Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1589-480/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-11Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-05
Bylos Nr.
2A-1589-480/2016
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03614-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
R. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1589-480/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03614-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.4.; 1.3.2.9.6.; 1.3.5.4.; 1.3.2.9.10.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ir atsakovo R. I. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-194-835/2016 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui R. I. dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo bei atsakovo R. I. priešieškinį ieškovui J. J. dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. DGKS - 3204 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-112-10678/2015 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2015 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS – 3204, laikyti, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta nuo 2015 m. sausio 7 d. DK 129 straipsnio pagrindu, išieškoti iš atsakovo 1797,00 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2015 m. sausio 7 d., kompensaciją už nepanaudotas atostogas už darbo laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. sausio 7 d., vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 4843,00 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos bei vidutinį atlyginimą iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. balandžio 7 d. teismo nutarimu atsakovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą dėl ieškovo nelegalaus darbo ir nubaustas 1800,00 Eur bauda. Atsakovas, būdamas darbdaviu - individualios įmonės savininku, leido ieškovui dirbti nelegalų pagalbinio darbininko darbą nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, nepranešus apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV Alytaus skyriui. Ieškovas minėtu laikotarpiu dirbo valymo įrengimų statymo, kanalizacijų sistemų klojimo, vandentiekio sistemų įvedimo ir kitus darbus. Iki darbo pradžios šalys buvo sutarę, kad atsakovas ieškovui mokės 29,00 Eur atlygį už kiekvieną darbo dieną, sveikatos draudimą mokės ieškovas, o likusius mokesčius - atsakovas. Sutartas darbo užmokestis buvo mokamas iki 2014 m. spalio 7 d. Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. darbo užmokesčio atsakovas nemokėjo ir tuo išreiškė savo valią nutraukti su ieškovu darbo santykius. Darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškovo prašymas dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo iš atsakovo tenkintas tik nedidelėje jo dalyje. Komisija nusprendė išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai - 666,12 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 23 dienas, nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. Ieškovo nuomone, nutraukus darbo santykius darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, ieškovui priklauso ir visos išeitinės išmokos, susijusios su darbo santykių nutraukimu - kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos. Įspėjimas jam buvo įteiktas 2014 m. lapkričio 7 d., kuomet atsakovas išreiškė valią su ieškovu nutraukti darbo santykius, todėl atleidimo iš darbo diena laikytina 2015 m. sausio 7 d. ir atsakovas privalo už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2015 m. sausio 7 d. (39 darbo dienos) išmokėti 1131,00 Eur atlyginimą. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, todėl iš atsakovo išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už 167 darbo dienas – 4843,00 Eur. Atsakovas R. I. su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-112-10678/2015 dalį, kuria ieškovui buvo priteista 666,12 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 23 darbo dienas nuo 2014 m. spalio 8 d. 2014 m. lapkričio 7 d. Nurodė, kad individualaus darbo ginčo byla Nr. APS-112-10678/2015 išnagrinėta neteisėtai, neišklausius atsakovo ir jo atstovės paaiškinimų, taip pažeidus esminę atsakovo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo įrodyti ir/ar nustatyti neterminuotos darbo sutarties sudarymo ir jos nutraukimo darbdavio iniciatyva prejudiciniai faktai. Atliekant rangos darbus tarp jungtinės veiklos partnerių (šalių) įvyko konfliktas, nes vienas iš partnerių - ieškovas padarė 650,00 Lt turtinę žalą užsakovui. Partneriams savo bendru darbu atlyginus žalą ir nusprendus išskaičiuoti nuostolius iš ją padariusio ieškovo, pastarasis įsižeidė, supyko, pavogė atsakovo darbo įrankius, kurių vertė apie 3000,00 Lt, jungtinės veiklos toliau netęsė ir apskundė atsakovą Darbo inspekcijai. Darbo ginčų komisija 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendime nustatė, kad atsakovas tik delsė atsiskaityti už darbą, bet nenustatė, kad jis liko skolingas ieškovui. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad bendras darbas nutrūko dėl šalių nesutarimų, nes atsakovas pradėjo delsti atsiskaityti už darbą ir dėl jo priekaištavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; nustatė, kad ieškovas J. J. ir atsakovas R. I. 2014 m. balandžio 23 d. darbo sutartį nutraukė DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2014 m. lapkričio 7 d.; priteisė iš atsakovo R. I. 666,12 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 290,00 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 250,00 Eur už uždelsimo atsiskaityti laiką (sumos nurodytos atskaičius mokėtinus mokesčius) ieškovui J. J.; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo R. I. 36,00 Eur žyminį mokestį ir 16,36 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.Teismas nurodė, kad darbo sutarties sudarymo faktas buvo nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.1-315-333/2015, kurioje nustatytas ir nelegalaus darbo faktas. Iš bylos medžiagos nenustatyta svarbių priežasčių, kurių pagrindu galimai galėjo darbdavys norėti nutraukti darbo santykius su ieškovu. Ieškovas patvirtino, kad po konflikto su darbdaviu atsakovu, nusprendė nutraukti darbo santykius savo noru ir paprašė sumokėti darbo užmokestį. Nesutarimai su darbdaviu nelaikytini svarbia priežastimi nutraukti darbo santykius, todėl ieškovo darbo santykių nutraukimui taikytina DK 127 straipsnio 1 dalis. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-315-333/2015 nustatyta, kad nelegalų pagalbinio darbininko darbą ieškovas dirbo nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., todėl preziumuojama, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2015 m. lapkričio 7 d. Atleidžiant darbuotoją iš darbo DK 127 straipsnio pagrindu, išeitinė išmoka nemokama (DK 140 str.). Vadovaujantis DK ieškovui priklauso piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, ieškovas pas atsakovą dirbo 6 mėnesius ir 16 dienų, todėl jam paskaičiuota 290,00 Eur kompensacija už 14,06 kalendorinės dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tik 2015 m. sausio 27 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl nelegalaus darbo, o nelegalaus darbo faktas ir darbo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo faktas nustatyti tik 2015 m. balandžio 7 d. nutarimu, į tai, kad ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo tik 2015 m. birželio 12 d., bei atsižvelgiant į užsitęsusį išankstinį ginčų sprendimą ne teisme, teismas sprendė, kad toks ieškovo elgesys ir procesai galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką jo sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu. Atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieškovu, prasidėjęs 2014 m. lapkričio 7 d., tęsiasi ir iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Už visą šį laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. kovo 23 d., pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro apie 9628,00 Eur. Teismas konstatavo, kad vidutinio darbo užmokesčio po 29,00 Eur per vieną darbo dieną už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo priteisimas atsakovui reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje ir 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, todėl ieškovo reikalavimą tenkino dalinai, priteisiant ieškovui iš atsakovo už uždelsimo atsiskaityti laiką sumažintą konkrečią sumą – 250,00 Eur. Dėl atsakovo pareikšto priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovas duomenų, patvirtinančių patirtą 3000,00 Lt žalą dėl įrankių vagystės nepateikė. Jo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui nebuvo sumokėtas žodiniu susitarimu sutartas darbo užmokestis už 23 darbo dienas nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., todėl Darbo ginčų komisija pagrįstai neišmokėtą darbo užmokestį priteisė už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., kadangi darbo sutarties nutraukimas laikytinas darbuotojo pareiškimu ir darbuotojui išreiškus norą sutartį nutraukti 2014 m. lapkričio 7 d., su tuo sutiko ir darbdavys. Todėl Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS – 3204 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-112-10678/2015 dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 666,12 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 23 darbo dienas nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. panaikinimui nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo R. I. ieškovo naudai 250 Eur už uždelsimo atsiskaityti laiką (suma nurodyta atskaičius mokesčius) ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo R. I. ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 10-13). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimą skundžiamoje dalyje, nebuvo nuoseklus, objektyvus ir teisingas. Teismas išdėstė chronologinę įvykių seką, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu, kaltas pats ieškovas. Tarp atsakovo ir ieškovo darbo santykiai tęsėsi ilgą laiką, pas atsakovą dirbo ne vienas darbuotojas, atsakovui buvo žinomas darbo santykių teisinis reglamentavimas, taip pat ir galimos pasekmės už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju laiku. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas, tiek bylos nagrinėjimo administracinėje byloje metu, tiek bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, tiek nagrinėjant šią civilinę bylą, neigė bet kokių darbo santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimo faktą bei išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą ieškovui. Atsakovas, bet kurioje minėtų bylų nagrinėjimo stadijoje galėjo atsiskaityti su ieškovu, tačiau to nepadarė. Ne ieškovas kaltas, kad ginčas tęsiasi ilgą laiką, todėl atsakovas turi prisiimti visą su bylinėjimosi trukme susijusią finansinę riziką. Nei teismas, nei atsakovas negali primesti ieškovui valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti ieškovo pasirinkimą. Ieškovas naudoja teisėtus būdus savo pažeistoms teisėms apginti, todėl tokie ieškovo teisių gynimo būdai negali būti traktuojami ir aiškinami kaip klaidinantys atsakovą. Atsakovas visose bylose buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, todėl teismo atsakovo veiksmų pateisinimai yra neteisingi. Atsakovo sąmoningo vengimo atsiskaityti su ieškovo naštos ir kaltės, jokiu būdu negalima perkelti ieškovui.Alytaus rajono apylinkės teismo priteista 250 Eur suma už uždelsimo atsiskaityti laiką apima tik 8,62 dienas (250:29=8,62), kas apelianto manymu, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.Apeliaciniu skundu atsakovas R. I. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą dalyje, kuria iš dalies tenkintas ieškinys ir dalyje kurioje atmestas priešieškinis ir šiose dalyse priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti visiškai, priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 22-27). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.Teismas nepagrįstai prejudiciniais faktais laikė aplinkybes, nustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl pažeidė CPK 178, 182 ir 185 straipsnių normas. Administracinėje byloje ir šioje civilinėje byloje įrodinėjami dalykai susiję, tačiau netapatūs. Administracinėje byloje nebuvo įrodyti ir/ar nustatyti neterminuotos ir rašytinės darbo sutarties sudarymo ir jos nutraukimo būtent darbdavio iniciatyva prejudiciniai faktai. Neterminuotos darbo sutarties sudarymo ir jos nutraukimo faktus privalo įrodyti pats ieškovas kitais leistinai įrodomais, tačiau tokių įrodymu su ieškiniu nepateikta. Teismas nevertino aplinkybės, kad nors administracinio teisės pažeidimo byloje ir buvo nustatyti nelegalaus darbo santykių požymiai, tačiau jie tik labai nežymiai skiriasi nuo faktinių jungtinės veiklos santykių tarp partnerių požymių, kurie buvo realiai susiklostę tarp individualią veiklą kartu atlikusių partnerių. Jungtinės veiklos santykiai tarp partnerių nutrūko tik dėl paties ieškovo veiksmų, ambicijų ir įsižeidimo dėl to, kad kiti partneriai žodiniu sprendimu nutarė išskaityti iš bendros veiklos rezultato jo padarytos turtinės žalos atlyginimą, kurią visi partneriai privalėjo atlyginti, ir šią pareigą užsakovui įvykdė. Ieškovo teisiniai reikalavimai ir/ar skundai įvairioms institucijoms nereiškia, kad tarp šalių buvo susiklostę neterminuoti darbo santykiai, ar, kad atsakovas ieškovui žadėjo sudaryti su juo rašytinę darbo sutartį, pranešti apie jo įdarbinimą individualioje įmonėje, kurios atsakovas niekada nebuvo įsteigęs. Pats ieškovas ilgą laikotarpį, kaip ir atsakovas, išskirtinai veikė pagal individualią veiklą reglamentuojančias teisės normas. Aplinkybė, kad partneriai dėl teisinių žinių stokos nebuvo raštu įforminę jungtinės veiklos, nereiškia, kad tarp jų buvo susiklostę darbo santykiai, reglamentuojami Darbo kodekso. Net ir pasitvirtinus niekuo nepagrįstiems ieškovo teiginiams arba juos pripažinus, nebūtų galima laikyti, kad jungtinė veikla nutrūko dėl kito partnerio (atsakovo) valios, kas patvirtina, kad ieškovui nepriklauso jokios su darbo sutarties nutraukimu susijusios išmokos arba darbuotojo garantijos.Ieškovas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 35-38). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas sprendime visiškai pagrįstai vadovavosi administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu sprendimu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad nelegalų pagalbinio darbininko darbą ieškovas dirbo nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. ir darbo santykiai pasibaigė 2014 m. lapkričio 7 d.Byloje nustačius darbo santykių trukmę, jų pabaigą, teismas pagrįstai pasisakė, kad ieškovas ir atsakovas 2014 m. balandžio 23 d. darbo sutartį nutraukė DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. Su šiuo atleidimo pagrindu teismo pagrįstai sietinos ir su darbo santykių pasibaigimu ieškovui priklausančios ir teismo pagrįstai priteistos iš atsakovo išmokos. Atsakovas jokiais rašytiniais leistinais dokumentais neįrodė, kad už ginčo laikotarpį ieškovui butų išmokėjęs darbo užmokestį bei kitas išmokas.Atsakovas visiškai nepagrįstai bando tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius priskirti ne darbo teisės reguliavimo sričiai, o reguliuojamus kitų teisės šakų normomis. Jungtinės veiklos požymių bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, tai tik atsakovo interpretacijos ir siekis paneigti tas aplinkybes, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinėje byloje.Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo žalos padarymo atsakovui šioje byloje nėra reikšmingos, įvertinus ir tai, kad jos nėra įrodytos, kaip žalos padarymas ieškovui pasisavinant atsakovo darbo įrankius ir priemones. Atsakovas nepateikė nei įrankių nuosavybės dokumentų nei įrodė jų dingimo aplinkybių.Atsakovo argumentai, susiję su įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, nesusiję su bylos medžiaga, aiškiai nepaaiškinantys, kokių konkrečių įrodymų byloje teismas neištyrė, ar dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįsti ir atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos objektą, apeliacinius skundus, atsiliepimo argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Byloje nustatyta, kad ieškovas J. J. nuo 2014 m. balandžio 23 d. dirbo pas atsakovą R. I. nelegalų pagalbinio darbininko darbą, nesudarius rašytinės darbo sutarties. 2015 m. balandžio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2-315-333/2015 atsakovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje dėl ieškovo nelegalaus darbo ir nubaustas 1 800,00 Eur bauda. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2014 m. balandžio 23 d. tarp šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2014 m. lapkričio 7 d.; priteisė ieškovui iš atsakovo 666,12 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 290,00 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 250,00 Eur už uždelsimo atsiskaityti laiką (sumos nurodytos atskaičius mokėtinus mokesčius), kitą ieškinio dalį bei priešieškinį atmetė. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka abi bylos šalys. Atsakovas R. I. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.Teisėjų kolegija vertina, jog nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prejudiciniais faktais laikė aplinkybes, nustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl pažeidė CPK 178, 182 ir 185 straipsnių normas. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, pažymėjo, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priima civilinėje byloje Alytaus apskrities viršininko administracija v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-554/2009). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nelegalaus darbo ir jo trukmės faktai sudarė įrodinėjimo dalyko dalį tiek administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiant R. I. administracinės atsakomybės klausimą, tiek šioje civilinėje byloje sprendžiant darbo santykių pasibaigimo teisinį pagrindą bei išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo klausimą. Dėl to pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, kad R. I., būdamas darbdaviu – individualios veiklos savininku, Vilniuje, Kaune, Varėnos raj. bei kituose miestuose leido dirbti nelegalų pagalbinio darbininko darbą J. J. nuo 2014-04-23 iki 2014-11-07 nesudarius rašytinės darbo sutarties, nepranešus apie darbuotojon įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir šių aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia.Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.Vadovaujantis šios nutarties 13, 14 punktų nuostatomis, atsakovui teigiant, kad šalis siejo ne darbo teisiniai santykiai, bet jungtinės veiklos santykiai tarp partnerių, būtent jam ir teko pareiga įrodyti šiuos tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Jau minėta, administracinėje byloje nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog šalis sieję santykiai teisės požiūriu yra nelegalus darbas, t. y. darbo teisiniai santykiai, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs, jo teisėtumo atsakovas nenuginčijo ir byloje neįrodė šalis siejusių jungtinės veiklos teisinių santykių (CK 6.969 str.).Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas, teigdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiai, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime, t. y. palankios atsakovui.Ieškovas J. J. iš esmės ginčija tik sprendimo dalį dėl jam priteistos 250,00 Eur sumos (atskaičius mokėtinus mokesčius) už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog taikant DK 141 straipsnio 3 dalies teisės normą būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus: pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B., G. R. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. (P. S.) v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013). Pirmosios instancijos teismas išdėstė chronologinę įvykių seką ir iš esmės pagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog atsakovas taip ilgai uždelsė atsiskaityti su ieškovu, yra kaltas ir pats ieškovas. Byloje nustatyta, kad ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., t. y. kiek daugiau nei pusmetį, darbo užmokestis jam nebuvo išmokėtas už 23 darbo dienas, t. y. nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., kilus konfliktui pats ieškovas darbo santykius nutraukė savo noru. Nagrinėjamu atveju priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą bylinėjimosi laikotarpį reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui, be to, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, pagal bylos aplinkybes visa apimtimi vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas nebūtų teisingas ir protingas (CPK 3 str. 1 d.), todėl paliktina pirmosios instancijos teismo priteista už uždelsimo atsiskaityti laiką sumažinta konkreti suma – 250 Eur.Kiti apeliacinių skundų motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį bei atmetė priešieškinį, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinių skundų paruošimą ir padavimą. Tačiau ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, ir priešingai, atsakovas atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė. Iš atsakovo ieškovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), - 300 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas