Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. V. patikslintą ieškinį atsakovei R. S. dėl dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia arba uzufrukto iki gyvos galvos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, 2025 m. vasario 21 d. nutartimi atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-1992-1107/2022, nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. V. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovei R. S. (toliau – atsakovė) dėl dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia arba uzufrukto iki gyvos galvos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė V. B..

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos M. V. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei R. S. iškeldinti pareiškėją M. V. iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (ūkinio pastato, kuriame ieškovė šiuo metu gyvena) bei įpareigojo atsakovę R. S. leisti M. V. pagal poreikius patekti į gyvenamąjį namą sanitariniais tikslais. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje Nr. eA2-5264-1160/2023 dėl proceso atnaujinimo. Kitoje dalyje teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo R. S. vardu registruotam turtui – atmetė.

3. Teismas, išnagrinėjęs atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl 2023 m. vasario 24 d. nutarties, 2023 m. kovo 8 d. nutartimi panaikino savo 2023 m. vasario 24 d. priimtos nutarties dalį, kuria nustatytas įpareigojimas atsakovei R. S. leisti ieškovei M. V. pagal poreikius patekti į gyvenamąjį namą sanitariniais tikslais. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atsakovė (apeliantė) R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2025 06 19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-1785-1160/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti atsakovės R. S. prašymą dėl 2023 02 24 Kauno apylinkės teismo Kauno nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5264-1160/2023 paskirtos laikinosios apsaugos priemonės - draudimo atsakovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iškeldinti pareiškėją M. V., iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), (ūkinio pastato, kuriame pareiškėja šiuo metu gyvena) - pakeitimo bei pakeisti ją į kitą laikinąją apsaugos priemone - nustatyti draudimą atsakovei R. S. iškeldinti ieškovę M. V. iš gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti draudimą atsakovei R. S. iškeldinti ieškovę M. V. iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinio pastato, kuriame pareiškėja šiuo metu gyvena) ir įpareigoti ieškovę iš ūkinio pastato persikelti į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atskirojo skundo argumentai:

11.1. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ turto dalis, kuri yra už ginčo ribų ir nėra ginčo dalykas. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos M. V. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei R. S. iškeldinti pareiškėją M. V. iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (ūkinio pastato, kuriame ieškovė šiuo metu gyvena), t.y., iš esmės atsakovei buvo apribota teisė naudotis ir disponuoti visu ūkiniu pastatu, kuriame gyvena ieškovė. Kitaip sakant, atsakovės nuosavybės teisė į ūkinį pastatą (visa apimtimi, o ne ginčo (ieškinio) ribose) apribota labiau, nei apskritai buvo pareikštas ieškovės M. V. materialinis reikalavimas išnagrinėtoje civ. byloje Nr. e2-1992-1107/2022, kuri buvo atnaujinta.

11.2. Pirmos instancijos teismas tiek 2024 02 24 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nutartimi tiek ir skundžiama 2025 06 19 nutartimi, neturėdamas tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo, nesant pareikšto materialinio reikalavimo dėl pažeistų teisių gynimo, apribojo atsakovės teisę naudotis, disponuoti bei valdyti atsakovei R. S. nuosavybės teise priklausančia 1/2 dalimi turto (ūkinio pastato) dėl kurio ginčo nėra, o ir būsimas teismo procesinis sprendimas, kad ir koks jis bus priimtas atnaujintoje byloje – jokių teisių ieškovei M. V. į tą turto dalį, kuri atsakovei buvo padovanota jos tėvo K. V. V., nesuteiks.

11.4. Ginčo ūkinis pastatas yra neremontuotas daugybę metų. Atsakovė (ji yra ginčo statinių savininkė) yra atsakinga už normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymąsi, statinių priežiūra, remontą bei kt. Todėl iš esmės pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimas iškeldinti ieškovę iš ūkinio pastato, kuris be kita ko nėra gyvenamosios paskirties statinys, eliminuoja atsakovės teisę atlikti šio seno pastato priežiūrą ir paprastąjį remontą bei tokiu būdu iš esmės sudaro sąlygas grėsmei dėl žalos ne tik atsakovės turtui, ieškovės turtui (namų apyvokos daiktams) ir sveikatai bet ir tretiesiems asmenims (pavyzdžiui kaimyninių žemės sklypų savininkams).

11.5. Ūkinio pastato paskirtis nėra gyvenamoji, o elektros instaliacija nekeista nuo ūkinio pastato statybos metų. Todėl ieškovės elektros prietaisų buitiniams poreikiams (elektrinio boilerio naudojimas šildymui, el. viryklės - maisto gaminimui, skalbyklės, virdulio, kt el. prietaisų) naudojimas, ūkinio pastato savininkei – atsakovei - kelia realias grėsmes dėl pareigos tinkamai eksploatuoti statinį ir jį prižiūrėti neužtikrinimo. Atsakovės žiniomis ieškovė M. V. yra nusipirkusi ir pajungusi (nesant trifazio) skalbimo mašiną, elektrinę viryklę (negavusi atsakovės sutikimo/leidimo), karšto vandens elektrinį boilerį, naudoja kitus elektrinius prietaisus buityje, dėl ko kyla reali gaisro grėsmė, taip pat rizika ir dėl pastato avaringumo bei avarijos grėsmė.

11.6. Visiškai neaišku remiantis kokiais duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė bei konstatavo, jog ieškovės persikraustymas iš vieno pastato į kitą, tame pačiame kieme, reikalautų materialinių bei emocinių resursų.

11.7. Ieškovės perskėlimas gyventi į gyvenamąjį namą yra saugesnis, racionalesnis bei patogesnis pačiai ieškovei. Atsakovė teikiamu prašymu siekia ne tik eliminuoti galimas grėsmes dėl gaisro, ieškovei naudojant atsakovės neleistus eksploatuoti ir negyvenamosios paskirties statiniui nepritaikytus elektrinius prietaisus bet ir pagerinti ieškovės gyvenimo sąlygas bei gyvenimo kokybę, kadangi pati gyvenamajame name negyvena, nes nuo 2021 12 02 yra grįžusi nuolatiniam gyvenimui į Jungtinę Karalystę.

12.1. Nesutiktina su atsakovės teiginiais, esą laikinųjų apsaugos priemonių taikymas eliminuoja jos, kaip savininkės, teisę prižiūrėti statinį. Priešingai – ieškovė, gyvendama ūkiniame pastate ilgą laiką nuosekliai jį prižiūri, palaiko tinkamą tvarką. Ūkiniame pastate ilgą laiką buvo gyvenama ir iki šiol nebuvo jokių incidentų, susijusių su elektros instaliacijos avaringumu ar gaisro rizika. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ūkiniame pastate buitiniai prietaisai naudojami pagal paskirtį, elektros sistemos apkrova yra įprasta.

12.2. Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovė ir Atsakovė nurodė, kad teigiamo Ieškovei ginčo išsprendimo atveju kreipsis dėl su turto remontu ir pagerinimu susijusių išlaidų priteisimo, todėl visiškai neracionalu dabartinėje proceso stadijoje būtų remontuoti ūkio pastatą, kaip nurodo Atsakovė, kadangi tai suponuotų Atsakovės siekį dėl šių išlaidų priteisimo iš Ieškovės ateityje, o kaip jau buvo minėta, tokios išlaidos šioje proceso stadijoje būtų visiškai nereikalingos ir perteklinės. Bet koks turto remontas ir pagerinimai turėtų būti atliekami tik po to, kai bus išspręstas šis teisinis ginčas, kuris yra neatsiejamai susijęs su Ieškovės ir Atsakovės nuosavybės teise į ginčo turtą.

12.3. Atsakovės teiginiai apie būtinybę skubiai atlikti remonto darbus nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis – nepateikta jokių faktinių įrodymų, jog šiuo metu pastato būklė kelia realią grėsmę saugumui ar aplinkai. Atsakovės argumentai dėl tariamo nesaugumo bei instaliacijos būklės grindžiami vien prielaidomis, neparemtomis objektyviais techniniais vertinimais ar specialistų išvadomis. Taip pat nėra aiškiai nurodoma, kokie konkretūs darbai yra būtini ir kodėl jie negalėtų būti atidėti ar suderinti su Ieškove, o ne vykdomi tokiu būdu, kad senyvo amžiaus Ieškovės buitis būtų iš esmės pakeista, sukuriant dirbtinę būtinybę persikelti į kitas patalpas, eliminuojant jos teisę naudotis pastatu pagal teismo jau nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių tvarką.

12.4. Atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat atskirajame skunde kelia niekuo nepagrįstas prielaidas apie ūkio pastato elektros instaliacijos būklę, dujas, esą, dėl nenurodytų priežasčių besikaupiančias rūsyje, etc., tačiau Atsakovės teiginiai yra visiškai neįrodyti jokiais leistinais įrodymai. Be kita ko, elektros instaliacija, nepaisant to, kad ji nėra nauja, yra tvarkinga, ir nėra jokios būtinybės pastatą renovuoti ar remontuoti šioje civilinės bylos proceso stadijoje. Kaip jau buvo minėta, Ieškovė yra įpratusi gyventi ūkio pastate, jis atitinka minimalius jos poreikius, ji jį prižiūri ir eksploatuoja tinkamai, esant poreikiui prašo anūko pagalbos, be to, išsikviečia elektriką, etc.

12.5. Priešingai nei nurodo Atsakovė, nei skalbimo mašinai, nei elektrinei kaitlentei nėra reikalingas trifazis įvadas, kadangi nominali tokių įrenginių galia yra lygiai tokia pati, kaip elektrinio virdulio, t. y. apie 2,5 – 3,5 kW,

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-825-330/2019, 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-151-516/2019). Pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės tampa neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-943/2018). Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017, 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-912/2023), ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-307/2011). Taigi keičiant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujamasi teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.

16. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas tiek 2024 02 24 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nutartimi, tiek ir skundžiama 2025 06 19 nutartimi apribojo atsakovės teisę naudotis, disponuoti bei valdyti atsakovei R. S. nuosavybės teise priklausančia 1/2 dalimi turto (ūkinio pastato) dėl kurio ginčo nėra. Su tokia atsakovė pozicija sutiktina. Tačiau ginčas byloje yra kilęs ne tik dėl ūkinio pastato, be ir dėl daug vertingesnio daikto - gyvenamojo namo, o ieškovė siekia naudotis tik ūkiniu pastatu, todėl tokia laikina ieškovės interesų apsauga laikytina pateisinama ir yra visiškai adekvati siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą.

17. Garbingo amžiaus ieškovė daugelį metų gyvendama ūkio pastate, yra jame susikūrusi saugią, stabilią gyvenamąją aplinką, kurioje jaučiasi komfortiškai ir nepriklausomai. Atsakovės siūlomas sprendimas – perkelti ieškovę į dviejų aukštų gyvenamąjį namą su bendrojo naudojimo patalpomis ir nuomininkais pažeistų ieškovės privatumą, saugumą bei jau minėtą ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

18. Atsakovė yra nuteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, kurią padarė savo motinos, t. y. ieškovės atžvilgiu. Tenkinus atsakovės prašymą ieškovė turėtų persikraustyti gyventi į gyvenamąjį namą, į kurį bet kada iš Jungtinės Karalystės galėtų grįžti atsakovė. Atsakovės ir ieškovės santykiai yra konfliktiški ir tai sąlygotų naujų ginčų kilimą.

19. Atsakovės argumentai, kad ieškovė pastate naudodama buitinius elektros prietaisus, nesant trifazio įvado, kelia grėsmę pastato saugumui, neišlaiko kritikos, nes jos nurodytų prietaisų saugiam naudojimui trifazis elektros įvadas nėra reikalingas.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą kurį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui, todėl jie išsamiau nėra analizuojami.

21. Atmetus skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.