- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2-1792-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01780-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria pavesta valstybės įmonei Registrų centrui panaikinti visus areštus ir apribojimus, pritaikytus uždarosios akcinės bendrovės „Domidus“ turtui, lėšoms atsiskaitomosiose sąskaitose bei Piniginių lėšų informacinėje sistemoje taikomus apribojimo nurodymus, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Domidus“ bankroto byloje Nr. eB2-996-864/2017; suinteresuoti asmenys – antstolis D. S., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, akcinė bendrovė DNB bankas, išvadas teikiančios institucijos - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos antstolių rūmai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Domidus“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė MB „Bankrosta“ (2017 m. birželio 21 d. MB „Bankrosta“ teises ir pareigas perėmė MB „Likvidavimas“). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. spalio 4 d. nutartimi nutarta panaikinti visus areštus ir apribojimus, taikomus bankrutavusios UAB „Domidus“ turtui ir lėšoms. Nutartis panaikinti areštus ir apribojimus įsiteisėjusi. Bankroto administratorė pateikė BUAB „Domidus“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą įpareigoti antstolį D. S. panaikinti BUAB „Domidus“ lėšų, esančių Danske Bank A/S Lietuvos filialo bei AB DNB banko atsiskaitomosiose sąskaitose, areštą.Bankroto administratorė nurodė, kad antstolis D. S., atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0032/13/00992 bei Nr. 0032/14/01067, pritaikė UAB „Domidus“ lėšų, esančių Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir AB DNB banko atsiskaitomosiose sąskaitose, apribojimus, t. y. areštus ir disponavimo apribojimus, registruotinus Pinginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS). Bankroto administratorė išsiuntė antstoliui Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. (dėl bankroto bylos UAB „Domidus“ iškėlimo) ir 2016 m. spalio 4 d. (dėl areštų ir apribojimų panaikinimo) nutarčių kopijas vykdyti. Bankroto administratorė nurodė, kad antstolis atsisako panaikinti BUAB „Domidus“ lėšoms taikomus apribojimus. Antstolio atsisakymas panaikinti apribojimus motyvuojamas tuo, jog jis nėra asmeniškai įpareigotas tokius veiksmus atlikti. Administratoriaus teigimu, antstolis D. S., nepaisydamas nei teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, nei administratoriaus prašymo, atsisako panaikinti jo pritaikytus lėšų apribojimo (priverstinio nurašymo) nurodymus, motyvuodamas tuo, jog nėra asmeniškai įpareigotas atlikti tokius veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. netenkino BUAB „Domidus“ bankroto administratorės prašymo įpareigoti antstolį D. S. panaikinti BUAB „Domidus“ lėšoms, esančioms įmonės atsiskaitomosiose sąskaitose, taikomus apribojimus. Teismas pavedė VĮ Registrų centrui, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį dėl areštų ir apribojimų panaikinimo UAB „Domidus“ turtui ir lėšoms, panaikinti Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS) taikomus apribojimo nurodymus. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, institucijų pateiktas išvadas, antstolio D. S. poziciją, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo precedentu, suformuotu civilinėje byloje Nr. e2-421-823/2016, konstatavo, kad teismo nutartis panaikinti apribojimus bankrutuojančio juridinio asmens lėšoms, turėtų būti vykdoma nedalyvaujant antstoliui. Teismas pažymėjo, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) tvarkytojas yra VĮ Registrų centras, todėl duomenų apie įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria panaikinti visi apribojimai skolininko lėšoms, perdavimą PLAIS turi užtikrinti šios informacinės sistemos tvarkytojas VĮ Registrų centras.
III. Atskirojo skundo argumentai
VĮ Registrų centras atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kadangi šios bylos nagrinėjimo metu VĮ Registrų centras nedalyvavo, dėl jo teisių ir pareigų nebuvo sprendžiama. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolis neturi įstatyminės pareigos, sustabdęs vykdomąją bylą ir perdavęs vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, savo patvarkymu panaikinti visas bankrutuojančios įmonės atžvilgiu taikytas priverstinio vykdymo priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626, 632 straipsniai). Ši pareiga antstoliui priskiriama CPK 631 straipsnio 4 dalyje, o VĮ Registrų centras neturi įstatyminės pareigos panaikinti visas bankrutuojančios įmonės atžvilgiu taikytas priverstinio vykdymo priemones. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad pagal CPK 586 straipsnio 2 dalį, antstoliui perdavus vykdomąjį dokumentą, įpareigojimai antstoliui yra negalimi, neatsižvelgė į CPK 631 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios aiškiai įpareigoja antstolį grąžinant vykdomąjį dokumentą panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti. CPK 18 straipsnio aiškinimas nurodant, kad šio straipsnio prasme teismo sprendimas yra privalomas subjektams, kurių dispozicijoje esančių lėšų išmokėjimas buvo laikinai sustabdytas, nagrinėjamu atveju gali būti suprantamas kaip pareigos vykdyti teismo sprendimą priskyrimas kredito įstaigoms. Tačiau CPK 18 straipsnis, apibrėžiantis teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumą, aiškiai nurodo, kad teismų sprendimai yra privalomi ne tik subjektams, kurių dispozicijoje esančių lėšų išmokėjimas buvo laikinai sustabdytas, bet ir subjektams, kurie šiuos apribojimus taikė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 ir Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 16 d. priimtų įstatymų Nr. XII-1452, Nr. XII-1453, Nr. XII-1454, Nr. XII-1455, Nr. XII-1456, Nr. XII-1458 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimais, kuriuose aiškiai nurodyta, kad priverstinis išieškomų piniginių lėšų nurašymas ir disponavimo pinginėmis lėšomis apribojimas yra vykdomas elektroninio ryšio priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS), t. y. tik antstolis Antstolių informacinėje sistemoje inicijuoja nurašymo nurodymą, jo keitimą ar panaikinimą ir perduoda jį į automatiškai veikiančią Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad VĮ Registrų centras, kaip Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) tvarkytojas, parengė ir suderino su suinteresuotomis institucijomis, taip pat ir su Lietuvos antstolių rūmų atstovais, PLAIS nuostatus, PLAIS techninę specifikaciją ir PLAIS saugos nuostatus, todėl tinkamai įvykdė savo, kaip PLAIS tvarkytojo, pareigas; visi procesai, susiję su PLAIS funkcijomis, yra visapusiškai reglamentuoti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi nurodymų teikėjai – Valstybinė mokesčių inspekcija, SODRA, Muitinė, Lietuvos bankas, antstoliai (jų įgalioti asmenys), gavę teismo nutartis dėl taikomų areštų ir apribojimų panaikinimo, atšaukia savo teiktus į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) nurašymo nurodymus, kurių pagrindu apribojimus piniginėms lėšoms taiko PLAIS. Tokia teisiniu reglamentavimu pagrįsta praktika taikoma nuo pat PLAIS veikimo pradžios ir nepriekaištingai veikia, išskyrus nagrinėjamą atvejį. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo PLAIS veiklos pradžios jau įvykdyta 21 361 tokių atšaukimų. Teisiškai reglamentuotos praktikos laikosi ir pats antstolis D. S., kuris 30 kartų yra panaikinęs savo taikytus nurašymo nurodymus, po to kai į jį kreipėsi bankroto administratorius, pateikdamas įsiteisėjusią teismo nutartį bankroto byloje. Tokie antstolio veiksmai, kai jis atsisako naikinti savo pateiktus nurašymo nurodymus PLAIS, tuo tarpu kitais analogiškais atvejais juos naikina, leidžia abejoti jo darbo praktikos teisingumu. Pagal Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) nuostatuose nurodytas funkcijas, VĮ Registrų centras neturi teisinio pagrindo savo administruojamose sistemose naikinti antstolio nurodymu taikyto apribojimo, taip pat šie veiksmai nėra susiję su VĮ Registrų centro administruojamų sistemų funkcijomis. VĮ Registrų centras neturi teisinio pagrindo prisijungti prie nurodymo teikėjo paskyros jo informacinėje sistemoje ir panaikinti jo pateiktų nurašymo nurodymų.CPK reglamentuoja vykdomosios bylos vykdymo užbaigimą, t. y. tam tikromis aplinkybėmis įpareigoja antstolį užbaigti vykdomąją bylą ir panaikinti visas vykdymo priemones, kurių ėmėsi antstolis (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 629 straipsnio 2 dalis 631 straipsnio 4 dalis ir 632 straipsnis), todėl antstolio atsisakymas atlikti šiuos veiksmus prieštarauja nurodytiems teisės aktams.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminius Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) veikimo principus.VĮ Registrų centras atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepimų į VĮ Registrų centro atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria VĮ Registrų centrui pavesta panaikinti Pinginių lėšų informacinėje sistemoje (PLAIS) antstolio taikytus apribojimo nurodymus, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Dėl byloje išvadą teikiančios institucijos VĮ Registrų centro teisės į apeliaciją
Pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, VĮ Registrų centras ir Lietuvos antstolių rūmai buvo įtraukti į bylą kaip išvadas teikiančios institucijos, kurios dalyvauja bylose kaip kiti proceso dalyviai, teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi (CPK 61 straipsnio 1 dalis). Valstybės ir savivaldybės institucijų, dalyvaujančių procese išvadai duoti, procesines teises nustato CPK 50 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta šių institucijų teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus. Teisės teikti atskirąjį (apeliacinį) skundą byloje išvadą teikiančiai institucijai, priešingai nei trečiajam asmeniui, įstatymų leidėjas nenumato. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje, apeliacinio teismo vertinimu, pagal kilusio ginčo esmę bei teismo priimto procesinio sprendimo byloje rezultatą VĮ Registrų centro teisinis statusas atitinka ne išvadą teikiančios institucijos, bet trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą (CPK 47 straipsnis). Pagal apskųstos teismo nutarties procesinį rezultatą matyti, jog ginčo baigtis sukelia teisinius padarinius VĮ Registrų centrui, daro įtaką šios įmonės teisėms ir pareigoms, nes šia nutartimi VĮ Registrų centrui pavesta panaikinti Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje antstolio taikytus apribojimo nurodymus. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, tarp jų ir teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas laikosi nuostatos, kad VĮ Registrų centras yra asmuo, turintis teisę paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, todėl šio asmens atskirasis skundas nagrinėjamas iš esmės.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
VĮ Registrų centras atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. VĮ Registrų centro atskirajame skunde žodinio proceso būtinumas nemotyvuojamas. Prielaidų, suponuojančių būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs atskirojo skundo medžiagą, nenustatė. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti VĮ Registrų centro prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodiniame procese.
Dėl subjekto, turinčio pareigą panaikinti PLAIS taikomus apribojimus, identifikavimo
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Domidus“ iškėlė bankroto bylą. Įsiteisėjusia 2016 m. spalio 4 d. nutartimi buvo panaikinti visus areštai ir apribojimai, taikomi BUAB „Domidus“ turtui ir lėšoms. Panaikinus visus įmonei taikytus areštus ir apribojimus, Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS) liko galioti antstolio D. S. pateikti nurašymo nurodymai ir jų pagrindu pritaikyti disponavimo įmonės lėšomis, esančioms Danske Bank A/S Lietuvos filiale ir AB DNB banke, apribojimai. Antstoliui D. S. nepanaikinus šių apribojimų, BUAB „Domidus“ bankroto administratorė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą įpareigoti antstolį panaikinti PLAIS įregistruotus disponavimo apribojimus įmonės lėšoms. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorės prašymo dėl antstolio įpareigojimo panaikinti apribojimus netenkino, tačiau šiuos veiksmus pavedė atlikti VĮ Registrų centrui, kaip Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) tvarkytojui. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. e2-421-823/2016) pateiktais išaiškinimais.Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su VĮ Registrų centro atskirajame skunde pateiktais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, nepagrįstai vadovavosi vien Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, nesiaiškino Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) veikimo principų ir funkcijų, nurodymų teikėjų pareigų ir VĮ Registrų centro, kaip PLAIS tvarkytojo, galimybių administruojamoje sistemoje naikinti konkretaus antstolio pateiktus nurodymų nurašymus ir jų pagrindu taikytus laikinus apribojimus. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Kasacinio teismo praktikoje ne sykį buvo pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – į precedento sukūrimo laiką, į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis, į teismo precedento argumentacijos įtikinamumą, į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis), į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių, į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015).Apeliacinio teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į nurodytus vertinimo kriterijus, nagrinėjamoje byloje 2017 m. vasario 9 d. priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (civilinė byla Nr. e2-421-823/2017) nelaikytina sektinu precedentu vėlesnėje teismų praktikoje, nes neatitinka nurodytų konstitucinės teismo precedento doktrinos kriterijų. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje jau yra pasisakęs dėl ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2-421-823/2016 suformuluotų išaiškinimų taikymo galimybės sprendžiant klausimus dėl subjektų, turinčių pareigą panaikinti PLAIS apribojimus. 2017 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1659-381/2017, Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-421-823/2017 VĮ Registrų centras nedalyvavo, dėl jo teisių ir pareigų nebuvo sprendžiama bei pasisakoma. Civilinėje byloje Nr. e2-421-823/2017 buvo keliami bendri klausimai dėl lėšų nurašymo nurodymų teisinės prigimties, įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir antstolio, persiuntusio bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomąjį dokumentą, kompetencijos atribojimo, bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutarties dėl apribojimų bankrutuojančios įmonės turtui panaikinimo teisinės galios. Taip pat akcentavo tai, kad ginčo atveju (priešingai nei civilinėje byloje Nr. e2-421-823/2017) sprendžiamas išimtinai techninio pobūdžio klausimas dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS) taikytų lėšų apribojimo nurodymų panaikinimo tvarkos ir subjekto, turinčio pareigą šiuos apribojimus panaikinti. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartyje pažymėjo, kad anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-421-823/2017 ir tokiu atveju, kuomet sprendžiama dėl subjekto, turinčio pareigą panaikinti PLAIS apribojimus, teisinės situacijos nėra tapačios. Apeliacinės instancijos teismas vėlesnėse, t. y. priimtose po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties priėmimo, nutartyse ne kartą išaiškino ir nuosekliai laikosi vieningos praktikos, kad VĮ Registrų centras neturi kompetencijos savo administruojamoje sistemoje naikinti antstolio nurodymu taikytų priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimų, todėl inicijuoti antstolio nurodymu taikytus priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo pakeitimus arba panaikinimus gali tik antstolis, duomenis perdavęs per Antstolių informacinę sistemą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1530-798/2017; 2017 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1624-241/2017). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje būtina vadovautis vėlesne, t. y. po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties priėmimo vieningai formuojama praktika, kad tais atvejais, kai vykdomoji byla užbaigiama skolininkui iškėlus bankroto bylą, inicijuoti antstolio nurodymu taikytų priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo pakeitimus arba panaikinimą privalo antstolis. Tokiu pat būdu analogiškas klausimas buvo išspręstas jau paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1659-381/2017.Aptarta antstolio nurodymu taikytų išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimų pakeitimo ar panaikinimo tvarka grįstina aktualiu teisiniu reglamentavimu. Vadovaujantis CPK 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 ir Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 16 d. priimtų įstatymų Nr. XII-1452, Nr. XII-1453, Nr. XII-1454, Nr. XII-1455, Nr. XII-1456 ir Nr. XII-1458 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimais, priverstinis išieškomų piniginių lėšų nurašymas ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimas yra vykdomas elektroninio ryšio priemonėmis per PLAIS. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) nuostatų 10 punkte nurodytos pagrindinės PLAIS funkcijos: priimti vykdyti nurodymų teikėjų teikiamus nurodymus ir perduoti juos kredito įstaigoms; teikti apribojimo ir nurašymo nurodymų teikėjams elektroniniu būdu informaciją apie informacinės sistemos piniginių lėšų apribojimo proceso metu atliktus veiksmus; tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose; proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas; formuoti ataskaitas apie piniginių lėšų apribojimo, nurašymo proceso rezultatus. Apribojimo nurodymas – piniginių lėšų apribojimų duomenis teikiančių institucijų – be kita ko, antstolių – elektroninių ryšių priemonėmis pateikti nurodymai (duomenys) apriboti skolininkui disponavimą piniginėmis lėšomis kredito įstaigų (-os) sąskaitose (-oje); nurašymo nurodymas – nurašymo nurodymų teikėjų – be kita ko, antstolių – elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas ir informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje (PLAIS nuostatų 4.1. ir 4.9. punktai). PLAIS nuostatų 4.10 papunktyje apibrėžti nurodymų teikėjai, tarp jų ir antstoliai (jų įgalioti asmenys), kurie išieškojimus iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimus bei šių nurodymų atšaukimus vykdo per savo informacines sistemas (MAIS, MAKIS, TS „Įmokos“, AIS), duomenis teikdami į PLAIS. Nurodymo teikėjo pateiktą nurašymo nurodymą, keitimą ar jo atšaukimą, atitinkantį teisės aktų nustatytus reikalavimus, PLAIS elektroniniu būdu perduoda vykdyti kredito įstaigoms. Antstolis, nustatęs, kad jo pateiktas nurodymas yra netikslus, klaidingas ar neišsamus, privalo tokį nurodymą atšaukti ir patikslintą pateikti iš naujo (PLAIS nuostatų 15., 17. punktai). Sistemiškai aiškinant nurodytas nuostatas darytina išvada, kad VĮ Registrų centrui, kaip PLAIS tvarkytojui, nėra suteikta teisė prisijungti prie nurodymų teikėjų informacinių sistemų ir jose atlikti veiksmus, susijusius su antstolių pateiktų nurašymo nurodymų ir apribojimų pakeitimais ir/ar panaikinimais, todėl inicijuoti antstolio nurodymu taikytų priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo pakeitimus arba panaikinimą gali tik nurodymų teikėjai, perdavę duomenis per savo informacines sistemas. Taip pat apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog po skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties priėmimo buvo priimti Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvarkymo“, pakeitimai, kurių 7⁴ punkte numatyta, kad jeigu vykdomoji byla užbaigiama dėl to, kad skolininkui iškelta bankroto byla (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas), prieš užbaigdamas vykdomąją bylą antstolis panaikina į PLAIS pateiktus nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir nurodymus nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Nors šio aktualaus nagrinėjamai problemai teisės akto pakeitimas šioje byloje netaikytinas (CPK 3 straipsnio 8 dalis), tačiau pradėta formuoti teismų praktika aptariamu klausimu atitinka ir šiuo metu jau galiojantį teisinį reglamentavimą. Kaip teisingai nurodo apeliantė, aktualiu teisiniu reglamentavimu pagrįsta antstolio nurodymu taikytų išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimų panaikinimo tvarka taikoma ir praktikoje, kai PLAIS nuostatose numatyti nurodymų teikėjai (Valstybinė mokesčių inspekcija, SODRA, Muitinė, Lietuvos bankas, antstoliai ar jų įgalioti asmenys), gavę teismo nutartis dėl bankrutuojančiai įmonei taikomų areštų ir apribojimų panaikinimo, atšaukia savo į PLAIS teiktus nurašymo nurodymus ir jų pagrindu pritaikytus laikinus disponavimo įmonės piniginėmis lėšomis apribojimus. Todėl pavienių antstolių atsisakymas atlikti jiems privalomus veiksmus nesudaro pagrindo išvadai, kad tokia antstolio nurodymu taikytų išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimų panaikinimo tvarka yra ydinga.Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, reglamentuojančias Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS) taikomų apribojimo nurodymų panaikinimo tvarką, kas sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti bankroto administratorės prašymą – įpareigoti antstolį D. S., vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį dėl areštų ir apribojimų panaikinimo BUAB „Domidus“ turtui ir lėšoms, panaikinti Pinginių lėšų informacinėje sistemoje (PLAIS) taikytų priverstinio išieškomų lėšų nurašymo ir disponavimo lėšomis apribojimus, taikytus BUAB „Domidus“ lėšoms atsiskaitomosiose sąskaitose Danske Bank A/S Lietuvos filiale ir AB DNB banke.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Įpareigoti antstolį D. S., vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį dėl areštų ir apribojimų panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domidus“ turtui ir lėšoms, panaikinti Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje taikytus priverstinio išieškomų lėšų nurašymo ir disponavimo lėšomis apribojimus bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domidus“ lėšoms atsiskaitomosiose sąskaitose Danske Bank A/S Lietuvos filiale ir AB DNB banke.