- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- A-218-525/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00694-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Egidijus Šileikis, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos teismo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos teismo ekspertizės centrui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir Ekspertizės centras, atsakovas) direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. atsakymą Nr. S-1016 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. skundą ir išsamiai atsakyti į skunde keliamus klausimus.
2. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtintos sąlygos apmokestinti žyminiu mokesčiu skundą dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti jam pavestus veiksmus, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), nes esama situacija, pareiškėjo teigimu, sudaro palankias sąlygas viešojo administravimo subjektams piktnaudžiauti ir apsunkinti pareiškėjo teisę į gynybą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis su 2021 m. spalio 27 d. skundu kreipėsi į Ekspertizės centro direktorių dėl Ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vedėjo K. G. (toliau – ir Ekspertas) 2021 m. kovo 16 d. ekspertizės išvadų ekspertizės akte Nr. 11K-355(20) (toliau – ir Ekspertizės aktas), tiriant vaizdo įrašo skaitmeninę bylą „20200225_181300.mp4“. Pareiškėjas atsakovui pateiktą skundą grindė argumentais, kad Ekspertas nesugebėjo atsakyti / atsisakė atsakyti ar atsakė dviprasmiškai į kai kuriuos klausimus; paaiškino, kas buvo įrašyta tiriamos vaizdo bylos metaduomenyse; tvirtino, kad vaizdo įrašas yra redaguotas, iškirpta / nukirpta jo dalis. Skundžiamame Rašte pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kad Ekspertas, atlikdamas vaizdų ekspertizę, vadovavosi Ekspertizės centro taikomais, pagal ISO 17025 standartą akredituotos kokybės vadybos sistemos reikalavimus, atitinkančiais standartinio tyrimo procedūrose aprašytus tyrimo metodus; Ekspertas atsakė į jam pavestus klausimus, pagrindė, kodėl negali išspręsti dalies klausimų; Ekspertas buvo apklaustas ir teismo posėdyje.
4. Pareiškėjas nesutiko su tokiu atsakovo atsakymu (Raštu), teigdamas, kad skundo dalykas buvo ne nukrypimai nuo standartinio tyrimo procedūrose aprašytų tyrimo metodų ir procedūrų, bet Eksperto teismo posėdžio metu duoti dviprasmiški atsakymai, kodėl jis negalėjo išspręsti dalies klausimų, nors į tam tikrus klausimus Ekspertas tikrai galėjo atsakyti, nurodant juridinius faktus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neanalizavo Eksperto apklausos teisme, kuri nebuvo įrašyta į teismo protokolą, bet liko garso įraše, kuris yra sudedamoji teismo posėdžio protokolo dalis. Teismo posėdžio metu buvo akivaizdu, kad Ekspertas neturi pakankamai specialiųjų žinių, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl teismo Eksperto kvalifikacijos. Eksperto pasirinkta ir tyrime taikyta metodika, atliekant skaitmeninio vaizdo įrašo tyrimą, neužtikrino pareiškėjo teisių į teisingą ir nešališką teismą. Ekspertas, atsakydamas į pirmosios instancijos teismo užduotį, nenustatė pirminio vaizdo įrašo trukmės ir redaguoto vaizdo įrašo trukmės, kuri yra įrašyta vaizdo metaduomenyse, o papildomai apklausiamas teismo posėdžio metu neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tai padaryti, nurodydamas viena kitai prieštaraujančias priežastis.
5. Pareiškėjo vertinimu, Ekspertizės centro komisija (toliau – ir Komisija), sudaryta pareiškėjo skundui nagrinėti, neatsakė į skunde iškeltus klausimus, į nurodytus pastebėjimus ir loginius paaiškinimus, nepateikė detalių ir motyvuotų paaiškinimų, o atsakymą pateikė labai formalų. Sprendžiant iš ginčijamo Rašto, Komisija nesigilino ir neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių, todėl skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas.
6. Atsakovas Ekspertizės centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde iš esmės ginčijo Eksperto pateiktas išvadas ir jo teikiamus paaiškinimus, kurių vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai. Teisme nagrinėta baudžiamoji byla pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nebuvo išnagrinėta ir nebuvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo Eksperto parengtas Ekspertizės aktas būtų įvertintas kaip turintis trūkumų ar byloje būtų atlikta pakartotinė ekspertizė, paneigusi Eksperto išvadas. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, tikrino, ar tyrime buvo naudojami tokio pobūdžio tyrimuose įprastai taikytini metodai, procedūros, tyrimo schemos, ar buvo atsakyta į Ekspertui pateiktus klausimus, ar pateiktas motyvuotas paaiškinimas, jei nebuvo galimybės atsakyti į klausimus. Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kad nukrypimų nenustatyta, ir paaiškinta, jog klausimai, susiję su Ekspertizės akte pasirinkto tyrimo metodo ir gautų rezultatų vertinimu yra spręstini bylą nagrinėjančiame teisme.
8. Atsakovas pažymėjo, kad Ekspertizės aktas yra specialių žinių turinčio asmens, atlikusio teismo pavestą tyrimą, surašytas dokumentas, kurį išimtinai tik teismas gali pripažinti įrodymu nagrinėjamoje byloje ir juo vadovaujantis priimant sprendimą. Tik teismas gali pasisakyti, ar teismo ekspertas išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, ar neapsiribojo tik dalies informacijos įvertinimu, ar tinkamai pasirinko ir pritaikė tyrimo metodus, ar išvados pagrįstos ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
9. Atsakovas akcentavo, kad Ekspertizės centras privalo nagrinėti skundus (pranešimus) pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus, tačiau ši pareiga negali būti suprantama plečiamai ir paneigti išimtinę teismo kompetenciją vertinti ekspertizės aktą.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. A. skundą.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į Ekspertizės centrą, nesutikdamas su Eksperto surašytu Ekspertizės aktu, atliktu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2068-1109/2020, jame padarytomis išvadomis, netinkamai pasirinktu tyrimo metodu ir būdu, negalėjimu atsakyti į tam tikrus klausimus.
12. Teismas, atsižvelgdamas į bylai aktualių teisės aktų (Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 4 d., 14–15 d., 16 str. 1 d., Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str., 285 str., 286 str. 7 d.) nuostatas, sutiko su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju tik bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali pasisakyti, ar Ekspertas parengtame Ekspertizės akte išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, ar neapsiribojo tik dalies informacijos įvertinimu, ar tinkamai pasirinko ir pritaikė tyrimo metodus, ar padarytos išvados pagrįstos ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Atsakovas neturėjo įgaliojimų ir kompetencijos vertinti bei atsakyti į pareiškėjo skunde keliamus klausimus, susijusius su Ekspertizės aktu, jame padarytomis išvadomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš baudžiamosios bylos (teisminio proceso Nr. 1-01-1-08282-2020-7) duomenų matyti, jog bendrosios kompetencijos teismai savo baigiamuosiuose aktuose būtent ir vertino Ekspertizės aktą, Eksperto teismo posėdyje išsakytus teiginius.
13. Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį, pažymėjo, kad Ekspertizės centras, atsakydamas į pareiškėjo skundą, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), reikalavimų; atsakymas buvo pateiktas atsakovo kompetencijos ribose. Rašte buvo nurodyta, kad vadovaujantis BPK 285–286 straipsnių nuostatomis Ekspertizės aktą ir jame naudotus tyrimo metodus, gautus rezultatus, jų patikimumą ir objektyvumą vertina teismas, nes tik jis turi bylos medžiagą ir visus tokiam vertinimui reikalingus duomenis.
14. Teismas, nenustatęs pagrindo panaikinti atsakovo Raštą, atmetė iš išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.
15. Teismas netenkino pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes teismui nekilo jokių abejonių dėl ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatos atitikimo Konstitucijai.
III.
16. Pareiškėjas R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti jo skundą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia įrodymus, kuriuos atsisakė pridėti prie bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas – vaizdo įrašo bylos „20200225_181300.mp4“ metaduomenis ir metaduomenyse esančių duomenų paaiškinimą.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas Raštas yra bendro pobūdžio, atsakovas neatsakė į pareiškėjo skunde išsakytus prašymus ir argumentus. Ekspertas priimtame Ekspertizės akte nesugebėjo atsakyti (atsisakė atsakyti ar atsakė dviprasmiškai) į pareiškėjo pateiktus klausimus (į klausimą „kokia pirminio ir redaguoto vaizdo įrašo trukmė?“). Ekspertas, atlikdamas vaizdo įrašo ekspertizę, atsisakė komentuoti tai, kas įrašyta ir akivaizdžiai matoma vaizdo bylos metaduomenyse, motyvuodamas tuo, kad jis nežino, ką reiškia vaizdo įrašo metaduomenyse nurodyti duomenys. Todėl Ekspertas negalėjo tiksliai ir aiškiai nurodyti, ar vaizdo įrašas yra redaguotas, iškirpta / nukirpta jo dalis. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybė yra esminės, aiškiai parodančios, kad Ekspertui trūksta kompetencijos.
19. Pareiškėjas nurodo, kad teikdamas skundą atsakovui jis tikėjosi išsamaus atsakymo ne dėl vaizdo įrašo ekspertizės atlikimo proceso ir procedūrų ar taikomos tyrimo metodikos, bet atsakymo dėl konkretaus vaizdo įrašo tyrimo (jo išvadų): kodėl Ekspertas, atlikdamas vaizdo įrašo ekspertizę, nesugebėjo nustatyti pirminio ir redaguoto vaizdo įrašo trukmės, nustatomos pagal metaduomenyse esamus duomenis; ir kodėl Ekspertas teikia neišsamias ekspertizės išvadas?.
20. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam nėra būtinas vaizdo įrašo vertinimas baudžiamosios bylos kontekste. Pareiškėjui svarbu, kodėl nėra tinkamai tiriamas pats vaizdo įrašas, kodėl nėra įvertinamos visos vaizdo įrašo detalės: vaizdo įrašas yra redaguotas / neredaguotas, iškirpta / nukirpta jo dalis, vertinant vaizdo įrašo, kaip įrodymo, patikimumą. Nei atsakovo Rašte, nei teismo sprendime nėra įvertintas būtent šis aspektas, todėl pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas nevisapusiškai.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Ekspertizės centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
22. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiantį tai, jog teisme spręsto ginčo dalykas buvo Ekspertizės centro pateikto atsakymo (Rašto) pagrįstumas ir teisėtumas, pareiškėjas apeliacinį skundą nepagrįstai grindžia argumentais, susijusiais su Eksperto veiksmų vertinimu. Atsakovas neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti bei atsakyti į pareiškėjo skunde keliamus klausimus, susijusius su Ekspertizės akto turinio vertinimu. Pareiškėjas, abejodamas Ekspertizės akto teisingumu ir pagrįstumu, savo teises ir teisėtus interesus gali įgyvendinti tame pačiame procese, į kurį buvo pateiktas Ekspertizės aktas, teikdamas atsiliepimą.
23. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad tik bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo baudžiamąją bylą, gali pasisakyti, ar Ekspertas Ekspertizės akte išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis ar neapsiribojo tik dalies informacijos įvertinimu, ar tinkamai pasirinko ir pritaikė tyrimo metodus, ar padarytos išvados pagrįstos ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iš baudžiamosios bylos duomenų, į kurią buvo pateiktas Ekspertizės aktas, matyti, jog bendrosios kompetencijos teismai savo baigiamuosiuose aktuose būtent ir vertino Ekspertizės aktą, teismo eksperto posėdyje išsakytus teiginius.
Atsiliepimas
24. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas nesutinka su bendrosios kompetencijos teismų procesiniai sprendimais baudžiamojoje byloje ir siekia savo tikslus įgyvendinti kitomis priemonėmis (skundžiant Ekspertizės akto pagrįstumą ir Eksperto proceso veiksmus), tačiau teisės aktuose ir teismų praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta ekspertizės akto turinio, teismo eksperto proceso veiksmų vertinimo ir ekspertizės akto pripažinimo tinkamu įrodymu byloje tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo R. A. skundo reikalavimas panaikinti Ekspertizės centro 2021 m. lapkričio 16 d. atsakymą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Ekspertizės centrą su skundu dėl Eksperto surašyto Ekspertizės akto išvadų, tiriant vaizdo įrašo skaitmeninę bylą. Pareiškėjas nesutiko su Ekspertizės akte nurodyta išvada, jog skaitmeninė vaizdo įrašo byla yra ištisinė, nes, pareiškėjo teigimu, vaizdo įrašas buvo redaguotas (iškirpta jo dalis), taip pat pareiškėjas nesutiko su Eksperto išvadomis dėl vaizdo įrašo trukmės, su Eksperto paaiškinimais (atsakymais į klausimus), duotais teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje, kurioje ir buvo atlikta ginčo ekspertizė.
28. Ekspertizės centras, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą, pateikė pareiškėjui atsakymą (Raštą), kuriame nurodė, kad, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, nukrypimų nuo patvirtintų procedūrų nenustatyta: Ekspertas, atlikdamas vaizdų įrašo ekspertizę, vadovavosi Ekspertizės centro taikomais, pagal ISO 17025 standartą akredituotos kokybės vadybos sistemos reikalavimus atitinkančiais, įteisintais standartinio tyrimo procedūrose aprašytais tyrimo metodais; Ekspertas atsakė į jam pavestus klausimus, pagrindė, kodėl negali išspręsti dalies klausimų; Ekspertas buvo apklausiamas ir teismo posėdyje. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 285–286 straipsnių nuostatomis, ekspertizės aktą, kaip įrodomosios informacijos šaltinį ir jame naudotus tyrimo metodus, gautus rezultatus, jų patikimumą ir objektyvumą vertina teismas.
29. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ekspertizės centro Raštu, kreipėsi su skundu į teismą, kuriame teigė, kad atsakovas jam (pareiškėjui) pateikė neišsamų atsakymą, neatsakė į klausimus dėl vaizdo įrašo tyrimo (Ekspertizės akto išvadų), neįvertino Eksperto paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, aplinkybių, kad Ekspertas nesugebėjo atsakyti į tam tikrus klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad Ekspertizės centras atsakymą į pareiškėjo skundą pateikė savo kompetencijos ribose, laikydamas Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių reikalavimų; atsakovas neturėjo įgaliojimų ir kompetencijos vertinti bei atsakyti į pareiškėjo skunde keliamus klausimus, susijusius su Ekspertizės akto išvadomis, nes tokį vertinimą atlieka teismas.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam buvo pateiktas neišsamus atsakymas į jo skundą, nes jis tikėjosi atsakymo ne dėl vaizdo įrašo ekspertizės atlikimo proceso ir taikytos tyrimo metodikos, bet atsakymo dėl konkretaus vaizdo įrašo tyrimo (Ekspertizės akto išvadų). Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant jo skundą nebuvo atsakyta į klausimus, kodėl nebuvo tinkamai tiriamas pats vaizdo įrašas, kodėl nebuvo įvertintos visos vaizdo įrašo detalės; neatsižvelgta į aplinkybes, kad Ekspertas nesugebėjo atsakyti į tam tikrus klausimus; neįvertinti Eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu.
32. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia ginčo ekspertizės objektu buvusios vaizdo įrašo bylos „20200225_181300.mp4“ metaduomenis ir prašo juos pridėti prie bylos medžiagos, nes pirmosios instancijos teismas atsisakė šį įrodymą vertinti.
33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundą pateiktą įrodymą, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; kt.).
34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, nutaria nevertinti pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikto įrodymo (vaizdo įrašo bylos „20200225_181300.mp4“ metaduomenų). Tokia išvada daroma nustačius, kad pateiktas naujas įrodymas neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra susijęs su bylos ginčo dalyku, nes byloje sprendžiamas Rašto pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, o ne Ekspertizės akto, kuriame tirtas vaizdo įrašas, išvadų pagrįstumo klausimas), taip pat pareiškėjas tinkamai nepagrindė, kodėl būtina tokį įrodymą pridėti prie bylos.
35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Teismo ekspertizės įstatymas nustato teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, atsakomybę už Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui (1 str.). Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse (toliau – ir Etikos kodeksas).
36. Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtina galimybė fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams paduoti skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų, kuriuos nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba (toliau – ir Taryba), vadovaudamasi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 (toliau – ir Reglamentas). Minėtame straipsnyje įtvirtinta išlyga, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Tarybos veiklą reglamentuojančiame Reglamente, kurio 5 punkte nurodyta, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi teisę Tarybai pateikti skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų; Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai (2 p.).
37. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę asmenims skundus paduoti tik dėl Etikos kodekso pažeidimų, kuriuos nagrinėja Taryba, tačiau skundai dėl teismo ekspertų proceso veiksmų (ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo) nėra nagrinėjami.
38. Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į Ekspertizės centrą, neginčijo Eksperto galbūt padarytų Etikos kodekso pažeidimų, t. y. neprašė įvertinti Eksperto procesinių pareigų ar procesinio elgesio, pareiškėjas nesutiko su Eksperto pateiktomis Ekspertizės akto išvadomis, Eksperto paaiškinimais (atsakymais į klausimus), duotais teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje, nors, kaip minėta, teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės nagrinėti skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų ir skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjo prašyti įvertinti Eksperto paaiškinimai, duoti teismo posėdyje baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, turėtų būti vertinami (lyginami) ir Ekspertizės akto kontekste, nors nagrinėjant pareiškėjo skundą nuosprendis baudžiamojoje byloje dar nebuvo įsiteisėjęs, o Ekspertizės aktas buvo vienas iš baudžiamosios bylos įrodymų, kurio vertinimas pagal Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai.
39. Pažymėtina, kad pareiškėjas nesutikimo su Eksperto pateiktomis Ekspertizės akto išvadomis argumentus turėjo teisę išdėstyti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos (teisminio proceso Nr. 1-01-1-08282-2020-7) duomenų, bendrosios kompetencijos teismai savo baigiamuosiuose aktuose vertino Ekspertizės aktą ir Eksperto teismo posėdyje duotus paaiškinimus bei padarė išvadą, kad atikus ekspertizę vaizdo įrašo turinio pakeitimo ir trynimo požymių nustatyta; nėra pagrindo abejoti vaizdo įrašo įrodomąja reikšme.
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ekspertizės turinio vertinimas yra teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2427-492/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-66-552/2022; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ekspertinio tyrimo išvada gali būti paneigiama tik kita atitinkama ekspertize, o ne Tarybos (šiuo atveju – atsakovo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017).
41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra įgaliotas priimti sprendimus ekspertinio tyrimo pagrįstumo ir teisėtumo bei teismo eksperto procesinių veiksmų vertinimo klausimais, nes šiuos klausimus priskirta spręsti teismui, nagrinėjančiam bylą, kurioje buvo paskirta ekspertizė, atsakovas, savo kompetencijos ribose nagrinėdamas pareiškėjo skundą, ginčijamame Rašte pagrįstai nevertino pareiškėjo teiginių, susijusių su Ekspertizės akto išvadomis, o tik patikrino, ar ekspertiniame tyrime buvo naudojami tokio pobūdžio tyrimuose įprastai taikytini metodai, procedūros, tyrimo schemos, ar buvo atsakyta į teismo ekspertui pateiktus klausimus, ar pateiktas motyvuotas paaiškinimas, jei nebuvo galimybės atsakyti į klausimus.
42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ginčijamo Rašto atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. Atsakovas Rašte nuosekliai išdėstė faktines aplinkybes, nurodė teisės aktų nuostatas, Raštas yra priimtas kompetentingo subjekto, yra teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo Raštą panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.