- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2VP-4135-294/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „VENDITA ARTE“, UAB „Aviadidmena“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio Donato Kisieliaus pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui, suinteresuoti asmenys UAB „VENDITA ARTE“ (skolininkas), UAB „Aviadidmena“ (išieškotojas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
antstolis pateikė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo prašo spręsti baudos skyrimo skolininkui klausimą. Nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3208-809/2018, kuriuo skolininkas įpareigotas per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 2016-05-27 gaminių ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte bei Gaminių ir atliktų darbų defektiniame akte nurodytus gaminių ir darbų trūkumus. Terminas įvykdyti teismo sprendimą baigėsi 2019-07-29. Aktu nustatė, kad skolininkas neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-20 išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-3208-809/2018 ir nepašalino 2016-05-27 Gaminių ir atliktų darbų priėmimo akte bei Gaminių ir atliktų darbų defektiniame akte nurodytų gaminių ir darbų trūkumų.
Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pranešus suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką (CPK 593 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Skolininkas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo baudos neskirti. Nurodo, kad teismo sprendimo neįvykdė dėl komplikuotų santykių su išieškotoju, kuris vengia priimti prievolės įvykdymą ir siekia pasipelnyti iš baudų. Nurodo, kad tokiomis aplinkybėmis bauda negali būti taikoma, tačiau turi būti pakeičiama sprendimo vykdymo tvarka arba nustatomas naujas teismo sprendimo įvykdymo terminas.
Išieškotojas atsiliepimo nepateikė.
Bauda neskirtina.
Procesinio sprendimo įvykdymo faktą privalo įrodyti skolininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. skundą dėl baudos už teismo įpareigojimo nevykdymą skyrimo, bylos Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės R. V. pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo, bylos Nr. 3K-3-262/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015). Skolininkas atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimo neįvykdė, tačiau pateikė teisinius motyvus dėl kurių bauda negali būti skirtina. Teismo vertinimu, pagal teismo sprendimu priteistos prievolės pobūdį bauda negali būti skirtina.
Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, grąžinti į darbą, įkeldinti, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų. Nagrinėjamu atveju aktualus teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, vykdymas. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Pagal šį straipsnį, pirmiausia, antstolis, nustatęs, kad toks sprendimas neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 1 dalis).
CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau tai galima tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Teismas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).
Prieš tai aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-454/2009).
Nagrinėjamoje byloje skolininkas buvo įpareigotas per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 2016-05-27 Gaminių ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte bei Gaminių ir atliktų darbų defektiniame akte nurodytus gaminių ir darbų trūkumus. Teismo nustatytą pareigą gali atlikti ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas ar treti asmenys. Kadangi darbų trūkumų šalinimo atvejų teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, dėl to už įpareigojimo nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 223-232.).
Papildomai pastebėtina, jog jei ir teismo sprendimu skolininkas būtų buvęs įpareigotas atlikti veiksmus, kuriuos atlikti gali tik pats skolininkas, antstolis netinkamai įformino reikalavimą. Antstolis akte nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 771 str. 6 d. vykdomoji byla Nr. 0174/19/02007 perduotina Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti baudos skyrimo skolininkui klausimą. Aiškindamas CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymą šios bylos kontekste, teismas taip pat pažymi, kad antstolio teikiamas prašymas dėl baudos skyrimo turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus. Tokio prašymo pagrindas ir dalykas turi būti suformuluotas taip aiškiai, kad nebūtų abejonių dėl to, kokiu pagrindu ir kokią baudą prašoma taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, teismas gali pritaikyti priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 5 dalyje juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui, o antstolė tokiame pareiškime turėtų tinkamai suformuluoti prašymo teisinį pagrindą (CPK 771 str. 5 d.) bei nurodyti asmenis, kuriems ir kurių naudai turėtų būti skiriama bauda (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-657-227/2015).
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu skolininkas įpareigotas įvykdyti prievolę, kuri nėra išimtinai asmeninio pobūdžio ir ją įvykdyti gali ne tik jis vienas, dėl to bauda neskirtina ir yra tikslinga pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką, tačiau šalys teismui turi pateikti prašymą CPK 771 straipsnio 3 dalies, 284 ir 111 straipsnių nustatyta tvarka, nes teismas savo iniciatyva spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo vykdymo procese pažeistų dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
antstolio Donato Kisieliaus pareiškimą dėl baudos UAB „VENDITA ARTE“ skyrimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.