- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-126-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19379-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“, atstovaujamos advokato V. M., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30050-615/2019 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė IĮ „Aujama-credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. B. 300,00 Eur kredito skolą, 166,32 Eur pelno palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 18,48 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki kredito pagal 2019 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5595 visiško grąžinimo dienos, 32,40 Eur administravimo mokesčio iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 3,60 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki kredito pagal 2019 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5595 visiško grąžinimo dienos, 27,00 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 525,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei R. B.; išaiškino ieškovei, kad ieškinį šiuo atveju ji turi reikšti apylinkės teisme pagal atsakovės gyvenamąją vietą.
3. Teismas nurodė, kad atsakovė yra fizinis asmuo, atsakovės gyvenamoji vieta yra Alytaus rajone. Ieškovė savo reikalavimus kildina iš vartojimo paskolos sutarties, todėl pagal sutarties dalyką ir šalių ypatumus skolininkė laikytina vartotoja, o sutartis – vartojimo sutartimi. Iš pateiktos vartojimo sutarties matyti, kad šios sutarties bendrosios dalies, skirtos bet kuriam sutartį su paslaugų teikėju sudarančiam vartotojui, 13.2.1 punkte buvo numatyta, kad kilus ginčams juos spręs kredito davėjo buveinės vietos teismas, t. y. Kauno apylinkės ar Kauno apygardos teismas. Kadangi nagrinėjamu atveju sutarties bendrosios dalies nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė paslaugos teikėjas, ši nuostata yra standartinė, o ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog su vartotoju ši sąlyga dėl sutartinio teismingumo buvo aptarta individualiai, pagal aukštesniųjų instancijų teismų praktiką sutarties sąlyga dėl teismingumo teismas turi nesiremti (CK 6.188 straipsnio 6 dalis). Atsakovės gyvenamoji vieta yra ne Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl ieškovės ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovai IĮ „Aujama-credit“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Šalių sutarta sąlyga dėl teismingumo nėra niekinė, neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo normoms, o priešingai – atitinka CPK 32 str. nuostatas. Iš teismui pateiktos vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies matyti, kad šalys susitarė ir sutiko, jog visi ginčai, kylantys iš sutarties, bus nagrinėjami Kauno apylinkės teisme arba Kauno apygardos teisme pagal Kredito davėjo buveinės vietą, todėl teismas nepagrįstai ignoravo šalių pasirašytos sutarties nuostatas ir atsisakė priimti ieškinį.
4.2. Nepagrįsta teismo išvada, jog ši sąlyga nebuvo individualiai aptarta (suderinta) su atsakovu. Visų pirma, sutarties sąlyga dėl teismingumo yra Vartojimo kredito sutarties ne tik Bendrųjų sutarties sąlygų 13.2.1 punkte, bet ir Specialiųjų sąlygų, kurios kaip tik ir yra derinamos (aptariamos) su skolininku, priešpaskutinėje pastraipoje. Sutarties specialiųjų sąlygų prigimtis lemia, kad jos yra individualiai suderinamos su skolininku, nes tik taip įmanoma susitarti dėl šių sąlygų turinio ir pasirašyti Vartojimo kredito sutartį. Taigi skolininkas individualiai patvirtino, kad jam visos sutarties sąlygos tikrai žinomos, jis jas perskaitė ir individualiai suderino (aptarė), su jomis sutinka.
4.3. Teismas pareiškimo priėmimo stadijoje konstatavęs, kad sutarties sąlyga dėl teritorinio teismingumo yra nesąžininga, todėl byla jam neteisminga, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai pažeidė kreditoriaus teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, taip pat teismas pažeidė Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalį ir CK 6.2884 straipsnio 2 dalį, suteikiančius teisę pripažinti nesąžiningomis tik individualiai neaptartas sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
8. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
10. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).
11. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IĮ „Aujama-credit“ ir atsakovė R. B. 2019 m. vasario 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 5595. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovei suteikė 300,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo 2019 m. kovo 24 d. grąžinti kreditą, 18,48 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir 3,60 Eur administravimo mokestį. Šalių sudarytos 2019 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 5595 Bendrųjų sutarties sąlygų 13.2.1 punkte ir Specialiojoje dalyje šalys susitarė, kad teisiniai ginčai, kylantys iš šios sutarties, nagrinėjami Kauno apylinkės ar Kauno apygardos teisme pagal Kredito davėjo buveinės vietą.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytos 2019 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 5595 bendrųjų sutarties sąlygų 13.2.1 punkte nustatytą ginčų, kylančių iš šios sutarties, teismingumą Kauno apylinkės arba Kauno apygardos teismams, bei aplinkybę, kad vartotojo – atsakovės, gyvenamoji vieta yra ne Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, sprendė, jog sutarties bendrosios dalies nuostata yra standartinė, o ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog su vartotoja ši sąlyga dėl sutartinio teismingumo buvo aptarta individualiai, todėl vartojimo kredito sutarties nuostata dėl teismingumo pažeidžia vartotojos teises bei ieškovės ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui, o turi būti pareiškiamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą.
14. Nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų apibrėžtį reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.) (CK 6.228⁴ str. 2 d. 18 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, netaikyti minėtos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-155-916/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sutarties sąlyga dėl teismingumo nebuvo individualiai aptarta (suderinta) su atsakove ir yra nesąžininga, todėl nepagrįstai ignoravo šalių pasirašytos sutarties nuostatas ir atsisakė priimti ieškinį. Kaip minėta, nesąžininga gali būti pripažinta tik individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl teritorinio teismingumo yra įrašyta ne tik bendrųjų sutarties sąlygų 13.2.1 punkte, bet ir Specialiųjų sąlygų, kurios yra individualiai derinamos su skolininku, priešpaskutinėje pastraipoje, todėl ji negalėjo būti nežinoma atsakovei.
16. CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, 11 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į sutartyje, kurios pagrindu kilo ginčas, numatytos teritorijos, t. y. Kredito davėjo buveinės vietos, teismą. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovei adresuojamas ieškinys galėtų būti nagrinėjamas atsakovės gyvenamosios vietos teisme tuo atveju, jeigu vartojimo kredito sutartyje, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas, įtvirtinta sąlyga dėl šalių ginčų sprendimo Kredito davėjo buveinės vietos teisme būtų pripažinta nesąžininga ir negaliojančia sutarties, kuri kvalifikuotina vartojimo sutartimi, sąlyga. Tik išsiaiškinus aplinkybes, kad sąlyga (ne)buvo individualiai aptarta, galima būtų spręsti dėl teismingumo sąlygos galimo nesąžiningumo.
17. Šiuo sutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškinio priėmimo stadijoje tokios sąlygos sąžiningumo teismas objektyviai negali įvertinti. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą nežinoma, ar, sudarydamas vartojimo sutartį, vartotojas tinkamai suprato sąlygą dėl teismingumo nustatymo bei, ar pats vartotojas mano, kad sutarties sąlyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises. Pažymėtina, kad teismas, priėmęs ieškinį ir išsiaiškinęs šiam klausimui išspręsti reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes bei pripažinęs tokią sutarties sąlygą nesąžininga, todėl negaliojančia, galėtų perduoti bylą teismui pagal atsakovės gyvenamąją vietą (CPK 34 straipsnio 2 dalis 4 punktas).
18. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutartinį teritorinį bylos teismingumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 32 straipsnis), todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis naikintina ir ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.