Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G., atstovaujamos advokato Eligijaus Vinckaus, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2021 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)V. G. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta 1200,00 Eur bauda už tai, kad 2021 m. kovo 20 d., 19.19 val., Malkų įlankos jūrų uosto postui UAB „A. E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), muitinės tarpininko atstovė V. G., būdama atsakinga už prekių pateikimą muitinės tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis pateikė įforminti TIR Carnet knygelę. TIR Carnet knygelę popieriuje taip pat užpildė V. G.. Deklaruodama prekes TIR procedūrai, TIR knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir NTKS priemonėmis pateiktoje deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) nurodė, kad konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos 5 prekės: 1 prekė – motociklas HARLEY-DAVIDSON, pilkos spalvos, 2005 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), su defektais; 2 prekė – motociklas KAWASAKI (duomenys neskelbtini), oranžinės spalvos, 2018 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), su defektais; 3 prekė – automobilis FORD ESCAPE, raudonos spalvos, 2018 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), su defektais, 4 prekė – automobilis TESLA MODEL S, mėlynos spalvos, 2013 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), su defektais; 5 prekė – automobilis HONDA ACCORD LX, raudonos spalvos, 2018 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), su defektais. Deklaracija buvo nusiųsta į raudonąjį kanalą (RATIS patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus muitinį (rentgeno kontrolės sistema) tikrinimą rasta nedeklaruotų 11 pakuočių su automobilio TESLA detalėmis ne gamyklinėse pakuotėse: 2 vnt. plastikinių automobilio puošybinių juostelių (moldingų), 8 vnt. galinių žibintų, 1 galinių durelių stiklas, 1 tamsintas galinių durelių stiklas, 1 automobilio sparnas, 1 bagažinės dangtis, 1 galinės dešinės pusės durelės be apdailos, 1 priekinės dešinės pusės durelės be apdailos, 1 galinė dešinės pusės durelių rankenėlė, 1 priekinis dešinės pusės veidrodėlis ir 1 tamsintas galinis stiklas. Muitinės tarpininko atstovė, nedeklaruodama autodetalių, kurių bendra vertė 1 103,20 Eur, galinti atsirasti mokestinė prievolė – 277 Eur, pažeidė prekių deklaravimo tvarką. V. G. savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, Reglamentas Nr. 952/2013), 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas ir 158 straipsnio 1 dalies nuostatas, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1B-810 „Dėl muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis arba raštu, surašymo taisyklių patvirtinimo“ 21.6 punktą, kuriame nurodyta, kokie tranzito deklaracijų duomenų elementai privalo būti nurodyti deklaracijoje, ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1B-343 „Dėl TIR knygelės pildymo taisyklių patvirtinimo“ 7.2.6 papunktį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.9. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad vežimo bendrąją deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (KIPIS sistemoje) teikė ne V. G. , bet VĮ Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcija, todėl pagal minėtą straipsnį atsakomybėn galėtų būti traukiamas atitinkamas šios įmonės asmuo. Kaip jau buvo minėta, TIR knygelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpildyta pagal UAB „S.“ (TIR knygelės turėtoja) pateiktus ir įvežimo bendrojoje deklaracijoje nurodytus duomenis, kuriuos muitinė jau buvo priėmusi, todėl V. G. apskritai neturėjo jokio teisinio pagrindo nurodyti konteineryje Nr. TGHU9607230 esančių prekių kitaip, nei jos buvo aprašytos įvežimo bendrojoje deklaracijoje (pirminiame dokumente) Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne) pagrįstumo

6. Nustatyta, kad 2021 m. kovo 20 d., 19.19 val., Malkų įlankos jūrų uosto postui muitinės tarpininkės UAB „A. E.“ atstovė V. G. NTKS priemonėmis pateikė įforminti TIR Carnet knygelę. TIR Carnet knygelę popieriuje taip pat užpildė V. G. . Deklaruodama prekes TIR procedūrai, TIR knygelėje Nr. R(duomenys neskelbtini) ir NTKS priemonėmis pateiktoje deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) V. G. nurodė, kad konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos 5 prekės: 1 prekė – motociklas HARLEY-DAVIDSON, pilkos spalvos, 2005 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini) 5, su defektais; 2 prekė – motociklas KAWASAKI EN650D, oranžinės spalvos, 2018 m., VIN numeris J(duomenys neskelbtini), su defektais; 3 prekė – automobilis FORD ESCAPE, raudonos spalvos, 2018 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), su defektais, 4 prekė – automobilis TESLA MODEL S, mėlynos spalvos, 2013 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), su defektais; 5 prekė – automobilis HONDA ACCORD LX, raudonos spalvos, 2018 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), su defektais. Deklaracija buvo nusiųsta į raudonąjį kanalą (RATIS patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus muitinį (rentgeno kontrolės sistema) tikrinimą rasta nedeklaruotų 11 pakuočių su automobilio TESLA detalėmis ne gamyklinėse pakuotėse: 2 vnt. plastikinių automobilio puošybinių juostelių (moldingų), 8 vnt. galinių žibintų, 1 galinių durelių stiklas, 1 tamsintas galinių durelių stiklas, 1 automobilio sparnas, 1 bagažinės dangtis, 1 galinės dešinės pusės durelės be apdailos, 1 priekinės dešinės pusės durelės be apdailos, 1 galinė dešinės pusės durelių rankenėlė, 1 priekinis dešinės pusės veidrodėlis ir 1 tamsintas galinis stiklas.

7. Institucija konstatavo, kad V. G. , nedeklaruodama autodetalių, kurių bendra vertė 1 103,20 Eur, galinti atsirasti mokestinė prievolė – 277 Eur, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, t. y. tokiais savo veiksmais ji pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas ir 158 straipsnio 1 dalies nuostatas, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1B-810 „Dėl muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis arba raštu, surašymo taisyklių patvirtinimo“ 21.6 punktą, kuriame nurodyta, kokie tranzito deklaracijų duomenų elementai privalo būti nurodyti deklaracijoje, ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1B-343 „Dėl TIR knygelės pildymo taisyklių patvirtinimo“ 7.2.6 papunktį. Todėl Institucijos 2021 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. pripažinta padariusi ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta 1200,00 Eur bauda.

8. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs V. G. atstovo advokato E. Vinckaus skundą, Institucijos 2021 m. spalio 28 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį motyvuojant tuo, jog teismas ne tik netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, tačiau ir peržengęs kaltinimo ribas pažeidė V. G. teisę į veiksmingą gynybą, taip pat padarė esminių materialiosios teisės normų pažeidimų. Apelianto teigimu, apeliaciniame skunde nurodyti išsamūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai sudaro pagrindą nutartį panaikinti kaip visiškai nepagrįstą. Tačiau, apelianto teigimu, jeigu būtų nuspręsta pritarti pirmosios instancijos teismo nuomonei dėl V. G. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, būtina sumažinti jai Institucijos paskirtą 1 200 Eur baudą.

9. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. G. nepagrįstai nubausta pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį.

10. ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą. ANK 211 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas gali pasireikšti dviejų alternatyvių veikų padarymu: prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimu per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką. Administracinis nusižengimas padaromas tyčia ar dėl neatsargumo.

11. Visų pirma, pastebėtina, kad nors apeliaciniame skunde minima, jog iš Institucijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, dėl kurio iš anksčiau minėtų alternatyvių ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimų V. G. buvo nubausta, tačiau, apygardos teismo vertinimu, ir byloje surinkti duomenys, ir skundžiamuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai laikytini pakankamais įsitikinti, jog V. G. nubausta už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimą, pažeidžiant nustatytą tvarką.

12. Antra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, o jos turinys atskleidžiamas Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Reglamento Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalies a punkte, 134 straipsnio 2 dalyje, 158 straipsnio 1 dalyje, Reglamento Nr. 2015/2446 B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 2AT-4-628/2022).

13. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

14. Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma, jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti, o Sąjungos muitinės kodekso 158 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, nurodomos muitinės deklaracijoje, pateiktoje atitinkamai procedūrai įforminti. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (toliau – Reglamentas Nr. 2015/2446), B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje pažymėta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 2AT-4-628/2022).

15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. G. s kaltės pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nurodė, jog šiuose minėtuose teisės aktuose yra nustatyta kokia nors konkreti muitinės formalumų atlikimo tvarka, kurios pažeidimu kaltinama V. G. , tačiau apygardos teismas pažymi, kad, visų pirma, šis anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas ne tik nustato bendrą deklaravimo tvarką, bet ir apibrėžia deklaranto atsakomybės ribas, t. y. konkrečiai nurodo, už ką deklarantas laikomas atsakingu ir už kokius atvejus prisiima atsakomybę, kartu nustato deklarantui prievolę deklaruoti muitinei visas pateiktas prekes pasirinktai muitinės procedūrai, laikantis muitinės nustatytų formalumų. Antra, iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kodėl, apelianto teigimu, šiuo atveju V. G. nepagrįstai inkriminuotas bendros deklaravimo tvarkos pažeidimas. Trečia, šiuo atveju taip pat nėra aišku, kodėl apeliantas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. G. pažeidus prekių deklaravimo tvarką, nors Institucija ją administracinėn atsakomybėn patraukė už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą. Kaip jau anksčiau šioje nutartyje nurodyta, ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė ir už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimą, pažeidžiant nustatytą tvarką. Pastebėtina ir tai, kad būtent dėl prekių deklaravimo tvarkos pažeidimo V. G. buvo nubausta skundžiamu Institucijos 2021 m. spalio 28 d. nutarimu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti egzistuojant esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, kaip akcentuojama skunde.

16. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju V. G. nubausta pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį už tai, kad, deklaruodama prekes TIR procedūrai, TIR knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir NTKS priemonėmis pateiktoje deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) nurodė, kad konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos 5 prekės: motociklas HARLEY-DAVIDSON, motociklas KAWASAKI EN650D, automobilis FORD ESCAPE, automobilis TESLA MODEL S, automobilis HONDA ACCORD LX. Deklaracija buvo nusiųsta į raudonąjį kanalą (RATIS patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau atlikus muitinį (rentgeno kontrolės sistema) tikrinimą rasta nedeklaruotų 11 pakuočių su automobilio TESLA detalėmis ne gamyklinėse pakuotėse. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog tiek TIR knygelę Nr. (duomenys neskelbtini) pildė, tiek NTKS priemonėmis deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) pateikė V. G. .

17. TIR procedūra – tai krovinių gabenimas nuo išvykimo muitinės įstaigos iki paskirties muitinės įstaigos pagal TIR procedūrą, nustatytą Muitinės konvencijoje dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija) (toliau – TIR Konvencija) (1 straipsnio a punktas). TIR procedūra Sąjungos muitų teritorijoje gali būti taikoma tik prekių vežimui tranzitu, kuris pradedamas arba baigiamas ne Sąjungos muitų teritorijoje arba vykdomas tarp dviejų Sąjungos muitų teritorijos vietų per trečiosios šalies teritoriją. TIR knygelė – visos TIR sistemos ašis; ji patvirtina, kad atliekamos tranzito procedūros metu taikoma tarptautinė garantija. Pažymėtina, kad vienas iš TIR tranzito elementų yra tai, kad prekes turi lydėti visų TIR konvencijos susitariančiųjų šalių pripažįstamas dokumentas (TIR knygelė). Šio dokumento įforminimas pradedamas išvykimo šalyje, o kaip TIR procedūros kontrolės dokumentas jis naudojamas išvykimo, tranzito ir paskirties šalyse. Taigi, įvertinus, jog TIR knygelė atlieka kontrolės dokumento funkciją, svarbu, kad ji būtų užpildyta laikantis nustatytų taisyklių.

18. TIR Konvencijos 1 straipsnio o punkte nustatyta, kad TIR knygelės turėtojas – asmuo, kuriam TIR knygelė išduota pagal atitinkamas Konvencijos nuostatas ir kurio vardu TIR knygelės forma pateikta muitinės deklaracija, kuria parodomas pageidavimas įforminti prekes pagal TIR procedūrą išvykimo muitinės įstaigoje. Turėtojas yra atsakingas už kelių transporto priemonės, automobilinio traukinio ar konteinerio su kroviniu bei jį atitinkančios TIR knygelės pateikimą išvykimo muitinės įstaigai, tarpinei muitinės įstaigai ir paskirties muitinės įstaigai ir tinkamą visų kitų Konvencijos nuostatų laikymąsi. TIR knygelės forma yra patvirtinta 1975 m. TIR konvencija (1 priedas). Šios knygelės 5 (balto) lapo 10 langelyje turi būti nurodoma ne tik prekių kiekis ir pakuočių tipas bei skaičius, bet ir prekių aprašymas.

19. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1B-343 patvirtintų TIR knygelės pildymo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad TIR knygelės viršelio 6–12 eilutes, geltonojo lapo bei atplėšiamųjų lapų (baltųjų ir žaliųjų) 2, 4–15 langelius pildo TIR knygelės turėtojas arba jo įgaliotas asmuo. Pagal 7.2.6 punktą, TIR knygelės turėtojas arba jo įgaliotas asmuo 10 langelyje nurodo – prekių kiekį, pakuočių tipą ir skaičių, prekių aprašymą. Geltonojo lapo 10 langelyje gali būti nurodytas šešių ženklų KN kodas. Jeigu reikia, nurodomi 7.2.5 punkte minėti duomenys. Iš bylos duomenų nustatyta, kad būtent taip yra užpildytas byloje pateiktas TIR knygelės (b. l. 9) 10 langelis, t. y. jame išsamiai išvardytos gabenamos prekės – transporto priemonės, nurodant kiekvienos jų pavadinimus ir identifikacinius numerius. Tačiau TIR knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) 10 langelyje nėra nurodytos ir išvardytos muitinio tikrinimo metu rastos 11 pakuočių su automobilio TESLA detalėmis ne gamyklinėse pakuotėse. NTKS priemonėmis pateiktoje deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) minėtos 11 pakuočių taip pat nėra nurodytos. Taigi nagrinėjamu atveju nei TIR knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini), nei deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodytos ir išvardytos gabenamos automobilio TESLA detalės.

20. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1B-343 patvirtintų TIR knygelės pildymo taisyklių 7.2.9 papunktyje nurodyta, kad 15 langelyje TIR knygelės turėtojas arba jo įgaliotas asmuo pasirašo, nurodo TIR knygelės užpildymo vietą ir datą. Šiuo parašu patvirtinama, kad TIR knygelės 1–12 langeliuose pateikta informacija yra teisinga ir išsami. Minėtų taisyklių 20 punkte nustatyta, kad TIR knygelės turėtojas ar jo įgaliotas asmuo atsako už neteisingos informacijos TIR knygelėje pateikimą teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, teisės aktų leidėjas atsakomybę už TIR knygelėje esančių įrašų teisingumą nustatė ne tik TIR knygelės turėtojui, tačiau ir knygelę pildžiusiam įgaliotam asmeniui. Šiuo atveju TIR knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) turėtojas – UAB „S.“ (4 TIR knygelės langelis), 15 TIR knygelės langelyje uždėtas UAB „S.“ antspaudas ir padėtas parašas (pasirašiusio asmens vardas ir pavardė nenurodyti), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, TIR Carnet knygelę pildė V. G. (b. l. 96), tai ji patvirtino savo paaiškinime ir pranešime (1 t., b. l. 93, 110). NTKS priemonėmis pateiktoje deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini)ties įrašu „Atstovo pavadinimas“ taip pat nurodytas asmuo V. G. , taigi šie duomenys patvirtina, kad atliekant tranzito procedūrą 2021 m. kovo 20 d. deklaraciją pateikė V. G. (t. 1, b. l. 114). Šių nurodytų duomenų pagrindu darytina neabejotina išvada, kad TIR knygelę ir deklaraciją, kurią vėliau pateikė NTKS priemonėmis, pildė V. G. . Apygardos teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, jog TIR knygelės 15 langelyje UAB „S.“ uždėjo antspaudą ir padėjo parašą, t. y. TIR knygelės įrašų teisingumą patvirtino asmuo, nepildęs TIR knygelės, savaime neeliminuoja V. G. s, asmens, pildžiusio TIR knygelę ir deklaraciją ir pateikusio deklaraciją, atsakomybės.

21. Taip pat šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad V. G. kaltė pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį buvo grįsta ir įrodyta ir dėl to, kad savo veiksmais – atlikdama tranzito procedūrą ir pateikdama TIR knygelę ir deklaraciją – ji pažeidė bendrą tvarką, kuri numatyta Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje ir 158 straipsnio 1 dalyje, t. y. V. G. deklaravo prekes pažeisdama nustatytą bendrą tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog V. G. , pateikusi teritorinei muitinei deklaruojamas prekes TIR (tranzito) procedūrai, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą.

22. Apygardos teismas taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo nuostatą, jog teismas, pripažinęs, kad V. G. pažeidė Institucijos nutarime nenurodytų teisės aktų ribas, išėjo už kaltinimo ribų ir tokiu būdu pažeidė asmens teises į veiksmingą gynybą.

23. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas skundžiamojoje nutartyje paminėjo Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisykles (toliau – Taisyklės), siekdamas atsakyti į V. G. argumentą, jog nėra teisinga iš jos reikalauti nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. atidaryti krovinį ir patikrinti gabenamas prekes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokia teisė, priešingai, nei teigė V. G. atstovas, yra numatyta minėtų Taisyklių 4 punkte. Todėl nėra pagrindo nesutikti, jog V. G. , dirbdama muitinės tarpininkės UAB „A. E.“ atstove ir atlikdama tranzito prekių deklaravimą, privalėjo žinoti šį reguliavimą, turėjo galimybę įsitikinti deklaracijoje nurodytų duomenų patikimumu ir tik tuomet ją pateikti muitinės įstaigai. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas taip pat nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai, jog pirminiuose dokumentuose pateikti duomenys yra neteisingi, neišsamūs, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų duomenų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje, įskaitant teisę patikrinti prekes. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingus duomenys pateikia kiti asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-269/2009, N575-345/2009, N502-2725/2009, N575-2815/2011; Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, AN2-187-606/2018, AN2-376-462/2019). Taigi, apygardos teismo vertinimu, argumentų, kuriais atmestas administracinėn atsakomybėn patrauko asmens teiginys, pagrindimas konkrečiu teisės aktu negali būti vertinimas kaip išėjimas už kaltinimo ribų.

24. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintas Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisykles pirmosios instancijos teismas paminėjo kaip teisės aktą, kuriame apibrėžtos deklaranto atsakomybės ribos, tačiau iš nutarties turinio matyti, kad teismas nekonstatavo šio teisės akto pažeidimo šiuo atveju, taigi nėra pagrindo teigti, jog paminėjus šį teisės aktą buvo pažeista V. G. teisė į veiksmingą gynybą.

25. Taip pat nesutiktina, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti vertinamos ir taikomos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810 patvirtintos Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis arba raštu, surašymo taisyklės (toliau – Muitinės ir reeksporto deklaracijų surašymo taisyklės). Kaip matyti iš bylos duomenų, Institucija nutarime konstatavo, kad V. G. pažeidė Muitinės ir reeksporto deklaracijų surašymo taisyklių 21.6 punktą, kuriame nustatyta, kokie prekių identifikavimo duomenys privalo būti nurodyti deklaracijoje. Visų pirma, nesutiktina su skundo nuostata, jog minėtas teisės aktas reglamentuoja tik reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis arba raštu, surašymo taisykles. Tiek teisės akto pavadinime yra aiškiai apibrėžta, jog šios taisyklės taikomos, be kita ko, ir muitinės deklaracijoms, tiek ir iš taisyklių turinio akivaizdu, kad minėtas teisės aktas taikomas ir pildant kitas deklaracijas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad NTKS priemonėmis pateiktoje deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktas nė vienas Muitinės ir reeksporto deklaracijų surašymo taisyklių 21.6 punkte nurodytas prekių (11 pakuočių su automobilio TESLA detalėmis) identifikavimo duomuo. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju V. G. , TIR knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir NTKS priemonėmis pateiktoje deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) nenurodžiusi ir muitinės kontrolei nepateikusi autodetalių, kurių vertė 1 103,20 Eur, pažeidė Muitinės ir reeksporto deklaracijų surašymo taisyklių 21.6 punkto nuostatas.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo nuostata, kad šiuo atveju nėra pagrįsta Institucijos nutarime nurodyta aplinkybė, jog muitinės tarpininko atstovė, nedeklaruodama autodetalių, kurių bendra vertė 1 103,20 Eur, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, kadangi tai turėjo įtakos mokestinės prievolės apskaičiavimui, t. y. tokiais veiksmais buvo išvengta 277 Eur mokestinės prievolės. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog minėta mokestinė prievolė negalėjo atsirasti, nes šios prekės nebuvo deklaruojamos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai ir dėl jų nebuvo teikiama importo deklaracija, tačiau tai savaime nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių ir išvadų, kurios laikytinos pakankamomis konstatuoti V. G. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

27. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad V. G. šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai nubausta pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinio skundo dalis dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo atmestina. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog V. G. paskirta 1 200 Eur nuobauda yra nepagrįstai didelė.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo / teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

29. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

30. ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 900 Eur iki 1 500 Eur.

31. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

32. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. G. nesiekė sąmoningai suklaidinti muitinės, t. y. iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad V. G. nurodė, jog 2021 m. kovo 20 d. ji pateikė TIR deklaraciją, kurioje nurodė 5 prekes, ir, kadangi pastebėjo, jog laikinojo saugojimo deklaracijoje (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta „AUTO PARTS INSIDE ESCAPE“, ji susisiekė su automobilio FORD ESCAPE gavėju, šis patvirtino, kad šioje mašinoje turi būti sudėtos šiam automobiliui priklausančios dalys, todėl jų svoris buvo pridėtas prie automobilio svorio. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad V. G. dėjo pastangas įsitikinti dokumentuose esančių įrašų teisingumu, o TIR knygelėje ir deklaracijoje muitinio patikrinimo metu rastų prekių nenurodymas ir nedeklaravimas buvo nulemtas iš esmės nepakankamo V. G. rūpestingumo ir atidumo vykdant savo pareigas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nepasitvirtino Institucijos teiginiai apie dėl neteisėtų V. G. s veiksmų kilusios mokestinės prievolės egzistavimą. Taip pat įvertintini ir duomenys, apibūdinantys administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tai yra, iš bylos duomenų nustatyta, kad didžioji dalis V. G. pradėtų administracinių nusižengimų teisenų apeliacinės instancijos teismo nutartimis buvo nutrauktos. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog V. G. pasižymi akivaizdžiai aplaidžiu savo pareigų vykdymu.

33. Todėl apygardos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktai V. G. skirta 1 200 Eur bauda neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, todėl ji mažintina iki 600 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartį pakeisti –

Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. paskirtą 1 200 Eur baudą sumažinti iki 600 Eur. Kitą administracinėn atsakomybėn patrauktos V.G., atstovaujamos advokato Eligijaus Vinckaus, skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.