Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-02-19 · Civilinė byla Nr. e2S-158-460/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-19
Bylos Nr.
e2S-158-460/2026
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
mažosios bendrijos „Kantat“
Atsakovas
mažajai bendrijai „Tarmac Baltics“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-158-460/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26791-2025-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Kantat“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Kantat“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Tarmac Baltics“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Kantat“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB „Tarmac Baltics“ (toliau – atsakovė), juo prašo priteisti iš atsakovės 14 427,44 Eur skolą, 1 572,19 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės 15 999,63 Eur lėšas bankuose, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose ir turtą, pavedant antstoliui surasti tą turtą, jį aprašyti, areštuoti ir pranešti atitinkamiems registrams. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad nėra tikimybės, jog atsakovė sumokės skolą greitai. Per nuomos sutarties laiką atsakovė sumokėjo nuomos mokestį tik du kartus ir labai mažą dalį, palyginus su skolos dydžiu. Ieškovei tai sukelia didelių finansinių sunkumų, ji negali planuoti savo išlaidų, tinkamai organizuoti savo ūkinės veiklos. Ieškovės teigimu, ji neturi galimybės sumokėti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, ieškovei pateiktas pranešimas, kad bus išjungtas elektros tiekimas. Ieškovė pažymi, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus išvengta rizikos, jog skolininku pripažintas asmuo, pasibaigus teismo procesui, negalės grąžinti skolos. Atsakovei buvo pateikta 2025 m. rugpjūčio 18 d. pretenzija, kuri buvo siunčiama 2025 m. rugpjūčio 19 d. ir 2025 m. rugsėjo 5 d. Ieškovės teigimu, nors atsakovė 2025 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo nedidelę dalį skolos, bet likusi skolos dalis nesumokėta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi atmestas ieškovės MB „Kantat“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai teismo argumentai:

2.1. Teismas sprendė, kad ieškinys preliminariai (tikėtinai) pagrįstas.

2.2. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuoti atsakovės 14 427,44 Eur lėšas bankuose, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose ir turtą arba mažesnei 7 999,82 Eur sumai, pavedant antstoliui surasti tą turtą, jį aprašyti, areštuoti ir pranešti atitinkamiems registrams. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

3.1. Atsakovė turi vienintelį samdomą darbuotoją, tai patvirtina, kad atsakovė vengs skolą sumokėti ieškovei.

3.2. Atsakovė yra nesąžininga, nes vengia sumokėti skolą tiekėjui.

Atsiliepimas

3.3. Atsakovė yra nesąžininga, nes ieškovei įrangą grąžino sugadintą ir nesutinka jos remontuoti.

3.4. Atsakovė jokio turto neturi, todėl yra grėsmė, kad nutraukusi veiklą su ieškove nebus atsiskaityta.

3.5. Apeliantės nuomone, kadangi atsakovė turto neturi ir dalį skolos ieškovei yra sumokėjusi, atsakovei gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės mažesne apimtimi.

Šalies argumentai

3.6. Apeliantė nebepalaiko prašymo areštuoti atsakovės turtą, nes atsakovė turto neturi.

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: įrangos grąžinimo aktą, banko išrašą, teismo nutartį, susirašinėjimą; kt., (atskirojo skundo priedai), nors apeliantė nepareiškė atskiro prašymo, tačiau galima suprasti, kad prašo juos priimti.

8.1. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamus įrodymus pažymi, kad jie yra susiję su sprendžiamo klausimo (laikinųjų apsaugos priemonių) nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovei jie žinomi, todėl apeliantės pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Nustatytos faktinės bylai reikšmingos aplinkybės9. Bylos duomenimis nustatyta:

9.1. Ieškovė ir atsakovė 2025 m. balandžio 1 d. sudarė sutartį dėl šalto asfalto gamybos ir pakavimo įrangos nuomos.

9.2. Ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas faktūras už įrangos nuomą.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, tačiau konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą.

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, nes atsakovė turto neturi, neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, įsipareigojimų nevykdo jau ilgą laiką, atsakovė ruošiasi atidaryti banko sąskaitą kitoje šalyje. Apeliantė nebepalaiko prašymo areštuoti atsakovės turtą, sutinka su atsakovės piniginių lėšų areštu mažesne apimtimi.

Dėl teisinio reguliavimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tuo atveju, jeigu egzistuoja dvi būtinos sąlygos: 1) ieškinys yra tikėtinai pagrįstas; 2) kyla grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdymui.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė turtinį ieškinį, jį patikslino. Ieškovės ieškinio suma 14 092,11 Eur, be to, ieškovė prašo priteisti delspinigius, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl duomenų šioje procesinėje stadijoje pakankamumo preliminariai spręsti apie ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais.

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir proporcingumo principo

14. Svarstant klausimą dėl būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo (ieškinio tenkinimo atveju) pagal vyraujančią ir aktualią formuojamą teismų praktiką, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), o didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė, jau ne kartą paneigta naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

15. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, iš kokių aplinkybių teismas gali spręsti apie grėsmę neapsunkintam sprendimo įvykdymui. Teismų praktika patvirtina, kad pirmiausia tokia grėsmė nustatoma iš atsakovo elgesio, kuris gali demonstruoti jo aiškius ketinimus atlikti konkrečius veiksmus arba polinkį apskritai elgtis nesąžiningai - tiek santykyje su ieškovu, tiek santykiuose su kitais asmenimis. Atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų. Todėl teismas, nustatęs, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas praeityje elgėsi aiškiai nesąžiningai, turi pagrindą daryti išvadą, kad tas, kuris nesąžiningai elgėsi praeityje, tikėtina, demonstruos tokį elgesį ir ateityje. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudarantis pagrindą spręsti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, gali būti atlikti tiek po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo, tiek prieš pat ieškinio pareiškimą, tiek ir ankstesniu laikotarpiu, ypač jeigu tokie veiksmai atlikti ieškiniu nurodomų santykių su ieškovu laikotarpiu ir tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų tokiame santykyje įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs ieškovės pateiktus bei viešoje erdvėje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovės sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis).

17. Ieškovės dėstomos faktinės aplinkybės dėl sutarties sudarymo, vykdymo, derybų, ginčų dėl atsiskaitymo, terminų negali būti vertinamos nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo būtinumo, kadangi šios aplinkybės yra svarbios bylą nagrinėjant iš esmės ir dėl jų (ne)pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakys bylą išnagrinėjęs iš esmės ir priėmęs galutinį procesinį teismo sprendimą. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovė ketino / ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą (galbūt turimas pinigines lėšas) ar kitaip jį apsunkinti (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Dera pažymėti, jog pagrįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės ieškovė nurodė, kad atsakovė nėra pajėgi sumokėti reikalaujamo dydžio skolą.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vien galbūt sunki atsakovės finansinė padėtis (nors tokios aplinkybės šiuo atveju nėra įrodytos) savaime nesudaro pagrindo konstatuoti šios šalies nesąžiningumą bei lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.

20. Kita vertus, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, turtinės padėties ir jam pareikšto ieškinio reikalavimo dydžio santykis ar, juo labiau, ne galimas jo nemokumo proceso iniciavimas ateityje, bet to asmens nesąžiningumas ir konkretūs jo atlikti ir (ar) atliekami veiksmai, nukreipti į turto masės ar jo vertės sumažinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-554-464/2021). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, apie tai jau ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-400-790/2024).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė informacijos apie atsakovės ketinimą perleisti turtą (paslėpti galbūt turimas pinigines lėšas) ar kitokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės realų, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį bei taip išvengti galimo išieškojimo iš jos turto (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog nors ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, tačiau byloje nepateikta konkrečių duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

22. Aktualu ir tai, kad viešoje erdvėje esančiais duomenimis, įmonė veiklos nebevykdo, nes nuo 2026 m. sausio 9 d. įmonėje nebėra darbuotojų. Atitinkamai, jokie sandoriai (apart skolos sumokėjimus kreditoriams) įmonės vardu nebeturėti būti vykdomi.

23. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo byloje susiklosčiusią situaciją ir skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog šiuo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas, nenustačius grėsmės sprendimo įvykdymui.

24. Spręstina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcinga priemonė bei neatitiktų ekonomiškumo principo (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

priimti ieškovės mažosios bendrijos „Kantat“ su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Maškevičienė