- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e2-1692-477/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00175-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Ieškovas
- Ž. Š.
- Atsakovas
- D. Š.
- Advokatai
- Kęstutis Paspirgėlis
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neringai Jefimovienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo: nutraukti santuoką tarp Ž. Š. ir D. Š. sudarytą Zarasų rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 72, dėl sutuoktinio D. S. kaltės; vaikų E. Š. ir A. Š. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove Ž. Š.; iš atsakovo D. Š. priteisti materialinį išlaikymą vaikams E. Š. ir A. Š. kiekvienai po 250 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki kiekvieno iš šių nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo tvarkytoja iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės uzufrukto teise paskiriant nepilnamečių vaikų motiną Ž. Š., priteistą materialinį išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti D. Š. bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas D. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 72. Šalys turi du nepilnamečius vaikus: E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo dėl to, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Ieškovė nurodė, kad kol atsakovas piktnaudžiaus alkoholiu, ieškovė su atsakovu negyvens. Atsakovas nurodė, kad niekas jam negali drausti vartoti alkoholio, todėl 2022 m. birželio mėnesį paliko šeimą ir gyvena skyrium nuo šeimos. Tarp šalių nebeliko jokių sutuoktinių santykių, nebeliko jokios meilės, bei jokio faktinio turtinių ir neturtinių pareigų vykdymo. Santuokos atkurti neįmanoma. Ieškovė siūlė atsakovui nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau atsakovas delsia nutraukti santuoką. Esant išvardytoms aplinkybėms, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas ir todėl ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio D. Š. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo jai grąžinti ikisantuokinę pavardę – „B.”. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra sveika ir darbinga, išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja. Santuokos metu jokio turto šalys neįgijo, todėl jokio turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra. Nepilnamečių vaikų E. Š. ir A. Š. gyvenamąją vietą ieškovė prašo nustatyti su ja. Tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarauja vaikų interesams. Tarp ieškovės ir vaikų yra stiprus psichologinis ryšys, gyvenant su mergaitės bus gerai prižiūrimos auklėjamos, suteiktos visos materialinės sąlygos, kad šios galėtų deramai augti ir tobulėti. Iš atsakovo D. Š. priteistinas išlaikymas vaikams A. Š. ir E. Š. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai iki kiekvienos iš jų pilnametystės. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ieškovė neturi ir negali gauti. Ieškovė prašau nustatyti tokią skyrium nuo vaikų E. ir A. Š. gyvenančio tėvo D. Š. bendravimo su vaikas E. Š. ir A. Š. tvarką: 1. Pirmą mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jos motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.; 2. Priešpaskutinį mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jos motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.; 3. Tėvų sutarimu, galimas vaikų pasiėmimas pas save ir kitu laiku; 4. Motina Ž. Š. turi teisė riboti tėvo D. Š. bendravimą su vaikais, jeigu toks bendravimas pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus (pavyzdžiui, tėvas bendravimo metu su vaikais yra neblaivus ir t.t.).
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, jo kitų prašymų byloje negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Tokį procesinį atsakovo elgesį, teismas vertina kaip ieškinio pripažinimą, nes prieštaravimų dėl ieškinio nepareiškė.
Posėdžio metu ieškovė Ž. Š. ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečių E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina Ž. Š., jos gyvenamojoje vietoje, konkrečios bendravimo tvarkos su vaikų tėvu D. Š. nenustatymas, nepažeis E. Š. ir A. Š. teisių ir jų teisėtų interesų; priteisus iš atsakovo D. Š. išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams po 200 – 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, būtų užtikrintas būtiniausių vaikų poreikių patenkinimas bei išlaikymo dydis šiuo metu atitiktų vaikų interesus ir augančius poreikius
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą.
Dėl santuokos nutraukimo
Ieškovės Ž. Š. ir atsakovo D. Š. santuoka sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 72. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių santuoka realiai yra nutrūkusi. Šalys metus laiko netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir santuoka nebegali būti išsaugota. Santuokos metu sutuoktiniai nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neįgijo.
Jei sutuoktinis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, jis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl vadovaujantis su CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas yra nesaistomas ieškinio reikalavimų sutuoktinių kaltės klausimu, o atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovė, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, jo kaltę siejo su atsakovo priklausomybe alkoholiui. Šalys nuo 2022 m. birželio mėnesio gyvena atskirai. Atsakovas nedėjo pastangų atkurti santykius. Jis byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Laikytina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir nepaneigtos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo nelojalumo ieškovei, veikimo priešingai šeimos interesams (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukus ieškovė pageidavo pasilikti iki santuokos turėtą pavardę – B., dėl atsakovo pavardės nurodė, kad jam paliktina Š. pavardė. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, dėl ieškovės reikalavimo nepasisakė, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokinių pavardžių tenkintinas, jai paliktina iki santuokos turėta pavardė – B., atsakovui – Š. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl tarpusavio išlaikymo ir turto padalijimo
Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir sutuoktinių išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimas. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto šalys neįsigijo, nebuvo įsigyta ir transporto priemonių, todėl dalintino nekilnojamojo turto nėra.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje registruotų nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai santuokoje nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, todėl sutuoktinių turto padalijimo klausimai nespręstini.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Ieškovė prašo nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ji iš esmės viena rūpinasi nepilnamečiais vaikais, vaikai su ja gyvena nuo gimimo, ieškovė stengiasi vaikams užtikrinti tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką. Atsakovas pozicijos dėl vaikų gyvenamosios vietos neišreiškė, iš bylos duomenų matyti, kad vaikai su atsakovu negyvena ir jis vaikų neauklėja. Tarnyba išvadoje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.
Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl šio reikalavimo neišdėstė. Iš atsakovo jokios iniciatyvos bylos nagrinėjimo eigoje tikslu nuolat gyventi su nepilnamečiais vaikais teismas nenustatė.
Tuo tarpu ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad ieškovė Ž. Š. su mažametėmis dukromis E. ir A. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute. Minėtame bute yra visi patogumai: vonia, tualetas, šiltas vanduo, centrinis šildymas. Mergaitėms skirtas atskiras kambarys patenkinantis jų poreikius (pilnai apstatytas būtiniausiais baldais, reikalingais jų poilsiui, ugdymuisi ir laisvalaikio praleidimui). Vaikams sudaryta sveika ir saugi aplinka, tenkinanti vaikų individualius poreikius, kurie atitinka jų amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaikų raidą ir auklėjimą. D. Š. gyvena nuomojamame vieno kambario bute, bendrabučio tipo name. Bute naujai atliktas remontas, apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. Atvykstant vaikams vietos pakaktų. Bute yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, reikiami baldai ir buitinė technika. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina, atsakovas sutiko.
Esant šioms aplinkybėms teismas atsižvelgia į kiekvieno iš tėvų asmeninius bruožus bei realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, lavinti gabumus bei pomėgius, vaikų amžių ir tarpusavio ryšį, dėl ko ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti atsakovo D. Š. ir nepilnamečių dukrų E. Š. ir A. Š. bendravimo tvarką: 1. Pirmą mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jos motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.; 2. Priešpaskutinį mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jos motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.; 3. Tėvų sutarimu, galimas vaikų pasiėmimas pas save ir kitu laiku; 4. Motina Ž. Š. turi teisė riboti tėvo D. Š. bendravimą su vaikais, jeigu toks bendravimas pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus (pavyzdžiui, tėvas bendravimo metu su vaikais yra neblaivus ir t.t.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Tarnyba išvadoje iš esmės pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai. Atsakovas savo pozicijos ir pasiūlymų dėl bendravimo tvarkos su vaikais neišreiškė.
Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir tėvų pareiga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas susipažinęs su ieškovės ieškinyje pasiūlyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaikais bei juos auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad atsakovas neprieštaravo pasiūlytai bendravimo tvarkai, sprendžia, kad ieškovės pateikta atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka iš esmės atitinka ir užtikrina, tiek tėvo, tiek nepilnamečių vaikų interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametės E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena kartu su motina Ž. Š..
Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.
Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, vadinama vaiko pinigais, nuo 2023 m. sausio 1 d. siekia 85,75 Eur. Papildomai skiriama išmoka vaikui prie vaiko pinigų, mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams, turintiems negalią, siekia 50,47 Eur. Vadinasi, ieškovės bendra vaiko pinigų suma nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarytų 136,22 Eur vienam vaikui (85,75 Eur + 50,47 Eur).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Taigi ieškovės gautina 272,44 Eur išmoka vaikams laikytina kaip finansinė pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams, todėl, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, išskaičiuotina iš nepilnamečių poreikiams kas mėnesį reikalingos sumos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuri nuo 2023-01-01 yra 840 Eur neatskaičius mokesčių, 633 Eur atskaičius mokesčius, todėl orientaciniu vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dyžiu šiuo metu yra laikoma 316,50 Eur suma. Iš šios sumos turi būti atimta 136,22 Eur vaikui mokama išmoka, pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą. Būtent ši suma laikytina orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu 248,39 Eur (633 Eur – 136,22 Eur = 496,78 Eur : 2), kurio dydžio nereikia įrodinėti.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis yra apie 630 Eur. Ieškovė kas mėnesį taip pat gauna 272 Eur išmoką už abu vaikus. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis yra apie 860 Eur. Išvadą teikiančios institucijos atstovams atsakovas nurodė, kad jis turėtų galimybę mokėti kiekvienai dukrai po 100 Eur. Atsakovas duomenų apie kitus turimus išlaikytinius teismui nepateikė. Įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė apribotų jo galimybę dirbti ir gauti pajamų, kad išlaikyti ne tik save, bet ir savo nepilnamečius vaikus, byloje nėra pateikta. Jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas neteikė. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad iš esmės šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl jie lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečiams teiktino išlaikymo, juolab, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdieninė našta, susijusi su vaikų priežiūra, ugdymu ir kitų vaikų elementariųjų poreikių patenkinimu.
Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Atsižvelgiant į atsakovo nustatytą turtinę padėtį, aplinkybę, kad nedidelės pajamos neatleidžia atsakovo nuo prievolės išlaikyti vaikus, teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir priteisia šalių vaikams išlaikymą, kurio dydžio nereikia įrodinėti – po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaikų lėšas tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).
Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo leistina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-02072 teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų.
CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad kiekvienas ieškinys neturtiniame ginče apmokamas vieno šimto eurų žyminiu mokesčiu. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškinį sudarant keliems savarankiškiems reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tiek reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, tiek reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, kaip savarankiški reikalavimai žyminiu mokesčiu apmokestinami atskirai, t. y. po 110,00 Eur (146,00 Eur – 25 proc.). Reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo apmokamas 135,00 Eur ((250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.) x 2 vaikai) žyminiu mokesčiu. Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybės naudai priteistina 465,00 Eur žyminis mokestis (110 Eur + 110 Eur + 110 Eur + 135 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis).
Remiantis į bylą pateikta minėtos tarnybos 2023 m. gegužės 31 d. pažyma (patikslinta) Nr. APD-2023-09680, valstybė patyrė 291,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir, tenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.
Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl ieškinį tenkinus visiškai valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą priteistinos iš atsakovo, kadangi jos viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 72, dėl atsakovo D. Š.kaltės.
Po santuokos nutraukimo Ž. Š. palikti ikisantuokinę pavardę – B., D. Š. palikti santuokinę pavardę – Š..
Nustatyti nepilnamečių vaikų E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina Ž. Š. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis nepilnamečių vaikų motiną Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir vaikų E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią:
1. Pirmą mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jos motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.;
2. Priešpaskutinį mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jos motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.;
3. Tėvų sutarimu, galimas vaikų pasiėmimas pas save ir kitu laiku;
4. Motina Ž. Š. turi teisė riboti tėvo D. Š. bendravimą su vaikais, jeigu toks bendravimas pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus (pavyzdžiui, tėvas bendravimo metu su vaikais yra neblaivus ir t.t.).
Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 291,44 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 44 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės naudai. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – „Swedbank“, AB, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 465,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) už procesinių dokumentų siuntimą (įmokos kodas 5662). Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.