Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuotieji asmenys – UAB „Legal Balance“, antstolis Darius Bliznikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Irmantas Gaidelis patvarkymu pareiškėjo skundo nepatenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.

Suinteresuotasis asmuo UAB „Legal Balance“ nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-38429-910/2015 dėl 2 781 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko J. K., išieškotojo UAB „Legal balance“ naudai (v. b. Nr. 0035/18/08101). Antstolis Darius Bliznikas vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2320-465/2021, priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento gražinimo Nr. S-21-35-25697, vykdomąjį dokumentą persiunčiant bankroto bylą nagrinejančiam teismui. 2022 m. vasario 7 d. antstolis Darius Bliznikas gavo išieškotojo UAB „Legal Balance“ 2022 m. vasario 7 d. prašymą del vykdomosios bylos atnaujinimo, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3230-465/2021 nutarė nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas prašo nutraukti išieškojimo procesą, kadangi pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pareiškėjo teigimu, tol, kol nėra panaikintas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo, vykdymo veiksmai dėl to paties vykdomojo dokumento vykdymo, negalimi. Tuo tarpu antstolio manymu, vykdomoji byla atnaujinta išieškotojo prašymu.

CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, jog priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1016-264/2018).

Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas prašo nutraukti vykdomosios bylos vykdymą, tačiau pirmiau aptartas teisinis reguliavimas tokiu atveju nenumato antstoliui pareigos, taip pat nesuteikia jam teisės nutraukti vykdomosios bylos vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad nė vienas iš CPK įtvirtintų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų šiuo atveju neegzistuoja. Antstolis priėmė 2022 m. vasario 21 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-22-35-6198 atsižvelgdamas į išieškotojo prašymą, įvertindamas jam pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos vykdymas buvo atnaujintas išieškotojo prašymu. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antstolis nagrinėjamu atveju turėjo pareigą atnaujinti vykdomąją bylą, esant išieškotojo prašymui. Teismo vertinimu, šis antstolio veiksmas nepažeidė pareiškėjo teisių.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, spręstina, kad antstolis, esant išieškotojo prašymui (CPK 628 straipsnio 2 dalis), pagrįstai atnaujino vykdomosios bylos vykdymą. Remiantis vykdomojoje byloje esančia medžiaga, darytina išvada, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų, kad skola ir vykdymo išlaidos būtų padengtos, t. y. žinodamas apie priimtą vykdomąjį raštą nedėjo pakankamai pastangų jų sumokėti. Taip pat byloje nenustatyta, kad pareiškėjas bendradarbiavo su antstoliu, taigi darytina išvada, kad įsiskolinimo padengimas užsitęsė ir dėl pareiškėjo vengimo sumokėti priteistą skolą.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis, atmetęs pareiškėjo prašymą nenutraukti vykdomosios bylos, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.