610,90 Lt sumos). A. K. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-11 patirtoms išlaidoms 873321,82 Lt (1451563,93 Lt - 621047,16 Lt + 42805,05 Lt) padengti panaudojo pajamas iš nenustatytų pajamų šaltinių. Laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2010-12-31 A. K. patyrė 767,04 Lt vartojimo išlaidų. Pajamų nenustatyta.

A. K. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-11 patirtoms išlaidoms 2151257,83 Lt [506062,76 Lt (2008 metais) + 771106,21 Lt (2009 metai) + 874088,86 Lt (2010 metai)] padengti panaudojo pajamas iš nenustatytų pajamų šaltinių.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" suvestinio registro „Bandomasis balansas" sąskaitos 24351 „Atskaitingi asmenys A. K." duomenis A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)" 2010-12-31 skolinga 1158167,56 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)" - 299026,13 Lt, iš viso 1457193,69 Lt.

A. K. laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2010-12-31 t. y. po 2010-12-11 padarė namų ūkio vartojimo išlaidų pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuojamus ir skelbiamus namų ūkio vartojimo išlaidų rodiklius už 767,04 Lt [511,36 Lt (A. K.) + 255,68 Lt (sūnaus M. K.)], kurių nepagrindę pajamų gavimo šaltiniais. Pajamų nenustatyta.

Pagal VĮ „Regitra" ir VĮ „Registrų centras" duomenis A. K. vardu registruoto kilnojamo ir nekilnojamo turto 2010-12-31 nėra, 2008 - 2010 m. kilnojamo ir nekilnojamo turto neįsigijo ir nepardavė.

A. K. 2010-12-31 skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)" - 1158167,56 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)" - 299026,13 Lt (išleisti bendrovių ūkinėms reikmėms), iš viso 1457193,69Lt.

(24 t., b.l. 91-115).

Lietuvos teismo ekspertizės akte 2014-10-10 Nr. 11-566(14) konstatuota, kad A. K. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 pajamos sudarė 2 987 106,2 Lt, o išlaidos 3 716 987,22 Lt (35 t., b.l. 155).

Kaltinamasis A. K. išteisinamas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje sudėties.

BK 189¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Pastaboje prie šio straipsnio nustatyta, kad pagal 189¹ straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik asmenys, kurie Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnyje nustatytus požymius atitinkantį turtą turi po šio įstatymo (Nr. XI-1199) įsigaliojimo.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad iki 2010 m. gruodžio 31 d., kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas ir atskaitingas asmuo, šiai įmonei buvo paskolinęs ir neatgavęs 1158167,56 Lt, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir atskaitingas asmuo, šiai įmonei buvo paskolinęs ir neatgavęs 299026,13 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinęs ir neatgavęs 828000 Lt. Tokiu būdu A. K. turėjo 2285193,69 Lt vertės turto (paskolintų piniginių lėšų) žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

A. K. turtas (paskolintos piniginės lėšos) buvo apskaičiuotas Valstybinei mokesčių inspekcijai atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą ir fizinio asmens A. K. pajamų ir išlaidų finansinį tyrimą. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje 2012-02-13 Nr. A7-33 konstatuota, kad tyrimo laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 A. K. nekilnojamojo ar kito privalomo registruoti turto nebuvo įsigijęs, tačiau šiuo laikotarpiu įvairioms įmonėms suteikė 2151257,83 Lt [506062,76 Lt (2008 metais) + 771106,21 Lt (2009 metai) + 874088,86 Lt (2010 metai)] paskolų ir šioms išlaidoms pagrįsti pajamų šaltinių nebuvo nustatyta (24 t., b.l.15-106, 112-115). Lietuvos teismo ekspertizės akte 2014-10-10 Nr. 11-566(14) nustatė, kad A. K. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 pajamos sudarė 2 987 106,2 Lt, o išlaidos 3 716 987,22 Lt, todėl pajamų šaltiniais nepagrįstas išlaidas sumažino iki 729881 Lt (35 t., b.l. 155). Ši išlaidų suma viršija BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytą 500 MGL dydį, tačiau baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189¹ straipsnį nepakanka nustatyti didesnės kaip 500 MGL vertės turto turėjimą. Reikia nustatyti, kad turtas įgytas neteisėtai. Įstatymas nereikalauja nustatyti turto įgijimo šaltinių. Išvadai apie turto įgijimo neteisėtumą tiesiog pakanka, kad asmuo negali pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumo. Teisėtai įgytas turtas – tai turtas, įgytas iš darbo ar kitų su darbu ar verslu susijusių pajamų, dovanojimo, paveldėjimo, loterijų, dividendų gavimo ir pan. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir išlaidas už visą darbinės veiklos laikotarpį. Šios kategorijos bylose svarbi yra specialisto išvada. Tačiau jos vertinimui didelę reikšmę turi ta aplinkybė, ar specialistui pateikiama visa dokumentais patvirtinta medžiaga apie asmens gyvenimo pajamas bei civilinius sandorius. Svarbu pažymėti, kad iki įstatymo dėl BK 189¹ straipsnio priėmimo nebuvo baudžiamosios atsakomybės už turto, kurio įgijimo ir turėjimo asmuo negali pagrįsti dokumentais, turėjimą. Tokia veika nebuvo nusikalstama veika, todėl fizinis asmuo iki įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę, priėmimo galėjo nesaugoti bylai reikšmingų dokumentų, ar sudarydamas sandorius nesilaikyti įstatymo nustatytos sandorio formos. Nusikaltimo sudėties buvimas šios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių.

A. K., pripažindamas savo kaltę kitų 11 nusikaltimų padaryme, viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę dėl neteisėto praturtėjimo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jis pasirašė paskolų sutartis ir buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos pajamų orderius), norėdamas sureguliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų ir išlaidų buhalterinį balansą, tačiau faktiškai jokių paskolų šioms įmonėms nesuteikė, grynųjų pinigų į įmonės kasą neįnešė. Įmonėse „cirkuliavo“ iš šokėjų ir masažo paslaugų gautos, tačiau kasose neapskaitytos lėšos. 2010-11-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, 2011-05-13 sprendimu patvirtintas bankrutuojančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas, A. K. finansinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei sudaro tik 1866,96 Lt neišmokėto darbo užmokesčio; 2012-02-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013-05-15 sprendimu patvirtintas kreditorių sąrašas, į kurį A. K. finansiniai reikalavimai iš viso neįtraukti. Šie procesiniai dokumentai patvirtina A. K. parodymus, jog faktiškai paskolos įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos nebuvo, todėl A. K. nebuvo faktinio pagrindo kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl finansinio reikalavimo įtraukimo į bankrutuojančių įmonių kreditorių sąrašą. Teismui kartu su baudžiamąja byla buvo pateiktas segtuvas su 2011-12-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais: 2010-09-11 paskolos sutartis su A. K., 2010-07-21 KPO 00041, patvirtinantis, kad pagal paskolos sutartį iš A. K. priimti pinigai 124000 Lt; 2010-09-01 KPO Nr. 00002, patvirtinantis, kad pagal paskolos sutartį iš A. K. priimti pinigai 510 000 Lt; 2010-10-01 KPO Nr. 00005, patvirtinantis, kad pagal paskolos sutartį iš A. K. priimti pinigai 194000 Lt; taip pat kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą A. K. grąžino: 2011-04-08 KIO Nr. 039 – 73 900 Lt; 2011-04-08 KIO Nr. 041 – 73 900 Lt; 2011-04-22 KIO Nr. 042 – 73 900 Lt; 2011-04-29 KIO Nr. 043 – 73 900 Lt; 2011-05-06 KIO Nr. 044 – 73 900 Lt; 2011-05-13 KIO Nr. 045 – 73 900 Lt; 2011-05-20 KIO Nr. 046 – 73 900 Lt ir 2011-05-27 KIO Nr. 047 – 73 900 Lt.

Pažymėtina ir tai, jog A. K. pripažintas kaltu dėl to paties laikotarpio apgaulingo UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo, bei 59299 Lt gautų pinigų panaudojimo be apskaitos, bei apgaulingo buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo ir „(duomenys neskelbtini)“ 146056,40 Lt pinigų panaudojimo be apskaitos ir dokumentų klastojimo. Taigi, nenustačius, jog A. K. bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų paskolino kaltinamajame akte nurodyto dydžio pinigų sumas (nepaneigta kaltinamojo A. K. versija, jog į paskolos sutartis ir kasos dokumentus buvo įrašyti neteisingi duomenis apie šiuos sandorius), t. y., nenustačius, jog jis faktiškai 2010 m. gruodžio 31 d. turėjo turto, kuris galėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nėra nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, pagrindinio sudėties požymio - dalyko.

Prokuroras kaltinamajame akte formuodamas A. K. pagal BK 189¹ straipsnį pareikštą kaltinimą, remiasi tik Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada 2012-02-13 Nr. A7-33, jog tyrimo laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 A. K. turėjo 2151257,83 Lt išlaidų, kurioms pagrįsti pajamų šaltinių nenustatyta (24 t., b.l.15-106, 112-115). Lietuvos teismo ekspertizės akte 2014-10-10 Nr. 11-566(14) ekspertas tuo pačiu laikotarpiu A. K. pajamų šaltiniais nepagrįstas išlaidas sumažino iki 729881 Lt (35 t., b.l. 155). Šie skaičiai yra tik tikėtini, nes specialistas ir ekspertas savo išvadose pateikė duomenys apie A. K. pajamas tik nuo 2008 m. sausio 1 d. Kadangi kasatorius gimęs 1981 m., tai 2008 m. jam jau buvo 27 metai. Taigi jis iki to laiko jau daug metų dirbo, tačiau byloje nėra duomenų nei apie kasatoriaus darbovietes, nei apie atlyginimą iki 2008 m.

Nesant duomenų apie kaltinamojo A. K. ir jo žmonos darbovietes nuo darbinės veiklos pradžios ir jų atlyginimą, bei pajamas už laikotarpį iki 2008 m. ir specialisto išvada ir ekspertizės akto teiginiai apie A. K. nepagrįstas dokumentais pajamas yra tikėtino pobūdžio. O tai gali turėti įtakos teismo nustatytam neteisėtai turimo turto dydžiui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

Atsižvelgiant į išsamios informacijos apie kaltinamojo A. K. pajamas ir išlaidas trūkumą ir dėl to specialisto išvadų tikėtiną pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog kaltinamasis faktiškai patyrė specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodyto dydžio išlaidas, t. y., nenustatytas nusikalstamos veikos dalykas – nusikalstamu būdu įgytas turtas, teismas sprendžia, kad negalima daryti neginčijamos išvados, jog kaltinamasis A. K. nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL vertės turtą, nepagrįstą teisėtomis pajamomis. Jis išteisinamas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, požymių.

Bausmių skyrimas

Kaltinamasis A. K. padarė tris apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir aštuonis nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimų padarymo metu jis nebuvo teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau 2013 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 202 straipsnio 2 dalyje, BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu. A. K. nusikaltimų padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju (30 t., b.l. 131). Kaltinamasis kartu su sutuoktine R. K. augina du mažamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini), vienas vaikas yra neįgalus. Jo sutuoktinė nuosprendžio priėmimo metu laukiasi trečio vaiko.

Nors A. K. bylos nagrinėjimo teisme metu iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (neprisipažino kaltu dėl neteisėto praturtėjimo, dėl kurio jis išteisintas), tačiau davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines nusikaltimų aplinkybes ir bendrininkus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių ir nuoširdžiai gailisi. Jis nusikalstamais veiksmais civiliniams ieškovas VSDFV ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytos žalos, ar bent jos dalies neatlygino, tačiau pareikštus ieškinius iš dalies pripažįsta. A. K. gera valia aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamų veikų aplinkybes. Šios aplinkybės lengvina kaltinamojo A. K. atsakomybę už visas nusikalstamas veikas (BK 59 str.1 d. 2 p.3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje jis padarė bendrininkų grupe su kaltinamaisiais L. M. ir V. K. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam A. K. už kiekvieną nusikaltimą skiriamos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, ir 220 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos arešto bausmės, mažesnės, nei numatyti šių bausmės vidurkiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos, bausmes iš dalies sudedant.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įkaitomas kaltinamojo A. K. laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. spalio 11 d., 10.55 val., iki 2011 m. spalio 12 d., 11.27 val. (dvi dienos) išbūtas laikas (30 t., b.l. 99,128).

Kaltinamojo A. K. asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, A. K. prarastų galimybę dirbti ir aprūpinti save ir savo šeimą, dalyvauti vaikų auklėjime, t. y. būtų pažeisti jo socialiniai santykiai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, kaltinamajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. K. įpareigojamas dirbti (tęsti darbą), devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos (30 t., b.l. 125,127).

Kaltinamojo sutuoktinė R. K. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojai –sutuoktinei R. K. .

BK 40 straipsnyje numatyta asmens, padariusio nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybė tik esant šio straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų visumai, t.y.: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. K. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau 2013 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 207 straipsnio 2 dalyje, pagal laidavimą, o 2015 m. kovo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį (nuosprendis nėra įsiteisėjęs). A. K. teisiamas už 11 nusikaltimų, padarymą. Šios veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės. Iki nuosprendžio priėmimo momento kaltinamasis nėra atlyginęs nusikalstama veika civiliniams ieškovams VSDFV Klaipėdos skyriui ir Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai padarytos turtinės žalos ir net nėra pradėjęs to daryti. Jis nei raštu nei žodžiu neįsipareigojo ateityje, po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atlyginti civiliniams ieškovams padarytą žalą. A. K. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad civilinius ieškinius pripažįsta tik iš dalies, nes juose apskaičiuotas žalos dydis yra aiškiai per didelis Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad A. K. savanoriškai, o ne įpareigotas teismo nuosprendžiu, ateityje atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, ar, kad jo nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio ir jis ateityje nenusikals. Kaltinamasis A. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių visumos.

Kaltinamasis L. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau jis nebuvo teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. L. M. nusikaltimo padarymo metu dirbo advokato padėjėju, nuosprendžio priėmimo metu vykdo individualią veiklą. Nuo nusikaltimo praėjo daugiau nei treji metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė.

Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo L. M. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su kaltinamuoju A. K.. Abu kaltinamieji buvo šio nusikaltimo bendravykdytojai, nusikaltimo sudėtis realizuota kiekvienam iš kaltinamųjų atlikus dali nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmų (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, L. M. skiriama BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė –bauda, mažesnė, nei to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamajam L. M. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (30 t., b.l. 88-89).

Kaltinamoji V. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau ji nebuvo teista, ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. V. K. nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu dirba (duomenys neskelbtini) dėstytoja, aktyviai dalyvauja Klaipėdos miesto visuomeninėje veikloje. Darbdavio (duomenys neskelbtini) direktorės V. N. kaltinamoji charakterizuojama kaip kruopšti, sąžininga, jautri, nestokojanti humoro jausmo. V. K. iniciatyva buvo įkurtas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos skyrius, vienijantis šeimas, auginančius vaikus su negalia (33 t., b.l. 99). Nuo nusikaltimo praėjo daugiau nei ketveri metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė.

Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios V. K. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltu prisipažino, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių, ir nuoširdžiai gailisi. Laiduotoja R. D. P. prašo atleisti kaltinamąją V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (33 t., b.l. 100). Laiduotoja nurodo, kad kaltinamoji V. K. yra ilgametė jos šeimos draugė, įvairių visuomeninių projektų ir iniciatyvų bendraautorė. R. D. P. patvirtina, kad žino kuo V. K. yra kaltinama. Kaltinamąją charakterizuoja, kaip nuoširdžią, patikimą, nelinkusią nusikalsti moterį. R. D. P. dirba (duomenys neskelbtini) dailės centre „(duomenys neskelbtini)“, direktore, įgyvendina įvairius tarptautinius meno projektus:, rengia parodas Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Laiduotoja (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. J. L. charakterizuojama kaip komunikabili, draugiška, sąžininga, aktyviai dalyvaujanti Klaipėdos miesto kultūriniame gyvenime, darbuotoja (33 t., b.l. 114). R. D. P. nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 33 t., b.l. 113). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad R. D. P. gali kaltinamajai V. K. daryti teigiamą įtaką ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgdamas į kaltinamosios, V. K., jos gynėjo advokato R. Jakšto ir laiduotojos R. D. P. prašymus, į kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, į laiduotojos asmenines savybes, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamąją V. K. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje. Kaltinamoji V. K. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukiama. Kaltinamoji perduodama laiduotojos R. D. P. atsakomybėn.

Civiliniai ieškiniai

Civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civiliniams atsakovams A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nusikaltimais, numatytais BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, valstybei padarytą 173335,04 Lt turtinę žalą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 88551,10 Lt turtinę žalą, UAB “ (duomenys neskelbtini)“ padarytą 57314,07 Lt turtinę žalą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 27469,87 Lt turtinę žalą (30 t., b.l. 183-186). 2012 m. liepos 25 d. Klaipėdos apygardos prokuroro A. G. nutarimu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiliniu ieškovu tik dėl 111547,9 Lt turtinės žalos atlyginimo (30 t., b.l. 191). Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas patikslino savo civilinį ieškinį ir reikalauja priteisti iš kaltinamojo A. K. 68555,02 Eur (236706,79 Lt) turtinę žalą Civilinis ieškovas nurodo, kad dėl kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 28493,48 Eur (98382,29 Lt) mokesčių; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 28864,50 Eur (99663,35 Lt) mokesčių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 11197,04 Eur (38661,15 Lt) mokesčių (36 t., b.l. 104-106).

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

P. C. kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Atlyginama tik ta žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su nusikalstama veika.

Civiliniu ieškiniu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtus mokesčius ir įmokas: 4916,12 Eur (16974,38 Lt) gyventojo pajamų mokesčio, 4420,47 Eur (15263 Lt) pelno mokesčio, 1982,92 Eur (6844 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 17133,03 Eur (59156, 95 Lt) PVM ir 40,92 Eur (141,3 Lt) įmokų į garantinį fondą.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kaltinamasis A. K. organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir jo panaudojimą. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 4916,12 Eur (16974,38 Lt) gyventojo pajamų mokesčio, 4420,47 Eur 15263 Lt pelno mokesčio, 1982,92 Eur (6844 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo. Kaltinamasis A. K. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, dėl 11319,51 Eur mokesčių ir įmokų (4916,12 Eur gyventojo pajamų mokesčio, 4420,47 Eur pelno mokesčio ir 1982,92 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų) sumokėjimo vengimo. Tarp šios Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytos turtinės žalos A. K. nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 11319,51 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas.

A. K. nebuvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl 17133,03 Eur (59156, 95 Lt) PVM ir 40,92 Eur (141,3 Lt) įmokų į garantinį fondą sumokėjimo išvengimo, šių mokesčių sumokėjimo teisingumo ir savalaikiškumo aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nebuvo tiriamos. Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio dalies dėl 17173,95 Eur turtinės žalos atsiradimas nesusijęs su šioje byloje tiriamomis A. K. nusikalstamomis veikomis ir viršija jam pareikšto kaltinimo ribas, todėl paliekamas nenagrinėtu.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPk 113 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kylą klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). CPK normos, reglamentuojančios civilinio atsakovo pakeitimo klausimus, netaikomos, nes BPK 45 straipsnyje numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Taigi, nors civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltinamojo A. K. atlyginti turtinę žalą, teismo protokoline nutartimi civiliniu atsakovu į procesą buvo įtraukta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo nutarties pripažinti įmonę civiliniu atsakovu priėmimo, civilinis atsakovas įgijo BPK 111 straipsnio 1 dalyje numatytas teises. Pranešimas apie UAB „Takona“ įtraukimą į baudžiamąjį procesą civiliniu atsakovu įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvei(35 t., b.l. 17).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalį, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę subsidiariai. To paties kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinta civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai. Kaltinamasis A. K. nusikaltimų padarymo metu buvo juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis – direktorius. Žala valstybei atsirado dėl kaltinamojo nesąžiningų veiksmų – apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo. Dėl to valstybė patyrė 11319,51 Eur turtinę žalą. Juridinio asmens vienasmenio vadovo – A. K. nusikalstami veiksmai lėmė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimą įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą, todėl kaltinamasis A. K. atsako prieš trečiuosius asmenis (civilinius ieškovus) pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai (CK 2.45 straipsnis ir 2.50 straipsnis). Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys 11319,51 Eur turtinei žalai atlyginti priteisiamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo A. K. subsidiariai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl 17173,95 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Civiliniu ieškiniu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtus mokesčius ir įmokas: 10120,69 Eur (34944,74 Lt) PVM, 14930,38 Eur (51551,63 Lt) gyventojo pajamų mokesčio, 3712,76 Eur (12819,44 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, ir 100,65 Eur (347,54 Lt) įmokų į garantinį fondą.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kaltinamasis A. K. organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir jo panaudojimą. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 10120,69 Eur (34944,74 Lt) PVM ir 14930,38 Eur (51551,63 Lt) gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo. Kaltinamasis A. K. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, dėl 25051,07 Eur (10120,69 Eur PVM + 14930,38 Eur gyventojo pajamų mokesčio) sumokėjimo vengimo. Tarp šios Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytos turtinės žalos A. K. nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 25051,07 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas.

A. K. nebuvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl 3712,76 Eur (12819,44 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, ir 100,65 Eur (347,54 Lt) įmokų į garantinį fondą sumokėjimo išvengimo, šių mokesčių sumokėjimo teisingumo ir savalaikiškumo aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nebuvo tiriamos. Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio dalies dėl 3813,41 Eur turtinės žalos atsiradimas nesusijęs su šioje byloje tiriamomis A. K. nusikalstamomis veikomis ir viršija jam pareikšto kaltinimo ribas, todėl paliekamas nenagrinėtu.

2012 m. sausio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė. 2012 m. birželio 26 d. ši įmonė likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro (34 tomas, b.l.153). Teismo patvirtintame galutiniame nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąraše ši žala neįtraukta. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys 25051,07 Eur turtinei žalai atlyginti priteisiamas kaltinamojo A. K.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl 3813,41 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Civiliniu ieškiniu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtus mokesčius ir įmokas 11197,04 Eur (38661,15 Lt): 3091,4 Eur (10674 Lt) PVM, 7047,35 Eur (24333,12 Lt) gyventojo pajamų mokesčio, 1012,54 Eur (3496,12 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, ir 45,73 Eur (157,91 Lt) įmokų į garantinį fondą.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kaltinamasis A. K. organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir jo panaudojimą. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 3091,4 Eur (10674 Lt) PVM ir 7047,35 Eur (24333,12 Lt) gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo. Kaltinamasis A. K. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, dėl 10138,75 Eur (3091,4 Eur PVM + 7047,35 Eur) sumokėjimo vengimo. Tarp šios Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytos turtinės žalos A. K. nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 10138,75 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas.

A. K. nebuvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl 1012,54 Eur (3496,12 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, ir 45,73 Eur (157,91 Lt) įmokų į garantinį fondą sumokėjimo išvengimo, šių mokesčių sumokėjimo teisingumo ir savalaikiškumo aplinkybės teisiamojo posėdžio metu iš viso nebuvo tiriamos. Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio dalies dėl 1058,27 Eur turtinės žalos atsiradimas nesusijęs su šioje byloje tiriamomis A. K. nusikalstamomis veikomis ir viršija jam pareikšto kaltinimo ribas, todėl paliekamas nenagrinėtu.

2013 m. kovo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė. 2013 m. balandžio 22 d. ši įmonė likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro (34 tomas, b.l. 151). Teismo patvirtintame galutiniame nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąraše ši žala neįtraukta. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys 10138,75 Eur turtinei žalai atlyginti priteisiamas kaltinamojo A. K.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl 1058,27 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė kaltinamajam A. K. civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti nusikaltimais, numatytais BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, valstybinio socialinio biudžeto fondo valdybai padarytą 179853,11 Lt turtinę žalą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų 38431,38 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų 98381,53 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų 43040,2 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (30 t., b.l. 162-163).

Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas patikslino savo civilinį ieškinį ir reikalauja priteisti iš kaltinamojo A. K. 62176,27 Eur turtinę žalą. Civilinis ieškovas nurodo, kad dėl kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 13891,49 Eur (47964,54 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 33144,65 Eur (114 441,85 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 15140,13 Eur (52 275,83 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų (36 t., b.l. 100-103).

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Civiliniu ieškiniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtas 13891,49 Eur (47964,54 Lt) valstybinio socialinio draudimo.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kaltinamasis A. K. organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė neteisingus duomenis apie įmonės apdraustuosius asmenis ir jų pajamas, išmokėtą darbo užmokestį. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 13891,49 Eur (47964,54 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Kaltinamasis A. K. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, dėl 13891,49 Eur (47964,54 Lt) valstybinio socialinio draudimo sumokėjimo vengimo. Tarp šios civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos A. K. nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys.

Nors civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltinamojo A. K. atlyginti turtinę žalą, teismo protokoline nutartimi civiliniu atsakovu į procesą buvo įtraukta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo nutarties pripažinti įmonę civiliniu atsakovu priėmimo, civilinis atsakovas įgijo BPK 111 straipsnio 1 dalyje numatytas teises. Pranešimas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimą į baudžiamąjį procesą civiliniu atsakovu įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvei (35 t., b.l. 17).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalį, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę subsidiariai. To paties kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinta civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai. Kaltinamasis A. K. nusikaltimų padarymo metu buvo juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis – direktorius. Žala valstybei atsirado dėl kaltinamojo nesąžiningų veiksmų – apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo. Dėl to VSDFV patyrė 13891,49 Eur turtinę žalą. Juridinio asmens vienasmenio vadovo – A. K. nusikalstami veiksmai lėmė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimą įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą, todėl kaltinamasis A. K. atsako prieš trečiuosius asmenis (civilinius ieškovus) pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai (CK 2.45 straipsnis ir 2.50 straipsnis). Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys 13891,49 Eur turtinei žalai atlyginti priteisiamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo A. K. subsidiariai.

Civiliniu ieškiniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtas 33 144,65 Eur (114 441,85 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kaltinamasis A. K. organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė neteisingus duomenis apie įmonės apdraustuosius asmenis ir jų pajamas, išmokėtą darbo užmokestį. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 33 144,65 Eur (114 441,85 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Kaltinamasis A. K. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, dėl 33 144,65 Eur (114 441,85 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo vengimo. Tarp šios civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos ir A. K. nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys.

Kaltinamasis A. K. nusikaltimų padarymo metu buvo juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis – direktorius. Žala VSDFV Klaipėdos skyriui atsirado dėl kaltinamojo nesąžiningų veiksmų – apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo. Dėl to VSDFV Klaipėdos skyrius patyrė 33 144,65 Eur turtinę žalą.

2012 m. sausio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė. 2012 m. birželio 26 d. ši įmonė likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro (34 tomas, b.l.153). Teismo patvirtintame galutiniame nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąraše ši žala neįtraukta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas civilinis ieškinys 33 144,65 Eur turtinei žalai atlyginti priteisiamas kaltinamojo A. K..

Civiliniu ieškiniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtas 15 140,13 Eur (52 275,83 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kaltinamasis A. K. organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė neteisingus duomenis apie įmonės apdraustuosius asmenis ir jų pajamas, išmokėtą darbo užmokestį. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 15 140,13 Eur ( 52275,83 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Kaltinamasis A. K. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, dėl 15 140,13 Eur ( 52275,83 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo vengimo. Tarp šios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui padarytos turtinės žalos A. K. nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys.

Kaltinamasis A. K. nusikaltimų padarymo metu buvo juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis – direktorius. Žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui atsirado dėl kaltinamojo nesąžiningų veiksmų – apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo. Dėl to valstybė patyrė 15 140,13 Eur turtinę žalą.

2013 m. kovo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė. 2013 m. balandžio 22 d. ši įmonė likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro (34 tomas, b.l. 151). Teismo patvirtintame galutiniame nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąraše ši žala neįtraukta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas civilinis ieškinys 15 140,13 Eur turtinei žalai atlyginti priteisiamas kaltinamojo A. K..

Proceso išlaidos- 234,52 Eur (arba 809,76 Lt), išmokėtos iš teismo lėšų liudytojų J. M. (144 Lt arba 41,7 Eur), N. K. ( 226,21 Lt arba 65,51 Eur), I. B. (150,34 Lt arba 43,54 Eur), A. K. (94 Lt arba 27,22 Eur), J. P. (101,21 Lt arba 29,31 Eur), M. Ž. (94 Lt arba 27,22 Eur), atvykimui į teisiamąjį posėdį priteistinos iš kaltinamojo A. K., kadangi šių liudytojų parodymai susiję tik su kaltinamajam A. K. pareikštais kaltinimais (32 t., b.l. 187-188, 189-190, 33 t., b.l. 25-26, 71; 88-89, 90-92, ).

Nusikalstamos veikos trimo medžiaga:

Skaitmeninės laikmenos (CD ir DVD) 19 vnt., su informacija, gauta atliekant BPK 158 straipsnyje ir 154 straipsnyje numatytus proceso veiksmus, taip pat kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Segtuvas su kaltinamojo A. K. pateiktais dokumentais (70 lapų), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas kaltinamajam A. K.;

Vokas su A. K. dokumentais (13 lapų), rastais ir paimtais kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metu, grąžinamas kaltinamajam A. K.

Vokas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais (20 lapų) grąžinamas dokumentus pateikusios įmonės įgaliotam atstovui.

Kietasis diskas serija WD, Nr. WXJ1A60E4469, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas savininkei J. V. (28 t., b.l. 142);

Kietasis diskas „Mobile Storage Solution“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas savininkui A. K.;

Kompiuteris HP Pavilion dm3, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas savininkui L. M.;

T. B. parašo antspaudas, paimtas kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metu, grąžinamas savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“;

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos apgaulingas tvarkymas), ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių vengimas) ir paskirti jam areštą 30 parų;

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos apgaulingas tvarkymas), ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2008-03-25 paprastojo vekselio pagaminimas) ir paskirti jam areštą 30 parų;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2008-02-24 paprastojo vekselio pagaminimas) ir paskirti jam areštą 30 parų;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2008-12-29 paskolos sutarties pagaminimas) ir paskirti jam areštą 30 parų;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2008-12-28 paskolos sutarties pagaminimas) ir paskirti jam areštą 30 parų;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutarčių pagaminimas) ir paskirti jam areštą 30 parų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. K. laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. spalio 11 d., 10.55 val., iki 2011 m. spalio 12 d., 11.27 val. (dvi dienas) išbūtą laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, kaltinamajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. K. įpareigoti dirbti (tęsti darbą), devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamam A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. K. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, požymių.

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutarčių pagaminimas) ir paskirti jam baudą 100 MGL (3800 EUR);

Kaltinamam L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Perduoti kaltinamąją V. K. laiduotojos R. D.- P. atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti 11319,51 Eur turtinei žalai atlyginti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo A. K. subsidiariai. Priteisti 35189,82 Eur turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo A. K.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl 22045,63 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą civilinį ieškinį 62176,27 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai. Priteisti 13891,49 Eur turtinei žalai atlyginti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo A. K. subsidiariai. Priteisti 48284,78 Eur turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo A. K..

Proceso išlaidas- 234,52 Eur, išmokėtas iš teismo lėšų liudytojų J. M. (41,7 Eur), N. K. ( 65,51 Eur), I. B. (43,54 Eur), A. K. (27,22 Eur), J. P. (29,31 Eur), M. Ž. (27,22 Eur), atvykimui į teisiamąjį posėdį, priteisti iš kaltinamojo A. K..

Nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą:

Skaitmenines laikmenas (CD ir DVD) 19 vnt., su informacija, gauta atliekant BPK 158 straipsnyje ir 154 straipsnyje numatytus proceso veiksmus, taip pat kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo dokumentų priedus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Segtuvą su kaltinamojo A. K. pateiktais dokumentais, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkui kaltinamajam A. K.;

Voką su dokumentais, rastais ir paimtais kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metu, grąžinti jų savininkui kaltinamajam A. K.

Voką su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, grąžinti savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kietąjį diską serija WD, Nr. WXJ1A60E4469, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei J. V.;

Kietąjį diską Mobile Storage Solution, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui A. K.;

Kompiuterį HP Pavilion dm3, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui L. M.;

T. B. parašo antspaudą, paimtą kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metu, grąžinti savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“;

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė