Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-5-560/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-02
Bylos Nr.: e2A-5-560/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00938-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
Ieškovas: UAB „Lelija“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Širvintų rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-5-560-2020Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00938-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.16.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lelija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lelija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Širvintų rajono savivaldybės administracijai, dėl įsakymų, kuriais nutrauktos žemės sklypų nuomos sutartys, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus (toliau - NŽT Širvintų skyriaus) 2017-10-06 įsakymą Nr.44Vį-779-(14.44.2.) „Dėl 2002 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 114 nutraukimo“ ir 2017-10-06 įsakymą Nr. 44Vį-780-(14.44.2.) „Dėl 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N89/94-0071 nutraukimo“ prieš terminą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-04-04 su Vilniaus apskrities viršininku sudarė žemės sklypo Plento g. 44, Širvintose valstybinę ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 114. Sutartyje nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas - kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai (poliklinikos pastato statybai), terminas - 99 metams, numatyta galimybė statyti kitus pastatus, statinius ir įrenginius laikantis teisės aktų reikalavimų. NŽT Širvintų skyrius 2017-04-20 atliko planinius patikrinimus ieškovės nuomojamose valstybiniuose žemės sklypuose ir nustatė, kad žemės sklypas yra nenaudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, žemės sklype Plento g. 44, Širvintose nebaigto statyti pastato-poliklinikos nėra, pamatai demontuoti, sklype plotas išlygintas, nušienautas ir t.t. Ieškovė NŽT Širvintų skyriaus 2017-07-31 pranešimu buvo informuota, kad po 2 mėnesių po šio rašto gavimo vienašališkai bus nutraukta 2002-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartis. NŽT Širvintų skyrius 2017-10-06 priėmė įsakymą Nr.44VĮ-779-(14.44.2.), kuriuo nutraukė žemės nuomos sutartį prieš terminą. Kadangi, žemės sklypas su paskirtimi „kita“ gali būti naudojamas visiems kitos paskirties žemės naudojimo būdams, todėl šiuo pagrindu niekaip negali būti nutraukta žemės nuomos sutartis, nes ieškovė žemės paskirties „kita“ naudojimo nepažeidė. Net ir esant sutarties pažeidimui turi būti dedamos maksimalios pastangos sutarčiai išsaugoti. Ieškovė išsinuomotame žemės sklype vykdo turimo pastato-poliklinikos ir kitų statinių eksploataciją ir priežiūrą. NŽT Širvintų skyriaus nutraukimo įsakymas yra priimtas be teisinio pagrindo ir turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat, ieškovė turėjo teisėtą lūkestį pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir pastatyti sporto ir pramogų kompleksą ginčo sklype, tačiau dėl Širvintų savivaldybės vilkinimo to padaryti iki šiol negalėjo. Paskutiniai atlikti ir įregistruoti žemės ir statybos darbai žemės sklype vyko prieš nepilnus dvejus metus.

2. 1994-10-28 dieną ieškovė su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba sudarė dvi valstybinės žemės nuomos sutartis: Plento g. 54, nuomos terminas iki 2093-10-25 ir Plento g., Širvintose nuomos sutartį, nuomos terminas iki 2093-05-19, kuris skirtas siuvimo fabriko statybai. Ieškovė 1995 metais pastatė siuvimo cechą su komercinėmis viešbučio, kavinės ir parduotuvės patalpomis, kitais inžinieriniais statiniais. Pastatų inventorinėje byloje pastatai ir kiti statiniai buvo inventorizuoti kaip vientisas nedalomas kompleksas einantis per abu sklypus. Ieškovė išsinuomotame žemės sklype vykdo siuvimo įmonės veiklą. NŽT Širvintų skyrius 2017-05-20 atlikęs jau minėtus planinius patikrinimus ieškovės nuomojamose valstybiniuose žemės sklypuose, nustatė, kad dalis žemės sklypo yra aptverta metaline tvora, sklype yra pasodinta tujų gyvatvorė, išasfaltuota aikštelė, likęs plotas nušienautas, pastatyto siuvimo fabriko statinių, kaip numatyta žemės nuomos sutartyje, nėra, todėl valstybinis žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (siuvimo fabriko statybai) ir informavo, kad po 2 mėnesių po šio rašto gavimo valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai. Žemės sklypas yra naudojamas siuvimo fabriko - didelės mechanizuotos pramonės įmonės, gamyklos veiklai. Be to, VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - nenustatytas. NŽT Širvintų skyrius priėmęs žemės sklypų nuomos nutraukimo įsakymus, neinformavo apie nutraukimą prieš 30 dienų ieškovės, tačiau anksčiau nei ieškovei pateikė nutraukimo įsakymą Širvintų savivaldybei, bei VĮ Registrų centrui. Šie veiksmai įrodo NŽT Širvintų skyriaus pranešimo apie nutraukimą pažeidimus ir NŽT Širvintų skyriaus nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu.

Šalies argumentai

3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypas, esantis Plento g. 44. Širvintos, ieškovei buvo išnuomotas lengvatinėmis sąlygomis tik dėl to, kad ieškovė, kaip šiame žemės sklype esančio pastato - poliklinikos savininkė, galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į pastatą. Nors Nekilnojamojo turto registre žemės naudojimo būdas nebuvo įregistruotas, tačiau pagal tuo metu galiojusias teisės normas Sutarties 3 punkte aiškiai buvo nustatytas žemės sklype leidžiamos veiklos būdas - poliklinikos pastato statyba. Ieškovės atlikti aktyvūs veiksmai (pastato išmontavimas, dalies statybinių medžiagų pašalinimas iš žemės sklypo, paliekant sklype keletą šių statybinių medžiagų, sudėtų į krūvą, žemės paviršiaus išlyginimas, išskyrus dalyje sklypo paliktą pamatų duobę ir statybines atliekas, bei teritorijos šienavimas) patvirtina Sutarties pažeidimą ir įsakymo pagrįstumą. Ieškovės pozicija byloje dviprasmiška: ieškovė įrodinėja, kad visą Sutarties laikotarpį naudojo ginčo žemės sklypą, vykdė pastato-poliklinikos ir kitų statinių eksploataciją ir priežiūrą, tačiau kartu įrodinėja, kad ginčo žemės sklypą ketino naudoti kitoms reikmėms, domėjosi kitomis ginčo žemės sklypo naudojimo galimybėmis, parengė Detalųjį planą ir komercinės paskirties pastato projektinį pasiūlymą. Pastato - poliklinikos teisinės registracijos duomenys, kurie buvo nustatyti kadastrinių matavimų metu 1998-01-07 neatitinka faktinės situacijos, t. y. tokių statinio konstrukcijų valstybiniame žemės sklype nebėra, neginčijant to fakto, kad žemės sklype yra vienaip ar kitaip išdėliotos statybinės medžiagos. Ieškovės išasfaltuotas įvažiavimas faktiškai skirtas ne ginčo žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį ir Sutartį, o keliui (privažiavimui) iki kito ieškovės naudojamo žemės sklypo, kas taip pat prieštarauja Sutarties esmei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Dėl žemės sklypo Plento g. 44, Širvintose, teismas nurodė, jog nuo nuomos sutarties sudarymo ginčo sklype jokios veiklos, išskyrus žolės nupjovimą ir teritorijos sutvarkymą, ieškovė nevykdė. Žemės sklype nėra pastatyto poliklinikos pastato, kurio statybai buvo išnuomotas žemės sklypas ne aukciono būdu. Byloje nėra jokių duomenų, jog žemės sklype būtų vykdoma kokia nors veikla, išskyrus sklypo priežiūrą. Tai reiškia, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, jis pagal paskirtį nenaudojamas nuo 2002 metų, t. y. daugiau kaip penkiolika metų nuo sutarties sudarymo ir šis terminas laikytinas labai ilgu, todėl atsakovė, atsižvelgusi į ieškovės visišką neveikimą, pagrįstai nutraukė žemės nuomos sutartį Nr. 114. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę dėl žemės nuomos sutarties Nr. 114 pakeitimo, siekiant sklype vykdyti kokią nors komercinę veiklą. Ieškovė 2007 m. spalio 30 d. sudarė su Širvintų rajono savivaldybe Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 293. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas detalusis planas buvo laiku padarytas ir pateiktas Širvintų rajono savivaldybei. Ieškovė nepadarė detalaus plano iki galo ir neketino sklype vykdyti detaliajame plane numatytos veiklos. Aktyvesnių veiksmų ieškovė ėmėsi tik atsakovei ėmus tikrinti žemės sklypų naudojimą ir informavus apie sutarties nutraukimą. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akto matyti, kad poliklinikos pastato vietoje yra likę tik dalis pamatų su keliomis perdangomis ir šiuo pastatu (jeigu jį taip galima pavadinti) realiai naudotis neįmanoma. Teisiškai nesvarbūs ir kiti ieškovės argumentai apie netinkamą žemės sklypo patikrinimo eigą ir informavimą apie sutarties nutraukimą. Apie sutarties nutraukimą ieškovė įspėta laiku (prieš du mėnesius), sutartį nutraukti buvo pagrindas, antrasis žemės sklypo patikrinimas atliktas dalyvaujant ir ieškovės atstovams, atsakovė turi teisę tikrinti kaip naudojama valstybinė žemė. Byloje nustatyta, kad realiai jau eilę metų žemės sklype nieko nedaroma, pastatas neeksploatuojamas ir netęsiamos jo statybos, o tai reiškia, kad ieškovė nesilaiko nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

5. Dėl žemės sklypo Plento g., Širvintose, teismas nurodė, jog jokių statinių sklype, kaip numatyta žemės nuomos sutartyje, nėra, todėl sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Teismas sprendė, kad atsakovė pagristai nutraukė žemės nuomos sutartį. Žemės sklype yra tik išasfaltuotas kelias ir apie 2 arų automobilių aikštelė bei tvora, didžioji sklypo dalis stovi visiškai tuščia ir yra nenaudojama. Tiek tvora, tiek kelias yra tik pagrindiniam daiktui tarnaujantys statiniai ir pagal juos niekaip negalima spręsti dėl žemės naudojimo paskirties. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė planuotų minėtame žemės sklype kažką statyti, būtų kreipusis į institucijas dėl statybos sąlygų ar leidimo išdavimo, todėl teismas sprendė, kad ieškovei per 20 metų nesiėmus jokių aktyvių veiksmų įgyvendinti žemės nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė pagrįstai nutraukė žemės nuomos sutartį su ieškove. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad privažiavimas ir aikštelė yra būtini ieškovės veiklai vykdyti, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą įsakymą ir pripažinti, kad žemės nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Šiuo atveju ieškovė gali kreiptis į atsakovą dėl servituto nustatymo. Žemė ieškovei buvo išnuomota ne aukciono tvarka, t. y. ženkliai pigiau negu valstybė gautų žemę išnuomojant aukciono būdu. Be to, abu žemės sklypai yra Širvintų miesto centre ir jie galėtų būti sėkmingai naudojami visuomenės poreikiams arba komercinei veiklai vystyti, kas yra svarbu miestui ir jo gyventojams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Ieškovė UAB „Lelija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad 1997 m. prieš privatizuojant nebaigto statytą poliklinikos pastato 1997-07-23 M. R. firmos “Lituką” padarytos įvertinimo išvados, kad pastato paskirtis tikrai bus keičiama, pastato panaudojimo galimybės yra neaiškios, yra tikimybė, kad sumontuotus gaminius teks ardyti, kuriuos išardžius galima panaudoti kitų objektų statybai. 2001-12-21 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą klausdama ar nebus kliūčių ieškovei išsinuomojant žemės sklypą, bei pakeisti šio žemės sklypo paskirtį. 2008-03-12 atsakovė išdavė sutikimą dėl inžinierinių tinklų statybos pagal detaliojo plano suvestinį inžinierinį sklypo planą. 2017-08-30 ieškovė kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių dėl žemės nuomos sutarties papildymo nuostata dėl galimybės keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, NŽT Širvintų skyrius 2017-09-25 atsisakė papildyti žemės nuomos sutartį. 2017 m. spalį parengtas Komercinės paskirties pastato Plento g. 44, Širvintose projektas. 2017-12-08 ieškovė pateikė prašymą NŽT Širvintų skyriui leisti rekonstruoti žemės sklype Plento g. 44, Širvintose poliklinikos pamatus, keičiant jo tikslinę naudojimo paskirtį į kitą, NŽT Širvintų skyrius atsisakė išduoti sutikimą. Ieškovė pagal 2007 m. detaliojo planavimo sutartį turėjo parengti sporto ir pramogų centro projektą ir pastatyti sporto ir pramogų centrą, tačiau nepastatė, nes trečiasis asmuo nei patvirtino, nei atmetė detaliojo plano. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nesiekė, kad ieškovė pastatytų poliklinikos pastatą. Trečiasis asmuo parduodamas poliklinikos pamatus nesiekė, kad šis pastatas būtų atstatomas. 1997-09-29 Širvintų mieste buvo įsteigtas VĮ Širvintų r. pirminės sveikatos priežiūros centras, kuris vykdo poliklinikos funkcijas ir teikia gyventojams medicinines paslaugas. Ieškovė visą laiką derino su atsakovu ir trečiuoju asmeniu sąlygas dėl komercinio pastato statybos žemės sklype Plento g. 44, Širvintose. Ieškovė neturėdamas atsakovės ir trečiojo asmeniu sutikimų/leidimų patvirtinto detaliojo planavimo projekto neturėjo jokios teisės nei rekonstruoti esamos nebaigtos statybos nei pastatyti komercinį pastatą.

7. Aplinkybę, kad ieškovė savalaikiai parengė ir pateikė Širvintų savivaldybei detaliojo plano projektą įrodo byloje esantis paties trečiojo asmens interneto tinklapyje patalpintas pranešimas. Trečiasis asmuo, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, pats kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių prašydamas, kad šis su ieškove nutrauktų žemės nuomos sutartį, neva tai yra reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti. Trečiasis asmuo sąmoningai ar nesąmoningai neva nerado detaliojo plano projekto ar netinkamai saugojo dokumentus. Ieškovės pareigos rengiant detalųjį planą nurodytos 2007 m. detaliojo planavimo sutartyje ir jas visas ieškovė įvykdė. Nei trečiasis asmuo raštuose, nei teismas sprendime nenurodė kokų konkrečiai detaliojo planavimo procedūrų ieškovė nėra pabaigusi. Teismas neatsižvelgė, kad išimtinai dėl Širvintų savivaldybės vilkinimo patvirtinti detalųjį planą ieškovė iki šiol negalėjo pastatyti sporto ir pramogų komplekso, bei gauti finansinės naudos iš padarytų investicijų, todėl patyrė nuostolių. Detalusis planas buvo paruoštas 2008 m. ir pateiktas trečiajam asmeniui tvirtinti. 2008 m. viduryje prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė. Ieškovė suvaldžiusi savo finansinius srautus ir atsitiesusi po prarastų nuostolių, sąlygotų pasaulinės ekonominės krizės, 2017 metais kreipėsi į trečiąjį asmenį primindama, kad iki šiol yra nepatvirtintas detalusis projektas. Žemės sklype poliklinikos pastatas nors ir dalis, bet yra, todėl teismas nustatęs šias aplinkybes negalėjo palikti galioti atsakovės žemės nuomos sutarties nutraukimo įsakymo kaip teisėto.

8. Kitame ginčo žemės sklype 1995 m. įrengtas asfaltuotas įvažiavimas, 2008 m. nuteistos inžinierinės komunikacijos pagal atsakovės sutikimą, 2015 m. pagal trečiojo asmens sutikimą pastatyta tvora. Pačios valstybės institucijos neišduoda ar atsisako išduoti leidimus/sutikimus, vilkina detaliojo plano patvirtinimą, o vėliau teismui teigia, kad ieškovė nepastatė pastato. Tokie veiksmai teisinėje valstybėje neturėtų būti toleruojami ir negali būti perkeliama visa našta ir atsakomybė ieškovei, kai savo prievolės neįvykdė atsakovė ir trečiasis asmuo. Kadangi žemės sklypas su paskirtimi „kita” gali būti naudojamas visiems kitos paskirties žemės naudojimo būdams, todėl šiuo juridiniu pagrindu niekaip negali būti nutraukta žemės nuomos sutartis, nes ieškovė žemės paskirties „kita” naudojimo nepažeidė, o būdo - atsakovė neginčija ir nutraukimo įsakyme nenurodo. Atsakovė per visą laiką nuo 2002 sutarties sudarymo iki 2017 m. pradėtų vykdyti patikrinimų nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl neva netinkamo žemės sklypo naudojimo, kas rodo tai, kad atsakovę toks žemės sklypo naudojimas tenkino. Žemės sklypas Plento g., Širvintose buvo išnuomotas aukciono tvarka, todėl ieškovė moka padidintą žemės mokestį valstybei. Teismas sprendime netinkamai nustatė žemės sklypo paskirtį. Teismas neatsižvelgė į žemės nuomos sutarties pasirašymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir pačioje žemės nuomos sutartyje nurodytą teisinį pagrindą: nuomininkas įsipareigoja žemės sklypą panaudoti siuvimo fabriko statybai. Žodis „fabrikas” yra suprantamas plačiau, kaip didelė mechanizuota pramonės įmonė su jos priklausiniais automobilių aikštelėmis, tvoromis, kitais priklausiniais, veikiančia įmone su įmonės administracija, darbininkais ir t.t., kuri veikia žemės sklype, o ne siaurai - kaip pastatytas pastatas. Teismas sprendime netinkamai aiškino žemės sutartyje nurodytą naudojimo paskirtį, todėl padarė klaidingas išvadas. Ieškovės pastatai yra pastatyti per abu žemės sklypus.

9. Pastatas - siuvimo cechas pastatytas 1995 metais. Byloje nėra teismo sprendime nurodytų duomenų, kad 1994 metais sudarant dviejų žemės sklypų nuomos sutartis, žemės sklype siuvimo cechas jau buvo pastatytas. Mažai tikėtina, kad atsakovė būtų siekusi, kad ieškovė ir ant žemės sklypo Plento g. 54 ir ant gretimo žemės sklypo Plento g. (be numerio) pastatytų po siuvimo cechą. Ieškovei žemės sklypas buvo skirtas siuvimo veiklai vykdyti, kuri suprantama plačiai (ne kaip pastato statybai, o veiklai vykdyti) - ji ir buvo vykdoma ginčo žemės sklype. Per du žemės sklypus veikia visas multifunkcinis kompleksas. Be priklausinių, pagal teisinį reglamentavimą, negalima siuvimo cecho ir viešbučio veikla, todėl jie yra būtini ir įrodo žemės sklypo naudojimą būtent siuvimo cecho veiklos vykdymui, kam ir išnuomotas žemės sklypas. Žemės sklypas su paskirtimi „kita” gali būti naudojamas visiems kitos paskirties žemės naudojimo būdams, todėl šiuo juridiniu pagrindu niekaip negali būti nutraukta žemės nuomos sutartis, nes ieškovė žemės paskirties „kita” naudojimo nepažeidė, o būdo atsakovė neginčija ir nutraukimo įsakyme nenurodo. Atsakovė 2017-07-31 išsiuntė pranešimus ieškovei, kuriuose nurodė, kad po 2 mėnesių po šių raštų gavimo vienašališkai bus nutrauktos žemės nuomos sutartys dėl abiejų žemės sklypų. Atsakovės pateikti pranešimai, kurie neturi jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, negali būti prilyginti pagal CK 6.218 str. 1 dalį prieš 30 dienų teikiamam pranešimui (sukeliančiam ieškovei teisinius padarinius) dėl sutarties nutraukimo. Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų dėl atsakovės ir trečiojo asmens nebendradarbiavimo su ieškove, informacijos slėpimo, ignoravimo ieškovės raštų, atsakymų neteikimo.

Atsiliepimas

10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta tiesioginė pastato poliklinikos paskirtis – gydymo. Apeliantės argumentai niekaip nepagrindžia, kad atsakovė galėjo turėti kitus lūkesčius nei buvo sutarta žemės nuomos sutartyje. Valstybė, atstovaujama atsakovės, išnuomodama devyniasdešimt devynerių metų laikotarpiui valstybinės žemės sklypą, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikėjosi, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama žemės nuomos sutartyje Nr. 114 nustatyta veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas, sukuriant darbo vietų, suteikiant paslaugų ir pan. Apeliantė be jokio pagrindo perkelia atsakovei ir trečiajam asmeniui savo prisiimtas pareigas pagal žemės nuomos sutartį Nr. 114 - pastatyti bei eksploatuoti polikliniką. Jeigu pastatų savininkas neketina naudotis savo statiniais, neeksploatuoja statinių naudingųjų savybių, nevykdo jokios su jais susijusios ūkinės veiklos, net juos demontuoja, atsiranda viešasis interesas, kad valstybinė žemė būtų naudojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais, ir Nacionalinės žemės tarnybos pareiga užtikrinti šių principų laikymąsi. UAB „Lelija” žemės nuomos sutartį Nr. 114 pasirašė aiškiai suprasdama arba turėdama suprasti žemės nuomos sutarties teisinį bei faktinį pagrindą, savo prisiimtas pareigas bei atsakomybę, taip pat turėjo suprasti, kad pasinaudoja lengvatinėmis valstybines žemės nuomos sąlygomis kaip pastato savininkė.

11. Atsakovės nuomone, apeliantės argumentai, susiję su detaliojo plano rengimu, teisinės reikšmės šioje byloje neturi, nes nei atsakovės, nei trečiojo asmens veiksmai ar neveikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųsti, be to jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Žemės nuomos sutartis Nr. 114 buvo sudaryta 2002 m., tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių aplinkybę, kad 6 metus iki krizės 2008 m. apeliantė būtų naudojusi ginčo žemės sklypu taip, kaip numatyta ginčo sutartyje. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų reikalavus tvirtinti detalųjį planą teismine tvarka, jeigu manė, kad jos teisės yra pažeistos. Ieškovės delsimas, savivaldybės veiksmų nederinant detalaus plano neskundimas daugiau kaip 8 metus tik patvirtina, kad ieškovė nepadarė detalaus plano iki galo ir neketino sklype vykdyti detaliajame plane numatytos veiklos. Privažiavimo iki žemės sklypo sprendiniai gali būti sprendžiami kitomis teisinėmis priemonėmis, pvz., suformuojant bendro naudojimo kelią arba nustatant kelio servitutą žemės sklype. Ieškovė valstybinės žemės sklype 15 metų vykdo neefektyvią veiklą, neracionaliai naudoja visuomeninius išteklius, todėl tokių sutartinių santykių išsaugojimas neturi jokios vertės ir negali būti ginamas remiantis sutarties stabilumo principu. Tai, kad teismas suklydo pasisakydamas dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, nes vienas sklypas išnuomotas be aukciono (t. y. mažesne kaina), o kitas aukcione (t. y. didesne kaina), esminės reikšmės šios bylos kontekste neturi ne tik dėl to, kad žemės nuomos mokesčio dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, bei ir dėl to, kad nustačius esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą, nuomotojas neturi įrodinėti neigiamų padarinių (žalos).

12. Nuo sutarties sudarymo 1994 m. iki jos nutraukimo 2017 m. praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas (23 metai), kuris patvirtina, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, valstybinės žemės sklypo nenaudojo taip, kaip buvo numatyta sutartyje. Žemės sklype Plento g., Širvintose pastatų nėra, o ieškovė per minėtą žemės sklypą yra įrengusi asfaltuotą privažiavimą ir dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Nei tvoros, nei aikštelės negalima naudoti savarankiškai ūkinei veiklai vykdyti. Aplinkybes, kad ginčo žemės sklype joks siuvimo fabriko statinys faktiškai nėra pastatytas, patvirtina žemės naudojimo valstybinės kontrolės duomenys. Apeliantės argumentai dėl „aiškiai pažymėto ribos panaikinimo tarp abiejų sklypų“ nepagrįsti, nes sklypų sujungimas gali būti vykdomas tik vadovaujantis Žemės įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo metu įregistruoti atskiri žemės sklypai, turintys savo kadastro duomenis bei ribas. Ieškovei buvo iš anksto pranešta apie sutarčių nutraukimą vadovaujantis specialiojoje normoje CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dviejų mėnesių terminu. Atsakovė turi teisę atlikti tiek planinius, tiek ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, todėl neatsižvelgiant i tai, kokia forma buvo pasirinkta atliekant ginčo žemės sklypų žemės naudojimo valstybinę kontrolę, tai esminės įtakos priimtiems įsakymams neturi.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo dalį dėl NŽT Širvintų skyriaus 2017-10-06 įsakymo „Dėl 2002 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties NR. 114 nutraukimo“ panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmos instancijos sprendimą, o dėl apeliacinio skundo dalies, kurioje prašoma panaikinti NŽT Širvintų skyriaus 2017-10-06 įsakymą „Dėl 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N89/94-0074 nutraukimo“ prieš terminą, sprendimą priimti savo nuožiūra.

14. Nurodė, kad atsakovei 2017-04-25 ir 2017-05-16 atlikus išnuomoto žemės sklypo naudojimo patikrinimą paaiškėjo, kad ginčo sklype jokios veiklos, išskyrus žolės nupjovimą ir teritorijos sutvarkymą, ieškovė nevykdė. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodytos aplinkybės, kad žemės sklype 1995 m. buvo įrengtas asfaltuotas įvažiavimas, 2008 m. nutiestos inžinierinės komunikacijos neleidžia daryti išvados, kad išnuomotas žemės sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį. Širvintų rajono savivaldybės administracija sutiko su ieškovės pozicija dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-89-94-0071 nutraukimo nepagrįstumo. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus patvirtinančius aplinkybes, kad ieškovės pastatai (multifunkcinis komercinis kompleksas su siuvimo cechu ir kitais statiniais) yra pastatyti per abu žemės sklypus. Pastatai ir kiti statiniai inventorizuoti kaip vientisas nedalomas kompleksas, einantis per abu žemės sklypus, kas reiškia abiejų sklypų sujungimą. Teismas priimdamas sprendimą dėl atsakovės įsakymo išsamiai neišnagrinėjo nutraukimo pagrindo, todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai apskundė teismo sprendimo dalį. Teismas byloje pagrįstai konstatavo, kad ieškovės delsimas, savivaldybės veiksmų nederinant detalaus plano neskundimas daugiau kaip 8 metus tik patvirtina, kad ieškovė neparuošė plano tinkamai. Trečiasis asmuo sutinka, kad 2008 m. prasidėjo pasaulinė krizė, kurį turėjo įtakos verslo subjektams, tačiau pažymi, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija visuotinai atleidžia nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. balandžio 4 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 114 ieškovas iš valstybės išsinuomojo 8153 m3 ploto žemės sklypą, esantį Plento g. 44, Širvintose, kurio unikalus Nr. 8955/0004:174. Žemės nuomos sutarties Nr. 114 3 punkte numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas yra kitai paskirčiai – kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai (poliklinikos pastato statybai). Išnuomotame žemės sklype yra ieškovui priklausantys poliklinikos pastato pamatai. 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. atsakovas atliko ieškovui išnuomoto žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir patikrinimo aktuose užfiksavo, kad žemės sklype poliklinikos pamatų nėra, jie yra išmontuoti, pietrytinėje dalyje yra likusi buvusių pamatų duobė, šalia jos yra sukrauti pamatų blokai ir perdangos plokštės, aplink duobę yra savaime želiančių medžių ir krūmų, o likęs žemės sklypo plotas užlygintas ir nušienautas. Atsakovas padarė išvadą, kad pastatas nenaudojamas pagal tikslinę paskirtį, t. y. poliklinikos pastato eksploatavimui. 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. 44SD-3003-(14.44.104.) atsakovas ieškovą informavo, kad ieškovas nenaudoja išnuomoto žemės sklypo pagal paskirtį, žemės sklype poliklinikos pastato nėra, todėl žemės nuomos sutartis Nr. 114 bus vienašališkai nutraukta suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. 2017 m. spalio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 44VĮ-779-(14.44.2) nusprendė nutraukti prieš terminą 2002 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 114. Įsakyme vedėjas nurodė, kad ieškovas nevykdo žemės nuomos sutartyje numatyto įsipareigojimo naudoti žemę pagal tikslinę paskirtį, žemės sklype poliklinikos pastato nėra, o buvę pamatai demontuoti.

17. Taip pat byloje nustatyta, kad 1994 m. spalio 28 d. dieną ieškovas su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba sudarė 2 (dvi) valstybinės žemės nuomos sutartis: 1) Plento g. 54, unikalus Nr.8955-0004-0060, nuomos terminas iki 2093-10-25 ir 2) Plento g., Širvintose (unikalus Nr.8955-0004-0061) nuomos sutartį, nuomos terminas iki 2093-05-19, kuris skirtas siuvimo fabriko statybai. Byloje nustatyta, kad žemės sklype Plento g. 54, Širvintose, ieškovas yra pastatęs siuvimo cechą su kitais inžineriniais statiniais ir jį naudoja. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype Plento g., Širvintose (unikalus Nr. 8955-0004-0061) pastatų nėra, o ieškovas per minėtą žemės sklypą yra įrengęs asfaltuotą privažiavimą bei minėtame žemės sklype yra dalis prie besiribojančiame žemės sklype Plento g. 54, Širvintos, esančio cecho automobilių stovėjimo aikštelės. Tai patvirtina ir Nekilnojamo daikto (žemės sklypo Plento g. 54, Širvintos) kadastrinių matavimų byla, kurioje aiškiai matyti, kad žemės sklype jokių statinių nėra išskyrus kelią ir aikštelę. 2017 m. balandžio 25 d. atsakovas žemės naudojimo patikrinimo akte nurodė, kad dalis žemės sklypo yra aptverta metaline tvora, sklype pasodinta tujų gyvatvorė, yra apie 2 arų išasfaltuota aikštelė, o likęs žemės sklypo plotas neužstatytas. Jokių statinių kaip numatyta žemės nuomos sutartyje nėra, todėl sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. 2017 m. liepos 31 d. raštu 44SD-3001-(14.44.104.) atsakovas informavo ieškovą apie valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N.89/94-0071 (toliau žemės nuomos sutartis Nr.N.89/94-0071) nutraukimą prieš terminą vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. 2017 m. spalio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 44VĮ-780-(14.44.2) nusprendė nutraukti prieš terminą 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N89/94-0071. Įsakyme vedėjas nurodė, kad ieškovas nevykdo žemės nuomos sutartyje numatyto įsipareigojimo naudoti žemę pagal tikslinę paskirtį, žemės sklype siuvimo fabriko nėra.

18. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį nustatydamas, jog atsakovas pagrįstai nutraukė šalių sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Byloje yra sprendžiamas dviejų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumas: 2002 m. balandžio 4 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 114 ir 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalį, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, arba jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CK 6.564 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką nuomotojas, nesikreipdamas į teismą žemės nuomos sutartį gali nutraukti tik tuo atveju, jeigu žemės nuomos sutarties pažeidimas yra esminis, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal tikslinę jos nustatytą naudojimo paskirtį ir teiktų visuomenei naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir išnuomotame žemės sklype ilgą laiką nevykdant komercinės ūkinės veiklos, taip padarant esminį sutarties pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008). Apeliantas apie sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis informuotas remiantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kas yra laikytina tinkamu informavimu.

19. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog 2002 m. balandžio 4 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 114 3 punkte numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas yra kitai paskirčiai – kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai (poliklinikos pastato statybai). Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų pagrįstai nustatė, kad iki šiol žemės sklype poliklinikos pastatas nėra pastatytas. Analogiška situacija yra ir su kita žemės nuomos sutartimi - 1994 m. spalio 28 d. sutartis, kurios paskirtis yra skirtas siuvimo fabriko statybai, o jokių statinių žemės sklype nėra. Šios aplinkybės yra įrodytos byloje esančiais duomenimis ir apeliantas jų neginčija.

20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jo teigimu, teismas ne taip nustatė žemės sklypo paskirtį, kadangi paskirtis yra nurodyta „kita“. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka ir pažymi, jog ieškovo su atsakovu sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse yra įvardintos konkrečios ir aiškios žemės sklypų paskirtys, kurios nurodė, kokiam tikslui ieškovui yra išnuomojami valstybiniai žemės sklypai. Ieškovas neneigia fakto, jog nei poliklinikos pastato, nei siuvimo fabriko ginčo žemės sklypuose nėra. Apeliantas teigia, kad terminas „siuvimo fabrikas“ turi būti suprantamas plačiai ir ginčo žemės sklypas yra kaip kompleksas su kitu žemės sklypu, kuriame yra pastatytas siuvimo fabrikas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka, bei pažymi, jog apeliantas išsinuomojo valstybinės žemės sklypus, kurie buvo išnuomoti konkrečiam tikslui ir konkrečių pastatų statybai. Aplinkybės, jog žemės sklype ieškovas yra nutiesęs kelią, įrengęs automobilių stovėjimo vietų aikštelę, pastatęs tvorą ir pan. nereiškia, jog galima laikyti, kad šiame žemės sklype yra pastatytas siuvimo fabrikas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog abu žemės sklypai yra Širvintų miesto centre ir jie galėtų būti sėkmingai naudojami visuomenės poreikiams arba komercinei veiklai vystyti, kas yra svarbu miestui ir jo gyventojams.

21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų nebendradarbiavimo su ieškovu. Apeliantas teigia, jog atsakovas ir kiti asmenys vilkino detaliojo plano suderinimą, pagal kurį ieškovas ketino statyti sporto kompleksą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas detalusis planas buvo laiku padarytas ir pateiktas Širvintų rajono savivaldybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto dėstomos aplinkybės, susijusios su detaliuoju planu, ketinimu statyti kitos paskirties pastatą, nei yra numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyse, nėra esminės nagrinėjant šią bylą dėl nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumo. Apeliantas teigia, jog atsakovas ir kiti asmenys vilkina detaliojo plano suderinimą, tačiau apeliantas jokių reikalavimų, susijusių su detaliojo plano suderinimais, šioje byloje nėra pareiškęs. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas iki šios bylos nagrinėjimo teisme būtų reiškęs pretenzijas atsakovui dėl detaliųjų planų, būtų prašęs modifikuoti sudarytas nuomos sutartis ar pan., būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl statybos leidimų nuomos sutartyse numatytų pastatų statybai. Nurodyti apelianto argumentai yra laikytini jo gynybine pozicija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog žemės sklypas, kuriame turėjo būti pastatytas poliklinikos pastatas yra naudojamas ne pagal paskirtį jau nuo 2002 metų, atsakovas vykdė tik žemės sklypo priežiūros darbus; kitame žemės sklype nėra pastatyta siuvimo cecho, kas reiškia, jog abu šie žemės sklypai buvo naudojami ne pagal paskirtį. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, nutraukdamas su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartis dėl to, jog ieškovas naudojo žemės sklypus ne pagal nuomos sutartyse numatytą paskirtį, elgėsi teisėtai ir tokią teisę turėjo, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo ieškinį.

22. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo UAB „Lelija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusNeringa Švedienė