- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-2230-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13944-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- notarė V
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei E. S. dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notarė V. Z. ir notarė L. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiu 2017 m. liepos 18 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. patvirtintą testamentą; pripažinti negaliojančiu 2011 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės V. Z. patvirtintą testamentą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą pagal 2017 m. liepos 18 d. testamentą.
3. Ieškovė nurodė, jog jos senelis G. V. 2017 m. liepos 18 d. testamentu visą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paliko jį prižiūrėjusiai socialinei darbuotojai atsakovei E. S., testamente įrašydamas, kad atima paveldėjimo teisę iš savo sūnaus G. E. V., taip pat pageidauja, kad po mirties sūnui nebūtų pranešta apie laidotuves. Testamentą patvirtino Vilniaus rajono 1-ojo notaru? biuro notarė L. Š.. G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra antros eilės įpėdinė mirusiojo turtui paveldėti pagal įstatymą, todėl po senelio mirties kreipėsi į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tuomet ir paaiškėjo, kad prieš mirtį G. V. visą savo turtą paliko svetimam žmogui – atsakovei. Be to, paaiškėjo, kad prieš šį testamentą buvo surašytas dar vienas 2011 m. balandžio 12 d. testamentas, patvirtintas Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės V. Z., kuriuo G. V. 2017 m. liepos 18 d. testamente aprašytą turta? taip pat paliko atsakovei (anksčiau atsakovės vardas buvo H. S.). Atsakovė nuo pat pradžių netinkamai vykdė savo darbines funkcijas, t. y. neprižiūrėjo G. V., o tik siekė turtinės naudos – naudojo G. V. lėšas asmeniniams poreikiams, nepirko jam maisto, higienos priemonių, kol galiausiai, pasinaudodama senelio sveikatos būkle, „paskatino“ jį sudaryti ginčo testamentus. Negana to, po paskutinio testamento sudarymo, seneliui pareiškus, kad šis testamentą perrašys savo sūnui, G. V. buvo bauginamas ne tik atsakovės, bet ir jos sutuoktinio, jam buvo grasinama, kad šis neteks socialinės pagalbos, kad mirs vienas. Akivaizdu, jog atsakovė visais būdais gins savo menamą teisę, todėl ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė Vilniaus miesto 4-am notarų biurui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl G. V., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo pagal ginčijamą 2017 m. liepos 18 d. G. V. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir įsiteisės procesinis sprendimas byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
Šalies argumentai
4.1. ieškovė prašo pripažinti G. V. 2011 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. liepos 18 d. sudarytus testamentus negaliojančiais. G. V. minėtais testamentais jam priklausantį turtą paliko atsakovei E. S.. Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla, nes dėl G. V. palikimo priėmimo kreipėsi ieškovė R. B.;
4.2. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, notaras turėtų teisę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei ginčijamo testamento pagrindu. Tokiu būdu atsakovė galėtų disponuoti jai paliktu turtu (parduoti, padovanoti, įkeisti, išnuomoti ir pan.). Esant tokiai situacijai, tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovė galimai patirtų nuostolių, būtų pagrindas inicijuoti naujus teisinius procesus, o tai iš esmės pažeistų proceso ekonomiškumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. ieškovės ieškinys grindžiamas vien tik subjektyviais teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Kartu su ieškiniu pateikti tik įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė yra velionio G. V. anūkė bei įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė nuo 1994 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Ginčijamas 2017 m. liepos 18 d. testamentas sudarytas tuo metu, kai atsakovė (duomenys neskelbtini) nebedirbo. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog velionis buvo neveiksnus sudarydamas 2011 m. balandžio 12 d. testamentą. Tuo tarpu pareikštu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tiek 2011 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės V. Z. patvirtintą testamentą, tiek ir 2017 m. liepos 18 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. patvirtintą testamentą. Velionis vienodą valią dėl turto palikimo išreiškė tiek 2011 m. balandžio 12 d., tiek ir 2017 m. liepos 18 d., t. y. nei per 6 metus tarp testamentų sudarymo, nei per 5 metus nuo 2017 m. liepos 18 d. testamento sudarymo iki velionio mirties velionis savo valios nepakeitė. Be to, testatoriaus veiksnumu įsitikimo 2 skirtingi notarai, skirtingu laiku;
5.2. ieškovės senelės L. G. ir velionio G. V. santuoka truko tik 7 metus ir buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini), t. y. prieš (duomenys neskelbtini) metus. Velionis G. V. dar 2004 metais kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur jam paslaugos buvo teikiamos nepertraukiamai iki 2022 m. kovo 23 d. Velioniu nei jo sūnus (kol buvo gyvas), nei ieškovė nesirūpino. Būtent atsakovė ir jos sutuoktinis rūpinosi velioniu: 2020 m. birželio 5 d. pirko čiužinį praguloms išvengti, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. sudarė sutartis dėl vežimėlio suteikimo, dėl vonios suoliuko suteikimo, dėl vaikštynės su staliuku suteikimo, dėl naktipuodžio kėdutės suteikimo ir sumokėjo už šių daiktų naudojimą (nuomą). Atsakovė tiek esant velioniui gyvam, tiek po jo mirties mokėjo jam priklausančio buto komunalinius mokesčius bei įvykdė velionio valią – jį kremavo ir palaidojo. Atsižvelgiant į tai, ieškinys yra preliminariai nepagrįstas;
5.3. ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie bent preliminariai patvirtintų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Taigi ieškovė neįrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas ir neproporcingas. Be to, teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys neatitinka ieškovės prašytų priemonių turinio, t. y. ieškovė teismo prašė sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą pagal 2017 m. liepos 18 d. testamentą, tuo tarpu teismas skundžiama nutartimi nutarė uždrausti Vilniaus miesto 4-ajam notarų biurui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl G. V. turto paveldėjimo, pagal 2017 m. liepos 18 d. G. V. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure. Šioje byloje neegzistuoja viešojo intereso, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už pareikšto reikalavimo ribų.
Atsiliepimas
6. Ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
6.1. tai, kad ieškovės senelis G. V., sudarydamas ginčo testamentus ir savo turtą palikęs atsakovei, t. y. svetimam žmogui, socialinei darbuotojai, tikrosios savo valios neišreiškė, patvirtina jo sveikatos būklė, neabejotinai turėjusi įtakos jo veiksmų supratimui. Dėl blogos sveikatos būklės, pastovaus rūpinimosi poreikio, G. V. dar 2004 metais, t. y. 7 metus prieš pirmojo testamento sudarymą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl socialinių paslaugų namuose skyrimo, jo prašymas buvo patenkintas. Be to, G. V. dar iki pirmojo testamento sudarymo sirgo daugeliu ligų, sunkiai vaikščiojo, svyravo, nelaikė pusiausvyros, griuvinėjo, nesiorientavo laike ir erdvėje, turėjo (duomenys neskelbtini) ligų, (duomenys neskelbtini) ligą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt., sudarant 2017 metų testamentą G. V. sveikatos būklė buvo itin prasta, jis vos prieš mėnesį buvo patyręs insultą, gulėjo ligoninėje. Tai, kad G. V. daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metų yra išsiskyręs su ieškovės senele, visiškai nepatvirtina, kad jis nebendravo su kitais savo artimais giminaičiais, ir nepaneigia fakto, kad G. V. norėjo savo turtą palikti sūnui, t. y. ieškovės tėvui. Faktas, kad G. V. nuo 2004 metų buvo skirta socialinė priežiūra, nepatvirtina, kad juo nesirūpino artimieji. G. V. lankė ne tik ieškovė, bet ir jos tėvai, kuriems abejonių sukėlė ne tik fizinė, bet ir psichinė G. V. būklė. Buvo sutrikusi G. V. klausa, rega, orientacija laike ir erdvėje, senelis dažnai nepažindavo žmonių, kuriuos daug kartų yra matęs – savo velionio sūnaus (ieškovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini)), anūkės, t. y. ieškovės, kitų giminaičių ir kaimynų. Yra pasitaikę atvejų, kai G. V. pats negalėdavo grįžti namo, nes neatsimindavo, kur yra jo namai. G. V. ieškovės tėvams visada sakydavo, kad nori perrašyti 2011 m. testamentą, kad visas jo turtas atitektų jo sūnui (apie testamentą, sudarytą 2017 metais, G. V. neatsimindavo). Kuomet ieškovės tėvai nurodydavo, kad norint išspręsti šį klausimą, G. V. turi pateikti pasą, šis nurodydavo, kad paso neturi, nes visus jo dokumentus yra paėmusi atsakovė. Be to, 2011 m. ir 2017 m. sudarytuose testamentuose G. V. parašai skiriasi, 2017 m. testamente G. V. vardas, pavardė ir parašas surašyti už tam skirtos vietos ribų, kreivai ir nesuprantamai;
6.2. atsakovė, žinodama apie G. V. ligas, fizinę / psichinę būklę, nuo pat 2004 m. organizavusi G. V. socialines paslaugas, turėjusi su juo betarpišką kontaktą iki pat jo mirties, juo manipuliavo. Atsakovė niekada deramai nesirūpino G. V., o tik siekė pasipelnyti: senelis ne kartą buvo rastas savo namuose purvinas, nevalgęs, nusilpęs ir kt., atsakovė naudojo G. V. pinigus savo reikmėms, nuteikinėjo G. V. prieš jo giminaičius;
6.3. ieškovė įrodė visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Visiškai nepagrįstas atsakovės argumentas, neva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys neatitinka ieškovės prašytų priemonių turinio – teismas pritaikė būtent ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik jas taikydamas parinko kitus žodžius / formuluotę, tačiau esmė liko ta pati.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
9. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: G. V. atsakovei siųstų atvirukų kopijas; sutarčių, sudarytų su Vilniaus miesto socialinių paslaugų centru, kopijas; mokesčių mokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas; kremavimą patvirtinančio dokumento kopiją.
10. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2022 m. birželio 28 d. VĮ Registrų centras išrašą iš Įgaliojimų registro.
11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką (prašymas išnagrinėtas CPK 147 straipsnio tvarka nepranešus atsakovei), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį atsakovei teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Ieškovei šie rašytiniai įrodymai atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su atsakovės atskiruoju skundu susipažinti. Iš ieškovės kartu su atsiliepimu naujai teikiamų įrodymų matyti, jog įrodymai yra gauti skundžiamos nutarties priėmimo dieną, taigi ieškovė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau. Atsižvelgiant į tai, jog byla vedama elektronine forma, taip pat į tai, jog ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo išsiųstas atsakovei, apeliacinės instancijos teismas priima ir ieškovės naujai teikiamus įrodymus bei tiria ir vertina juos visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
15. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareikšto ieškinio reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
16. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1464‑516/2016).
17. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 14 punktas).
18. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ji suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, nurodė, kad ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes įrodinės kartu su ieškiniu teikiamais įrodymais, taip pat pirmosios instancijos teismo prašomais išreikalauti įrodymais bei liudytojų parodymais. Tokie reikalavimai gali būti pareikšti teisme.
19. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl testatoriaus valios išraiškos ir kitų testamento nuginčijimo pagrindų įrodytinumo, yra susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės – ieškovės bei atsakovės pateiktų įrodymų detaliu ir išsamiu vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad ieškovei palankus teismo sprendimas apskritai negalės būti priimtas. Tokią išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Nustatęs, kad ieškovės ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
20. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
21. Atskirajame skunde nurodoma, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie bent preliminariai patvirtintų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, todėl nėra grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
22. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovės atskirajame skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus.
23. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).
24. Iš byloje pareikšto ieškinio pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia siekiu, kad atsakovė neturėtų galimybės iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paveldėti (gauti paveldėjimo teisės liudijimo) ir tokiu būdu apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, papildomai ginčijant notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ar paveldėto nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, jei atsakovė tokius sudarytų. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal mirusiojo testamentą – yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą, tokia padėtis nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
25. Pažymėtina ir tai, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Šiai dienai mirusiojo testamentas yra galiojantis ir nėra nuginčytas teismine tvarka, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei pateikus prašymą notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kilus ginčui dėl atsakovės teisės paveldėti pagal ginčijamą testamentą, turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškovės prašytų priemonių turinio. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas taikė ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik jas taikydamas parinko kitą formuluotę. Ieškovės prašymo esmė liko ta pati, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas išėjo už pareikšto reikalavimo ribų.
27. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus. Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
28. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.