Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje M. K., „PlusPlus Capital“ AS ir UAB „F service“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė N. Lipeikienė 2021 m. sausio 12 d. patvarkymu nutarė pareiškėjos skundo netenkinti ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiųsti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdymo proceso metu gautas suinteresuoto asmens skolininko sutuoktinės M. K. skundas dėl antstolės N. Lipeikienės 2020 m. gruodžio 15 d. patvarkymo Nr. S-20-62-27371. Nors ir pareiškėja nurodo, jog skundžiamas 2020 m. gruodžio 15 d. patvarkymas Nr. S-20-62-27371, iš skundo turinio (skundo 1 punktas) akivaizdu, kad pareiškėja skundžia antstolės procesinius veiksmus, atliktus 2020 m. sausio-kovo mėnesiais. 2019 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo pagrindu nustatė, kad skolininkui M. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės M. K. pajamų, gaunamų ir darbinės veiklos. Tuo pagrindu priimtas 2019 m. spalio 24 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš sutuoktinio darbo užmokesčio. Vadovaujantis šiuo patvarkymu, iš teismo nutartimi nustatytos skolininko M. K. dalies pareiškėjos darbovietė vykdė išskaitas iš skolininko sutuoktinės M. K. darbo užmokesčio. Vykdymo proceso metu antstolė N. Lipeikienė nebuvo areštavusi M. K. sąskaitų ir nenurašinėjo piniginių lėšų nuo jos sąskaitų. Prašomų grąžinti piniginių lėšų išskaičiavimas buvo vykdomas 2020 m. sausio-kovo mėnesiais. Išskaičiuotos piniginės lėšos buvo paskirstytos priimant išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus: 2020 m. vasario 13 d. Nr. S-20-62-3380, 2020 m. kovo 12 d. Nr. S-20-62-4899, 2020 m. balandžio 8 d. Nr. S-20-62-7110. Pareiškėjos skunde nurodomas patvarkymas Nr. S-20-62-27371 pareiškėjai nesukėlė skunde minimų teisinių pasekmių. Jis yra informacinio, organizacinio pobūdžio. Iš vykdomosios bylos medžiagos ir skundo aplinkybių nustatyta, jog skundžiami vykdymo veiksmai buvo atlikti nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. balandžio 8 d. Remiantis CPK 512 straipsniu, pareiškėjos skundas paduotas praleidus 90 dienų naikinamąjį terminą, t. y. pateiktas po 273 dienų. Asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas. Pareiškėja skunde teigia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjos M. K. lėšos buvo pripažintos asmeninėmis lėšomis, vadinasi, M. K. gaunamas darbo užmokestis buvo asmeninė M. K. nuosavybė, iš kurios nuo 2020 m. sausio 31 d. (nuo civilinės bylos dėl separacijos patvirtinimo iškėlimo teisme dienos) negalėjo būti atliekami jokie išskaitymai skolininko M. K. prievolių įvykdymui. Dėl nurodytų priežasčių nuo 2020 m. sausio 31 d. atlikti išskaitymai iš pareiškėjos M. K. gaunamo darbo užmokesčio laikytini atliktais be teisinio pagrindo ir piniginės lėšos turi būti grąžintos pareiškėjai M. K. Antstolė teigia, kad pareiškėja apie civilinės bylos dėl separacijos patvirtinimo iškėlimą teisme antstolę N. Lipeikienę informavo elektroniniu paštu 2020 m. spalio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2020 m. sausio 31 d. iškeltoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos M. K. ir M. K. prašymą patvirtinti šalių gyvenimą skyrium (separaciją) antstolė N. Lipeikienė nedalyvavo. Pareiškėjai pateikus informaciją apie iškeltą bylą, patvarkymas dėl išskaitų panaikintas. Piniginės lėšos išieškotos 2020 m. sausio-kovo mėn. CPK nustatyta tvarka paskirstytos ir pervestos iki antstolės informavimo. Nepaskirstytų piniginių lėšų antstolės N. Lipeikienės depozitinėje sąskaitoje nėra. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. sprendimu patvirtintoje separacijos teisinių pasekmių sutartyje, nėra aptartas piniginių lėšų, esančių pareiškėjų sąskaitose (banke, pensijų kaupimų fondų), teisinis režimas. Be to, sprendime 2 punkte nurodyta, jog ši sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo sprendimui, kurio sutartis patvirtinta. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 29 d.

Į bylą pateiktos vykdomąsias bylas Nr. 0062/19/00378 ir 0062/17/01457.

Motyvuojamoji dalis

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai) bei suteikiant galimybę suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus į pareiškėjo skundą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėstomos proceso dalyvių aplinkybės grindžiamos būtent rašytiniais įrodymais, yra pateiktos antstolės vykdomosios bylos, todėl skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510 straipsnis).

Skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsnis). Pareiškėjos pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė N. Lipeikienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0062/19/00378 pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-609-781/2018 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojo UAB „F service“ naudai. Antstolė N. Lipeikienė taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0062/17/01457 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3639-892/2017 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojo „PlusPlus Capital“ AS naudai.

Iš vykdomųjų bylų medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti ir nustatyti, kad skolininkui M. K. nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinės M. K. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė 2019 m. spalio 24 d. patvarkymu Nr. 0062/19/00378-DR pareikalavo skolininko sutuoktinės M. K. darbadavio iš M. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 25 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Antstolė nurodė išskaitytas sumas pervesti į antstolės N. Lipeikienės depozitinę sąskaitą.

Nustatyta, jog vykdant antstolės 2019 m. spalio 24 d. patvarkymą Nr. 0062/19/00378-DR buvo išieškota 115,29 EUR suma, kuri 2020 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. S-20-62-3380 paskirstyta išieškotojui UAB „F service“; išieškota 97,72 EUR suma, kuri 2020 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-20-62-4899 paskirstyta išieškotojui UAB „F service“; taip pat išieškota 409,96 EUR, kuri 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-20-62-7110 paskirstyta išieškotojui „Plus Plus Capital“ AS. 2020 m. balandžio 9 d. antstolė elektroniniu paštu buvo informuota, kad skolininko sutuoktinė yra atleista iš darbo nuo (duomenys neskelbtini).

Antstolė 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. 0062/19/00378-DR-2 įpareigojo skolininko sutuoktinės darbdavį Nacionalinę švietimo agentūrą iš M. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 25 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Antstolė nurodė išskaitytas sumas pervesti į antstolės N. Lipeikienės depozitinę sąskaitą.

Pareiškėja 2020 m. spalio 27 d. elektroniniu paštu informavo antstolę apie tai, kad įsiteisėjo separacijos sutartis, sudaryta tarp M. K. ir M. K. Antstolė 2020 m. spalio 29 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atšaukė išieškojimą iš M. K. ir jį išsiuntė M. K. darbdaviui.

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė antstolei prašymą, kuriuo prašė grąžinti M. K. 622,97 EUR be pagrindo gautas pinigines lėšas, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas M. K. ir M. K. gyvenimas skyrium, sprendimu konstatuota, kad M. K. prievolė UAB „F service“ yra asmeninė M. K. prievolė.

Antstolė 2020 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. S-20-62-27371 nutarė pareiškėjos 2020 m. lapkričio 27 d. pateikto prašymo netenkinti. Šiame patvarkyme antstolė nurodė, kad vykdymo proceso metu antstolė nebuvo areštavusi M. K. sąskaitų ir nenurašinėjo piniginių lėšų nuo jos sąskaitų, taip pat po pateikto teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išskaitų nebuvo gauta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti antstolės N. Lipeikienės 2020 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. S-20-62-27371 vykdomojoje byloje Nr. 0062/19/00378; įpareigoti antstolę N. Lipeikienę grąžinti M. K. 622,97 EUR be pagrindo vykdomojoje byloje Nr. 0062/19/00378 gautas pinigines lėšas.

Nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 29 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja, skųsdama antstolės N. Lipeikienės veiksmus, susijusius su išskaitomis iš M. K. darbo užmokesčio, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.77 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad M. K. ir M. K. su prašymu dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo bendru sutikimu į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus kreipėsi 2020 m. sausio 30 d. Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų taip pat nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. nutartimis nustatė pareiškėjams terminą prašymo trūkumams pašalinti, o pareiškėjų M. K. ir M. K. patikslintas prašymas priimtas 2020 m. balandžio 28 d. teisėjos I. Pluirienės rezoliucija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad, pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio (prašymo, skundo) priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys (prašymas, skundas) priimtas, nurodytos datos. Šiuo atveju civilinė byla laikoma iškelta 2020 m. balandžio 28 d., t. y. teisėjai I. Pluirienei rezoliucija priėmus pareiškėjų patikslintą prašymą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos argumentai, jog atlikus išskaitas iš jos darbo užmokesčio 2020 m. sausio-kovo mėnesiais buvo pažeistos CK 3.77 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl civilinės bylos dėl gyvenimo skyriumi iškėlimo teisinių pasekmių, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, išskaitos iš M. K. ½ darbo užmokesčio dalies vykdant išieškojimą iš skolininko M. K. buvo atliktos 2020 m. sausio-kovo mėnesiais, taigi iki bylos dėl M. K. ir M. K. gyvenimo skyrium (separacijos) iškėlimo teisme dienos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta M. K. ir M. K. sutartis dėl gyvenimo skyrium (separacijos) teisinių pasekmių, kurios 15 punktu pareiškėjai susitarė, jog: i) visos pareiškėjo vardu atidarytose bankų ir (arba) bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose sukauptos bet kokio pobūdžio piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, pensijos, indėliai ir pan.) yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė; ii) visos pareiškėjos vardu atidarytose bankų ir (arba), bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose sukauptos bet kokio pobūdžio piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, pensijos, indėliai ir pan.), vertybiniai popieriai yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė. Sutarties 20.8 punktu ir 20.12 punktu pareiškėjai susitarė, jog „Pareiškėjai pareiškia ir patvirtina, kad žemiau nurodytos prievolės kreditoriams kilo iš pareiškėjo vykdomos komercinės veiklos bei yra asmeninės pareiškėjo prievolės ir patvirtinus separaciją pareiškėjas įvykdys prievoles iš asmeninio turto: <...> Antstolės Neringos Lipeikienės kontoroje pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0062/17/01457 dėl 589,50 EUR skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo AS „PlusPlus Capital“ naudai; <...> Antstolės Neringos Lipeikienės kontoroje pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0062/19/00378 dėl 39509,26 EUR skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo UAB „F Service“ naudai.“ Remiantis teismo patvirtintos sutarties 23 punktu, ši sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo sutartis bus patvirtinta. Kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 29 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Asmens turto nuosavybės teisinį režimą nustato CK. Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą. Tačiau tai nereiškia, kad negali būti nukreiptas išieškojimas į turtą, kuris priklauso skolininkui ne asmeninės nuosavybės teise. Procesine teisės norma, leidžiančia nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, yra CPK 666 straipsnis. Pagal šį straipsnį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Teismui vieną kartą nustačius skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, ši dalis laikoma asmeniniu skolininko turtu. Išieškojimas iš tokio turto vykdomas bendra tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1209/2013).

Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116-3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-97-562/2021).

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje pats savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Jeigu kitas sutuoktinis davė sutikimą ir prisiėmė prievolę, kurios pagrindu kreditorius vykdo išieškojimą, tai, nepakakus bendrosios jungtinės nuosavybės turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į kiekvieno iš sutuoktinių asmeninį turtą. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).

Byloje nėra duomenų, kad antstolė N. Lipeikienė būtų vykdžiusi išieškojimą iš pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, antstolė N. Lipeikienė buvo įpareigojusi M. K. darbdavius vykdyti išskaitas iš M. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies M. K. darbo užmokesčio remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nutarta, kad skolininkui M. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės M. K. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad M. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis, M. K. darbdaviams 2020 m. sausio-kovo mėnesiais atliekant išskaitas iš ½ dalies jos darbo užmokesčio, buvo galiojanti, nepanaikinta apeliacinės instancijos teismo, todėl antstolė N. Lipeikienė pagrįstai ja rėmesi teikdama įpareigojimus M. K. darbdaviams dėl išskaitų vykdymo. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjos teiginius, jog 2020 m. sausio-kovo mėnesiais išskaitos iš ½ jos darbo užmokesčio dalies buvo atliktos neteisėtai ir be pagrindo. Priešingai, kaip nurodyta anksčiau, išskaitos iš pareiškėjos darbo užmokesčio buvo atliktos iki civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlimo teisme dienos ir esant teisėtam pagrindui – įsiteisėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. teismo nutarčiai – išieškoti iš skolininko M. K. dalies jo sutuoktinės M. K. darbo užmokestyje.

Teismo vertinimu, kitos skunde ir antstolės patvarkyme nurodytos aplinkybės bei nurodomi argumentai esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl apie juos plačiau nepasisakytina. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 443 straipsnio 6 dalimi, 510-513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos M. K. skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.