Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vyteniui Maščinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui L. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų L. S. ir M. S. gyvenamąją vietą su motina R. S.; 2) priteisti iš atsakovo L. B. nepilnamečių vaikų L. S. ir M. S. išlaikymui po 413,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui padavimo iki vaikų pilnametystės. Vaikų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną R. S.; 3) priteisti iš atsakovo L. B. nepilnamečio vaiko L. S. išlaikymo įsiskolinimą 6 000,00 Eur ir nepilnamečio vaiko M. S. išlaikymo įsiskolinimą 5 000,00 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2024 m. sausio 17 d.; 4) nustatyti tokią L. B. bendravimo su dukterimis tvarką: kas antrą savaitę pirmadieniais ir sekmadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad abi dukros nuo gimimo auga su ja. Atsakovas išėjo staiga, kai ji laukėsi dukters M. S., 2021 m. liepos mėnesį, nes susirado kitą moterį. Atsakovas su dukromis nebendrauja, išlaikymo joms neteikia. Dukters M. S. nėra matęs. Su dukra L. S. yra vieną kartą bendravęs telefonu. Dukrų tėvystę pripažino. Dukra L. S. lanko darželį, už kurį reikia mokėti, bet taikomos nuolaidos. Dukra M. S. auga su ja, negali jos leisti į darželį, nes dar maitina krūtimi. Prašo priteisti išlaikymą dukroms kaip nurodyta ieškinyje pagal jų poreikius, o išlaikymo įsiskolinimą, koks paskaičiuotas ieškinyje nuo 2021 m. spalio 14 d. iki ieškinio padavimo teismui. Nurodė, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje, darbo jai nesiūlė, ji nėra įgijusi specialybės, turi neįgalumą. Socialinės pašalpos šiuo metu negauna ir negaus iki rugsėjo mėnesio, kol registruota Užimtumo tarnyboje, paskui vėl socialinę pašalpą gaus. Jos pajamas sudaro gaunama netekto nedarbingumo išmoka, išmokos vaikams, vienišo asmens išmoka, t. y. apie 580,00 Eur kas mėnesį, gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Dukros nuo gimimo gyvena su ja, tėvas jų nelanko, nebendrauja, todėl vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Bendravimo tvarką prašo nustatyti, kad atsakovas negalėtų bet kada atvažiuoti ir paimti vaikus kada panorėjęs. Be to, bendravimo tvarka reikalinga tam, kad jeigu kažkas atsitiktų, atsakovas atvažiuotų.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gvidas Armanavičius ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais motyvais. Patikslino, kad ieškovė prašo priteisti 413,00 Eur sumą kas mėnesį abiejų dukrų išlaikymui. Dukters L. S. poreikiai kas mėnesį sudaro 436,00 Eur, todėl prašo dukters L. S. išlaikymui priteisti po 218,00 Eur kas mėnesį, o dukters M. S. poreikiai kas mėnesį sudaro 390,00 Eur, todėl jos išlaikymui kas mėnesį prašo priteisti po 195,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo už 30 mėnesių nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2024 m. sausio 17 d., gal ir ne visai tiksliai, tačiau teismas gali perskaičiuoti šias sumas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą. Bendravimo tvarką prašo nustatyti tam, kad atsakovas negalėtų paimti vaikų kada panorėjęs. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia šalių ir vaikų interesų, priešingai pagal tokią tvarką galima susiplanuoti, kada vaikai bus paimami, nebus trikdomas ieškovės asmeninis gyvenimas – išvykti atostogų, planuoti\ savo ir vaikų laisvalaikį.

5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie iškeltą civilinę bylą bei bylos posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismas išnaudojo visas galimybes informuoti atsakovą apie vykstantį procesą pagal ieškovės iškeltą bylą jo atžvilgiu, tačiau jis vengė bendradarbiauti su teismu, neteikė atsiliepimo į ieškinį, neišreiškė pozicijos dėl ieškinio reikalavimų. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, duomenų, kad į teismo posėdį atsakovas neatvyko dėl svarbių priežasčių negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė R. S. ir atsakovas L. B. yra nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini) , ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovas kartu su ieškove bei dukromis negyvena, prie dukterų išlaikymo jokia forma neprisideda. R. S. viena auklėja ir prižiūri dukras, rūpinasi jomis.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

8. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, nes ji tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.

10. Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus ir ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad nuo gimimo šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, nors tam tikru laikotarpiu vyresnioji šalių dukra L. S. gyveno kartu su abiem tėvais (maždaug iki 3 metų), o dukters M. S. atsakovas nėra net matęs. 2021 m. liepos mėnesį atsakovas paliko šeimą, todėl dukra L. S. nuo tada, o dukra M. S. nuo gimimo

11. (duomenys neskelbtini), gyvena tik su mama. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas dukromis nesirūpina, neteikia joms išlaikymo. Šios bylos eiga atsakovas nesidomėjo, nepateikė atsiliepimo, neišreiškė savo nuomonės dėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnamečių L. S. ir M. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaikų interesus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

12. Byloje ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nekilo, nes atsakovas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis nuomonės neišsakė, prieštaravimų nepareiškė. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas teismo posėdžio metu prieštaravo dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos nustatymo, nurodė, jog ji nėra tinkama, neatitinka nei šalių, nei nepilnamečių vaikų interesų. Nurodė, kad šiuo atveju, nežinant atsakovo pozicijos ir galimybių bendrauti su vaikais, tinkamiausia būtų maksimali atsakovo bendravimo su dukromis tvarka, t. y. neribojant jo bendravimo ir nenustatant jokios tikslios bendravimo tvarkos. Vaikai turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, jei tai atitinka vaikų interesus ir dėl to nekyla ginčų. Tačiau, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra detali, išsami, bendravimo laikas nurodomas kas antrą savaitę pirmadieniais ir sekmadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val., kai pirmadienį vaikai turėtų būti ugdymo įstaigose, o atsakovas, jeigu yra dirbantis, negalėtų tokia tvarka pasinaudoti. Be to, nėra aišku, ar prašoma nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendraus sekmadienį ir po jo einantį pirmadienį, ar pirmadienį savaitės pradžioje ir tos pačios savaitės sekmadienį, ar vienos savaitės pirmadienį, o kitos savaitės sekmadienį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė nepageidauja tikslinti bendravimo tvarkos, laikydama, jog ji atitinka vaikų interesus, prašo nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su tėvu į ateitį ir tik dėl to, kad atsakovas bet kada negalėtų pasiimti vaikų, o atsitikus kokiai nors nelaimei ieškovei ar vaikams, atsakovui apie tai būtų pranešta, į tai, kad atsakovas pozicijos neišreiškė, atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, į tai, kad jie turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, į vaikų amžių, į tai, kad jie nepažįsta savo tėvo, su juo visiškai nebendrauja, dėl to neabejotinai reikalingas laikas emociniams ryšiams atkurti, pripratimui vieniems prie kitų, bendravimas turėtų vykti palaipsniui, o ne iš karto vaikus pasiimant visai dienai, spręstina, kad ieškovės siūloma vaikų bendravimo su tėvu tvarka vaikams nėra priimtina ir neatitinka geriausių jų interesų, todėl ieškinys šioje dalyje netenkinimas.

13. Teismas pažymi, kad remiantis CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principine nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Taip pat atkeiptinas ieškovės dėmesys, jog atsakovui pareiškus norą bendrauti su vaikais, ji su atsakovu turi galimybę geranoriškai susitarti dėl bendravimo tvarkos, kuri yra palankiausia jų vaikams, o nepavykus to padaryti bendru sutarimu bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) siekia 924,00 eurus, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 709,00 Eur). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

15. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 612,75 Eur (709,00 Eur – 96,25 Eur = 612,75 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y. atitinkamai sudarytų apie 306,37 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,75 Eur / 2 = 306,37 Eur).

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo abiejų vaikų išlaikymui po 413,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams pagal jų poreikius, t. y. nepilnametės dukters L. S. išlaikymui po 218,00 Eur kas mėnesį, nepilnametės dukters M. S. išlaikymui po 195,00 Eur kas mėnesį. Nurodo, kad šiuo metu nepilnamečiais vaikais rūpinasi tik ji, atsakovas išlaikymo neteikia. Teismas įvertinęs vaikų amžių, jog vaikų amžiaus skirtumas nėra didelis (maždaug 3 metai), tai, kad vaikų poreikiai, nurodyti ieškovės, skiriasi tik 23,00 Eur suma, tai, kad jaunesnioji šalių dukra M. S. pagal amžių galėtų lankyti ugdymo įstaigą, tačiau jos nelanko dėl to, kad dar yra maitinama krūtimi, tačiau greitu laiku ji irgi pradės lankyti ugdymo įstaigą, jos poreikiai padidės ir aprangai, ir maistui ir pan., sprendžia, jog iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas vienodo dydžio išlaikymas abiem vaikams, kas atitinka vaikų geriausius interesus, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

17. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis ji šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, turi neįgalumą, viena augina ir prižiūri dvi mažametes dukras, jos gaunamos pajamos kas mėnesį šiuo metu yra apie 587,00 Eur, jas sudaro: 272,44 Eur išmoka vaikams, 34,89 Eur vienišo asmens išmoka, 279,74 Eur netekto nedarbingumo pensija. Atsakovas, kaip jau minėta, išlaikymo vaikams neteikia daugiau nei trejus metus. Ieškovė su mažametėmis dukromis gyvena asmeninės nuosavybės teise jai priklausančiame bute. Sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties pažymėtina, kad ji teismui nėra žinoma, Sodra duomenimis atsakovas niekur nedirba. Atsakovas, žinodamas apie teisme iškeltą civilinę bylą, nerodė jokių pastangų prisidėti prie dukroms reikalingo išlaikymo teikimo, nepateikė teismui savo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, taip pat duomenų apie išlaikytinius bei jokių objektyvių įrodymų, kad negali teikti dukroms reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių.

18. Teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, vaiko tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui. Sprendžiant dėl šalių dukroms reikalingo išlaikymo dydžio kas mėnesį, kurį turėtų pareigą teikti abu tėvai, įvertinus tai, kad išlaikymas vaikams skirtinas ne tik jų fiziologinių poreikių tenkinimui, tačiau ir jų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Be to, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas į ateitį bei įvertinus tai, kad ieškovė šiuo metu negali teikti dukroms didesnio išlaikymo ir gauti didesnių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kadangi viena augina nepilnamečius vaikus, jai tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl priešingai nei atsakovas, ji prie vaikų išlaikymo prisideda ir kitokia forma. Vertintina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma laikytina realia ir pagrįsta, nereikalinga papildomo įrodinėjimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas, tuo būdu užtikrinant nepilnamečių šalių dukterų L. S. ir M. S. teises ir jų teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis). Iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteistinas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2024 m. vasario 2 d. iki vaikų pilnametystės.

19. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

20. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

21. Sutinkamai su CK 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. kai tėvas nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečio vaiko, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

22. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą abiem nepilnametėms dukterims laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 14 d., t. y. (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. sausio 17 d., teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino, kad iki ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. vasario 2 d.), ieškovė nurodė, kad atsakovas prie dukterų išlaikymo neprisideda būtent nuo šios datos, nors ieškovę paliko ir išėjo gyventi atskirai anksčiau, nuo 2021 m. liepos mėnesio. Ieškovė abi dukras išlaiko viena. Atsakovas jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas, tačiau patikslintina priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma iš atsakovo nepilnametėms dukroms. Ieškovė prašo dukters L. S. išlaikymo įsiskolinimui priteisti 6 000,00 Eur, dukters M. S. išlaikymo įsiskolinimui priteisti 5 000,00 Eur, tačiau nors sumos ženkliai skiriasi, nesiskiria laikotarpis už kurį prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas. Teismas sprendžia, jog iš atsakovo priteistinas 5 320,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui nuo 2021 m. spalio 14 d. iki ieškinio padavimo teismui (2024 m. vasario 1 d.) (išlaikymo suma 200,00 Eur, laikotarpis, už kurį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas sudaro 26 mėnesius 18 d. (200,00 Eur x 26 mėnesiai = 5 200,00 Eur), (200,00 Eur:30 dienų X 18 dienų = 120,00 Eur), bendra įsiskolinimo suma: 5 200,00 Eur + 120,00 Eur = 5 320,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. 75,00 proc., kadangi ieškovė pareiškė 2 turtinius reikalavimus (dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) ir 2 neturtinius reikalavimus (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo), o buvo patenkinti abu neturtiniai reikalavimai ir vienas turtinis reikalavimas (dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo).

25. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato Gvido Armanavičiaus pagalbą ieškovei valstybė patyrė 269,17 Eur išlaidas, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 202,00 Eur (269,17 x 75,00 proc. = 202,00 Eur) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat valstybės naudai iš atsakovo priteistinas byloje mokėtinas 610,00 Eur žyminis mokestis (147,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą + 144,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (200,00 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 proc.) + 319,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (5 320,00 Eur x 2 vaikai x 3 proc.) = 610,00) (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

26. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 19,66 Eur (26,22 Eur x 75 proc. = 19,66 Eur) (CPK 92 straipsnis)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti L. S., gimusios (duomenys neskelbtini) , ir M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui (2024 m. vasario 2 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną R. S..

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 320,00 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą dukrai L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) , laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2024 m. vasario 1 d.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 320,00 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą dukrai M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2024 m. vasario 1 d.

Ieškinio dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo netenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 610,00 Eur (šešių šimtų dešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį, 19,66 Eur (devyniolikos eurų 66 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir 202,00 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 00 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.