Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus radijas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus radijas“ patikslintą ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuomos sutarties nutraukimo, viešo konkurso paskelbimo ir laimėtojo nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – Alytaus miesto savivaldybė, biudžetinė įstaiga Alytaus miesto teatras ir viešoji įstaiga sporto klubas „Atlanta Gym“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25. Teismas konstatavo, kad konkursas įvyko karantino laikotarpiu, kuomet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 207, 3.2.1 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas (darbus) atlikti darbo vietoje. Todėl Alytaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 20 d. patalpų nuomos konkursą vykdė, nedalyvaujant konkurso dalyviams, t. y. konkurse, plėšiant vokus nedalyvavo ne tik ieškovė, bet ir kitas konkurso dalyvis (tiek ir kitų nuomojamų patalpų dalyviai). Konkurso nuomos dalyvių vokų plėšimas, siekiant užtikrinti konkurso skaidrumą, buvo filmuojamas. Į bylą pateiktas šios komisijos posėdžio vaizdo įrašas (kompaktiniame diske) patvirtina, kad, nors ir nedalyvaujant konkurso dalyviams, atsakovė nepažeidė dalyvių lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, užklijuoti vokai buvo atplėšti komisijos posėdyje, duomenų, kad jie būtų pažeisti (pažeista užklijavimo juosta) byloje nėra. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo atsakovės, negalėjo tiesiogiai dalyvauti komisijos posėdyje, nėra pagrindas vertinti, kad buvo pažeistas skaidrumo principas bei tokį viešą konkursą pripažinti neteisėtu. Ieškovė nenurodė jokių imperatyvių teisės aktų pažeidimų, kuriuos atsakovė būtų atlikusi ir dėl kurių turėtų būti naikinami atsakovės priimti sprendimai konkurse.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, valstybės ir savivaldybės įmonių, valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka, taip pat VSTVNDĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktais, įtvirtinančiais, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal VSĮ – įgyvendindamos turto savininko funkcijas, o savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise, akivaizdu, kad savivaldybei, taigi ir atsakovei, nuosavybės teise priklausančio turto, kuris savivaldybės institucijai, įmonei, įstaigai ar organizacijai buvo perduotas patikėjimo teise, valdymo, naudojimo ir disponavimo teisė priklauso išimtinai tam asmeniui, kuriam atitinkamas turtas buvo perduotas valdyti patikėjimo teise.

26.2. VSTVNDĮ 12 straipsnio 1 – 2 dalies nuostatos, pagal kurias savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduota savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka, patvirtina, kad savivaldybių turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti gali tiek savivaldybių tarybos (turto savininko teisėmis), tiek ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos turto patikėtinio teisėmis savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka.

26.3. Pati Alytaus miesto savivaldybės taryba savo priimtame ir patvirtintame teisės akte (2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-81 „Dėl Savivaldybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo 5 punkte) aiškiai nustatė sprendimų dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos priėmimo tvarką, o būtent tai, jog tuo atveju, jeigu savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas yra perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti vienam iš jai pavaldžių trečiųjų asmenų, sprendimus dėl nuomos priima tuo metu turtą valdantis subjektas.

26.4. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 (toliau – Tvarkos aprašas), 12 punktas numato, kad viešajam turto nuomos konkursui organizuoti turto valdytojas sudaro nuolatinę arba laikinąją turto nuomos konkurso komisiją, kuri sudaroma iš ne mažiau kaip 3 narių – turto valdytojo darbuotojų. Tvarkos aprašo 13 punktas numato, jog viešąjį turto nuomos konkursą komisija gali inicijuoti valstybės turto valdytojui priėmus sprendimą dėl turto nuomos. Analogišką tvarką numato ir savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo ir savivaldybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo aprašas, patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-81. Nagrinėjamu atveju turto nuomos konkurso komisija buvo sudaryta išimtinai iš atsakovės darbuotojų, neatsižvelgiant į tai, jog turto valdytoju patikėjimo teise atitinkamu laikotarpiu buvo kitas subjektas. Ši aplinkybė reiškia, jog konkurso organizavimui ir jo procedūrų vykdymui ne tik nebuvo priimtas atitinkamas faktinio teisėto turto valdytojo sprendimas, tačiau buvo sudaryta neteisėtos ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančios sudėties komisija, kas reiškia abiejų sąlygų viešajam konkursui vykdyti nebuvimą ir, atitinkamai, tokio konkurso absoliutų neteisėtumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į trečiąjį asmenį BĮ Alytaus miesto teatrą dėl konkurso organizavimo ar kitų susijusių klausimų.

26.5. Iš VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“ pavadinimo galima nesunkiai suprasti, kokia veiklos rūšimi verčiasi trečiasis asmuo bei nekyla abejonių, jog patalpos bus naudojamos sporto klubo veiklai. Tačiau sporto klubo veikla negali būti priskiriama kultūrinei ar administracinei veiklai. Ši aplinkybė reiškia, kad viešo konkurso komisijos nariai, nutardami trečiąjį asmenį pripažinti konkurso laimėtoju, visiškai neatsižvelgė į tai, jog jo patalpose ketinama vykdyti veikla visiškai neatitinka atsakovės Sprendime nurodytos patalpų naudojimo paskirties. Taigi, viešas konkursas, be kita ko, buvo vykdomas aplaidžiai vertinant dalyvių paraiškas, neatsižvelgiant į nustatytą tvarką.

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie papildomi atsikirtimai:

27.1. BĮ Alytaus miesto teatras 2020 m. vasario 18 d. rašte Tarybos nariams nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybė yra ginčo turto savininkė, ir kad būtent savivaldybės turto ir verslo skyriui yra pareiga teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti savivaldybės nuosavybės teise valdomo turto naudojimą, disponavimą bei valdymą, rengti dokumentus ir organizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų ar kitų statinių nuomą, nuomos sutarčių sudarymą, atnaujinimą, nutraukimą. Akivaizdu, jog, remiantis šiame rašte išdėstyta BĮ Alytaus miesto teatro (turto valdytojos) pozicija Tarybos nariams, valdytoja nematė pareigos imtis įgyvendinti VSTVNDĮ nuostatų, todėl Taryba, kaip turto savininkė, privalėjo įgyvendinti savo pareigas ir Sprendimu įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėją organizuoti ginčo patalpos viešą nuomos konkursą.

27.2. Ieškovės nurodomas Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės nutarimu Nr. 1524, savivaldybėms netaikomas. Jo 1 punkte nurodoma, kad valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše reglamentuojamas valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso organizavimas ir vykdymas, valstybės turto nuomos be konkurso organizavimas ir vykdymas, nuomos sutarties pasirašymas ir turto perdavimas. Vyriausybės nutarimo Nr. 1524 2.1 punkte nurodoma, kad savivaldybės turtas išnuomojamas pagal savivaldybės tarybos nustatytą savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarką, kai viešajame konkurse išnuomojamas savivaldybės nekilnojamasis turtas.

27.3. Nors ieškovė laikosi pozicijos, kad konkursą organizuoti turėjo teisę tik valdytojas, tačiau VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog priimti sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali – 1) savivaldybės taryba ar 2) jos įgaliota institucija. Taigi priimdama sprendimą savivaldybės Taryba turėjo įstatymiškai įvirtintą teisę priimti sprendimą dėl savo turto nuomos.

27.4. Konkurso laimėtojos – VšĮ sporto klubo „Atlanta Gym“ veiklos tikslai ir rūšys, nurodomi Juridinių asmenų registre, neprieštarauja viešosios įstaigos įstatyme nurodytiems tikslams, taigi ieškovės teiginiai, kad VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“ veikla neatitinka paskelbtų konkurso sąlygų, deklaratyvūs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių ginčo aplinkybių ir apeliacijos ribų

30. Trečiasis asmuo Alytaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Alytaus miesto valdybos 1999 m. lapkričio 25 d. sprendimu, ir ieškovė UAB „Alytaus radijas“ 1999 m. gruodžio 17 d. sudarė Negyvenamojo pastato, statinio patalpos nuomos sutartį Nr. 109 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovei neterminuotai už 177,33 Eur (612,30 Lt) mėnesinį nuomos mokestį radijo stoties veiklai buvo išnuomotos Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos (Nuomos sutarties 1 – 3 punktai). Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-286 teatro pastatas, kuriame yra ieškovei nuomotos patalpos, buvo perduotas patikėjimo teise valdyti trečiajam asmeniui BĮ Alytaus miesto teatrui. 2012 m. sausio 19 d. ieškovė ir trečiasis asmuo BĮ Alytaus miesto teatras sudarė Nuomos sutarties pakeitimą Nr. 06, kuriuo, nekeičiant Nuomos sutarties sąlygų dėl nuomos kainos, termino ir kt., buvo pakeista patalpų nuomotoja – vietoje pradinės nuomotojos Alytaus miesto savivaldybės ja tapo BĮ Alytaus miesto teatras.

31. 2020 m. vasario 27 d. Alytaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą nutraukti su ieškove sudarytą Nuomos sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais nuo 2020 m. birželio 30 d. (Sprendimo 1 punktas). Sprendimu taip pat buvo nutarta išnuomoti patalpas viešojo konkurso būdu; nustatyti patalpų nuomos sąlygas (naudojimo paskirtis – kultūrinė, administracinė veikla, nuomos terminas – 5 metai, pradinė nuomos kaina – 2,33 Eur už 1 kv. m per mėnesį); įgalioti atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėją prieš 3 mėnesius įspėti ieškovę apie numatomą Nuomos sutarties nutraukimą ir organizuoti patalpų nuomos viešąjį konkursą (Sprendimo 2 – 5 punktai). Sprendimo 6 punkte nurodyta, kad jo įsigaliojimo data yra 2020 m. birželio 30 d. Ieškovė apie priimtą Sprendimą buvo informuota atsakovės 2020 m. kovo 5 d. raštu, kuriame taip pat buvo pažymėta, kad patalpos konkurso būdu išrinktam nuomininkui bus nuomojamos nuo 2020 m. liepos 1 d. ir ieškovė gali dalyvauti organizuojamame viešajame patalpų nuomos konkurse.

32. Iš byloje pateiktų dokumentų (komisijos posėdžio protokolo, prašymų dalyvauti viešajame konkurse, dalyvių registracijos žurnalo ištraukų ir kt.) matyti, kad atsakovės organizuotas patalpų nuomos viešasis konkursas įvyko 2020 m. kovo 20 d., o paraiškas dalyvauti šiame konkurse 2020 m. kovo 19 d. pateikė du dalyviai – ieškovė UAB „Alytaus radijas“ ir trečiasis asmuo VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“. Komisija, įvertinusi dalyvių pasiūlymus, nustatė, kad trečiojo asmens konkurse pasiūlyta patalpų nuomos kaina buvo didesnė, nei ieškovės pasiūlyta kaina, ir, atsižvelgdama į Savivaldybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-81, 13 punktą, kuriame nurodyta, kad nuomos konkursą laimi asmuo, paraiškoje nurodęs didžiausią nuomos kainą, pripažino VšĮ sporto klubą „Atlanta Gym“ patalpų nuomos konkurso laimėtoja. 2020 m. balandžio 1 d. raštu atsakovė informavo patalpas patikėjimo teise valdantį trečiąjį asmenį BĮ Alytaus miesto teatrą apie patalpų nuomos konkurso rezultatus ir nurodė jam sudaryti nuomos sutartį su konkurso laimėtoju.

33. Ieškovė UAB „Alytaus radijas“ netrukus po patalpų nuomos viešojo konkurso rezultatų paskelbimo, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama (1) Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T-41 „Dėl negyvenamojo pastato, statinio patalpos nuomos 1999 m. gruodžio 17 d. sutarties Nr. 109 nutraukimo ir negyvenamųjų patalpų Rotušės a. 2, Alytuje, nuomos viešo konkurso būdu“ pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti bei (2) 2020 m. kovo 20 d. Negyvenamųjų patalpų ir kitų statinių nuomos komisijos posėdžio protokolą Nr. KPPt-122 pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei jį panaikinti. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo panaikinimo pareikštas netinkamam atsakovui, jį atmetė, tačiau padaręs išvadą, kad organizuojant patalpų nuomos konkursą Sprendimas negaliojo, jo pagrindu vykdytą viešąjį nuomos konkursą nutraukė bei sprendimą (protokolą), kuriuo konkurso laimėtoju pripažinta VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“, panaikino. Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi šią Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį panaikinus bei grąžinus pirmosios instancijos teismui klausimą dėl 2020 m. kovo 20 d. Negyvenamųjų patalpų ir kitų statinių nuomos komisijos posėdžio protokolo Nr. KPPt-122 teisėtumo nagrinėti iš naujo, Kauno apygardos teismas šioje byloje apeliacine tvarka skundžiamu 2021 m. birželio 17 d. sprendimu, ieškovės ieškinį atmetė.

34. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, ieškovės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, kad sprendimą paskelbti konkursą priėmė netinkamas subjektas, kad konkursą vykdė neteisėtos sudėties komisija ir kad ginčo patalpos išnuomotos trečiajam asmeniui, kuris jas ketina naudoti ne pagal paskirtį, sprendžia, kad apeliacine tvarka ginčijamas savivaldybės turto nuomos viešojo konkurso procedūrų teisėtumas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

35. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad šiuo atveju dėl Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų nuomos, jas perdavus patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti BĮ Alytaus miesto teatrui, sprendimą turėjo priimti ne Alytaus miesto savivaldybės taryba, bet BĮ Alytaus miesto teatras. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

36. Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės (savivaldybės) turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės (savivaldybės) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).

37. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 1 – 2 dalyse nustatyta, kad savivaldybių turto sandara ir įsigijimo būdai, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka nustatyta Konstitucijoje, įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir savivaldybių tarybų sprendimuose. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. To paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte yra nustatyta, kad savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose.

38. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 8 straipsnyje imperatyviai nurodoma, jog savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą - įgyvendindamos turto savininko funkcijas; 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta turto patikėjimo teisės sąvoka – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Kiti juridiniai asmenys valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta šio įstatymo 10 ar 12 straipsnyje ir turto patikėjimo sutartyje.

39. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. Nurodyti savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su šio turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, savivaldybės tarybos sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma (VSTVNDĮ 12 straipsnio 3 dalis).

40. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą, 1 dalį sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija.

41. Vadovaujantis aukščiau pateiktų įstatymų nuostatomis akivaizdu, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininke yra įvardinama savivaldybės taryba ir būtent ji, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, taip pat ir sprendžia dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialiojo turto nuomos.

42. Alytaus miesto savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T-14 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo vadovavosi Alytaus miesto savivaldybės taryba, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T-41 „Dėl negyvenamojo pastato, statinio patalpos nuomos 1999 m. gruodžio 17 d. sutarties Nr. 109 nutraukimo ir negyvenamųjų patalpų Rotušės a. 2, Alytuje, nuomos viešo konkurso būdu“, 30 punkte (redakcija galiojusi Sprendimo priėmimo metu), įtvirtinta, kad sprendimą išnuomoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą priima savivaldybės taryba arba turto valdytojas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ieškovės cituojamo Savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-81 „Dėl savivaldybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo aprašo patvirtinimo“, 5 punkte. Remdamasi šiomis ir aukščiau išdėstytomis teisės aktų normomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą dėl ginčo patalpų nuomos viešojo konkurso būdu bei įpareigodama atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėją organizuoti patalpų nuomos viešąjį konkursą, elgėsi teisėtai. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, vien tai, jog Sprendimo priėmimo metu ginčo patalpos patikėjimo teise buvo perduotos BĮ Alytaus miesto teatrui, nereiškia, jog Taryba, kaip turto savininkė, neturėjo teisės spręsti dėl konkurso šiam turtui nuomoti organizavimo. Tokia Alytaus miesto savivaldybės tarybos teisė įtvirtinta įstatymų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nuostatose bei Alytaus miesto savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos apraše. Be to, nors pagal minėtą Alytaus miesto savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo 30 punktą ir Savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo 5 punktą, galiojusiuose Sprendimo priėmimo metu, teisę priimti sprendimą išnuomoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą turėjo ir turto valdytojas, į bylą pateiktas BĮ Alytaus miesto teatro 2020 m. vasario 18 d. raštas Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariams patvirtina, kad trečiasis asmuo šia teise neketino pasinaudoti, nurodydamas, kad būtent turto savininko pareiga yra spręsti turto nuomos klausimus. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad Sprendimą paskelbti nuomos patalpų viešąjį konkursą priėmė netinkamas subjektas.

43. Patalpų nuomos viešasis konkursas buvo įgyvendintas atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos, vadovaujantis 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-41 „Dėl negyvenamojo pastato, statinio patalpos nuomos 1999 m. gruodžio 17 d. sutarties Nr. 109 nutraukimo ir negyvenamųjų patalpų Rotušės a. 2, Alytuje, nuomos viešo konkurso būdu“. Konkursas buvo vykdomas, vadovaujantis Savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-81 „Dėl savivaldybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo aprašo patvirtinimo“. Byloje esantis 2020 m. kovo 20 d. Negyvenamųjų patalpų ir kitų statinių nuomos komisijos posėdžio protokolas Nr. KPPt-122 patvirtina, kad nuomos patalpų viešąjį konkursą vykdė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjos sudaryta trijų Alytaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų komisija. Komisijos posėdis buvo fiksuojamas vaizdo bei garso aparatūra. Konkurso laimėtoju išrinktas trečiasis asmuo VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“, kurio pasiūlymas mokėti 3,15 Eur nuomos mokestį už 1 kv. m. buvo didesnis už ieškovės UAB „Alytaus radijas“ pasiūlymą – mokėti 2,35 Eur nuomos mokestį už 1 kv. m. Toks komisijos sprendimas atitinka Savivaldybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-81, 13 punktą, pagal kurį nuomos konkursą laimi asmuo, paraiškoje nurodęs didžiausią nuomos kainą.

44. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad konkursą vykdė neteisėtos sudėties komisija. Savo argumentams pagrįsti ieškovė remiasi Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“ 12 punktu, numatančiu, kad viešajam turto nuomos konkursui organizuoti turto valdytojas sudaro nuolatinę arba laikinąją turto nuomos konkurso komisiją, kuri sudaroma iš ne mažiau kaip 3 narių – turto valdytojo darbuotojų bei 13 punktu, nustatančiu, kad viešąjį turto nuomos konkursą komisija gali inicijuoti valstybės turto valdytojui priėmus sprendimą dėl turto nuomos. Tačiau cituojamo teisės akto nuostatos, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamam atvejui nėra taikomos. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, kad šiame teisės akte reglamentuojamas valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso organizavimas ir vykdymas, valstybės turto nuomos be konkurso organizavimas ir vykdymas, nuomos sutarties pasirašymas ir turto perdavimas. Šiuo atveju nuomos patalpų viešasis konkursas buvo vykdomas ne dėl valstybei, bet dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėtos sudėties komisijos atmetami kaip nepagrįsti.

45. Ieškovė laikosi dar ieškinyje bei dublike išreikštos pozicijos, kad trečiasis asmuo VšĮ sporto klubas „Atlanta Gym“ neketina naudoti ginčo patalpų kultūrinei, administracinei veiklai. Apeliantės įsitikinimu, vien iš trečiojo asmens pavadinimo aišku, kad patalpos bus skirtos sporto klubo veiklai, kuri negali būti priskiriama kultūrinei, administracinei veiklai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė akivaizdžiai ignoruoja, kad šiuo atveju trečiasis asmuo tai – viešoji įstaiga, kurios veikla apima ne tik sporto klubo steigimą ir / ar vystymą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Juridinių asmenų registro duomenimis trečiojo asmens VšĮ sporto klubo „Atlanta Gym“ veiklos tikslai ir rūšys yra veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant propaguoti sportą ir aktyvų poilsį: nekilnojamojo turto priklausančio nuosavybės teise ar kita teise išnuomojimas; kitų, niekur kitur nepriskirtų, asmeninių ir namų ūkio reikmenų nuoma; reklama; sporto arenų ir stadionų eksploatavimo veikla; kita, niekur kitur nepriskirta, poilsio organizavimo veikla. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas teisingai nusprendė, kad duomenų, jog trečiojo asmens deklaruota veikla, kurią vykdys išsinuomotame turte, t. y. kultūrinei ir administracinei veiklai, prieštarautų viešosios įstaigos veiklos tikslams, nėra.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, sprendžia, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra.

47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

48. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės. Tačiau atsakovei apeliaciniam teismui nepateikus prašymo bei jokių procesinių dokumentų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.