- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-505-866/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00938-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- UAB „Lelija“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Širvintų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lelija“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Lelija“ kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2017-10-06 įsakymą Nr. 44VĮ-779-(14.44.2.) „Dėl 2002 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 114 nutraukimo“.
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui ir jo teritoriniam padaliniui NŽT Širvintų skyriui imtis bet kokių veiksmų dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, uždrausti trukdyti ieškovei naudotis žemės sklypu, patekti per žemės sklypą iki ieškovės pastatų, bei atlikti kitus veiksmus ribojančius ieškovės naudojimąsi žemės sklypu, įpareigoti atsakovą atstatyti VĮ Registrų centre panaikintus duomenis dėl 2002 m. balandžio 4 d. sudarytos žemės nuomos sutarties, taip pat uždrausti dėl ginčo žemės sklypo sudaryti žemės nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis, iki teismas išspręs bylą iš esmės ir įsiteisės teismo sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies ir nutarta:Uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritoriniam padaliniui Širvintų skyriui trukdyti ieškovei UAB „Lelija“ naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), patekti per šį žemės sklypą iki ieškovės pastatų, bei atlikti kitus veiksmus ribojančius ieškovės naudojimąsi žemės sklypu.Uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritoriniam padaliniui Širvintų skyriui sudaryti žemės nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su trečiaisiais asmenimis, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas taikė minėtas laikinąsias apsaugos priemones, įvertinęs tai, kad žemės sklype dėl kurio nuomos kilęs ginčas veikia ieškovo siuvimo įmonė, kurios veikla gali būti sutrikdyta bei tai, kad išnuomojus turtą tretiesiems asmenims, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi.
8. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypas (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo išnuomotas lengvatinėmis sąlygomis, todėl turėjo būti naudojamas tam statiniui, kuriam eksploatuoti ir buvo išnuomotas. Pažymi, kad šiuo metu žemės sklype įregistruoti UAB „Lelija“ nuosavybės teise priklausantys pastatas ir inžineriniai tinklai, taigi nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį atsižvelgiant į tai, kad minėtame sklype įregistruoti nurodyti statiniai, nuosavybės teise priklausantys UAB „Lelija“ turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių statinių pašalinimo iš valstybinės žemės sklypo.
9. Pažymi, kad faktinio kelio vietoje, valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas inžinerinis įrenginys – įvažiavimas, kurio dalis patenka į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kuris yra pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poliklinika) priklausinys. Taigi, nutraukus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, turi būti sprendžiama dėl kitų teisės į žemės sklypo praradimo padarinių, todėl šiuo atveju nėra tikslinga papildomai taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas mano, kad ieškovo ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, todėl nėra teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
10. Ieškovas UAB „Lelija“ prašo atskirąjį skundą atmesti, nurodo, kad sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis. Teigia, kad jei būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, būtų sutrikdyta ieškovo įmonės veikla. Teigia, kad atsakovo siekis, jog ieškovo statiniai būtų pašalinti iš atsakovo sklypo, taip pat įrodo laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Pažymi, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, neteikė ieškovui informacijos. Nurodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti esamą padėtį.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą tenkinti ir netenkinti UAB „Lelija“ prašymo dėl laikinųjų taikymo visa apimtimi.
12. Nurodo, kad valstybinės žemės sklypas, išnuomotas be aukciono, turi būti naudojamas būtent tam statiniui, kuriam eksploatuoti išnuomotas. Pagal bylos duomenis ginčo žemės sklype yra įregistruoti UAB „Lelija“ nuosavybės teise priklausantys – pastatas ir inžineriniai statiniai, iš kurių ieškovė realiai naudojasi tik įvažiavimu privažiavimui prie siuvimo cecho, esančio kitame žemės sklype, o pastato, kuriam naudoti lengvatinėmis sąlygomis buvo išnuomotas ginčo žemės sklypas, nėra, ginčo sklype likę tik demontuoti pamatų blokai, todėl ieškinys nėra pagrįstas ir nėra realios grėsmės sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.
Taip pat pažymėtina, kad nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 13 punktas taip pat įtvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.
Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ginčas kilęs dėl disponavimo valstybinės žemės sklypu, nuomos sutarties pagrindu, t. y. grindžiamas neteisėtu nuomos santykių nutraukimu ir prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2017 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 44VĮ-779 (14.44.2) „Dėl 2002 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 114 nutraukimo“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą lemia ne tik teismų praktikoje nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos, t.y. preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas bei sprendimo neįvykdymo grėsmė, bet ir ginčo objekto specifika. Be kita ko, įvertintina ir tai, kad ginčo žemės sklypas yra reikalingas ieškovo poreikiams tenkinti ir trukdymas naudotis šiuo sklypu, neišsprendus ginčo, nulemtų neproporcingai didelius nuostolius. Atsakovo apeliavimas į ginčo aplinkybes, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šioje proceso stadijoje, nėra pakankamas pagrindas, šių ribojimų naikinimui, juolab, kad atsakovas nenurodo, kaip šis ribojimas, esant ginčui teisme, t. y. ginčijant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus priimtą individualų administracinį teisės aktą, jam sukelia tiesiogines neigiamas pasekmes.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.