- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- I2-661-860/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00694-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos teismo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą (patikslintą) atsakovui Lietuvos teismo ekspertizės centrui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir Ekspertizės centras) direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. atsakymą (Nr. S-1016) „Dėl skundo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Ekspertizės centrą iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. spalio 27 d. skundą ir išsamiai atsakyti į skunde keliamus klausimus.
Nurodo, kad 2021 m. spalio 27 d. su skundu kreipėsi į Ekspertizės centro direktorių dėl Ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vedėjo K. G. 2021 m. kovo 16 d. ekspertizės išvadų ekspertizės akte Nr. 11K-355(20) (toliau – ir Ekspertizės aktas), tiriant vaizdo įrašo skaitmeninę bylą „20200225_181300.mp4”, dydis 85,9 MB, trukmė: 46 sekundžių. Paaiškina, jog skunde nurodė į kokius klausimus ekspertas nesugebėjo atsakyti / atsisakė atsakyti ar atsakė dviprasmiškai. Pažymi, kad skunde nurodė, jog vaizdo bylos metaduomenyse yra įrašyta: pirminio vaizdo įrašo pradžios įrašymo laikas, pirminio vaizdo įrašo pabaigos įrašymo laikas, vaizdo įrašo paskutinio redagavimo laikas, vaizdo įrašų redagavimo programos pavadinimas. Taip pat nurodė aplinkybę, kad vaizdo įrašas yra redaguotas, iškirpta / nukirpta jo dalis. Tačiau skundžiamame Rašte Ekspertizės centro direktorius atrašė, jog Ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vedėjas, atlikdamas vaizdų ekspertizę, vadovavosi Ekspertizės centro taikomais, pagal ISO 17025 standartą akredituotos kokybės vadybos sistemos reikalavimus atitinkančiais, įteisintais, standartinio tyrimo procedūrose aprašytais tyrimo metodais; ekspertas K. G. atsakė į jam pavestus klausimus, pagrindė, kodėl negali išspręsti dalies klausimų, buvo apklaustas ir teismo posėdyje. Nukrypimų nuo patvirtintų procedūrų nenustatyta. Pareiškėjas nurodo, kad su tokiu Ekspertizės centro direktoriaus atsakymu (Raštu) nesutinka ir institucijos atsakymą ginčija teisminiu būdu. Paaiškina, kad skundo dalykas buvo ne nukrypimai nuo standartinio tyrimo procedūrose aprašytų tyrimo metodų ir procedūrų, bet eksperto teismo posėdžio metu duoti dviprasmiški atsakymai, kodėl jis negalėjo išspręsti dalies klausimų ir tai, kad į tam tikrus klausimus ekspertas tikrai galėjo atsakyti nurodant juridinius faktus. Teigia, kad Ekspertizės centro direktorius neanalizavo teismo eksperto K. G. išsamios apklausos teisme, aprašytos jo skunde, kuri nebuvo įrašyta į bylos rašytinį teismo protokolą, bet liko garso įraše, kuris yra sudedamoji teismo posėdžio protokolo dalis. Akcentuoja, kad Ekspertizės centro sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) jo skundui nagrinėti neatsakė į jo skunde iškeltus klausimus, neatsakė į nurodytus pastebėjimus ir loginius paaiškinimus, nepateikė detalių ir motyvuotų paaiškinimų į jo skunde iškeltus klausimus, o atsakymą pateikė labai formalų. Todėl skundas iš esmės nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant iš Ekspertizės centro atsakymo, Komisija nesigilino ir neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumo ir priežasčių. Skundas iš esmės nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Pažymi, jog nors Ekspertizės centro Rašte nurodyta, kad ekspertas K. G. tyrimui naudojo tik aprobuotus informacijos šaltinius, tačiau ekspertas taikytais tyrimo metodais nesugeba nurodyti vaizdo skaitmeninėje byloje esančios informacijos, kurioje matytųsi pirminio vaizdo įrašo pradžios įrašymo laikas, pirminio vaizdo įrašo pabaigos įrašymo laikas, vaizdo įrašo paskutinio redagavimo laikas; taip pat aplinkybę, kad vaizdo įrašas yra redaguotas, iškirpta jo dalis. Pažymi, jog teismo posėdžio metu buvo akivaizdu, kad ekspertas K. G. neturi pakankamai specialiųjų žinių, o tai kelia pagrįstas abejones dėl teismo eksperto kvalifikacijos. Teigia, kad eksperto pasirinkta ir tyrime taikyta metodika atliekant skaitmeninio vaizdo įrašo tyrimą, neužtikrino jo teisių į teisingą ir nešališką teismą. Teigia, kad teismo ekspertas atsakydamas į pirmos instancijos teismo užduotį nenustatė pirminio vaizdo įrašo trukmės ir redaguoto vaizdo įrašo trukmės, kuri yra įrašyta vaizdo metaduomenyse, o papildomai apklausiamas teismo posėdžio metu neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tai padaryti nurodydamas viena kitai prieštaraujančias priežastis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Ekspertizės centras pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjo skunde išdėstytoms aplinkybėms įvertinti Ekspertizės centro direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. B-87 buvo sudaryta Komisija, kuri susipažino su skundu, vaizdų ekspertizės baudžiamojoje byloje Nr. 1-2068-1109/2020 pateiktu Ekspertizės aktu bei teismo eksperto 2021 m. lapkričio 5 d. paaiškinimais. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde iš esmės ginčijo teismo eksperto pateiktas išvadas ir jo teikiamus paaiškinimus, kurių vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai, o minėta byla skundo nagrinėjimo metu nebuvo išnagrinėta ir nebuvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo teismo eksperto Ekspertizės aktas būtų įvertintas turintis trūkumų (išvados neišsamios, neobjektyvios, nepagrįstos ir pan.) ar byloje būtų atlikta pakartotinė ekspertizė, paneigusi teismo eksperto išvadas, Komisija tikrino ar tyrime buvo naudojami tokio pobūdžio tyrimuose įprastai taikytini metodai, procedūros, tyrimo schemos, ar buvo atsakyta į teismo ekspertui pateiktus klausimus, ar pateiktas motyvuotas paaiškinimas, jei nebuvo galimybės atsakyti į klausimus. Nurodo, kad atitinkamai pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kad nukrypimų nenustatyta ir paaiškinta, jog klausimai, susiję su Ekspertizės akto, pasirinkto tyrimo metodo bei gautų rezultatų vertinimu yra spręstini bylą nagrinėjančiame teisme. Nurodo, kad Ekspertizės aktas yra specialių žinių turinčio asmens, atlikusio teismo pavestą tyrimą, surašytas dokumentas, kurį išimtinai tik teismas gali pripažinti įrodymu nagrinėjamoje byloje ir juo vadovaujantis priimti sprendimą byloje. Pažymi, jog tik teismas gali pasisakyti, ar teismo ekspertas išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis ar neapsiribojo tik dalies informacijos įvertinimu, ar tinkamai pasirinko ir pritaikė tyrimo metodus, ar išvados pagrįstos bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan. Paaiškina, kad Ekspertizės centras privalo nagrinėti skundus (pranešimus) pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus. Teigi, kad ši pareiga negali būti suprantama plečiamai ir paneigianti išimtinę teismo kompetenciją vertinti ekspertizės aktą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas buvo susijęs su Ekspertizės akto turinio bei teismo eksperto procesinių veiksmų vertinimu, Ekspertizės centras, atsakovo nuomone, pareiškėjo skundą išnagrinėjo savo kompetencijos ribose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas savo skundą pilnai palaikė.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ekspertizės centro 2021 m. lapkričio 16 d. Rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo R. A. 2021 m. spalio 27 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
5. Pareiškėjas R. A. 2021 m. spalio 27 d. skundu kreipėsi į Ekspertizės centro direktorių dėl eksperto K. G. ekspertizės išvadų, padarytų Ekspertizės akte; pareiškėjas savo skunde nurodė, kad nesutinka su eksperto K. G. 2021 m. kovo 16 d. priimtos Ekspertizės akto išvadomis.
6. Ekspertizės centro direktorius 2021 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. B-87 sudarė Komisiją pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. skunde išdėstytoms aplinkybėms ištirti.
Komisija 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė išvadą, kurioje, išanalizavusi Ekspertizės akto duomenis, pareiškėjo skundo argumentus, K. G. paaiškinimus, konstatavo, kad: 1) nukrypimų nuo nustatytų procedūrų atliekant ekspertizę Nr. 11K-355(20) nėra: tyrimas atliktas taikant įprastinę vaizdų tyrimuose taikomą schemą, atsakyta į klausimus apie vaizdo įrašo vientisumą, jo redagavimo faktą, pateikti motyvai, kodėl ekspertas negali nustatyti, kokie vaizdo įrašo redagavimai atlikti ir kokia buvo pirminio įrašo trukmė; 2) pareiškėjo teiginys, kad išvada apie tirto įrašo vientisumą yra klaidinga, grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia interpretacija. Apie vaizdo įrašo vientisumą sprendžiama ne pagal įsivaizduojamą vaizdų seką, o atlikus vaizdų foninių triukšmų analizę, specialia programine įranga tiriant foninių triukšmų morfologiją ir struktūrą. Šio vaizdo įrašo foninių triukšmų morfologija ir struktūra, kaip nustatė K. G., ištisinė visame atvaizdų plote; 3) ekspertas K. G. Ekspertizės akto išvadose nurodė, kad vaizdo įrašas buvo redaguojamas naudojantis redagavimo programine įranga Adobe Premiere Pro CC 2019.0 (Windows), tačiau kokie redagavimo veiksmai atlikti nustatyti negali, nes vaizdo įrašo metaduomenyse tokių duomenų nėra. Pareiškėjas teigia, kad vaizdo įrašas buvo redaguotas jį sutrumpinant nuo 2 min. 17 sek iki 46 sek, remdamasis vaizdo įrašo metaduomenyse esančiu įrašu xmpDM:value-„134726“ ir tvirtindamas, kad šis dydis nusako pirminio įrašo trukmę. Tačiau peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašų metaduomenis nėra aišku, ar šis dydis charakterizuoja pirminio įrašo trukmę, kitų redagavimo veiksmus charakterizuojančių duomenų nėra, todėl ekspertas K. G. pagrįstai teigė, kad nustatyti pirminio įrašo trukmę, taip pat, kokie redagavimo veiksmai buvo atliekami, nėra galimybės. Komisija netyrė skunde esančių teiginių apie K. G. dalyvavimą teismo posėdyje, kadangi nedisponuoja teismo posėdžio įrašu ar stenograma.
7. Ekspertizės centras 2021 m. lapkričio 16 d. pateikė pareiškėjui atsakymą (Raštą), kuriame nurodė, kad Ekspertizės centro direktoriaus sudaryta Komisija ištyrė skunde pateiktą informaciją ir jame išdėstytus argumentus bei nustatė, kad Ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vedėjas K. G., atlikdamas vaizdų ekspertizę Nr. 11K-355(20), vadovavosi Ekspertizės centro taikomais, pagal ISO 17025 standartą akredituotos kokybės vadybos sistemos reikalavimus atitinkančiais, įteisintais, standartinio tyrimo procedūrose aprašytais tyrimo metodais; K. G. atsakė į jam pavestus klausimus, pagrindė, kodėl negali išspręsti dalies klausimų, buvo apklausiamas ir teismo posėdyje; nukrypimų nuo patvirtintų procedūrų nenustatyta.
Rašte dar pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 285-286 straipsnių nuostatomis, ekspertizės aktą, įrodomosios informacijos šaltinį bei jame naudotus tyrimo metodus, gautus rezultatus jų patikimumo ir objektyvumo, pagrįstumo ir teisingumo aspektais vertina teismas, nes tik jis turi pilną bylos medžiagą ir visus tokiam vertinimui reikalingus duomenis.
Taip pat pareiškėjui išaiškinta Rašto apskundimo tvarka.
8. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Raštu ir jį skundžia teismui.
9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (12 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. konkrečiai pagal Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).
10. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas su skundu į Ekspertizės centrą kreipėsi nesutikdamas su eksperto K. G. surašytu Ekspertizės aktu, atliktu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2068-1109/2020, jame padarytomis išvadomis, netinkamai pasirinktu tyrimo metodu ir būdu, negalėjimu atsakyti į tam tikrus klausimus ir pan.
11. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizė – teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte. Teismo eksperto teisės ir pareigos įtvirtintos Įstatymo 14-15 straipsniuose. Procesines teismo eksperto teises ir pareigas nustato proceso įstatymai (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį atlikdamas teismo ekspertizę, teismo ekspertas yra nepriklausomas; savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais.
Ekspertizės aktas yra specialių žinių turinčio asmens, atlikusio teismo pavestą tyrimą, surašytas dokumentas, kurį išimtinai tik teismas gali pripažinti įrodymu nagrinėjamoje byloje ir juo vadovaujantis priimti sprendimą byloje (BPK 20 straipsnis, 285 straipsnis, 286 straipsnio 7 dalis).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra pabrėžęs, kad teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.) (žr., pvz., 2017 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). LAT taip pat yra nurodęs, kad vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas), bet ir kai kurios kitos aplinkybės, o būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas (specialistas) neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (žr., pvz., 2005 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005).
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutinka su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju tik bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas minėtą baudžiamąją bylą, gali pasisakyti, ar teismo ekspertas K. G. Ekspertizės akte išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis ar neapsiribojo tik dalies informacijos įvertinimu, ar tinkamai pasirinko ir pritaikė tyrimo metodus, ar padarytos išvados pagrįstos bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.
Iš baudžiamosios bylos (teisminio proceso Nr. 1-01-1-08282-2020-7) duomenų matyti, kad bendrosios kompetencijos teismai savo baigiamuosiuose aktuose būtent ir vertino Ekspertizės aktą, eksperto K. G. teismo posėdyje išsakytus teiginius ir pan.
14. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neturėjo įgaliojimų ir kompetencijos vertinti bei atsakinėti į pareiškėjo skunde keliamus klausimus ir problemas, susijusias su Ekspertizės aktu, jame padarytomis išvadomis ir pan.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo skundžiamą Raštą, jo turinį, pažymi, kad Ekspertizės centras atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. skundą laikėsi VAĮ ir Taisyklių reikalavimų; atsakymas buvo pateiktas kompetencijos ribose. Be kita ko, Rašte buvo nurodyta, kad vadovaujantis BPK 285-286 straipsnių nuostatomis, Ekspertizės aktą, įrodomosios informacijos šaltinį bei jame naudotus tyrimo metodus, gautus rezultatus jų patikimumo ir objektyvumo, pagrįstumo ir teisingumo aspektais vertina teismas, nes tik jis turi pilną bylos medžiagą ir visus tokiam vertinimui reikalingus duomenis.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Pareiškėjas dar prašo įpareigoti Ekspertizės centrą iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. spalio 27 d. skundą ir išsamiai atsakyti į skunde keliamus klausimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis, tad atsižvelgiant į tai, jog netenkinamas pagrindinis pareiškėjo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo, todėl negali būti patenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Taigi, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, tad jis atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
17. Pareiškėjas patikslintame skunde prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtintos sąlygos apmokestinti žyminiu mokesčiu pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti jam pavestus veiksmus, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes esama situacija sudaro palankias sąlygas viešojo administravimo subjektams piktnaudžiauti bei apsunkinti pareiškėjo teisę į gynybą.
Tačiau teisėjų kolegija šį pareiškėjo prašymą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma, pareiškėjas nepateikė konkrečių ir aiškių teisinių argumentų dėl nurodytos ABTĮ nuostatos atitikimo LR Konstitucijai. Antra, žyminis mokestis iš esmės yra minimalus (šiuo atveju 30 Eur), tad jis niekaip negali apsunkinti asmens teisės į gynybą. Juo labiau, kad įstatymas, esant tam nustatytiems pagrindams, numato galimybę asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, asmeniui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; pagaliau pareiškėjas gali atgauti sumokėtą žyminį mokestį, jeigu jam yra priimamas palankus teismo sprendimas. Taigi, šiuo atveju teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nurodytos ABTĮ nuostatos atitikimo LR Konstitucijai, tad nėra ir pagrindo tenkinti pareikėjo prašymo.
18. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.