- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2-116-341/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03178-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Rapolas Žukas, Marius Rapolas
- Atsakovas
- N. B.
- Ieškovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo N. B. AB, Lietuvoje veikiančio per N. B. AB Lietuvos skyrių atstovei advokatei E. Bartulevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui N. B. AB, Lietuvoje veikiančiam per N. B. AB Lietuvos skyrių dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo bei sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo A. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-7), kuriuo prašo 1) pripažinti vienašališkai atsakovo Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrių, atliktą tarp S. K. ir Nordea B. F. Plc, veikiantį per Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrių sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kreditavimo sutartį; 2) panaikinti tarp S. K. ir Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrių, sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. BK (duomenys neskelbtini)13.1., 15 punktus, reglamentuojančius Sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningus bei neteisėtus; 3) panaikinti tarp S. K. ir Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrių, sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)8.2 punktą ir juo nustatytas neteisėtas 16 procentų dydžio metines palūkanas.
Ieškinyje nurodė, kad 2008-06-26 tarp šalių buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 139018,00 Eur dydžio kreditas, skirtas vartojimo poreikiams tenkinti - būsto kredito refinansavimui iš AB banko Hansabankas ir nuosavų lėšų, įdėtų į namo rekonstrukciją, refinansavimui. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. (toliau tekste - Turtas). Pažymėjo, jog ieškovas negavo iš atsakovo jokio įspėjimo dėl Kredito sutarties nutraukimo, taip pat antstolio vykdomojo rašto ir tik iš www.evarzytines.lt sužinojo apie antstolio vykdomą išieškojimą iš ieškovui priklausančio turto 2014-09-01 paskelbtose varžytinėse. Nurodė, atsakovas privalėjo prieš tai nustatyti protingą terminą ištaisyti sutarties vykdymo pažeidimus. Kadangi ieškovas yra fizinis asmuo, imdamas iš atsakovo kreditą, įsigijo asmeninį būstą, t.y. kreditą paėmė asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti, daro išvadą, kad ieškovas yra vartotojas ir Sutartis turi būti pripažinta ir laikoma vartojimo sutartimi, ieškovo teisių gynimas turi būti vertinamas per vartotojų teisių apsaugos prizmę, vertinant atsakovo, kaip kreditavimo srities profesionalo veiksmus, atidžiau bei griežčiau. Faktą, kad ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovo ketinimą nutraukti Sutartį, kaip tai buvo numatyta Sutarties 13.1 p., laiko Sutarties pažeidimu. Ieškovas teigia negavęs nei pranešimo dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo, nei pranešimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo. K. S. su ieškovu buvo atsakovo nutraukta neinformavus tinkamai ieškovo, todėl ir neteisėtai, mano, kad Sutarties vienašalis nutraukimas turi būti laikomas negaliojančiu ab initio, t.y. nuo pat jo atlikimo momento, ir panaikintas, o atsakovas turi būti įpareigotas šią Sutartį vykdyti. Taip pat ieškovas sutartyje numatytą terminą trūkumams ištaisyti bei sutarčiai nutraukti laiko nesąžiningu ieškovo atžvilgiu. Nurodė, jog pagal Sutarties bendrosios dalies 13.1 p. nuostatas, atsakovas turi teisę nutraukti Sutartį po 10 kalendorinių dienų, apie tai informavęs ieškovą. Sutartis leidžia atsakovui neįteikti asmeniškai pranešimo apie Sutarties nutraukimą, kadangi sutarties 15 p. nurodoma, kad visi pranešimai kitai sutarties šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo išsiuntimo datos. Daro išvadą, kad atsakovas gali nutraukti sutartį per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra vartotojas, mano, jog tokie sutartyje nustatyti terminai negali būti pripažinti sąžiningais, protingais ir sukelti tokias sunkias pasekmes ieškovui kaip vartotojui ir kredito gavėjui, nes visa skolos suma turėjo būti grąžinta tik 2018-06-15. Atkreipė dėmesį, kad sutartis sudaryta pagal atsakovo tipinę sutarties formą, vienašalis sutarties nutraukimas yra numatytas sutarties bendrojoje dalyje, dėl kurios sąlygų išduodant kreditą šalys nesidera, jas ieškovas privalėjo priimti. Nurodė, jog ieškovui nebuvo suteikta reali galimybė iki sutarties pasirašymo tinkamai susipažinti su jos sąlygomis, aptarti ir daryti įtaką sutarties sąlygų pakeitimui susitariant dėl kitokių sutarties nutraukimo aplinkybių. Kadangi atsakovas nesilaikė vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų, numatytų CK 6.217 str., tinkamo informavimo apie sutarties nutraukimą sąlygų, numatytų CK 6.218 str., mano, kad sutarties vienašalis nutraukimas turi būti laikomas neteisėtu, negaliojančiu ab initio, t.y. nuo pat jo atlikimo momento, ir panaikintas, o atsakovas įpareigotas šią sutartį vykdyti. Taip pat mano, jog sutartyje nustatytos baudinės palūkanos turi būti panaikintos. Nurodė, kad sutarties 8.2 straipsnyje nustatyta, kad ieškovas nuo visų nesumokėtų sumų atsakovui privalo mokėti 16 procentų metinių palūkanų. Šios palūkanos skirtos atsakovo nuostoliams dėl sutarties nevykdymo padengti. Teigia, kad minėta baudinė, kas metus turima mokėti suma akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip patirtų nuostolių kompensavimo prasmės. Mano, kad atsakovo nuostolius, susijusius su priverstiniu įsiskolinimo išieškojimu, gali sudaryti tik išlaidos korespondencijai su ieškovu, išlaidos notarui už vykdomųjų dokumentų išdavimą, galimos išlaidos teisininkams. Sutartyje nustatytas palūkanas laiko baudinėmis, o ne kompensacinėmis, todėl mano, kad sutarties 8.2 punktas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 82-94) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad banko 2013-10-21 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą patvirtina, kad Kredito sutartis buvo nutraukta nuo 2013-11-05 po 5 mėnesių iš eilės trukusio mokėjimo grafiko pažeidimų (skola pranešimo parengimo dienai buvo net 12561,57 Eur) ir jų nepašalinimo. Paskutinį kartą pagal Kredito sutartį buvo mokėta prieš beveik 16 mėnesių, t.y. 2013-06-17 517,06 Eur suma ir 2013-06-18 – 0,83 Eur suma. Ieškovas su A. K. 2013-09-24 ir 2013-12-09 prašymais kreipėsi į banką pripažindami, kad nevykdo mokėjimo prievolių ir prašydami atidėti mokėjimų terminus, sustabdyti išieškojimo veiksmus. Bankas 2013-10-17 raštu informavo ieškovą, kad netenkina prašymo atidėti įmokų mokėjimo terminus, taip pat nurodė, kad ieškovas yra skolingas bankui ir pagal kitą - 2008-06-04 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-12-20 raštu bankas papildomai informavo ieškovą ir A. K., kad Kredito sutartis nuo 2013-11-05 yra nutraukta, kad bankas netenkina skolininkų prašymo ir, kad vykdomasis dokumentas perduotas antstoliui I. G.. Atsakovo teigimu, ieškovas neturi jokio pagrindo remtis vartotojų teisių apsaugos normomis siekdamas išvengti prievolių vykdymo. Ieškovas pats kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo, Kredito sutartyje (specialiosios dalies pabaigoje) patvirtino, kad su Kredito sutarties sąlygomis susipažino. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis per protingą terminą būtų prašęs atsakovo pakeisti kokias nors Kredito sutarties sąlygas.
Teigia, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 p. sąlyga ieškovo atžvilgiu buvo taikyta ženkliai palankiau net nei ieškovo nurodytame CK 6.218 str. įtvirtintas 30 dienų įspėjimo - pažeidimo pašalinimo terminas; ieškovas neįrodė, jog ši sąlyga ieškovui galėtų būti netaikoma; ja bankas pasinaudojo tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovas nepašalins pažeidimų ir nevykdys Kredito sutarties. Netgi konstatavus, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 sąlyga yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu dalyje dėl ,,bent vienos įmokos pradelsimo“, būtų taikytinos įstatymo normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą ir pagal įstatymo normas (CK 6.217 str., 6.218 str., 6.209 str., 6.874 str. 2 d.). Teigia, kad atsakovas apskritai nebūtų sudaręs Kredito sutarties, jeigu būtų žinojęs, kad skolininkai neketina mokėti įmokų griežtai pagal grafiką; mokėjimų grafiką laiko sutarties esmine sąlyga. Ieškovas, sudarydamas sutartį įsipareigojo laikytis nustatyto mokėjimo grafiko ir laiku atlikti visus numatytus mokėjimus; taip pat žinojo, kokios teisinės pasekmės kils pažeidus mokėjimų grafiką ir su tuo sutiko. Ieškovas neneigia aplinkybių, kad jis mokėjimo prievolių nevykdė taip, kaip sutarta pagal Kredito sutartį; taip pat, kad neturėjo ir neturi galimybių padengti skolos nei per banko nustatytą, nei per įstatymo nustatytą 30 dienų (CK 6.218 str.) terminą. Atotrūkis tarp faktinio sutarties vykdymo ir pažadėto vykdymo yra labai didelis. Pažymėjo, kad bankų veiklos stabilumas yra viešasis interesas ir jau vien dėl to bankų suteiktų kreditų sutarčių griežtas laikymasis turi esminę reikšmę (vadovaujasi Lietuvos A. T. 2012-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Po sutarties nutraukimo praėjo jau beveik vieneri metai, o ieškovas pažeidimų per šį laiką nepašalino. Daro išvadą, kad Kredito sutartis yra nutraukta teisėtai ir ieškovas neįrodė priešingai. Taip pat atsakovas nesutinka, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 15 p. sąlyga yra nesąžininga. Nurodė, jog apie adreso pasikeitimą arba apie tai, kad negali gauti korespondencijos ieškovas bankui nepranešė, o reikalauti, kad pranešimas apie nutraukimą jam būtų įteiktas asmeniškai, ieškovas neturi jokio pagrindo, kadangi tik nuo paties ieškovo elgesio priklauso tai, ar ieškovas priims korespondenciją. 2013-10-21 pranešimas ieškovui buvo įteiktas 2013-10-29, be to, iš notaro gauto Banko 2013-11-13 prašymo (kurį ieškovas pats mini savo rašte) matė, kad Kredito sutartis nuo 2013-11-05 yra nutraukta; bankas 2013-12-20 raštu papildomai informavo ieškovą ir A. K., kad Kredito sutartis nuo 2013-11-05 yra nutraukta.
D. K. sutarties bendrosios dalies 8.2 p. numatytų ir Vykdomuoju dokumentu (notaro vykdomuoju įrašu) priteistų kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, nurodė, kad bankas nesutinka, kad sutartinės kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos, numatytos Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 p., yra per didelės. Pažymėjo, kad ieškovas jau yra mokėjęs Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 p. sutartas įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, todėl pagal CK 1.79 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. įtvirtintas prezumpcijas netenka teisės ginčyti Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 p. nurodytos sąlygos. Nurodė, jog sutartyje nustatytos palūkanos neprieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo verčiamas sudaryti tokią sutartį, kad šalių sutartas kompensacinių palūkanų dydis neatitiktų šalių interesų pusiausvyros; kad paskaičiuotos palūkanos neproporcingos įsiskolinimui, taip pat kad įsipareigojimų nevykdymo palūkanos leidžia atsakovui be pagrindo praturtėti. Ieškovas skolos sumažinti nesistengė, naudojosi atsakovo pinigais ir didino nuostolius. Pažymėjo, kad 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procentus (16/365), todėl tokio palūkanų dydžio negalima pripažinti neprotingu ar nesąžiningu; o ieškovas neįrodė, kad sutartyje numatytos palūkanos yra baudinės. Turto įkeitimas nepaneigia kreditoriaus nuostolių, kadangi iš įkeitimo savaime nėra gaunami pinigai (kreditoriaus reikalavimas pagal grafiką nėra dengiamas, kadangi įkeistas turtas neparduotas). Prašo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo S. K. bylinėjimosi išlaidas, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-09-29 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nėra žinomos, todėl byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais. Akcentavo, jog ieškovo sutarties pažeidimas yra esminis, be to ieškovas klaidingai teigia, kad pranešimo apie sutarties nutraukimą negavo. Ieškovas įmokų nemokėjo nuo 2013-06-17 d.; iki pranešimo nesumokėjo didelės sumos, duomenų, kad gali vykdyti įsipareigojimus, pašalinti sutarties pažeidimus, nepateikė, nieko nedarė visus 2014 metus. Nevykdydamas įsipareigojimų 5 mėnesius, ieškovas turėjo būti pats aktyvus.
Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2008-06-26 ieškovas S. K. ir Nordea B. F. Plc (teisių perėmėjas - N. B. AB, Lietuvoje veikiantis per N. B. AB Lietuvos skyrių) (b.l. 78-80) sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Kreditavimo sutartis), kuria bankas (atsakovas) suteikė ieškovui 139018 eurų kreditą, kurio paskirtis - Būsto kredito refinansavimas iš AB banko „Hansabankas“ ir nuosavų lėšų, įdėtų į namo rekonstrukciją, refinansavimas (b.l. 8-18). Šioje sutartyje numatyta kredito grąžinimo pradžia – 2013-06-15; mokėjimo diena – 15 kiekvieno mėnesio diena; kredito grąžinimo paskutinė diena – 2018-06-15 (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 2.10-2.12 p.). Bendrosios dalies 5.2.2. p. ieškovas įsipareigojo mokėti palūkanas, skaičiuojamas nuo paimtos kredito sumos, pradėti grąžinti kreditą Specialiosios dalies 2.11 punkte numatytą dieną, laiku ir tinkamai mokėti grąžintinas sumas, palūkanas pagal Mokėjimo grafiką, taip pat mokesčius taikomus Kredito gavėjui bei kitus mokėjimus pagal sutartį. P. K. sutarties Specialiosios dalies 3.1 p., 3.2 p., ieškovas sutarties įvykdymą užtikrino žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)Vilniaus r., įkeitimu, taip pat laidavimu. Specialiosios dalies 5 punkte ieškovas S. K. patvirtino, kad visi sutarties punktai su juo aptarti individualiai, su visomis sutarties sąlygomis jis susipažino iki sutarties sudarymo, visos sutarties sąlygos jam suprantamos ir aiškios, su jomis sutinka. Tokius patvirtinimus pasirašė ir ieškovo sutuoktinė A. K. (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 6 p.).
Dėl vienašališko Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ab initio, jo panaikinimo bei įpareigojimo vykdyti Kreditavimo sutartį bei Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)13.1., 15 punktų panaikinimo kaip nesąžiningų ir neteisėtų.
Ieškovas reikalavimą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu grindžia tuo, jog jis nebuvo informuotas apie Kredito sutarties nutraukimą sutartyje nustatyta tvarka, tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, laiko, kad atsakovas minėtus ieškovo argumentus paneigė.
Kaip minėta, Kreditavimo sutarties 2.10 punkte buvo numatyta kredito grąžinimo pradžia 2013-06-15. Iš atsakovo pateikto S. K. mokėjimų grafiko ir faktinių mokėjimų detalizacijos (b.l. 101-102) matyti, kad ieškovas 2013-06-17 bei 2013-06-18 įmokomis padengė tik labai nedidelę dalį priklausančios mokėti sumos, daugiau jokių įmokų iki ieškinio pateikimo nebuvo sumokėjęs. Byloje nustatyta, jog ieškovas 2013-09-24 pateikė prašymą atsakovui atidėti paskolų grąžinimą (b.l. 40). Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius 2013-10-17 raštu atsakė, jog bankas nesutinka atidėti kreditų pagal 2008-06-04 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2008-06-26 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo; informavo, jog pagal abi sutartis mokėjimo atidėjimai yra pasibaigę (b.l. 46). Nordea bank F. P. Lietuvos skyrius 2013-10-21 pranešimu Nr. OUT-19624 pakartotinai informavo S. K. ir A. K. apie jų sistemingą mokėjimo prievolių terminų pažeidimą pagal 2008-06-26 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, kad yra susidariusi 12561,57 Eur dydžio skola, bei pareikalavo ne vėliau kaip iki 2013-11-05 sumokėti bankui nurodytą skolą, o neįvykdžius minėto reikalavimo, įspėjo, jog bankas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 p., papildomai CK 6.217 str., 6.874 str. 2 d., nuo 2013-11-05 vienašališkai nutraukia Kreditavimo sutartį (b.l. 32). Įteikimo pranešime nurodyta, jog registruotoji pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., gavėjams Audrai ir S. K. 2013-10-29 įteikta asmeniškai (b.l. 33). Atsakovas 2013-11-13 pateikė Vilniaus miesto 2-ajam notarų biurui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ir išieškoti iš skolininko S. K. 141096,45 Eur skolą, 16 proc. dydžio sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų bei notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą (b.l. 43-44). Vykdomasis įrašas išduotas 2013-12-11 (b.l. 34-39). Pažymėtina, kad prašyme yra informacija, jog kreditorius 2013-10-21 raštu pareikalavo skolininko įvykdyti prievolę, tačiau skolininkas reikalavimo neįvykdė, per įspėjimo terminą (nuo 2013-10-21 iki 2013-11-05) mokėjimų neatliko, todėl sutartis 2013-11-05 buvo nutraukta. 2013-12-09 ieškovas bei A. K. bankui pateikė prašymą dėl išieškojimo veiksmų sustabdymo (b.l. 41-42), kuriame nurodė, kad dėl itin sunkios finansinės situacijos skolininkas neturi galimybių kreditoriaus naudai vykdyti 2008-06-26 Būsto kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Iš prašymo turinio matyti, kad skolininkas buvo gavęs banko 2013-11-13 prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo kopiją, kurioje buvo informacija tiek apie ieškovui nustatytą įspėjimo terminą, tiek apie sutarties nutraukimą. Be to, pats ieškovas 2013-12-09 prašyme paminėjo, jog jam notaras nustatė terminą sumokėti skolą ar pateikti duomenis apie kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumą, tačiau duomenų, kad S. K. būtų ginčijęs sutarties nutraukimą nėra, į teismą ieškovas kreipėsi tik 2014-09-24. 2013-12-20 atsakyme ieškovui bei A. K. bankas nurodė, jog nesutinka sustabdyti priverstinio išieškojimo proceso (b.l. 45). Šiame rašte taipogi yra informacija, kad 2008-06-26 Būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)vienašališkai nutraukta 2013-11-05. Šių dokumentų turinys, ieškovo elgesys rodo, kad jis turėjo informaciją tiek apie Kreditavimo sutarties nutraukimą, tiek apie ketinimą pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus. Be to, atsakovas, patvirtindamas aplinkybes, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie sutarties nutraukimą, taip pat pateikė AB „Lietuvos paštas“ 2014-12-09 atsakymą, kad siunta Nr. RN360685875LT įteikta asmeniškai S. K. (b.l. 116-117), 2013-10-22 banko siųstų dokumentų registro išrašą (b.l. 118), taip pat išrašą iš internetinės bankininkystės, patvirtinantį, jog 2013-10-21 pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo įkeltas į ieškovo internetinę bankininkystę ir ieškovo perskaitytas (b.l. 119-124). Taigi, paminėtų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes, jog 2013-10-21 atsakovo pranešimas apie susidariusį įsiskolinimą bei įspėjimas dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo buvo įteiktas ieškovui, ir kad apie sutarties nutraukimą bei apie priverstinį skolos išieškojimą ieškovui buvo žinoma.
Byloje taip pat kilo ginčas dėl Kreditavimo sutartyje numatytų 13.1 bei 15 p. pripažinimo nesąžiningomis sutarties sąlygomis. Ieškovas nurodo, kad sutarties nutraukimui vienašališkai turi būti taikomos CK 6.217 str. bei 6.218 str. nuostatos, kuriomis atsakovas nutraukdamas sutartį nesivadovavo.
Pagal CK 6.217 str. 1 d. - šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
Minėto straipsnio 5 d. numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.
Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju, Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 13.1 p. buvo numatyta, kad jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. J. K. gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį. Pagal šios sutarties 15 punktą - pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu.
Banko 2013-10-21 pranešime nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai – Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 p., papildomai CK 6.217 str., 6.874 str. 2 d.
Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl to, jog ieškinyje minima Kreditavimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, jog kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 d. ir 2 d.), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.) (Lietuvos A. T. 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat teismų praktikoje nurodyta, jog papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38 str., 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. <...> Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos A. T. 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendžiant dėl vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo pagrįstumo, būtina nustatyti, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis, ar nagrinėjamu atveju bankas nesąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš vartotoją sudarant sutartį, ar vartotojas pažeidė sutartį iš esmės ir ar sutartis gali būti laikoma nutraukta.
Pažymėtina, jog šalys 2008-06-26 sutartyje aiškiai apibrėžė kredito ir palūkanų mokėjimo grafiką (Sutarties bendrosios dalies 5.2.2. p., Specialiosios dalies 2.10 p.). Taigi nagrinėjamojoje byloje prievolės prigimtis ir Sutarties esmė bei tikslas lėmė, jog griežtas Sutarties sąlygų (o būtent terminų) laikymasis turi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad sutartyje numatytos didelės mėnesio įmokos, todėl akivaizdu, jog net nedidelis delsimas jas mokėti gali būti pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ginčo sutartyje numatyta kredito grąžinimo pradžia – 2013-06-15; ieškovas palūkanas bankui pagal sutartį mokėjo iki 2013-06-18, taip pat 2013-06-17 sumokėjo 327,87 Eur kredito dalį, 189,19 Eur palūkanų, 2013-06-18 – 0,54 Eur palūkanų, t.y. ieškovas sumokėjo tik nedidelę dalį mokėtinos įmokos, vėliau 52,47 Eur įmoką atliko tik 2014-11-06 (b.l. 101-102). Taigi, iki Kreditavimo sutarties nutraukimo pažeidimas tęsėsi penkis mėnesius iš eilės, per šį laikotarpį susidarė 12561,57 Eur skola (ieškovas per šį laiką sumokėjo 517,89 Eur). Vertinant šiuos įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas, nutraukdamas su ieškovu Kreditavimo sutartį, griežtai vadovavosi ginčijama Kreditavimo sutarties 13.1 p. sąlyga, t.y. kad sutartį nutraukė esant vienkartiniam 10 dienų kredito įmokų pradelsimui. Ieškovas žinojo, kad pažeidžia sutarties sąlygas, be to, dar iki 2013-10-21 įspėjimo apie kredito sutarties nutraukimą, ieškovui buvo pranešta, kad bankas nesutinka atidėti kreditų grąžinimo, ir kad kreditų atidėjimai yra pasibaigę. Vertinant, ar atsakovo suteiktas laikotarpis sutarties pažeidimų pašalinimui buvo pakankamas, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas sutartyje nustatytus mokėjimo terminus buvo pažeidęs jau penkis mėnesius, savo 2013-09-24 bei 2013-12-09 prašymuose pats buvo nurodęs, jog turi finansinių sunkumų dėl prarasto darbo; nepateikė prašymų ir duomenų apie realią galimybę pašalinti sutarties pažeidimus bei ateityje laiku ir tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, notarui nustačius terminą sumokėti skolą ar pateikti duomenis apie kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumą, šio reikalavimo neginčijo. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovo nurodytais argumentais, jog ieškovas ne tik kad nevykdė sutartinių įsipareigojimų mokėti įmokas pagal sutartyje numatytą grafiką laikotarpiu nuo 2013-06-15 iki 2013-11-05 (sutarties nutraukimo), tačiau ir vėliau jokios kredito dalies atsakovui negrąžino (kaip minėta, tik 2014-11-06 ieškovas sumokėjo 52,47 Eur palūkanų), duomenų, patvirtinančių, kad esant ilgesniam įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminui (30 dienų), jis būtų galėjęs pašalinti sutarties vykdymo pažeidimus, nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti nesąžiningomis bei panaikinti Kredito sutarties 13.1 punkto sąlygas. Ginčijama sutarties 15 punkto sąlyga taip pat vertintina atsižvelgiant į faktą, jog pranešimas apie ketinimą nutraukti sutartį ieškovui buvo įteiktas asmeniškai. Be to, teismas sutinka su atsakovo nurodytais argumentais, jog tik nuo paties ieškovo elgesio priklauso tai, ar ieškovas priims korespondenciją, todėl minėta sutarties sąlyga taipogi nelaikytina nesąžininga.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, jog ieškovas iš eilės penkis mėnesius nemokėdamas įmokų pagal sutartyje nustatytą grafiką, dėl ko susidarė 12561,57 Eur skola, iš esmės pažeidė sutartį; atsakovo (banko) pranešimą apie sutarties nutraukimą gavo, tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau sutarties pažeidimų nepašalino, duomenų, kad ketino ir turėjo realią galimybę vykdyti sutartį, ar dabar ją turi, nepateikė, po sutarties nutraukimo jokios kredito dalies negrąžino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad kredito nutraukimo metu egzistavo sutarties 13 p. nustatytas pagrindas, suteikiantis teisę bankui nutraukti Kreditavimo sutartį, todėl reikalavimai dėl vienašališko Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ab initio, jo panaikinimo ir įpareigojimo vykdyti Kreditavimo sutartį bei Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)13.1., 15 punktų panaikinimo, kaip nesąžiningų ir neteisėtų, atmestini (CPK 178 str.).
D. K. sutarties 8.2 p. nustatytų palūkanų dydžio.
Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 8.2 punktas numatė, jog jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal Sutartį nesumokamas nustatytu laiku į Kredito sąskaitą ar kitą Banko sąskaitą, kurią Bankas nurodo Kredito gavėjui, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 (šešiolika) proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po Mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo.
Ieškovas nurodo, kad kas metus turima mokėti suma akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip patirtų nuostolių kompensavimo prasmės; tokio dydžio palūkanas laiko ne kompensacinėmis, o baudinėmis.
Lietuvos A. T. 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos A. T. praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 nurodyta, kad laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. <...> Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis.
Nagrinėjamu atveju, 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,044 procentus. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 dalyje yra numatyta, jog „pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Minėtoje apžvalgoje taip pat nurodyta, jog palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.
Akivaizdu, jog ieškovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį mokėti nustatyto dydžio įmokas bei naudojantis banko pinigais, atsakovas patiria nuostolių, nes negali gautinų lėšų naudoti savo veikloje bei gauti finansinę naudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paminėtą kompensacinių palūkanų paskirtį, nėra pagrindo išvadai, kad Kreditavimo sutarties 8.2 punkte numatytos 16 proc. metinių palūkanų dydis (0,044 proc. per dieną) yra nesąžiningas bei neteisėtas; be to, išduotas vykdomasis įrašas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl minėto sutarties punkto panaikinimo taipogi atmestinas.
Atsakovas byloje patyrė 1093,37 Eur išlaidų už advokato pagalbą (b.l. 129-132), todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.), taip pat iš ieškovo priteistinos 3,37 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos 2014-09-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 150 str. 2 d., 259 str., 263-270 str.,
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Įsiteisėjus teismui sprendimui, panaikinti 2014-09-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš ieškovo S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. B. AB, Lietuvoje veikiančiam per N. B. AB Lietuvos skyrių (į.k. (duomenys neskelbtini)), 1093,37 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt tris eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3,37 Eur (tris eurus 37 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.