Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ieškovų pateikti dokumentai – akcinės bendrovės „Swedbank“ banko išrašai apie lėšų per-vedimus, 2020 m. vasario 20 d. pažyma dėl (duomenys neskelbtini) buvusio vadovo R. A. įmonės dokumentų neperdavimo bei iš O. S. į asmeninę sąskaitą gautų lėšų nepervedimo įmonei, patvirtina, kad ieškovė O. S. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“ banke, atsakovui R. A. per kelis kartus nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2019 m. liepos 29 d. pervedė 20680 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama – lėšų pervedimas, atskaitingam asmeniui, o ieškovas R. S. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“ banke, atsakovui R. A. per kelis kartus nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. pervedė 1965 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – atskaitingam asmeniui. Atsakovas ieškovei grąžino – 2750 Eur, o ieškovui negrąžino nieko.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.

Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalis nustato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Įstatyme nėra imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, todėl žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

Ieškovai, reikšdami ieškinį dėl skolos priteisimo, savo reikalavimą grindžia laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliktais mokėjimo pavedimais, kuriais jie atsakovui pervedė iš viso 22645 Eur. Ieškovų teigimu, kurį patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas, atsakovas grąžino ieškovei dalį gautos paskolos – 2750 Eur ir liko skolingas jai 17930 Eur, o ieškovui net dalies paskolos negrąžino ir yra skolingas 1965 Eur.

Atlikti mokėjimo pavedimai atitinka paskolos sutarties reikalavimus. Mokėjimo pavedimo paskirtis įrodo paskolos sutarties sudarymo faktą, nes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dalį gautų lėšų grąžino, patvirtina, jog šie pinigai buvo paskolos sutarties dalykas, o ne kitokios rūšies prievolės dalykas, todėl teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 19895 Eur skolą pagrįstas.

Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovų naudai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidos – 348 Eur sumokėtas žyminis mokestis (O. S. – 319 Eur, R. S. – 29 Eur).

Nustatytu terminu atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo.

Pažymi, kad nesutinka su ieškovų teiginiu dėl žodinės paskolos sutarties sudarymo, nes niekada su ieškovais nesitarė dėl 22645 Eur paskolos asmeniniams ir verslo poreikiams. Be to, ieškovų teiginys, kad buvo sutarę, jog ieškovai nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. perves kaip paskolą atsakovui asmeniniams poreikiams ir jo verslo poreikiams 22645 Eur yra neteisingas ir niekuo nepagrįstas, nes ieškovai, nurodydami konkrečią neva tai paskolos pinigų sumą, kuri, skolinantis tarp fizinių asmenų, dėl jos dydžio akivaizdžiai kelianti abejones, nenurodė susitarimo laiko, nes jo nebuvo. Ieškovai klaidina teismą, nepagrįstai nurodydami eilę faktinių aplinkybių. Ieškovai nurodė, kad atsakovą ir ieškovę ilgą laiką siejo darbiniai santykiai, bet O. S. (duomenys neskelbtini) dirba tik nuo 2019 m. vasario mėnesio, o jis iš darbo išėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. Nurodė, kad ieškovas atsakovą pažinojo, nes atsakovas vadovavo dukrai O. S. priklausančiai įmonei, bet O. S. (duomenys neskelbtini) akcininke tapo tik 2016 m. spalio 5 d., o jis nuo 2015 m. liepos 8 d. jau buvo perkeltas į gamybos vadovo pareigas. Ieškovai nurodė, kad ieškovė ne kartą reikalavo grąžinti paskolą, bet nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Mano, kad ieškovai neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų, tai yra susitarimo, kad paskolino 22645 Eur ir kad jis, gavęs paskolą, įsipareigojo grąžinti ieškovams gautą sumą, taip pat neįrodė ir susitarimo papildomų sąlygų – paskolos termino, jos atlygintinumo, pelno palūkanų mokėjimo ir pan.

Remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius.

Nurodo, kad teismas rėmėsi tik pinigų pervedimo faktu kaip esminę reikšmę turinčia aplinkybe, todėl nepagrįstai lėšų pervedimą vertino kaip tarp šalių egzistavusius paskolos teisinius santykius. Ieškovai nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie nors netiesiogiai patvirtintų apie paskolinius santykius. Ieškovai paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja banko sąskaitų išrašais, patvirtinančiais, kad nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. pervedė 22645 Eur. Mokėjimo paskirtyje ieškovė nurodė „pinigų pervedimas“ ir „atskaitingam asmeniui“, o ieškovas – „atskaitingam asmeniui“. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas gali būti atliktas ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Šiuo atveju mokėjimo paskirtyje aiškiai ir nedviprasmiškai nebuvo nurodyta, jog pinigai pervedami kaip asmeninė paskola. Priešingai, tiek ieškovų mokėjimo paskirtyje, tiek atsakovo pervestų ieškovei piniginių lėšų paskirtyje esami nurodymai patvirtina, jog nei ieškovai skolino, nei jis grąžino dalį skolos. Ši aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant, ar iš tiesų tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, nes tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, leidžiantys spręsti apie tokių teisinių santykių egzistavimą.

Pažymi, kad nuo 2013 m. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. dirbo gamybos vadovu (duomenys neskelbtini), kurios direktorė ir vienintelė akcininkė yra ieškovės motina A. S.. Be to, (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2015 m. liepos 8 d. dirbo direktoriumi, o nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio16 d. 0,25 etato – gamybos vadovu, bet apie tai, kad nebėra direktorius, juridinių asmenų registrui nepranešta. Faktiškai nuo 2015 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovavo A. S.. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir uždaroji akcinė bendrovė „Satina“, yra susiję asmenys, nes jose akcininkais ir /arba vadovais yra tos pačios S. šeimos nariai, bendrovės registruotos tuo pačiu adresu, o (duomenys neskelbtini) praktiškai aptarnaudavo kitas paminėtas bendroves. Mano, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pajamos ir išlaidos iš dalies buvo neatskirtos. 2019 m. pavasario pradžioje A. S. pareiškė, kad dėl įmonės nemokumo, atlyginimo nemokėjimo priverstas išeiti iš darbo. Direktorė kelis mėnesius neatleido, nes nebuvo kam dirbti. 2019 m. rugpjūčio 15 d., dalyvaujant K. R., pagrasino, kad „padarys labai skolingu“, jeigu išeis iš darbo. Mano, kad šiuo ieškiniu A. S. siekia, pasinaudojant šeimos nariais, įgyvendinti tą grasinimą. Tuo labiau, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl bendrovėje galimai vykdomos apgaulingos buhalterijos, dokumentų klastojimo ir bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo. Atleidžiant iš darbo nei su juo, nei su kitais darbuotojais nebuvo atsiskaityta.

Nurodo, kad ieškovai ginčijamas sumas pervesdavo kaip atskaitingam asmeniui ir šios lėšos buvo panaudotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reikmėms – darbuotojų atlyginimams, nupirktoms prekėms ir gautoms paslaugoms apmokėti. Su ieškovais niekada nederino jokių piniginių lėšų pervedimo. Apie šių bendrovių veiklai vykdyti reikalingas lėšas pranešdavo direktorei A. S.. Telefonu ar elektroniniu paštu nurodydavo, kuriai įmonei reikia lėšų ir kokioms reikmėms. Lėšos į jo sąskaitą būdavo pervedamos iš (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), R. S. ar O. S. sąskaitų. Mano, kad tyčia ne visada buvo nurodoma mokėjimo paskirtis „atskaitingam asmeniui“, paliekant galimybę prisiteisti iš darbuotojo jam pervestas sumas kaip paskolą. Taip pat mano, kad ieškovės sąskaita naudojosi A. S., nes jos nurodymu į O. S. sąskaitą 2018 m. balandžio 12 d. pervedė 500 Eur, o 2018 m. gegužės 2 d. – 1440 Eur asmeninių lėšų, nes direktorė pažadėjo, kad bendrovės buhalteris surašys užskaitymo dokumentus, kai sumokės visą skolą pagal jam (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 31 d. 2500 Eur sumai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 2001496. Pagal A. S. nurodymą 2019 m. balandžio – birželio mėnesiais į ieškovės sąskaitą pervedė 810 Eur asmeninių lėšų, nes direktorė pažadėjo, kad bendrovės buhalteris surašys užskaitymo dokumentus, kai sumokės visą skolą pagal jam (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 6 d 3872 Eur sumai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 201903.

Pažymi, kad atlyginimai abiejose bendrovėse būdavo išmokami apskaityti ir neapskaityti – didesnė dalis darbo užmokesčio buvo mokama „vokeliuose“. Pagal abiejų bendrovių faktinės direktorės A. S. nurodymą, kiekvieną mėnesį paskaičiuodavo darbuotojų išdirbtą darbo laiką ir nurodydavo prie kiekvieno darbuotojo jo gaunamo (tame tarpe ir neapskaityto) atlyginimo dydį. Šiuos duomenis kiekvieną mėnesį el. paštu siųsdavo direktorei. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhalteris J. S. iki mėnesio 16 d. elektroniniu paštu atsiųsdavo praėjusio mėnesio darbo laiko užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, kuriuose buvo nurodyti abiejų bendrovių darbuotojų tik apskaityti atlyginimai, bet į jo sąskaitą pervesdavo sumą, kuri sutapdavo su jo paskaičiuota už tą mėnesį pinigų suma, tai yra pervesdavo apskaitytus ir neapskaitytus darbo užmokesčius. Direktorės A. S. nurodymu pervestas sumas išmokėdavo darbuotojams. Abiejų bendrovių darbuotojams mokėjo grynais pinigais kartą per mėnesį. Kiekvienas darbuotojas, gavęs atlyginimą, tame tarpe ir neapskaitytą, pasirašydavo bendrovės kasos išlaidų orderyje, kuriame būdavo nurodytas tik apskaitytas atlyginimas. Žiniaraštyje nurodytos sumos nesiekė nei pusės dydžio atlyginimo, kurį realiai gaudavo darbuotojai. Šias aplinkybes patvirtina susirašinėjimo su direktore A. S. elektroniniai laiškai ir Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro raštas apie tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) galimai apgaulingos apskaitos tvarkymo ir bendrovės turto išvaistymo. Kitas ieškovų pervestas sumas panaudojo abiejų bendrovių reikmėms – kurui, žemės ūkio technikos detalėms pirkti, apmokėti už bendrovėms suteiktas paslaugas. Išlaidas patvirtinančius dokumentus atiduodavo buhalteriui J. S., todėl pateikti jų negali. Kad ieškovų pervestos lėšos nebuvo paskola, patvirtina ir ieškovo R. S. pateiktame sąskaitos išraše nurodyta paskirtis „atskaitingam asmeniui“ ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. 2020 m. vasario 20 d. pažyma apie tai, kad jis į (duomenys neskelbtini) kasą ar sąskaitą neįnešė 2019 m. O. S. į jo asmeninę sąskaitą pervestų, mokėjimo paskirtyje nurodant „atskaitingam asmeniui“, lėšų. Mano, jog ieškovų teiginius apie paskolinius santykius paneigia ir akcinėje bendrovėje SWEDBANK banke esančios jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovė nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2016 m. spalio 20 d. taip pat pervesdavo jam pinigų sumas, skirtas išmokėti apskaitytiems ir neapskaitytiems atlyginimams bei kitoms įmonių reikmėms, paskirtyje nurodydama „lėšų pervedimas“, „atskaitingiems asmenims ūkiniams reikalams“ ar „lėšų pervedimas medienai pirkti“.

Atkreipia dėmesį, kad nors ir buvo atskaitingas asmuo, bet nei vienoje bendrovėje nebuvo patvirtinta tvarka, kaip dažnai ir kokiu būdu atskaitingas asmuo turi atsiskaityti už jam išmokėtus pinigus. Mano, kad avanso apyskaitos abejose bendrovėse nebuvo sudaromos arba sudaromos neteisėtai, nes per visą darbo laiką nebuvo pateikta pasirašyti nei viena avanso apyskaita, nors visada buhalteriui perduodavo patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Argumentai, kuriais remiasi atsakovas ginčydamas preliminarų sprendimą, siejami ne su ieškovais, o su buvusiomis atsakovo darbovietėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose atsakovas dirbo nuo 2013 metų. Atsakovas, bandydamas klaidinti teismą, atsikirtimus grindžia tuo, kad pinigus neva ėmė įmonių, bet ne savo reikmėms remiasi Darbo ginčų komisijos sprendimais ar informacija apie buvusios darbovietės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nei vienas ieškovų nefigūruoja.

Ieškovai paskolų suteikimo metu nebuvo atsakovo minimų įmonių vadovai ar darbuotojai, taip pat jų atžvilgiu nėra priimtų jokių sprendimų darbo bylose. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) akcininkė, o po atsakovo atleidimo 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas paskirtas šios bendrovės direktoriumi. Paskolų suteikimo metu (duomenys neskelbtini) vadovavo atsakovas. Atsakovas, kaip atsakingas asmuo, (duomenys neskelbtini) yra skolingas daugiau nei 30000 Eur. Skolos negrąžino, o tokias išlaidas pateisinančių dokumentų nėra. Atsakovui yra suteikta paskola kaip fiziniam asmeniui. Ieškovai paskolos sumą pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą. Atsakovas dalį pinigų ieškovei grąžino taip pat kaip fizinis asmuo fiziniam asmeniui.

Pažymi, kad atsakovo samprotavimai apie gautų lėšų panaudojimą nėra objektyvūs.

Ieškovė buvo apklausta kitose bylose kaip liudytoja, nagrinėjant klausimus dėl atsakovo skolų buvusiai darbovietei. Atsakovas nebuvo asmuo dirbantis tik pagal darbo sutartis. Atsakovas galimai nuo 2015 ar 2016 metų yra įregistravęs ūkininko ūkį ir augina mėsinius galvijus. Atsakovas, kaip ūkininkas, (duomenys neskelbtini) liko skolingas daugiau nei 20000 Eur už pirktas telyčias ir galvijų priežiūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nuo 2013 m. dirbo gamybos vadovu. Mano, kad atsakovas turėjo poreikį skolintis, pirkti iš buvusių darboviečių turtą ir paslaugas į skolą. Būtent dėl šių priežasčių, atsakovas turėtų atsakingai žiūrėti į asmenines prievoles ir nebandyti jas perkelti ant savo buvusių darboviečių. Bet kuriuo atveju, asmuo įgydamas prievoles savo vardu ir yra atsakingas už tas prievoles, kurias savo vardu įgijo ir už tas prievoles, kurias savo valia prisiėmė. Jei atsakovas teigia, kad piniginės lėšos buvo panaudotos kokios nors įmonės reikmėms, jis turi pateikti tų piniginių lėšų panaudojimą įrodančius dokumentus, kurie įrodytų kaip piniginės lėšos buvo panaudotos, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti ir/ar jos buvo įneštos į įmonės kasą ar pervestos į įmonės sąskaitą. Kadangi tokių įrodymų nėra ir nebuvo, o pinigines lėšas atsakovas skolinosi kaip fizinis asmuo, byloje šį faktą nėra paneigiančių dokumentų, priešingai, įvertinus pavedimus ir jų turinį, santykį tarp šalių, atsakovo elgesį su jam pervestais pinigais, galima teigti, kad atsakovas pasinaudodamas ieškovų pasitikėjimu ir draugiškumu, esamais santykiais su ieškovais, gavo pinigines lėšas asmeniniams poreikiams ir vengia jas grąžinti.

Ieškovai skolindami pinigus ir gaudami dalinį paskolos grąžinimą, atsakovu labiau pasitikėjo, todėl jo prašymu toliau skolino pingines lėšas. Ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad gautas lėšas atsakovas grąžins, juolab, kad atsakovas verčiasi veisline gyvulininkyste, augina mėsinius galvijus, gauna Europos Sąjungos tiesiogines išmokas. Paaiškėjus galimai neteisėtiems atsakovo veiksmams, kai atsakovas pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų, atsakovas nebesutiko grąžinti gautų paskolų. Iš pradžių šalis siejantys santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, būtent dėl šios priežasties, ieškovams bei atsakovui suderinus valią buvo sudaryta žodinė, o ne rašytinė paskolos sutartis. Susitarimu šalys siekė sukurti civilines teises ir pareigas. Žodiniu susitarimu ieškovai paskolino atsakovui pinigus ir susitarė, kad atsakovas pinigus ieškovams grąžins, kai tik 2019 m. pabaigoje parduos gyvulius. Atsakovas ieškovei grąžino tik 2750 Eur paskolos.

Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad piniginių lėšų esą nėra skolingas, o skolintas lėšas panaudojo ieškovės motinos ar ieškovės įmonėje. Jei tokios aplinkybės būtų realios, atsakovas turėtų teisę reikšti ieškinį jo nurodytiems juridiniams asmenims, bet ieškovų žiniomis, pats atsakovas jo minimiems asmenims dar yra skolingas.

Pažymi, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovas nevykdė pareigos grąžinti reikalaujamą pinigų sumą. Dėl šios priežasties, remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu ir sudaryta sutartimi, iš atsakovo ieškovams turi būti priteista 19895 Eur skola.

Prašo atmesti atsakovo prieštaravimus, preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, į teismo posėdį neatvyko, apie svarbias neatvykimo priežastis nepranešė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Atsakovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini), kurios direktorė buvo A. S., ir 0,25 etato – (duomenys neskelbtini). Dar buvo ir kitų dukterinių įmonių, jos visos registruotos vienu adresu, visi žmones dirbo ten pat ir darė tą patį darbą, bet realiai veiklą vykdė tik (duomenys neskelbtini). Atskaitingiems asmenims pinigus pervesdavo tai iš įmonių, tai iš S. ar S. sąskaitų. Kiek žino, tai S. sąskaita buvo areštuota, todėl ji naudojosi ne savo sąskaita. Pervedant pinigus ne visada nurodydavo, kad lėšos atskaitingam asmeniui. Pinigus visada panaudodavo įmonės reikmės, taip pat mokėjo ir atlyginimus. Santykiai pašlijo, kai norėjo išeiti iš darbo. 2019 metais įmonė darėsi nemoki, o nemokumas atsirado dėl švaistomo turto. Atlyginimai vėlavo. Niekas nenorėjo dirbti už dyką. Išeiti iš darbo norėjo 2019 m. birželio 15 d., bet atleidimas buvo vilkinamas. Rugpjūčio 15 d. į jo vietą buvo priimtas K. R.. Tą dieną darbininkams mokėti atlyginimai, bet su juo neatsiskaitė. Taip pat nebuvo jokio darbų perdavimo. Su S. įvyko konfliktas ir ji pagrasino, kad susidoros. Išėjus iš darbo, neužilgo pradėjo gauti ieškinius. Dirbdamas su ieškovais nekontaktuodavo, jei reikėdavo lėšų, kontaktuodavo tik su S.. Buhalteriui pateikdavo sąskaitas. Pinigų į priekį niekada nepervesdavo. Jei žinodavo, kad jis neturi pinigų, tada pervesdavo, bet ir tai ne visada. Jei vėluodavo atlyginimai, tai jau aišku, kad pinigų į priekį nepervesdavo. Visi šeimos nariai dirbdavo tose pačiose bendrovėse, jie nebuvo tik akcininkai. Biuras Vilniuje. Atlyginimus dažniausia mokėdavo jis. Numatytą pinigų sumą pervesdavo į jo asmeninę sąskaitą. Grynais pinigais gaudavo labai retai, faktiškai tai buvo vienetiniai atvejai. Ieškinyje nurodytu laikotarpiu gauti pinigai įvardinti kaip paskola, bet jokių paskolinių santykių nebuvo. Gauti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai ir atlyginimams mokėti. Dalis atlyginimų buvo apskaityti, o dalis neapskaityti. Kitose bylose buvo skolingas kaip ūkininkas. Kai įmonei trūko pinigų, jis padėjo. S. pažadėjo, kad pinigai bus užskaityti. Tie sudengimai buvo padaryti, bet kai prasidėjo nesutarimai, S. iš buhalterijos juos išėmė. Jo padarytą pavedimą jie panaudojo kaip paskolos dalinį grąžinimą. Atskaitingiems asmenims pavedimai buvo daryti daug ilgiau, nei laikotarpis už kurį prašo priteisti, ir jie neįvardijami kaip paskola. Paskaičiavus pervestus pinigus ir išmokėtus atlyginimus su visom sąskaitom faktūrom, viskas susidengtų. Esmė yra ta, kad buhalterija yra sumaišyta ir abi bendrovės nėra atskirtos. R. S. pats dirbo (duomenys neskelbtini), o pinigus į jo sąskaitą pervesdavo kaip atskaitingam asmeniui, nors pats tuo metu (duomenys neskelbtini) nedirbo. Neaišku, kaip jie tai sutvarkydavo buhalteriškai. Pinigų pervesdavo tik tiek, kiek tuo metu buvo reikalinga darbui.

Su ieškiniu nesutinka, prašo panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas K. R. paaiškino, kad atsakovą pažįsta, ieškovę kelis kartus matė savininkų namuose. 2019 m. rugpjūčio 14 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). R. S. buvo jo tiesioginis vadovas. (Duomenys neskelbtini) R. S. dirbo komercijos vadovu ar komercijos direktoriumi. Jis yra A. S. vyras, tai kaip ir vienas iš savininkų. Aida yra savininkė, ji su vyru ir vadovavo. Bendrovėje dirbo nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. Pakeitė R. A.. Iš pradžių savininkai patys atsiskaitydavo, o vėliau pradėjo į asmeninę sąskaitą siųsti pinigus kaip atskaitingam asmeniui. Vieną pavedimą padarė kaip sąskaitos papildymą, sakė, kad suklydo pervesdami. Pinigai buvo skirti įmonės reikmėms padengti. Gali būti, kad po kelių metų pasakys, kad ir jam davė paskolą. Grynų pinigų negaudavo. Už visus pervestus pinigus yra atsiskaitęs, pateikęs sąskaitas faktūras. Stengėsi už prekes atsiskaityti kortele, nes už pinigų išėmimą reikėjo mokėti. Turi pavedimų kopijas ir gali jas pateikti. Pavedimai buvo daromi įvairiai – tai iš R. S., tai iš įmonių sąskaitų. Buvo ir taip, kad viena įmonė mokėdavo už kitą. Pinigus gaudavo iš (duomenys neskelbtini), o prekes turėjo pirkti (duomenys neskelbtini). Buvo labai painu. Turėjo įgaliojimą, pinigus naudojo įmonės reikmėms. Darbuotojams darbo užmokesčio nemokėjo, nes atsisakė tai daryti. Kai pasakė, kad išeis iš darbo, kovo viduryje buhalteris J. S. atsiuntė avansines apyskaitas, bet jų nepasirašė, nes buvo padaryta daug klaidų. Apyskaitų nepatvirtino, nes pagal paskutinį jam pateiktą variantą jis buvo skolingas įmonei, nors pagal jo turimas dviejų įmonių sąskaitas įmonė jam yra skolinga apie tūkstantį eurų ir iki šiol jie neatsiskaitė. Kas mėnesį avansinės apyskaitos nebuvo daromos, nors ragino buhalterį tai padaryti. Kai pradėjo dirbti, buvo keturi darbuotojai. Jie augino mėsinius galvijus. Ariamų laukų nebuvo. Tik kas keletą metų užsėdavo žolę. Gal jiems pasidarė nepelninga, nes po truputį mažino ūkį. Buvo konflikto tarp A. S. ir R. A. liudininkas. Tuo metu ten buvo ir R. S.. A. S. R. A. sakė, kad padarys kaltu, skolingu ir kad geruoju nesibaigs. Darbo santykius nutraukė, nes nuo sausio mėnesio atsirado darbo neaiškumai. Kad galėtų padengti skolas, vasario mėnesį jie nusprendė parduoti visus turimus gyvulius. Be to, grasino sumažinti atlyginimą, todėl nusprendė išeiti.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad šalis pažįsta. Buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Ieškovus pažįsta kaip darbdavius, o R. A. buvo vadovas. Nuo 2013 m. rudens iki 2019 m. rugsėjo mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. žiemos iki 2019 m. rugsėjo mėn. – (duomenys neskelbtini). Tuo metu bendrovėse buvo mokami neapskaityti atlyginimai. Mokėjo grynais pinigais. Realiai gaudavo daugiau nei pasirašydavo. Pinigus išmokėdavo R. A.. 2017 m. vasarą oficialus atlyginimas (duomenys neskelbtini) buvo apie 122 Eur, o (duomenys neskelbtini) – apie 40, bet į rankas bendrai gaudavo nuo 700 iki 1000 Eur. Po R. A. išėjimo iš darbo dar dirbo apie du mėnesius. A. S. atvykdavo į darbovietę ir išmokėdavo atlyginimą. Visada pasirašydavo už mažesnę sumą nei kad gaudavo.

Atsakovo atstovė advokatė N. M. paaiškino, kad mano, jog ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir neteisėtas, todėl atmestinas, o preliminarus sprendimas naikintinas. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad tai nebuvo paskoliniai santykiai. Teismo prašo vadovautis visais argumentais, pagrindais ir aplinkybėmis, nurodytais procesiniuose dokumentuose. Pažymi, kad ieškovai niekaip negalėjo įrodyti, kad tai buvo paskoliniai santykiai, nes tokių ir nebuvo. Pagal Civilinio kodekso normas viena šalis įsipareigoja paskolinti, o kita šalis įsipareigoja grąžinti paskolos sumą. Ieškovai niekaip neįrodė, kad atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti neva paskolintus pinigus. Ieškovai nurodo, kad buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, bet tai prieštarauja Civilinio kodekso normai, numatančiai, kad šešis šimtus eurų viršinanti suma turi būti rašytinė. Galima būtų manyti, kad banko pervedimai atitinka rašytinę formą, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad pavedimuose aiškiai turi būti nurodyta paskirtis. Šiuo atveju nurodyta paskirtis yra labai įvairi ir aptaki, o tai paneigia aplinkybę, kad buvo paskola. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad ragino atsakovą grąžinti pinigus. Be to, kelia abejonių, kad nenurodytas grąžinimo laikas, o pinigus „neva“ skolino praktiškai kiekvieną mėnesį ir vis kitomis sumomis, net su centais. Tokios paskolos sutartys gyvenime yra visiškai nerealu. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad šie pinigai buvo skirti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reikmėms tenkinti. Liudytojai patvirtino, kad dalis gautų pinigų buvo panaudota darbuotojų atlyginimams mokėti, nors pavedimuose buvo nurodyta „lėšų pervedimas“. Sudėtinga buvo surinkti įrodymus, patvirtinančius, kad pinigai buvo išleisti įmonės reikmėms, bet vykstančiame ikiteisminiame tyrime dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo ir turto išvaistymo, kur įtariamoji yra A. S., buvo leista daryti dokumentų kopijas. Teismui pateikti įrodymai – sąskaitų faktūrų kopijos už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 19 d., patvirtina, kad per ginčo laikotarpį buvo iš viso išleista 21958,31 Eur ir tai yra be išmokėtų atlyginimų. Pažymi, kad teismui pateikti O. S. ir R. S. išrašai banko sąskaitų, iš kurių buvo pervedami pinigai, patvirtina, kad tai buvo ne jų asmeniniai, o būtent (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pinigai. Tai įrodo, kad O. S. negalėjo turėti tokių pinigų, kaip kad bandė įrodyti, kad skolino, nes ji tik 2016 m. balandžio 17 d. tapo pilnamete. Baigusi mokyklą mokėsi ir neturėjo jokių pajamų. Kitoje byloje jau įrodinėjo, kad O. S. sąskaita disponavo A. S.. Banko išrašas patvirtina, kad į O. S. sąskaitą buvo įplaukos tik iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir gana didelės sumos. Tai dar kartą patvirtina, kad sąskaitoje asmeninių O. S. lėšų nebuvo, o šia sąskaita kaip priedanga naudojosi A. S.. R. S. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu įplaukos susijusios tik su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o pervedimai daryti tik R. A.. Ieškovai teigia, kad R. A. dalį paskolos grąžino, bet dėl šių sumų dengimo ginčas nagrinėjamas kitose bylose, kur atsakovas buvo jiems skolingas ir A. S. prašymu pervedė pinigus.

Ieškovai teigia, kad ginčijamu laikotarpiu mokėjimai susiję su paskolos teisiniais santykiais – paskolos suteikimu ir jos dalies grąžinimu.

Atsakovas teigia, kad į jo asmeninę sąskaitą pervesti pinigai susiję su darbo santykiais – lėšos buvo skirtos įmonių, kuriose dirbo, veiklos poreikiams tenkinti.

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Tai yra tam tikras sutarties laisvės principo ribojimas, įstatymui nustatant privalomą sandorio formą.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovų teiginiais dėl paskolos suteikimo, neneigia pinigų gavimo fakto, bet ginčija jų paskirtį, nuosekliai aiškindamas, kad iš ieškovų į jo asmeninę sąskaitą pervesti pinigai yra ne paskola, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklai skirtos lėšos, tame tarpe ir darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti. Šiuos atsakovo teiginius netiesiogiai patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir teisme apklausti liudytojai.

Ieškovų mokėjimų nurodymuose įvardintos mokėjimo paskirtys – „lėšų pervedimas“, „atskaitingam asmeniui“, vertinat pažodžiui, neleidžia spręsti, jog pinigai perduoti kaip paskola. Mokėjimo nurodymuose vartojami mokėjimo paskirties apibūdinimai nėra būdingi paskolos sutarčiai, jais remiantis negalima konstatuoti paskolos sutarties sudarymo fakto. Be to, mokėjimo nurodymuose neaptarta esminė paskolos sutarties sąlyga – paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti gautą pinigų sumą. Ieškovų padaryti mokėjimo nurodymai pervesti pinigus į atsakovo sąskaitą neatspindi esminių paskolos sutarties sąlygų, todėl nelaikytini paskolos sutartį patvirtinančiais dokumentais.