Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1536-580/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-14
Bylos Nr.: e2S-1536-580/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01900-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui
Ieškovas: R. A., I. A.

Kategorijos

3.3.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2Atskirieji skundai
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-1536-580/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01900-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.9; 3.3.2; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. A. ir I. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl įpareigojimo parduoti privačiais statiniais užstatytą valstybinės žemės sklypą.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų R. A. ir I. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), VĮ Turto bankui dėl įpareigojimo parduoti privačiais statiniais užstatytą valstybinės žemės sklypą. Ieškovai R. A. ir I. A. prašė:

1.1. įpareigoti Turto banką ir NŽT imtis veiksmų, siekiant perleisti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), R. A. ir I. A. nuosavybėn:

1.1.1. įpareigoti VĮ Turto banką žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas) perduoti į NŽT balansą, kad NŽT ne aukciono tvarka sudarytų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovams būtų parduotas Sklypas, užimtas jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais;

1.1.2. įpareigoti NŽT priimti Sklypą į savo balansą ir ne aukciono tvarka parduoti ieškovams;

1.2. netenkinus 1 punkte pareikšto prašymo – įpareigoti NŽT parduoti ieškovams Sklypą, kuris užimtas jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais, ne aukciono būdu;

1.3. netenkinus 2 punkte nurodyto prašymo – įpareigoti VĮ Turto banką parduoti ieškovams Sklypą, kuris užimtas jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais ne aukciono būdu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-08 nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Taikos sutartimi NŽT įsipareigoja organizuoti valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo procedūrą ir parengti paminėto žemės sklypo pardavimo sutarties projektą. NŽT įsipareigoja valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ieškovams Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2009-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“, nustatyta tvarka, netaikant šių taisyklių 17 punkte numatytos nuolaidos. Ieškovai įsipareigoja Sklypą nupirkti. VĮ Turto bankas neprieštarauja Taikos sutarties sudarymui.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2021-09-30 prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020 pagal ieškovų R. A. ir I. A. ieškinį ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-08 nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo bei priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti taikos sutartį. Nurodė, kad:

2.1 Generalinėje prokuratūroje 2021-08-31 gautas NŽT kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo, informuojant apie galimą viešojo intereso pažeidimą patvirtinus imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui prieštaraujančią taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020;

2.2 2016-08-03 ieškovai viešo aukciono būdu pirkimo–pardavimo įsigijo pastatą–biblioteką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį 0,1241 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Turto bankas 2016-08-11 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (2.42-44)S2-451 R. A. ir I. A. 3 metams išnuomojo ginčo žemės sklypą, o 2017-05-02 susitarimu Nr. (2.42-24)S2-451(1) valstybinės žemės nuomos terminas buvo pratęstas 6 metams;

2.3 Turto bankas neprieštaravo, kad Sklypo naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties teritorijų būtų keičiamas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, jeigu tai neprieštaraus teritorijų planavimo dokumentams. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-20 įsakymu Nr. P2-639 Sklypo žemės naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties teritorijos pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-23 įsakymu Nr. P2-872 Sklypo žemės naudojimo būdas iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos pakeistas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-13 įsakymu Nr. P2-918 panaikintas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-23 įsakymas Nr. P2-872, kuriuo ginčo žemės sklypui buvo nustatytas naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos;

2.4 Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre nuo 2019-03-04 Sklypo žemės naudojimo būdas nurodomas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis buvo pakeista iš daugiabučio (trijų butų) gyvenamojo namo į dvibutį gyvenamąjį namą, o pavadinimas – į dvibutis gyvenamasis namas;

2.5 ieškovai kreipėsi į atsakovus prašydami parduoti jiems Sklypą prie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis tuo metu buvo daugiabutis (trijų butų) gyvenamasis namas, tačiau Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė tenkinti šiuos prašymus, nurodydami, kad visuomeninės paskirties Sklypas patenka į nacionalinio ir regioninio parko teritoriją, todėl Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka negali būti parduotas, o tik išnuomojamas nekilnojamojo turto (bibliotekos) pirkėjui. Ieškovai kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. e2-65-239/2020), kuris patvirtino taikos sutartį;

2.6 taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Sklypas patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją, todėl, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, 13 straipsnio 6 punktu bei Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178 6 punktu ir 22.1 papunkčiu, jis negalėjo būti parduodamas viešame aukcione kartu su biblioteka. Viešame aukcione parduodamam viešosios paskirties pastatui priskirtas Sklypas galėjo būti tik išnuomojamas;

2.7 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-13 įsakymu Nr. P2-918 buvo panaikintas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-23 įsakymas Nr. P2-872, kuriuo Sklypui buvo nustatytas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas. Tai nereiškia, kad Nekilnojamojo turto registre gali būti grąžinamas ankstesnis įrašas (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos). Priėmus 2017-08-23 įsakymą Nr. P2-872, ankstesnis Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-20 įsakyme Nr. P2-639 nurodytas Sklypo žemės naudojimo būdas, išnyko. Todėl Sklypo naudojimo būdas lieka toks, koks buvo nustatytas anksčiau – kita, būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 94 straipsnis).

Atsiliepimas

4. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

5. Atsakovė NŽT atsiliepimu prašė prašymą tenkinti.

6. Ieškovai R. A. ir I. A. atsiliepimu prašė prašymą atmesti; nutarus procesą atnaujinti, atmesti prašymą panaikinti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Nurodė, kad:

6.1. NŽT elgiasi nesąžiningai ir siekia apeiti proceso atnaujinimo terminų taikymą;

6.2. nutartyje, kuria teismas patvirtino taikos sutartį, teismas nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Ieškovai turi teisę išpirkti Sklypą ne aukciono būdu, nes įstatymui nenumatant pagrindų, dėl kurių Sklypas negali būti perleistas, statiniais užstatytas Sklypas privalo būti parduotas;

6.3. egzistuoja išimtis, įtvirtinta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje, leidžianti Sklypą įgyti Trakų nacionalinio regioninio parko teritorijoje. Sklypo kaimynystėje gyvenantys asmenys sklypus valdo nuosavybės teise;

6.4. taikos sutarties nuostatų atitikimas imperatyvioms teisės normoms, buvo patikrintas visų proceso dalyvių;

6.5. atsakovių elgesys pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020 ir priteisė iš pareiškėjos Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškovų R. A. ir I. A. naudai 3 182,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:

7.1. Sklypo žemės naudojimo būdas Trakų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, pakeistas teisėtai. Trakų savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-13 įsakymu Nr. P2-918, panaikinus 2017-08-23 įsakymą Nr. P2-872, liko galioti 2017-06-20 įsakymas Nr. P2-639, kuriuo Sklypo žemės naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties teritorijų pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, ir galiojo ginčo taikos sutarties patvirtinimo metu;

7.2. nustačius, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-20 įsakymas Nr. P2-639 priimtas teisėtai ir galiojo taikos sutarties patvirtinimo momentu, sprendė, kad Sklypo žemės naudojimo būdas tuo metu buvo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Sklypo žemės naudojimo būdui esant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, jis galėjo būti parduotas ieškovams;

7.3. teismas nepažeidė pareiškėjos nurodytų imperatyvių teisės normų. Nenustatė, jog nutartis, kuria patvirtinta minėta taikos sutartis, prieštarautų viešajam interesui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-08 nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Nurodo, kad:

8.1. viešosios paskirties pastatui priskirtas Sklypas negalėjo būti parduotas viešame aukcione, o galėjo būti tik išnuomotas. Taikos sutarties patvirtinimo metu Sklypo naudojimo būdas buvo ne vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, o visuomeninės paskirties teritorijos. Teismui patvirtinus taikos sutartį buvo pažeista Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalis, 13 straipsnio 6 punktas, Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178, 6 punktas ir 22.1 punktas bei procesinės teisės normos;

8.2. prašymas atnaujinti procesą atmestas formaliais pagrindais. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, neargumentavo išvados dėl viešojo intereso elemento nebuvimo;

8.3. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-13 įsakymu Nr. P2-918 savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-23 įsakymas Nr. P2-872, kuriuo ginčo žemės sklypui buvo nustatytas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas, buvo panaikintas. Tai nereiškia, kad Nekilnojamojo turto registre gali būti savaime grąžinamas ankstesnis įrašas (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos). Priėmus savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-23 įsakymą Nr. P2-872, ankstesnis savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-20 įsakyme Nr. P2-639 nurodytas Sklypo naudojimo būdas, išnyko;

8.4. teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 94 straipsnis). Neatitinkantis šių nuostatų aiškinimas yra aiški teisės normos taikymo klaida;

8.5. statinio eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, reikalingas žemės sklypas, suprojektuotas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui prilygintame žemės sklypo plane, patvirtintame Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-31 įsakymu Nr. P2-59 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Trakų m. (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), tvirtinimo“, kurio 1 punkte nurodyta, kad suformuotas 0,1241 ha žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio (pastato-bibliotekos), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), eksploatavimui, 2 punkte nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. Šio įsakymo 5 punkte nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Ieškovai neturėjo teisės įsigyti turtą, nes viešosios paskirties pastatui priskirtas žemės sklypas gali būti tik išnuomojamas;

8.6. tai, kad VĮ Turto bankas ir kadastro tvarkytojas, Trakų rajono savivaldybės direktoriaus 2018-12-13 įsakymu Nr. P2-918 panaikinus 2017-08-23 įsakymą Nr. P2-872, laikė galiojančiu 2017-06-20 įsakymą Nr. P2-639, yra institucijų subjektyvus situacijos vertinimas, kuris nepagrindžia buvus sąlygas teismui patvirtinti taikos sutartį;

8.7. teismas, spręsdamas dėl taikos sutarties patvirtinimo, nevykdė pareigos analizuoti faktus ir įrodymus, neatsižvelgė į imperatyvių teisės normų reikalavimus, pažeidė proceso teisės normas, todėl buvo priimtas neteisėtas sprendimas, o kartu pažeistas viešasis interesas.

9. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį, tenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-08 nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti taikos sutartį. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

8.1 Trakų rajono savivaldybės taryba 2015-12-03 sprendimu Nr. SI-120 patvirtino viešame aukcione parduodamo Trakų rajono savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, kurio 2 punkte nurodytas pastatas – biblioteka (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį reikalingas žemės sklypas, suprojektuotas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui prilygintame žemės sklypo plane, patvirtintame Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-31 įsakymu Nr. P2-59. Šio įsakymo 1 punkte nurodyta, kad suformuotas 0,1241 ha žemės sklypas eksploatavimui, o 2 punkte nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. Šio įsakymo 5 punkte, nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: XIX – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos, XXXIV – nacionaliniai ir regioniniai parkai;

8.2 atsižvelgiant į Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį, į Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 30.8 papunktyje nustatytą teisinį reglamentavimą, VĮ Turto banko 2017-05-23 raštas Nr. (15.27- 4 24)SK4-6073, kuriuo VĮ Turto bankas neprieštaravo, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties teritorijų būtų keičiamas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, išduotas nepagrįstai;

8.3 Sklypas patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją, todėl negalėjo būti parduodamas viešame aukcione kartu su parduodamu pastatu – biblioteka. Viešame aukcione parduodamam viešosios paskirties pastatui priskirtas žemės sklypas galėjo būti tik išnuomojamas. Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, o ši aplinkybė vertintina kaip aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas);

8.4 teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 94 straipsnis). ABTĮ 94 straipsnis turi būti taikomas kaip įstatymo analogija (LR CK 1.8 str.).

Atsiliepimas

10. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-08 nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Nurodo, kad visa apimtimi sutinka su pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

11. Atsakovė VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

12. Ieškovai R. A. ir I. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

11.1 Sklypas ir kiti, su jais priklausomais funkciniais ryšiais susiję objektai yra ieškovų namų valdos teritorijoje, todėl ieškovai turi teisę Sklypą išpirkti. Panaikinus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį, bus sudarytos prielaidos tolesniems ieškovų nuosavybės teisių pažeidimams. Pakeitus namo naudojimo būdą į gyvenamosios paskirties, ieškovai įgijo teisę šį namą išpirkti ne aukciono būdu;

11.2 panaikinus 2017-08-23 administracijos direktoriaus įsakymą buvo atkurta situacija iki 2017-08-23 įsakymo įsigaliojimo, t. y. buvo atkurtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos Sklypo naudojimo būdas. Administracijos direktoriaus priimamais įsakymais buvo pasirinkta juridinė technika – administracinių aktų, keičiančių vienas kitą, seka, kurios metu visi administraciniai aktai lieka galioti, keisdami vienas kitą ir ankstesnio teisės akto naikinimo elemento nėra;

11.3 Nekilnojamo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre nuo 2019-03-04 Sklypo žemės naudojimo būdas pagrįstai bei teisėtai nurodomas kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Sklypo paskirtis buvo pakeista teisėtai, pagal tokią paskirtį (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos) ieškovai turi teisę įsigyti Sklypą;

11.4 specialusis įstatymas negali būti taikomas pagal analogiją. ABTĮ negali būti taikomas pagal teisės analogiją. Priešingas aiškinimas, kurį siūlo pareiškėja, reikštų, kad ABTĮ reikėtų taikyti subsidiariai Viešojo administravimo įstatymui, nesant teismo proceso;

11.5 atsižvelgus į Sklypo, kaip ieškovų namų valdos statusą, ieškovai turi teisę šį Sklypą išpirkti pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalį. Teismo patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvios teisės normoms;

11.6 po taikos sutarties įsigaliojimo atsakovas neorganizavo Sklypo pardavimo procedūros ir nerengė Sklypo pardavimo sutarties projekto, nepardavė ieškovams valstybinio žemės sklypo. Atsakovas nesąžiningai nevykdo pagal taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktus prisiimtų įsipareigojimų;

11.7 iš „Regia“ žemėlapio matyti, kad Sklypo kaimynystėje aplink statinius yra suformuoti žemės sklypai, kurie yra privatizuoti. Ribojimų, kurie ieškovams neleistų pasinaudoti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta teise išpirkti Sklypą, nėra. Ieškovai turi teisę išpirkti Sklypą ne aukciono būdu;

11.8 taikos sutarties tvirtinimo metu Sklypui buvo nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo, tai reiškia, kad dvibutis gyvenamasis namas, Sklypas ir kiti su jais priklausomais funkciniais ryšiais susiję objektai, yra ieškovų namų valdos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje patvirtinus taikos sutartį, nenustačius, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t. y. kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir viešajam interesui.

Dėl faktinių aplinkybių

16. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-08 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovų R. A., I. A. ir atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto banko. Taikos sutartimi NŽT įsipareigojo organizuoti valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrą, parengti minėto žemės sklypo pardavimo sutarties projektą ir parduoti sklypą ieškovams. Ieškovai įsipareigojo nupirkti valstybinės žemės sklypą.

17. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovai viešo aukciono būdu 2016-08-03 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-3284 pagrindu iš Trakų rajono savivaldybės įgijo pastatą esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)), pastato paskirtis – kultūros ir švietimo. Sutarties 2.3 punkte pažymėta, kad yra gautas VĮ Turto banko 2016-04-14 sutikimas dėl pastatui – bibliotekai, priskirto žemės sklypo nuomos. Ieškovai 2016-08-04 su Lietuvos Respublika, kurią atstovavo VĮ Turto bankas, sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (2.42-44)S2-451 dėl 0,1241 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos 3 metams. 2017-05-02 Sklypo nuomos sutartimi Nr. 2.42-44)S2-451(1) nuomos sutarties terminas pratęstas 6 metams.

18. VĮ Turto bankas 2017-05-23 raštu Nr. (15.2724)SK4-6073 pranešė ieškovams, kad neprieštaraus Sklypo naudojimo būdo pakeitimui iš visuomeninės paskirties teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, jeigu tai neprieštaraus Trakų istorinio nacionalinio parko schemos, Trakų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams bei kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-20 įsakymu Nr. P2-639 Sklypo naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties teritorijos pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-23 įsakymu Nr. P2-872 Sklypo žemės naudojimo būdas iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos pakeistas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-13 įsakymu Nr. P2-918 panaikintas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-23 įsakymas Nr. P2-872, kuriuo Sklypui nustatytas naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

19. Pakeitus Sklypo naudojimo būdą, Trakų rajono savivaldybės administracija 2017-09-19 ieškovams išdavė leidimą dėl kultūros (negyvenamosios paskirties) pakeitimo į gyvenamosios paskirties pastatus (trijų ir daugiau butų pastatai). 2017-10-10 ieškovas pateikė Deklaraciją dėl paskirties pakeitimo.

20. Nekilnojamojo turto registre įrašas, kad Sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, galiojo nuo 2008-05-15 iki 2017-06-28; įrašas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, galiojo nuo 2017-06-28 iki 2017-08-25; įrašas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, įrašas galiojo nuo 2017-08-25 iki 2019-03-04. Nuo 2019-03-04 Sklypo naudojimo būdas nurodomas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis nurodyta dvibutis gyvenamasis namas.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

21. Generalinė prokuratūra prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. CPK 365 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad išnagrinėtoje byloje procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismo padaryta teisės taikymo klaida turi būti aiški, t. y. gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-403/2008; Nr. 3K-3-121/2011).

22. Pareiškėja nurodo, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, buvo pažeista Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalis, 13 straipsnio 6 punktas, Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178, 6 punktas ir 22.1 punktas bei procesinės teisės normos.

23. Teismui sprendžiant dėl taikos sutarties tvirtinimo, yra būtina įsitikinti, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė, įstatymo nustatytose ribose, laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl šios priežasties nutraukimas yra susijęs su ginčo šalies pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis, tačiau ginčo šalių teisė susitarti tvirtinti sutartį nėra absoliuti, nes, bet kuriuo atveju, šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Pagal CPK 42 straipsnio nuostatas teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

24. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis numato, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus pagal Žemės reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę bei iki 1 hektaro žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų

25. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. To paties įstatymo 13 straipsnio 6 punktas nurodo, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

26. Cituotas įstatyminis reguliavimas, kuriuo remiasi prokuroras, prašydamas patikrinti atitiktį imperatyvioms teisės normoms, numato, kad valstybinių parkų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų bei statinio eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, reikalingas žemės sklypas.

27. Prašyme dėl proceso atnaujinimo prokuroras nurodo, jog Sklypas taikos sutartimi negali būti leidžiamas parduoti dėl to, kad yra priskirtas viešosios paskirties pastatui bei pastatas yra visuomeninės paskirties teritorijoje.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad Sklypas yra valstybinio parko teritorijoje, įregistravimo pagrindas – 2019-12-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad nuo 2008-05-15 iki 2017-06-28 Sklypo naudojimo būdas buvo visuomeninės paskirties teritorijos, nuo 2017-06-28 iki 2017-08-25 – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nuo 2017-08-25 iki 2019-03-04 – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nuo 2019-03-04 – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

29. Vertinant Sklypo statusą pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, matyti, jog nuo 2017-08-25 Sklypo naudojimo būdas yra ne visuomeninės paskirties teritorija, bet gyvenamųjų pastatų teritorija. Nustatyta, kad VĮ Turto bankas 2017-05-23 raštu Nr. (15.2724)SK4-6073 pranešė ieškovams, kad neprieštaraus Sklypo naudojimo būdo pakeitimui iš visuomeninės paskirties teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, jeigu tai neprieštaraus Trakų istorinio nacionalinio parko schemos, Trakų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams bei kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Tuo remiantis Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-20 įsakymu Nr. P2-639 Sklypo naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties teritorijos pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas. 2017-06-20 įsakymo Nr. P2-639 priėmimo pagrindu nurodytas Teritorijų planavimo įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Trakų miesto bendrasis planas, Trakų senamiesčio regeneravimo projektu, Tvarkymo ir naudojimo režimo projektu Nr. T00043474. Analogišku teisiniu pagrindu priimtas 2017-08-23 įsakymas Nr. P2-872. 2018-12-13 įsakymo Nr. P2-918 priėmimo pagrindu nurodyta Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis bei I. A. ir R. A. prašymas.

30. Prokuroras prašo taikyti ABTĮ 94 straipsnį bei sprendžiant dėl Sklypo paskirties remtis Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-31 įsakymu Nr. P2-59 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Trakų m. (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), tvirtinimo“, kurio 2 punkte nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. Prokuroro vertinimu, priėmus savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-23 įsakymą Nr. P2-872, ankstesnis, savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-20 įsakyme Nr. P2-639 nurodytas Sklypo naudojimo būdas, išnyko, o iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia savaime neatkuriama. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad panaikinus 2017-08-23 įsakymą buvo atkurta situacija iki 2017-08-23 įsakymo įsigaliojimo, t. y. buvo atkurtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos Sklypo naudojimo būdas.

31. ABTĮ 94 straipsnyje nurodyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

32. CPK 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Kasacinio teismo praktikoje pirmoji sąlyga aiškinama kaip pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016 44 punktas).

33. Teismo vertinimu, nėra pagrįsta nagrinėjamoje byloje pagal įstatymo analogiją taikyti teismo sprendimo teisines pasekmes reglamentuojančią teisės normą – ABTĮ 94 straipsnį, sprendžiant dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės aktų, priimamų Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio tvarka, teisinių pasekmių, kylančių teisės akto panaikinimo atveju. ABTĮ 94 straipsnyje nurodyta teisės norma nustato administracinėje byloje priimto teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas skundžiamas teisės aktas, taikymo pasekmes. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato savivaldybės administracijos direktoriaus teisę sustabdyti, pakeisti ar panaikinti savo priimtus teisės aktus. Vietos savivaldos įstatyme ar Viešojo administravimo įstatyme nuostata, analogiška ABTĮ 94 straipsniui, nėra numatyta.

34. Teisinių santykių skirtumą sudaro tai, kad teismo sprendimu apskųstas teisės aktas yra panaikinamas tik teismui nustačius, jog šis teisės aktas buvo priimtas pažeidžiant teisės normas, t. y. teisės aktas yra neteisėtas. Byloje nėra duomenų, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-23 įsakymas Nr. P2-872 būtų panaikintas dėl padarytų teisės pažeidimų ar kitų akto trūkumų. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-23 įsakyme Nr. P2-872 nurodyta, kad jis priimtas, atsižvelgus į ieškovų I. A. ir R. A. prašymą. Tai, kad pagal ieškovų prašymą panaikinęs ankstesnį įsakymą, administracijos direktorius nenurodė kito sprendimo dėl Sklypo paskirties, rodo, jog buvo išreikšta valia dėl ankstesnio sprendimo galiojimo.

35. Taip pat nėra duomenų, kad būtų pasikeitusi Trakų rajono savivaldybės administracijos valia dėl Sklypo priskyrimo gyvenamųjų pastatų teritorijai. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, jog Trakų rajono savivaldybės administracija bei VĮ Turto fondas nuosekliais veiksmais keitė tiek Sklypo, tiek ieškovų įsigyto pastato paskirtį. Praėjus metams po pastato įsigijimo viešame aukcione, 2017-05-23 raštu Nr. (15.2724)SK4-6073 VĮ Turto bankas pranešė ieškovams, kad neprieštaraus Sklypo naudojimo būdo pakeitimui iš visuomeninės paskirties teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, Trakų rajono savivaldybės administracija 2017-09-19 ieškovams išdavė leidimą dėl kultūros (negyvenamosios paskirties) pakeitimo į gyvenamosios paskirties pastatus (trijų ir daugiau butų pastatai), 2017-10-10 ieškovas pateikė Deklaraciją dėl paskirties pakeitimo. Nekilnojamojo turto registre buvo registruota pagrindinė daikto naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Prokuroras neginčija paties fakto bei teisinių veiksmų, kuriais ieškovų viešame aukcione įgytas pastatas-biblioteka, yra pripažintas gyvenamosios paskirties pastatu.

36. Remtis prokuroro pateiktu vertinimu, nebūtų galima ir dėl to, jog negalima nustatyti, kokiu Sklypo režimu apskritai būtų reikalinga vadovautis, kadangi Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-31 įsakymu Nr. P2-59 patvirtinta Sklypo paskirtis taip pat buvo pakeista vėsesniu 2017-06-20 įsakymu Nr. P2-639. Taikant tokį patį vertinimą, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-31 įsakymo Nr. P2-59 galiojimas taip pat negalėtų būti atkurtas.

37. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-10-31) 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, kuris apima, be kita ko, konkrečius žemės naudojimo būdus. Tuo tarpu šio straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis minėto įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-10-31) 18 straipsnio 5 dalimi, Sklypo žemės naudojimo būdas Trakų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas pakeistas teisėtai.

38. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178, 6 punktas numato, kad kartu su nekilnojamuoju turtu gali būti parduodami tik šiam turtui priskirti valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, išskyrus valstybinę žemę, kuri negali būti parduodama, arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, arba šių žemės sklypų dalys, kai parduodamam nekilnojamajam turtui eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, suformuoti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, jeigu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti žemės sklypų kadastro duomenys ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teisė į parduodamus valstybinės žemės sklypus. Minėto aprašo 22.1 punkte nustatyta, kad aukciono sąlygose turi būti nurodyta: informacija apie aukcione parduodamą nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypą ar kitą nekilnojamąjį daiktą (turto pavadinimas, unikalus numeris, adresas, žemės sklypo kadastro numeris, plotas, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai, žemės servitutai ir informacija, ar žemės sklypas parduodamas, ar nuomojamas, kiti turto identifikavimo duomenys).

39. Nustatyta, jog ieškovai aukcione įgijo pastatą, kurio paskirtis – kultūros ir švietimo. Kartu su pastatu Sklypas aukcione įgytas nebuvo. Sutarties 2.3 punkte pažymėta, kad yra gautas VĮ Turto banko 2016-04-14 sutikimas dėl pastatui – bibliotekai, priskirto žemės sklypo nuomos ir Sklypas vėliau ieškovams išnuomotas. Ieškovai 2016-08-04 su Lietuvos Respublika, kurią atstovavo VĮ Turto bankas, sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (2.42-44)S2-451 dėl 0,1241 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos 3 metams. 2017-05-02 Sklypo nuomos sutartimi Nr. 2.42-44)S2-451(1) nuomos sutarties terminas pratęstas 6 metams. Nėra pagrindo teigti, kad Sklypas parduotas aukcione, todėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo 6 punkto pažeidimas negali būti nustatytas.

Dėl ieškovų teisės išpirkti Sklypą turėjimo

40. Ieškovai nurodo, kad turi teisę Sklypą išpirkti pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalį. Dėl to laiko, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

41. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

42. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Šie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eilės.

43. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis nustato, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę bei iki 1 hektaro žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų.

44. Iš aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad parduodami be aukciono valstybinės žemės sklypai gali būti, jei yra namų valdų žemės sklypai. Namų valdos sąvoka netiesiogiai apibrėžta Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kaip asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai.

45. Nustatyta, kad ieškovams priklauso pastatas esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)). Anksčiau Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyta pakeista Sklype esančio pastato–bibliotekos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis į daugiabutį (trijų butų) gyvenamąjį namą, o pavadinimas – į daugiabutis gyvenamasis namas. Šiuo metu remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovams priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis yra gyvenamoji (dviejų butų pastatai), o pavadinimas –dvibutis gyvenamasis namas. Ieškovai teigia, kad įsigyję pastatą atliko įvairius darbus tam, kad šis būtų pritaikytas gyventi, todėl pastatas, negali būti naudojamas jokioms kitoms reikmėms, išskyrus Namo eksploatavimui, todėl Sklypas patenka į ieškovų namų valdą. Kadangi Sklypas yra užimtas ieškovų namų valdos, tai jie gali pasinaudoti įstatymo išimtimi ir įgyti Sklypą, kuris yra nacionalinio ir regioninio parko teritorijoje.

46. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovų įsigyto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis taikos sutarties sudarymo metu buvo gyvenamosios paskirties pastatas. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantai atskiruosiuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje įstatymas ieškovams suteikė teisę, taikos sutarties sudarymo, metu ir dabar išpirkti statiniais užimamą Sklypą. Nesant ginčo, jog ieškovų įsigyto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis pakeista teisėtai, ieškovams, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi, leidžiama įgyti Sklypą Trakų nacionalinio regioninio parko teritorijoje.

Baigiamosios nuostatos

47. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tvirtinant 2020-10-08 taikos sutartį nebuvo nepadaryta aiški teisės normos – CPK 42 straipsnio 2 dalies - taikymo klaida, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

48. Ieškovai patyrė 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros atskiruosius skundus rengimą ir prašo išlaidas priteisti ieškovų naudai. Prašymas tenkintas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, turėtos išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovų R. A. ir I. A. naudai iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos po 726 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė