Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5152-944/2020 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

9. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IĮ „Aujama-credit“ ir atsakovas M. L. 2017 m. lapkričio 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį ieškovė atsakovui suteikė 800,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo 2017 m. gruodžio 17 d. grąžinti kreditą, 49,28 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) per mėn. ir 9,60 Eur administravimo mokestį. Šalių sudarytos 2017 m. lapkričio 17 d. vartojimo kredito sutarties (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sutarties sąlygų 13.2.1 punkte ir Specialiojoje dalyje šalys susitarė, kad teisiniai ginčai, kylantys iš šios sutarties, nagrinėjami Kauno apylinkės ar Kauno apygardos teisme pagal Kredito davėjo buveinės vietą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

11. Skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą pagal vartojimo kredito sutarties nuostatas, t. y. reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarčių, tuo tarpu duomenų apie sutartinį teismingumą teismui nepateikta. Sutiktina, kad pagal CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, 11 dalį, ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Tačiau ieškovė kreipėsi į sutartyje, kurios pagrindu kilo ginčas, numatytos teritorijos, t. y. Kredito davėjo (ieškovės) buveinės vietos, teismą-Kauno apylinkės teismą (pagal sutartinį teismingumą). Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju sąlyga dėl teritorinio teismingumo yra įrašyta ne tik bendrųjų sutarties sąlygų 13.2.1 punkte, bet ir Specialiųjų sąlygų, kurios yra individualiai derinamos su skolininku, priešpaskutinėje pastraipoje, todėl tokia sąlyga negalėjo būti nežinoma atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovui adresuojamas ieškinys turėtų būti nagrinėjamas atsakovo gyvenamosios vietos teisme tuo atveju, jeigu vartojimo kredito sutartyje, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas, įtvirtinta sąlyga dėl šalių ginčų sprendimo Kredito davėjo (ieškovės) buveinės vietos teisme būtų pripažinta nesąžininga ir negaliojančia sutarties, kuri kvalifikuotina vartojimo sutartimi, sąlyga. Tik išsiaiškinus aplinkybes, kad sąlyga (ne)buvo individualiai aptarta, galima būtų spręsti dėl teismingumo sąlygos galimo nesąžiningumo.

12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškinio priėmimo stadijoje tokios sąlygos sąžiningumo teismas objektyviai negali įvertinti. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą nežinoma, ar, sudarydamas vartojimo sutartį, vartotojas tinkamai suprato sąlygą dėl teismingumo nustatymo bei, ar pats vartotojas mano, kad sutarties sąlyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises. Pažymėtina, kad teismas, priėmęs ieškinį ir išsiaiškinęs šiam klausimui išspręsti reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes bei pripažinęs tokią sutarties sąlygą nesąžininga, todėl negaliojančia, galėtų perduoti bylą teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 34 straipsnio 2 dalis 4 punktas) (taip pat žr.: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-126-924/2020; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1345-638/2019; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-284-555/2016).

13. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutartinį teritorinį bylos teismingumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 32 straipsnis), todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis naikinama ir ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. Panaikintus pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.