Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-26 · Civilinė byla Nr. e2S-247-467/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
e2S-247-467/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30937-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei „Algera“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-247-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30937-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 124.2.9. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) uždarosios akcinės bendrovės „Algera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-38635-933/2014 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Algera“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Vilogus“ 2014 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą skolininko UAB „Algera“ atžvilgiu. Nurodė, jog reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė pradinio UAB „Algera“ kreditoriaus UAB „Yglė“ reikalavimą į 10 890 Lt skolą. Taip pat prašė priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei 482 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymu kreditoriaus prašymą tenkino ir kreditoriaus UAB „Vilogus“ naudai priteisė iš skolininko UAB „Algera“ 10 890 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 482 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2014 m. spalio 7 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Algera“ 2014 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-38635-933/2014, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodė, jog priimtas teismo procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami tik vieną kartą ir buvo įteikti nenustatytam asmeniui, kuris neturi nieko bendro su skolininku, nes skolininko adresas pasikeitė. Dėl būtinybės pakeisti juridinio asmens įstatus, gauti sutikimus dėl naujo buveinės adreso įregistravimo, skolininkas apie buveinės adreso pasikeitimą laiku nespėjo pranešti VĮ Registrų centrui, o pažymoje, liudijančioje apie dokumento įteikimą esantis parašas, nėra ne tik tapatus, bet ir panašus į įmonės vadovo ar bet kurio darbuotojo parašą. Tuo tarpu pagal CPK nuostatas procesiniai dokumentai turi būti įteikiami juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojams. Šiuo atveju procesiniai dokumentai nebuvo įteikti pagal įstatymo nuostatas, taip padarant procesinį pažeidimą, kuris yra vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų. Negana to, kreditoriaus pareiškimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, todėl, priteisiant skolą, buvo padarytas ir materialiosios teisės pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo kreditorius UAB „Vilogus“ su pateiktu prašymu nesutiko. Nurodė, jog UAB „Algera“ argumentas dėl neva netinkamo procesinių dokumentų įteikimo yra neteisingas, nes įmonė tiek prieš kreipiantis į teismą, tiek ir po kreipimosi visuose oficialiuose dokumentuose nurodo tą patį adresą, kuriuo procesiniai dokumentai ir buvo įteikti. Prašyme skolininkas teigia, jog apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik, gavęs antstolių patvarkymus, tačiau ir šie dokumentai skolininkui buvo siunčiami tuo pačiu adresu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi UAB „Algera“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-38635-933/2014 atmetė. Teismas nurodė, jog, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas netikrina pareiškimo pagrįstumo klausimo. Jis tik patikrina, ar pateiktas pareiškimas atitinka CPK 433 straipsnio 1 dalies pareiškimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus bei, ar nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog, priimdamas UAB „Vilogus“ pareiškimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, padarė aiškią materialiosios teisės normos taikymo klaidą. Skolininko vėliau pateikti prieštaravimai dėl priimto pareiškimo nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo įsakymas buvo priimtas neteisėtai arba pažeidžiant materialiosios teisės normas. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad konkrečiu atveju pareiškėjui adresuoti procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo nurodytu adresu, todėl, gavęs šaknelę apie dokumentų įteikimą su procesinius dokumentus gavusio asmens parašu, teismas teisėtai laikė, kad procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai. Pareiškėjas nurodė, kad jis neseniai išsikėlė iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (registruotos buveinės), tačiau dėl objektyvių aplinkybių nespėjo šio fakto įregistruoti viešajame registre. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos, iki naujos buveinės adreso įregistravimo viešame registre, prieinamais būdais užtikrinti jam siunčiamos korespondencijos gavimą ankstesniu buveinės adresu. Be to teismas pritarė suinteresuotam asmeniui, kad pareiškėjas prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pridėjo 2014 m. spalio 28 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurioje savo buveinės adresą nurodė (duomenys neskelbtini), o antstolis Arminas Naujokaitis, vykdydamas teismo įsakymą, vykdomojoje byloje priimtus procesinius dokumentus taip pat siuntė pareiškėjo registruotos buveinės adresu. Pareiškėjas neginčijo fakto, jog jis antstolio siųstus dokumentus gavo minėtu adresu, taip pat jis iki šiol nėra ištaisęs duomenų viešame registre apie pasikeitusį buveinės adresą. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjas (skolininkas) nenuginčijo fakto, jog jis priima jam siunčiamą korespondenciją teismui žinomu adresu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Algera“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą civilinėje byloje Nr. L2-38635-933/2014 dėl teismo įsakymo išdavimo atnaujinti. Nurodo, jog teismas nutartyje pripažino, kad dokumentus priėmė ir pasirašė neidentifikuotas asmuo, todėl nepagrįstai konstatavo, jog dokumentai įteikti tinkamai. Aplinkybė, jog kituose dokumentuose yra nurodomas tas pats skolininko adresas, yra nereikšminga, nes nepaneigia fakto, jog dokumentai nebuvo įteikti. Negana to, teismas neįvertino fakto, jog kreditorius neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti skolos priteisimo. Tai patvirtinančios aplinkybės buvo pateiktos teismui kartu su prašymu atnaujinti procesą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

Atsiliepimas

Atsiliepime kreditorius UAB „Vilogus“ su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog tiek teismo procesiniai dokumentai, tiek ir antstolio siunčiami dokumentai skolininkui buvo siunčiami tuo pačiu adresu, taip pat sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo yra nurodytas tas pats adresas, kas patvirtina, jog skolininkas veikia būtent šiuo adresu. Neišviešindamas visiems prieinamose duomenų bazėse savo veiklos adreso, juridinis asmuo kartu prisiima ir galimų dėl to jam atsirasti neigiamų padarinių riziką. Todėl, net ir tokiu atveju, jei skolininko adresas iš tiesų yra pasikeitęs, jam tenka pareiga apie tai informuoti visus asmenis bei Juridinių asmenų registrą. Proceso atnaujinimas gali būti vykdomas tik paaiškėjus esminėms aplinkybėms, kurių pareiškėjas nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

Taigi proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išimtinumas. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) UAB „Algera“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą jau užbaigtoje civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo. Kaip pagrindą nurodė tai, jog teismo įsakymas skolininkui buvo įteiktas netinkamai bei, kad teismo įsakymas buvo išduotas nepagrįstai, t.y., neegzistuojant pagrįstam kreditoriaus reikalavimui. Taigi pareiškėjas (skolininkas) savo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-38635-933/2014 grindžia būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta procesinės ir materialiosios teisės normos taikymo klaida.

CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 straipsnyje, turi būti įteikiami skolininkui CPK 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 str.). Tinkamas teismo įsakymo kopijos skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią.

CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 str. 4 d.). Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo nėra numatyta jokių išimčių iš minėtų teisės normų, todėl jos taikomos ir nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymo išdavimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai skolininkui UAB „Algera“ įteikti pasirašytinai jo registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Ir nors ant pranešimo šaknelės nėra įvardintas asmuo priėmęs procesinius dokumentus, juridiniam asmeniui keliami didesni protingo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai suponuoja, jog tokį įteikimą teismas pagrįstai laikė tinkamu. Apeliantas prašyme atnaujinti procesą ir atskirajame skunde pateikia argumentą, jog jis yra išsikėlęs iš Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės, tačiau procesinių dokumentų įteikimo metu dar nespėjo tinkamai įforminti pasikeitusios buveinės. Toks apelianto argumentas laikytinas nesudarančiu pagrindo atnaujinti procesą, kadangi ne kam kitam, o būtent juridiniam asmeniui tenka pareiga užtikrinti tinkamą buveinės adresu siunčiamos korespondencijos gavimą, o šios pareigos neįvykdęs jis kartu prisiima visą ir galimų dėl to jam atsirasti neigiamų padarinių riziką (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-541-464/2012).

Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog teismo siųstą korespondenciją priėmęs asmuo nėra jo darbuotojas ar kitaip su įmone susijęs asmuo. Be to apeliantas neįrodo, kad jis realiai ketina pakeisti buveinės adresą. Negana to, jis iki šiol (praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo teismo įsakymo išdavimo) yra įregistravęs savo buveinę tuo pačiu adresu, gauna ten siunčiamą kitą korespondenciją (tiek teismo procesiniai dokumentai, tiek ir antstolio siunčiami dokumentai skolininkui buvo siunčiami tuo pačiu adresu, taip pat sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo yra nurodytas tas pats adresas), todėl pirmosios instancijos teismui visiškai pagrįstai nekilo abejonių dėl procesinių dokumentų įteikimo tinkamumo. Apelianto argumentai dėl ketinimo keisti buveinės adresą pripažintini deklaratyviais. Tai patvirtina ir aplinkybės, jog kiti dokumentai šiuo adresu apeliantui buvo įteikti, bei tai, jog jis šį adresą ir toliau naudoja kaip savo buveinės oficialių adresą.

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar procesiniai dokumentai buvo įteikti įmonės darbuotojui. Tačiau, remiantis civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principais, ne teismui, o asmeniui, besiremiančiam tam tikromis aplinkybėmis, kyla pareiga jas įrodyti. Tas pats pasakytina ir apie argumentą, jog apelianto buveinės adresu veikia ir daugiau įmonių. Teismui, byloje neturint atitinkamų duomenų, nėra jokio pagrindo abejoti, kad dokumentai šiuo adresu gali būti įteikti tik pareiškėjo darbuotojams.

Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismo įsakymas išduotas nepagrįstai, kadangi pareiškėjas nėra UAB „Vilogus“ skolininkas, o prievolė, pagal kurią kreditorius prašė išduoti teismo įsakymą, neegzistuoja, nes rangos darbai buvo atlikti tinkamai. Tačiau, kaip žinia, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas netikrina pareiškimo pagrįstumo klausimo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d., 437 str. 2 d. 4 p.). Teismas priimdamas teismo įsakymą tik patikrina, ar pateiktas pareiškimas atitinka CPK 433 straipsnio 1 dalyje pareiškimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus bei, ar nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs UAB „Vilogus“ teismui pateikto pareiškimo turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškimo priėmimo metu nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti tokį pareiškimą aiškiai nepagrįstu, todėl egzistuoja visos reikiamos sąlygos teismo įsakymo priėmimui. Vėliau skolininko pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo įsakymas buvo priimtas neteisėtai arba pažeidžiant materialiosios teisės normas. Prie prašymo pridėta PVM sąskaita-faktūra nėra pasirašyta kreditoriaus UAB „Vilogus“, o kitų darbų atlikimo faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų pareiškėjas byloje nėra pateikęs. Be to pažymėtina, kad, kaip tvirtina bylos duomenys, apeliantas buvo gavęs naujojo kreditoriaus UAB “Vilogus” pretenziją dėl avanso grąžinimo, tačiau atsakymo, kuriame būtų išdėstęs visas aplinkybes ir paneigtų skolos (avanso) grąžinimą, kreditoriui nepateikė, jokių skolą paneigiančių dokumentų kreditoriui nepateikė.

Kiti pareiškėjo (skolininko) atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė