- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- 1A-431-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33821-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. S.
- Civilinis ieškovas
- K. R., N. K.
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Bronius Varsackis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs:
- nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;
- nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams laisvės atėmimo (vagystės K. R. atžvilgiu epizodas);
- nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams (vagystės iš N. K. įmonės epizodas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metus 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2023 m. balandžio 27 dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu M. S. į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. balandžio 27 d.
M. S. kardomoji priemonė suėmimas palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai. Priteista iš M. S. 1434,00 (vienas tūkstantis trisdešimt keturi) eurai turtinės žalos atlyginimui K. R. naudai.
Civilinio ieškovo N. K. įmonės civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai. Priteista iš M. S. 473,15 (keturi šimtai septyniasdešimt trys eurai 15 centų) eurai turtinės žalos atlyginimui N. K. įmonės naudai.
Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo M. S. priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. S. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. 22.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. 3.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išlaužęs buto duris, įsibrovė į B. P. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą K. R. priklausantį turtą – rankinę, 20 eurų vertės, su joje buvusiais grynaisiais pinigais - 680 eurų ir vienu doleriu - bei įvairiais menkaverčiais asmeniniais daiktais ir dokumentais, kuprinę „JEEP“, 30 eurų vertės, su joje buvusiais menkaverčiais darbo dokumentais ir asmeniniais daiktais, mobilaus ryšio telefonu „Sony Xperia“, 60 eurų vertės, kelnėmis, 5 eurų vertės, batais, 17 eurų vertės, maišelį „Šilas“ su saldainiais, viso 15 eurų vertės, plastmasinį indelį su 180 eurų grynųjų pinigų, mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 10 Pro 64 GB dual sim Bronze“, 284 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam K. R. bendroje sumoje 1291 eurų turtinę žalą.
2. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2021 m. lapkričio 22 d. 20.00 val. iki 2021 m. lapkričio 23 d. 10.00 val., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į užrakintų patalpų, kuriose vykdoma N. K. įmonės baro veikla, vidų, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą N. K. įmonei priklausantį turtą – 5,14 euro grynųjų pinigų, buvusius kasos aparate, ir maisto prekes bei gėrimus: 0,63 gramus rūkyto aukštaičių sūrio, 3,71 eurų vertės, 3 vnt. silkių, bendros 3,84 eurų vertės, 4 vnt. riešutų, bendros 1,52 eurų vertės, 4 vnt. traškučių „Lay’s“, bendros 5,56 eurų vertės, 3 vnt. sūrio skonio šiaudelių, bendros 0,84 eurų vertės, 2 vnt. šokoladinių batonėlių, bendros 0,64 eurų vertės, 2 vnt. kramtomosios gumos „Orbit“, bendros 0,74 eurų vertės, 1 vnt. paruoštų salotų, 0,23 eurų vertės, 3,5 ltr. degtinės „Freitag“, 40,91 eurų vertės, 1,5 ltr. degtinės „Lietuviška svarainių“, 21,67 eurų vertės, 2 ltr. degtinės „Kvietinė“, 23,38 eurų vertės, 7 vnt. po 0,2 litro talpos degtinės, bendros 21,34 eurų vertės, 2,75 ltr. brendžio „Alita“, 46,70 eurų vertės, 8 vnt. po 0,2 litro talpos brendžio „Alita“, bendros 31,17 eurų vertės, 0,3 ltr. trauktinės „Starka“, 4,98 eurų vertės, 4,7 ltr. trauktinės „Žalios devynerios“, 71,25 eurų vertės, 0,5 ltr. trauktinės „Malūnininkų“, 9,68 eurų vertės, 0,3 ltr. trauktinės „Dainava“, 4,94 eurų vertės, 0,75 ltr. likerio „Žagarė“, 11,47 eurų vertės, 4 vnt. šampano „Alita“, bendros 18,08 eurų vertės, 1 vnt. alaus „Volfas Engelman rinktinis“, 0,96 eurų vertės, 3 ltr. alaus „Rinkuškių“, 3,38 eurų vertės, 4 vnt. nealkoholinio alaus, bendros 2,32 eurų vertės, 9 ltr. alaus „Fortas“, 14,70 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas N. K. įmonei bendroje sumoje 349,15 eurų turtinę žalą.
3. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 9 d. laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 20.30 val., iš bute buvusios rankinės, slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajam S. C. priklausantį t. y. 320 eurų grynųjų pinigų.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę, pritaikant BK 64¹ nuostatas.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog 2023 m. kovo 21 d. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų bei pilnai sutiko su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais. Nuteistasis nurodo, jog teisiamojo posėdžio pradžioje prastai pasijuto, teismas padarė kelių minučių pertrauką, tačiau nuteistasis nepasijuto geriau ir teisiamasis posėdis buvo atidėtas. Dėl neišsamių M. S. parodymų, teismas nutarė kviesti liudytojus, todėl teismas netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarkos ir nuteistojo atžvilgiu nepritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.
4.2. M. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo sukrėstas ir jo savijauta buvo prasta dėl to, jog jam būnant Kauno kalėjime, vienoje kameroje su nuteistuoju gyvenantis asmuo pjaustėsi, todėl kameroje buvo kraujo. Dėl šių priežasčių nuteistasis patyrė psichologinį šoką, kadangi kraujo bijo nuo vaikystės bei dėl šių įvykių negali atsigauti ir normaliai mąstyti iki šiol, negalėjo pasiruošti bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.
4.3. Skundo autorius skunde teigia, jog apylinkės teismui teikė paaiškinimą dėl kokių priežasčių negalėjo nurodyti visų aplinkybių teisiamajame posėdyje, nurodė, jog buvo labai susijaudinęs ir pasimetęs bei parašė pilną prisipažinimą, kad negalėjo papasakoti teisme dėl buvusios savo blogos psichologinės būsenos ir prašė būti apklausiamas 2023 m. balandžio 25 d. teisiamajame posėdyje.
4.4. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. teisiamajame posėdyje buvo apklaustas iš naujo, prisipažino, paaiškino visas aplinkybes, sutiko su civiliniais ieškiniais, nusikaltimą padarė girtas, todėl tiksliai viską papasakoti jam buvo gana sunku. Skunde nuteistasis nurodo, kad po jo apklausos liudytojai posėdyje apklausiami nebuvo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų byloje negauta.
Šalies argumentai
6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais bei nurodė, jog dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jo ginamasis visas aplinkybes pripažino, bet nurodė, kad nieko neatsimena dėl girtumo, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis. Gynėjas taip pat rašė atsižvelgti į BK pataisas. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis nebuvo atviras ir nuoširdus, todėl nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo M. S. kaltės bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nesutinkama su paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ir BK 64¹ straipsnio taikymo skiriant bausmę
8. Nuteistojo M. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko sutrumpinto įrodymų tyrimo, nors tam buvo visos sąlygos. Toks teismo sprendimas pažeidė teisingumo principą ir užkirto galimybę M. S. skiriant bausmę pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.
9. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai. Net gi įrodymų tyrimo galimybės sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatymas kaltinamajame akte nėra imperatyvi sąlyga tokiam bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-303/2015, Nr. 2K-264-697/2017, Nr. 2K-140-511/2018).
10. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Pabrėžtina, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, esant BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, vienu trečdaliu sumažinti bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-303/2015, Nr. 2K-238-699/2017, Nr. 2K-264-697/2017).
11. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo M. S. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendyje nepagrįstai jo atžvilgiu paskiriant bausmę, netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos 2023 m. kovo 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad posėdžio metu klausimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo nebuvo keliamas. Kaltinamojo apklausos metu M. S. nurodžius, kad įvykio aplinkybių neprisimena, buvo apklausti nukentėjusieji – K. R., S. C. bei civilinio ieškovo įgaliota atstovė E. C. (5 t., b. l. 54-58). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. S. pateikė teismui 2023 m. kovo 31 d. paaiškinimą, nurodydamas padarytų nusikaltimų įvykių aplinkybes bei nurodydamas, kad apklausiamas 2023 m. kovo 21 d. teisiamajame posėdyje pasimetė ir buvo labai susijaudinęs (5 t., b. l. 86-87). Nors 2023 m. balandžio 25 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis buvo apklaustas, nurodė įvykių aplinkybes, teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės, nutarė neapklausti atvykusių liudytojų, tačiau aukštesnės instancijos teisėjų kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas šio veiksmo nesiejo su sutrumpintu įrodymų tyrimu ir pirmosios instancijos teisme procesas vyko bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla buvo užbaigta ne baudžiamuoju įsakymu, o apkaltinamuoju nuosprendžiu, todėl, nesant pirmosios būtinos BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygos, bausmės sumažinimas vienu trečdaliu nėra galimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-697/2017, 5.4 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažinęs A. A. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-693/2015.
Dėl BK 178 straipsnio pakeitimų
12. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tiek BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje, tiek ir šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje, už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi BK 178 straipsnio pakeitimai šiuo nagrinėjamu atveju įtakos neturi nei veikos kvalifikacijai nei bausmės skyrimui.
13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
14. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad M. S. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 150,00 Eur.
15. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas, apeliacine tvarka byla išnagrinėta per vieną posėdį. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. S. yra suimtas, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, šios išlaidos iš M. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.