- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-1017-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18875-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Skolininkas
- R. I., V. I.
- Advokatai
- Evaldas Valčiukas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų – skolininkų R. I. ir V. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-30263-285/2018, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja – kreditorė UAB „Agrokoncernas“ teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-30263-285/2018, nes skolininkai R. I. ir V. I. nevykdo taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų, per šalių suderintą terminą nesumokėjo kreditorei 2 522 018,17 Eur skolos, 37 347,16 Eur palūkanų (b.l. 34).
2. Nurodė, kad skolininkai nevykdo taikos sutarties, nustatytu terminu iki 2018 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo kreditorei sutartos sumos. Taikos sutartimi šalys susitarė, jeigu skolininkai iki nurodyto termino nesumokės dalies skolos, kreditorė turi teisę reikalauti iš skolininkų visos skolos padengimo anksčiau termino, t. y. raštu pareikalavus skolininkas įsipareigoja per 5 darbo dienas sumokėti kreditorei visą pagrindinę skolos sumą su priskaičiuotomis palūkanomis ir mokėti 10,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Kreditorė raštu pareikalavo sumokėti skolą, tačiau skolininkai iki šiol skolos nesumokėjo.
3. Skolininkai R. I. ir V. I. prašė kreditorės prašymo netenkinti. Nurodė, kad tarp skolininkų ir „Žvirblionių“ ŽŪB buvo sutarta, kad ši pirks iš jų pasėlius. Bendrovei sutarties neįvykdžius, skolininkai neturėjo galimybės nustatytu terminu – iki 2018 m. gruodžio 31 d. – sumokėti sutartos skolos dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Agrokoncernas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino – išdavė UAB „Agrokoncernas“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-30263-285/2018 dėl išieškojimo iš R. I. ir V. I. UAB „Agrokoncernas“ 2 522 018,17 Eur skolos ir 37 347,16 Eur palūkanų (b.l. 91-93).
5. Teismas nurodė, kad skolininkai po taikos sutarties sudarymo iki 2018 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo sumokėti kreditorei sutartą 182 254,11 Eur sumą bei 0,25 procentų dydžio mėnesines palūkanas nuo 182 254,17 Eur sumos, tačiau, kaip nurodė kreditorės atstovė, teismo patvirtintos taikos sutarties jie nevykdo. Nėra pagrindo nesutikti su kreditorės teiginiais, kad skolininkai nesumokėjo skolos nustatytais terminais, nes jie nepateikė rašytinių įrodymų apie skolos padengimą natūra ar kitu būdu. Tačiau net ir vykdymo stadijoje šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį, išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo. Net ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų skolininkai tinkamai neįvykdė. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, o įsiteisėję teismo sprendimai bei nutartys yra privalomi fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos teritorijoje. Kadangi skolininkai nustatytu terminu taikos sutarties neįvykdė, kreditorės prašymas laikytinas pagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu skolininkai R. I. ir V. I. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti kreditorės UAB „Agrokoncernas“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą; sustabdyti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2SP-30263-285/2018, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo civilėje byloje Nr. e2-1169-390/2019 (b.l. 97-101). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nevertino ir nepasisakė dėl apeliantų 2019 m. vasario 13 d. prašyme teismui dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylos nagrinėjimo sustabdymo nurodytų aplinkybių, dėl kurių nagrinėjama byla stabdytina, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1169-390/2019. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, vertino tik kreditorės argumentus ir nustatė tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet nevertino, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai, ar jos gali būti priverstinai vykdomos, kol byla neišnagrinėta Kauno apygardos teisme. Teismas nepagrįstai nepriėmė ir nevertino skolininko pateiktų įrodymų: 2018 m. gegužės 3 d. pasėlių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 03/05/2018, 2018 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. REM000001635 ir PVM sąskaitų registro. Šiais duomenimis skolininkas norėjo įrodinėti, kad skolos dalį – 72 450,32 Eur yra gražinęs.
6.2. Nutartis nepriimti skolininko įrodymų, kurie įrodytų, kad kreditorius yra pats skolingas skolininkui, kad skolininkas vykdo savo įsipareigojimus ir vykdomasis dokumentas turi būti išduotas mažesne apimtimi, suponuoja abejonę dėl teismo nešališkumo.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja – kreditorė UAB „Agrokoncernas“, atstovaujama advokato Evaldo Valčiuko, atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 107-109). Nurodė šiuos argumentus:
7.1. Skolininkai prašė prie bylos prijungti 2018 m. gegužės 3 d. Pasėlių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 03/05/2018, kurią skolininkas sudarė su Pakruojo r. Žvirblionių ŽŪB. Sutartimi skolininkas įsipareigojo perduoti nuosavybės teisę į pasėtus žieminius kviečius ir žieminius rapsus, o bendrovė įsipareigojo priimti prekę bei sumokėti skolininkui numatytą kainą. Sutarties 4.5.2. punktas numato, kad skolininkas prašo, o bendrovė sutinka sutarties vertę pervesti į kreditoriaus sąskaitą. Pakruojo r. Žvirblionių ŽŪB nėra sudarytos taikos sutarties šalis ir skolininkai remdamiesi šia sutartimi gali reikalauti sutarties vykdymo tik iš bendrovės, o ne iš kreditoriaus. Bendrovės ir skolininko sutartiniai santykiai nėra susiję su taikos sutartimi, nes pagal šalių sudarytą taikos sutartį skolininkams kilo pareiga mokėti įmokas, o ne bendrovei, todėl pateikta sutartis neturi juridinės reikšmės bylos nagrinėjimui ir neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad taikos sutartis nėra įvykdyta, todėl turėjo pagrindą tenkinti kreditoriaus prašymą.
7.2. Civilinėje byloje Nr. e2-1169-390/2019 kreditore yra UAB „Agrokoncerno grūdai“, todėl skolininko ginčas su kitu kreditoriumi nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla. Civilinėje byloje Nr. 2SP-30263-285/2018 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis sieja tik ją sudariusias šalis ir turi galutinio teismo sprendimo galią.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditorės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad teismo patvirtinta sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 str.), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 str. 1 d. 4 p.).
11. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-30263-285/2018 patvirtino pareiškėjos UAB „Agrokoncernas“ bei pareiškėjų R. I. ir V. I. 2018 m. vasario 28 d. sudarytą taikos sutartį. Šia taikos sutartimi šalys susitarė, jog R. I. ir V. I. pripažino 2 522 018,17 Eur įsiskolinimą UAB „Agrokoncernas“ ir įsipareigojo visą skolą ir priskaičiuotas 0,25 procento dydžio mėnesines palūkanas už laikotarpį nuo taikos sutarties pasirašymo dienos sumokėti taikos sutartimi nustatytais terminais, pirmą įmoką – 182 254,11 Eur bei priskaičiuotas 0,25 procentų dydžio mėnesines palūkanas nuo 1 822 541,17 Eur sumos sumokant iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, jeigu skolininkai tinkamai nevykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. jeigu skolininkai iki nurodyto termino nesumokės dalies skolos, kreditorė turi teisę reikalauti iš skolininkų visos skolos – 2 522 018,17 Eur – padengimo anksčiau termino, t. y. raštu pareikalavus skolininkas įsipareigoja per 5 darbo dienas sumokėti kreditorei visą pagrindinę skolos sumą su priskaičiuotomis palūkanomis ir mokėti 10,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.
12. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 str. 3 d.). Tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
13. Apeliantų nuomone, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas kreditorės prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino nepagrįstai. Teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino aplinkybių dėl bylos sustabdymo būtinumo bei įrodymų, patvirtinančių mažesnę įsipareigojimų apimtį, rėmėsi vien sutarties nevykdymo faktu. Susipažinęs su bylos dokumentais, apeliacinės instancijos teismas sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo.
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
15. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SP-30263-285/2018, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str. 2 d.). Taikos sutartis nėra pripažinta negaliojančia (CK 6.986 str.). Iš teismo patvirtintos taikos sutarties matyti, kad šalys susitarė, jog nesumokėjus bent vienos įmokos, galimas vykdomojo rašto išdavimas dėl visos nesumokėtos skolos išieškojimo (Sutarties 4 p.).
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkai nesumokėjo skolos dalies taikos sutartyje nustatytu terminu, nes jie nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog taikos sutarties sąlygos yra vykdomos, jog yra sumokėję mokėjimą pagal patvirtintas taikos sutarties sąlygas. Šių aplinkybių byloje nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Skolininkai, sudarydami taikos sutartį, privalėjo įvertinti savo galimybes ją vykdyti, o taikos sutartį sudarę privalo vykdyti griežtai laikydamiesi joje nurodytų ir jų pačių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, nagrinėjamu atveju, skolininkai byloje nepateikė, todėl vykdomojo rašto neišdavimas, šiuo atveju, reikštų skolininkų ir kreditorės interesų pusiausvyros pažeidimą. Kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantai nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos vykdomajam raštui dėl neįvykdytos taikos sutarties pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį išduoti.
17. Nors pirmosios instancijos teismas dėl su bylos sustabdymu, iki kol bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1169-390/2019, susijusių aplinkybių tiesiogiai nepasisakė, ši aplinkybė vykdomojo rašto pagal šalių sudarytą taikos sutartį išdavimo teisėtumui esminės reikšmės neturi.
18. Pagal CPK 162³ straipsnio nuostatas byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Privalomieji bylos sustabdymo pagrindai nustatyti CPK 163 straipsnyje, vienas jų – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.).
19. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-1169-390/2019 kreditore yra UAB „Agrokoncerno grūdai“, todėl skolininko R. I. ginčas su kita kreditore nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla. Be to, teismo patvirtinta 2018 m. vasario 28 d. taikos sutartis sieja tik ją sudariusias šalis ir turi galutinio teismo sprendimo galią, todėl sustabdyti bylos nagrinėjimą aptartu atveju nėra pagrindo.
Dėl rašytinių įrodymų priėmimo ir teismo šališkumo
20. Apeliantai atskirajame skunde išreikštą abejonę dėl teismo nešališkumo grindė aplinkybe, jog teismas atsisakė priimti jų pateiktus rašytinius įrodymus.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors įstatymas nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu (CPK 64-66 str.) sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pagal CPK 6 straipsnį teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Vertindamas teismui pateiktų įrodymų ryšį su byla, jų teisinę reikšmę sprendžiamam ginčui, teismas turi diskrecijos teisę (CPK 180 str., 181 str. 2 d., 185 str.). Todėl vien faktas, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skolininkų pateiktus rašytinius įrodymus, nereiškia, kad teismas (ar teisėjas) yra šališkas. Tuo tarpu, jokių konkrečių duomenų ar įrodymų dėl galimo teisėjos Janinos Narkevičiūtės suinteresuotumo nagrinėjamo klausimo baigtimi apeliantai nepateikė. Juo labiau, kad apeliantų nurodyti rašytiniai įrodymai – 2018 m. gegužės 3 d. pasėlių pirkimo – pardavimo sutartis, 2018 m. gegužės 3 d. PVM sąskaita faktūra, PVM sąskaitų registras, kuriuos, jų manymu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti, todėl nėra galimybės įvertinti atsisakymo juos priimti pagrįstumo (CPK 180 str., 314 str.).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
23. Atsižvelgęs į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias procesines teisės normas, tinkamai vertino įrodymus, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atskirąjį skundą atmetus, iš apeliantų valstybei priteistinos 7,18 Eur, iš kiekvieno jų – po 3,59 Eur, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininkų R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno jų po 3,59 Eur (tris eurus penkiasdešimt devynis centus), bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.