- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-257-574/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03160-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- I. J., J. L.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė, Saulius Lauraitis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nukentėjusiajai I. J., ją lydinčiam asmeniui K. M. (socialinių atvejų vadybininkei, dirbančiai (duomenys neskelbtini)), jos atstovei advokatei J. T. Litvinskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (veika J. L. atžvilgiu) – 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (veika M. L. atžvilgiu) – 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį neišeiti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.
V. L. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. L. nuteistas už tai, kad jis tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą mažametei, t. y.: 2022 m. sausio 26 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka sudavė vieną smūgį mažametei dukrai J. L. į galvą, po to vieną kartą koja spyrė J. L. į pilvo sritį, dėl ko ji nukrito ant grindų, tęsdamas nusikalstamą veiką, abiem rankomis suėmė J. L. už kaklo ir spaudė kaklą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai mažametei J. L. padarė taškinę kraujosruvą kaklo odoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą.
2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei, t. y.: 2022 m. sausio 26 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo mažametei dukrai M. L. abiem rankomis suėmė už kaklo ir ją smaugdamas pakėlė į viršų, taip nukentėjusiajai mažametei M. L. sukėlė fizinį skausmą.
3. Taip pat jis nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, t. y.: 2022 m. sausio 26 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, demonstruodamas rankoje laikomą peilį, žodžiu grasino, kad nužudys I. J. ir jos šeimos narius, tokiu būdu nukentėjusiajai I. J. sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog savo grasinimą įvykdys.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir papildomai paskirti V. L. intensyvią priežiūrą bei pareigą nesilankyti nukentėjusiųjų I. J., M. L. ir J. L. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiomis I. J., M. L. bei J. L. arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti V. L. intensyvią priežiūrą bei pareigą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiomis, nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje.
4.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendis keistinas dėl aiškiai per švelnios bausmės, nepakankamai atsižvelgus į nukentėjusiųjų, tame tarpe ir mažamečių, interesus. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
Šalies argumentai
4.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms įstatyme nurodytoms aplinkybėms būtų skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (2K-603/2010, 2K-118/2014, 2K-148/2014, 2K- 603/2014). Todėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ar auklėjimo poveikio priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimaliausias asmens resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius, sudarant teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamojo poveikio priemonę.
4.3. Nuteistasis įvykdė kelis smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje prieš artimiausius žmones, dar daugiau – prieš mažamečius. Jis neprisipažino kaltu, nesigailėjo, neatsiprašė, nebuvo savikritiškas, todėl toks nuteistojo elgesys gali pasikartoti. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas V. L. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, taip pat tai, kad nusikaltimus V. L. padarė būdamas recidyvistu. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad skirdamas bausmę V. L., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, padarytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. V. L. praeityje du kartus teistas, vienerių metų laikotarpiu keturis kartus baustas administracine tvarka, pinigines baudas sumokėjęs, nevedęs, darbingo amžiaus, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Duomenų apie jo priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi nėra. Tokie teismo argumentai tik patvirtina nukentėjusiosios nuogąstavimus dėl V. L. galimų smurtinių veiksmų artimojoje aplinkoje. Teismo skirti įpareigojimai niekaip neapsaugo jos ir mažamečių vaikų nuo galimo V. L. tolesnio smurtavimo ir nesuteikia nukentėjusiosioms saugumo jausmo.
4.4. Ji su V. L. kartu gyveno 4 metus, viskas buvo gerai, kol jis nepradėjo vartoti alkoholį ir smurtauti prieš ją. Kai pradėjo smurtauti prieš vaikus, kreipėsi į policiją. Po šio įvykio vaikai lankė psichologą, J. bijojo naktimis miegoti, jos buvo laikinai apsigyvenusios pas jos brolį, dukra namo grįžti nenorėjo, nes bijojo kad ten bus tėtis. Dukra M. dar buvo maža, nelabai suprato, kas įvyko. Ji bijojo, kad išėjus iš namų, V. L. lauks prie jų. Su laiku tapo ramiau, dukros ramesnės, leidžia laiką smagiai, žaidžia nebijodamos, kad žaislai bus išmesti. Ji saugojo vaikus visus metus nuo V. L., tad dabar bijo, kad jis pasirodys vėl jų gyvenime, vaikai bus traumuoti. Namie apie jį nekalbama, bet ji bijo, kad jis ateis apsvaigęs, pradės keršyti, kad buvo sulaikytas būtent dėl to, kad ji iškvietė policiją.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
6. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, mažamečių nukentėjusių atstovė advokatė Danutė Kisinienė prašė nukentėjusiosios I. J. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinį skundą ar dėl kurių toks skundas buvo paduotas. Esminių BPK pažeidimų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priimant nuosprendį, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių nuteistajam skyrimo tikslingumo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad skundu prašoma spręsti klausimą dėl intensyvios priežiūros nuteistajam paskyrimo, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, taip pat paskiriant nuteistajam draudimą lankytis nukentėjusiųjų I. J., M. L. ir J. L. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiomis.
9. Nagrinėjamoje byloje V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), BK 145 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 3 metams, įpareigojant neišeiti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.
10. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę, padarytą veiką apibūdinančių bylos duomenų visumą bei pirmosios instancijos teismo paskirtų įpareigojimų ir draudimų apimtį, taip pat siekį keisti gyvenimo būdą, sprendžia, jog bausmės tikslus šiuo atveju dar galima pasiekti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, paskiriant nuteistajam įpareigojimus ir draudimus, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas.
11. Apeliaciniame skunde prašoma paskirti nuteistajam papildomą įpareigojimą – gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 100 m atstumu vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, tačiau skirti šį įpareigojimą vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, nėra pagrindo, tačiau toks įpareigojimas gali būti skiriamas vadovaujantis BK 72¹ straipsnio nuostatomis. BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu gali būti skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 72¹ straipsnio 1 dalis). BK 72¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.
12. Sprendžiant, ar šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas laikytinas proporcingu, atsižvelgiama į būtinumą apsaugoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, V. L. nuteistas už kelis smurtinio pobūdžio nusikaltimus prieš mažametes – savo dukteris, taip pat už grasinimą nužudyti apeliantę (savo šeimos narę). Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė gyvendamas kartu su nukentėjusiomis, bute, kuriame kartu gyveno, taip priversdamas nukentėjusiąsias jaustis nesaugiai net savo namuose. Nukentėjusioji I. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis smurtavo ne pirmą kartą, yra smurtavęs ir prieš vyresnę dukrą, ji galvodavo, kad jis gali pasikeisti, bet paskutiniai metai buvo sunkūs, V. L. piktnaudžiavo alkoholiu. Į įvykį atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji taip pat sakė, jog smurtaujama nebe pirmą kartą. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. J. nurodė, kad tai buvo ne vienintelis smurto prieš ją atvejis, tačiau ji į teisėsaugos institucijas neiskreipė, kol nuteistasis nepradėjo smurtauti prieš vaikus. Po šio įvykio vaikai lankė psichologą, J. bijojo naktimis miegoti, šeima buvo laikinai apsigyvenusi pas apeliantės brolį, dukra nenorėjo grįžti namo, nes bijojo kad ten bus tėtis.
13. Įvertintinas ir kitos V. L. charakterizuojančios aplinkybės. V. L. 2016 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo teistas taip pat už smurtą artimoje aplinkoje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, jog teisiamojo posėdžio metu nuteistasis savo kaltės nepripažino, o iš byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų matyti, jog atvykus policijos pareigūnams V. L. buvo agresyvus, nevykdė pareigūnų reikalavimų, teko kviesti antrąjį policijos pareigūnų ekipažą. Nors nuteistasis apygardos teismo posėdyje teigė, jog nebevartoja alkoholio, gydosi ir nori matytis su vaikais, tačiau duomenų, patvirtinančių tokius nuteistojo teiginius, byloje nėra. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme V. L. savo kaltės nepripažino, neigė padaręs nusikalstamas veikas, smurtavęs prieš vaikus.
14. Taigi nuteistasis smurtą naudoja ne pirmą kartą – kaip minėta, 2016 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo močiutei, kuriuo jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarytos 2022 m. sausio 26 d. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, 2022 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu V. L. vėl nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo močiutei, be to ir pagal 178 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje byloje V. L. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš artimuosius – sugyventinę bei mažametes dukras.
15. Įvertinus nuteistojo elgesį tiek iki veikų nagrinėjamoje byloje, tiek po šių veikų padarymo, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimą, apsaugoti nukentėjusiųjų interesus, tikslinga V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatą BK 72¹ straipsnyje – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie jų arčiau, nei 100 m atstumu. Nors paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai varžo nuteistojo teises bei laisves, tačiau ji yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir būtina siekiant apsaugoti tiek nukentėjusiosios I. J., tiek mažamečių nukentėjusiųjų teisėtus interesus.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos aplinkybes, į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę – vieneri metai, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo terminą – 3 metai, kitus jam paskirtus įpareigojimus, į bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumo principus, sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie jų nustatytu atstumu, bet kokia forma neieškoti ryšių su nukentėjusiomis, nustatytinas dviejų metų terminas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji nuteistojo bijo, mano, jog panaikinus jam paskirtą kardomąją priemonę jam prie nukentėjusiųjų nesiartinti, jis bet kuriuo metu galėtų siekti bendravimo tiek su I. J., tiek su mažametėmis dukromis. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė nukentėjusiosios I. J. gyvenamojoje vietoje ir taip priversdamas ją jaustis nesaugia net savo namuose. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau, nei 100 m atstumu yra adekvati padarytam nusikaltimui, padėsianti apsaugoti tiek I. J., tiek mažamečių jos ir nuteistojo dukrų, kaip smurtą patyrusių asmenų interesus. Kadangi nuteistasis yra linkęs smurtauti šia poveikio priemone bus užtikrinta, kad nuteistasis koreguos savo elgesį teigiama linkme. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistojo nusikalstamą elgesį sąlygoja alkoholio vartojimas, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistasis anksčiau ir po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo yra nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, šis įpareigojimas savo esme yra susijęs su siekiu koreguoti nuteistojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui. Kolegijos įsitikinimu BK 72¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra perteklinis, ribojantis jo teises labiau, negu tai būtina bausmės tikslams pasiekti.
17. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, buvo taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios kuri panaikinama įsiteisėjus nuosprendžiui. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarčių toliau taikyti minėtą kardomąją priemonę turinio, ja buvo siekiama apsaugoti nukentėjusiąsias. Tačiau, byloje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų padaręs iš to teigiamas išvadas ir 2022 m. balandžio 15 d. vėl smurtavo prieš kitą šeimos narį – močiutę, kas suponuoja išvadą, jog nuteistasis yra linkęs smurtauti, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. J. nurodė, kad nuteistojo bijo, tokias pačias aplinkybes, jog nesijaustų saugi, jeigu apribojimas bendrauti būtų panaikintas, tai nurodė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat vadovaudamasi valstybės pareiga užtikrinti visuomenės, tame tarpe ir nukentėjusiųjų, apsaugą nuo nusikalstamų veiksmų, t. y. užtikrinti žmogaus teisę į sveikatą ir saugią aplinką, apsaugoti nuo netinkamo elgesio, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje situacijoje BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali priemonė, padėsianti tiek užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą, tiek ir nuteistojo atžvilgiu siekiamus bausmės tikslus.
18. Tuo atveju, jeigu V. L. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, prašydama išieškoti iš nuteistojo 151,67 Eur dėl turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, be kita ko, nuteistasis yra nedirbantis, jo turtinė padėtis sunki, todėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
Nukentėjusios I. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsnio 1 dalimi, paskirti nuteistajam V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų I. J., J. L. ir M. L. ir nesiartinti prie jų arčiau, nei 100 m atstumu 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsnio 2 dalimi, V. L. išaiškintina, jog paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.