- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-211-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03178-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- Nordea Bank AB Lietuvos skyriui
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių palūkanų panaikinimo, trečiasis asmuo A. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti vienašališkai atsakovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atliktą tarp S. K. ir Nordea Bank Finland Plc, veikiantį per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. BK 08/06/06GO nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kreditavimo sutartį; 2) panaikinti tarp S. K. ir Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. BK 08/06/06GO 13.1., 15 punktus, reglamentuojančius Sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningus bei neteisėtus; 3) panaikinti tarp S. K. ir Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. BK BK 08/06/06GO 8.2 punktą ir juo nustatytas neteisėtas 16 procentų dydžio metines palūkanas.
Nurodė, kad 2008-06-26 tarp šalių buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 08/06/06GO, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 139018,00 Eur dydžio kreditas, skirtas vartojimo poreikiams tenkinti - būsto kredito refinansavimui iš AB banko Hansabankas ir nuosavų lėšų, įdėtų į namo rekonstrukciją, refinansavimui. Ieškovas negavo iš atsakovo jokio įspėjimo dėl Kredito sutarties nutraukimo. Atsakovas privalėjo prieš tai nustatyti protingą terminą ištaisyti sutarties vykdymo pažeidimus. Kadangi ieškovas kreditą paėmė asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti, jis laikytinas vartotoju ir Sutartis turi būti pripažinta vartojimo sutartimi. Faktas, kad ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovo ketinimą nutraukti Sutartį, kaip tai buvo numatyta Sutarties 13.1 p., laikytinas Sutarties pažeidimu. Kadangi Sutartis buvo nutraukta tinkamai neinformavus ieškovo, todėl Sutarties vienašalis nutraukimas turi būti laikomas negaliojančiu ab initio, t.y. nuo pat jo atlikimo momento, ir panaikintas, o atsakovas turi būti įpareigotas šią Sutartį vykdyti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Paaiškino, kad banko 2013-10-21 pranešimas Nr. OUT-19624 apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą patvirtina, kad Kredito sutartis buvo nutraukta nuo 2013-11-05 po 5 mėnesių iš eilės trukusio mokėjimo grafiko pažeidimų (skola pranešimo parengimo dienai buvo net 12561,57 Eur) ir jų nepašalinimo. Ieškovas neturi jokio pagrindo remtis vartotojų teisių apsaugos normomis siekdamas išvengti prievolių vykdymo. Ieškovas pats kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo, Kredito sutartyje (specialiosios dalies pabaigoje) patvirtino, kad su Kredito sutarties sąlygomis susipažino. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis per protingą terminą būtų prašęs atsakovo pakeisti kokias nors Kredito sutarties sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo atsakovui priteista 1093,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybei priteista 3,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, jog ieškovas iš eilės penkis mėnesius nemokėdamas įmokų pagal sutartyje nustatytą grafiką, dėl ko susidarė 12 561,57 Eur skola, iš esmės pažeidė sutartį; atsakovo (banko) pranešimą apie sutarties nutraukimą gavo, tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau sutarties pažeidimų nepašalino, duomenų, kad ketino ir turėjo realią galimybę vykdyti sutartį, ar dabar ją turi, nepateikė, po sutarties nutraukimo jokios kredito dalies negrąžino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad kredito nutraukimo metu egzistavo sutarties 13 p. nustatytas pagrindas, suteikiantis teisę bankui nutraukti Kreditavimo sutartį, todėl reikalavimai dėl vienašališko Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ab initio, jo panaikinimo ir įpareigojimo vykdyti Kreditavimo sutartį bei Kreditavimo sutarties Nr. BK 08/06/06GO 13.1., 15 punktų panaikinimo, kaip nesąžiningų ir neteisėtų, atmestini (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad jis pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą negavo, o apie sutarties nutraukimą sužinojo tik iš www.evarzytynes.lt, t.y. aptiko skelbimą apie įkeisto turto varžytynes ir tada suprato, jog Kredito sutartis turėjo būti nutraukta. Sprendime nurodyti įrodymai, kuriais teismas grindė aplinkybes, patvirtinančias ieškovo žinojimą apie sutarties nutraukimą, nepašalina banko prievolės informuoti ieškovą tinkamai. Nors ieškovas 5 mėnesius nemokėjo įmokų, tačiau nuolat su atsakovu bendravo, informavo apie tai, kad sutarties vykdyti negali. Atsakovas nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti ir nesąžiningai nutraukė Kredito sutartį. Taigi, teismas nepakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, formaliai vertino atsakovo pagal sutartį prisiimtas pareigas, susijusias su vienašaliu sutarties nutraukimu, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad visos bylos aplinkybės sudaro aiškų pagrindą manyti, kad Bankas negauna ir negaus (Ieškovas nepateikė priešingų įrodymų) to, ko tikėjosi pagal sutartį ir tai sudarė pagrindą Bankui teisėtai vienašališkai nutraukti Kredito sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Ieškovas teigia, kad jis nežinojo apie Kredito sutarties nutraukimą, o Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 p. numatytas įspėjimo terminas yra per trumpas pažeidimui pašalinti. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2013 m. spalio 21 d. pranešimas Nr. OUT-19624 apie nutraukimą buvo siųstas Ieškovo Kredito sutarties specialiosios dalies 1.2 p. nurodytu adresu ir, kaip nurodyta įteikimo šaknelėje, įteiktas 2013 m. spalio 29 d.
Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad tariamai jis nežinojo apie nutraukimą, tačiau jis nenuginčijo atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (CPK 178 str.), o ieškovo teiginys, kad apie sutarties nutraukimą jis sužinojo tik iš www.evarzytynes.lt yra neįrodytas. Pažymėtina, kad tiek iki Kredito sutarties nutraukimo, tiek po to ieškovas, A. K. bei atsakovas susirašinėjo, tačiau nei viename iš savo raštų ieškovas neinformavo atsakovo, kad Kredito sutarties specialiosios dalies 1.2 p. nurodytu adresu ieškovas negali gauti korespondencijos. Ieškovas žinojo apie Banko pradėtą išieškojimo procesą, nes jis iš notaro gauto atsakovo 2013 m. lapkričio 13 d. prašymo Nr. OUT-21248 galėjo matyti ir matė, kad Kredito sutartis nuo 2013 m. lapkričio 5 d. yra nutraukta. Todėl Ieškovo teiginiai apie nežinojimą apie Kredito sutarties nutraukimą yra neįrodyti (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad protingam asmeniui, nemokančiam įmokų taip, kaip tai numato sutartis, neturėtų būti netikėta, kad kita šalis (bankas) imasi savo teisių gynybos priemonių, numatytų sutartyje, įskaitant ir sutarties nutraukimą. Paskutinį kartą pagal Kredito sutartį buvo mokėta prieš 2013 m. birželio 17 d. 517,06 EUR suma ir 2013 m. birželio 18 d. - 0,83 EUR suma. Po to 2014 m. lapkričio 6 d. buvo įnešta vos 52,47 EUR suma ir daugiau jokių mokėjimų nebuvo atlikta. Kredito sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. lapkričio 5 d. Atsakovas laukė beveik 6 mėnesius, kol pažeidimai bus pašalinti, tačiau ieškovas jų nepašalino. Atsakovas 2013 m. spalio 21 d. pranešime Nr. OUT-19624 suteikė terminą iki 2013 m. lapkričio 5 d. padengti susidariusią skolą, tačiau ir iki šio termino skola nebuvo padengta. Ieškovas neneigė ir net neįrodinėja, kad jis neturėjo ir neturi galimybių padengti skolos nei per atsakovo nustatytą, nei per įstatymo nustatytą 30 dienų (CK 6.218 str.) terminą. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam buvo nustatytas per trumpas terminas pažeidimui pašalinti.
Taip pat nepagrįstas ieškovo teiginys, jog Kredito sutarties bendrosios dalies 15 p. sąlyga yra nesąžininga. Šiuo punktu šalys susitarė dėl pranešimų pagal sutartį siuntimo tvarkos ir teisinių pasekmių ir ši sąlyga lygiai taip pat vienodai taikoma tiek ieškovui, tiek atsakovui, t.y šalys sulygo, kad pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 (penktą) kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu tos pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu; kad kita šalis negali reikšti pretenzijų, jeigu ji negavo banko siunčiamų pranešimų, ar kad kitos šalies veiksmai neatitinka sutarties sąlygų, jeigu pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Taigi, šalys susitarė, kad visi pranešimai yra siunčiami registruotu paštu paskutiniu žinomu šalies adresu. Kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų 15 punkto nuostata atitinka ir materialinių teisės normų reglamentuojamus santykius tarp prievolės šalių, susijusius su informacijos pateikimu kitai sutarties šaliai, įskaitant informaciją apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.
CK 2.17 str. 3 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.
Apie savo adreso pasikeitimą arba apie tai, kad negali gauti korespondencijos ieškovas atsakovui nepranešė. Ieškovas nepaneigė to, kad jis gavo atsakovo pranešimus. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo reikalauti, kad pranešimas apie nutraukimą jam būtų įteiktas asmeniškai, nes tik nuo paties ieškovo elgesio priklauso tai, ar jis priims korespondenciją. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas apie Kredito sutarties nutraukimą buvo informuotas tinkamai, o Kredito sutarties bendrosios dalies 15 p. sąlyga yra sąžininga.
Ieškovas neneigia, kad jis 5 mėnesius nemokėjo įmokų, tačiau teigia, kad nuolat su atsakovu bendravo. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti ir nesąžiningai nutraukė Kredito sutartį, tačiau, teismo nuomone, toks argumentas yra nepagrįstas.
Aplinkybę, kad atsakovui svarbus ne tik galutinis kredito grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai ieškovas žinojo dar prieš sutarties sudarymą ir sudarydamas Kredito sutartį, įsipareigojo laikytis griežtai nustatyto mokėjimo grafiko bei laiku atlikti visus numatytus mokėjimus - tiek kredito įmokas, tiek palūkanas, taip pat žinojo, kokios teisinės pasekmės kils jam pažeidus mokėjimų grafiką ir su tuo sutiko. Pažymėtina, kad kreditas ieškovui buvo skirtas kredito iš AB Swedbank refinansavimui. Kadangi kreditas buvo refinansuotas, ieškovas pats sąmoningai pasirinko Nordea banką, kaip banką, siūlantį jam palankiausias sąlygas. Taigi, ieškovas pats įsivertino, kad Nordea banko siūlomos sąlygos jam yra geriausios ir dėl to pasirinko refinansuotis kreditą.
Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Ieškovas pažeidė mokėjimų grafiką. 2013 m. spalio 21 d. atsakovo pranešime nurodyta pradelstos skolos suma buvo labai didelė – 12 561,57 EUR, pradelsimai tęsėsi 6 mėnesius. Ieškovas savo ieškinyje ir apeliaciniame skunde net neįrodinėja, kad jis grąžino kredito dalis, mokėjo palūkanas ir, kad jis tą galėjo bei gali padaryti. Iki sutarties nutraukimo ieškovas atsakovui pateikė 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą, kuriame tiesiog nurodė, kad prašo atidėti jo paskolos grąžinimą, nes jis ieškosi darbo ir ketina grąžinti skolą pagal naują ilgesnį grafiką. Ieškovo prašymas, pateiktas po to, kai sutartis buvo 4 mėnesius nevykdoma, tiesiog atidėti mokėjimus, kuomet pats ieškovas skolos nemažino, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis per protingą terminą realiai gali padengti skolą ir toliau tinkamai vykdyti prievoles (priešingai – teigė, kad neturi pajamų ir prašė atidėti įmokų mokėjimą net dvejiems metams), neįpareigoja atsakovo sutikti su tokiu reikalavimu. Tokiu atveju, kai Kredito sutartis buvo nutraukta ne po pirmojo Kredito sutarties pažeidimo, o nuolat pažeidžiant įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymą, bei nereaguojant į atsakovo raginimus tinkamai vykdyti prievoles (CK 6.209 str.), laikytina, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Kredito sutartį dėl mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimų. Taigi, atsakovas (nukentėjusioji šalis) negali būti įpareigojamas patirti dar didesnius nuostolius negu patiria iki šiol, kadangi negauna to, ko tikėjosi sudarydamas sutartį, o ieškovas nepašalino pažeidimų ir neturi galimybių vykdyti savo įsipareigojimus.
Remiantis Kredito sutartimi, abi šalys pasiskirstė riziką, susijusią su mokėjimo prievolių pažeidimu - mokėjimų tinkamo vykdymo riziką, kaip yra, be kita ko, visų kredito sutarčių atveju, prisiėmė išimtinai ieškovas. Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punktu šalys susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas Bankui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, ši sąlyga yra galiojanti ir privaloma (CK 6.189 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ir pagal įstatymo normas (CK 6.217 str., 6.218 str., 6.209 str., 6.874 str. 2 d.), atsakovas laikytinas teisėtai nutraukusiu Kredito sutartį, kadangi Kredito sutartis buvo iš esmės pažeista sistemingai nemokant įmokų ir pažeidimai neištaisyti per terminą, kuris buvo žymiai ilgesnis negu pagal įstatymą nustatytas 30 dienų terminas – iš viso mokėjimo prievolių terminų pažeidimai nutraukimo dienai tęsėsi beveik 6 mėnesius iš ir jie nebuvo pašalinti.
Ieškovas, nevykdęs sutarties nutraukimo dienai beveik 6 mėnesius iš eilės, per protingą terminą nepašalinęs pažeidimų, pradelsęs mokėti ženklias įmokas, kurios vis kaupėsi, neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad sutartis nebus nutraukta ir, kad atsakovas nepagrįstai ilgą laikotarpį atsisakys savo intereso atgauti tai, ko tikėjosi sudarydamas sutartį.
Visos aplinkybės sudaro aiškų pagrindą manyti, kad atsakovas negauna ir negaus (ieškovas nepateikė priešingų įrodymų) to, ko tikėjosi pagal sutartį, todėl atsakovas teisėtai nutraukė Kredito sutartį.
Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas jį atmeta, o skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 546,68 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (į.k. 303252632) 546,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.