Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui R. I. dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, ir atsakovo R. I. priešieškinį atsakovui J. J. dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. DGKS - 3204 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-112-10678/2015 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. DGKS-3204 iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo. 2015 m. rugsėjo 7 d. ieškovas pateikė ieškinį teismui dėl šio sprendimo, kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-4411-835/2015. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui ieškinį dėl šio Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo, kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-4424-835/2015. 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinės bylos sujungtos.

Šalys ginčija 2015 m. rugpjūčio 7 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3204. Ieškovas prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 7 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS – 3204 laikyti, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta nuo 2015 m. sausio 7 d. DK 129 straipsnio pagrindu, išieškoti iš atsakovo 1797,00 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2015 m. sausio 7 d., kompensaciją už nepanaudotas atostogas už darbo laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. sausio 7 d., vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 4843,00 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos bei vidutinį atlyginimą iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 7 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-112-10678/2015 dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 666,12 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 23 darbo dienas nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d.

DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 99 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties sudarymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, įtvirtintų DK 95 straipsnyje, pagal DK 95 straipsnio 1 dalį, kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio) ir darbo funkcijų, tai yra dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. DK 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą, darbo sutarties negaliojimo, kaip rašytinės formos nesilaikymo teisinių padarinių, įstatyme neįtvirtinta. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinė situacija, kai yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, nelegalus darbas užtraukia atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, leidusiam dirbti nelegaliai (DK 98 str. 2 d.). Darbo sutarties sudarymo faktas buvo nustatytas 2015 m. balandžio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.1-315-333/2015, kurioje nustatytas ir nelegalaus darbo faktas.

Ieškovas teismo prašo laikyti, kas sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta nuo 2015 m. sausio 7 d. DK 129 straipsnio pagrindu. DK 129 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nuostata, pagal kurią darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjus darbuotoją DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. DK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis ir suponuojančiomis darbdavio teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį nesant darbuotojo kaltės. Kai, vadovaujantis DK 129 straipsnio 2 dalimi, darbdavio iniciatyva nutraukiama neterminuota darbo sutartis, darbdavys turi nurodyti, o kilus ginčui įrodyti, konkretų faktą (ar faktus), dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo, ir įvardyti tai nulėmusias svarbias priežastis. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas aiškiai nurodė, kad jis atsisakė toliau dirbti ir 2014 m. lapkričio 10 d. nutraukė individualią veiklą, nes atsakovas nemokėjo pinigų. Darbo ginčų komisijos posėdžio metu duodamas paaiškinimus ieškovas nurodė, kad jis atsakovui pareiškė, jeigu atsakovas nesumokės darbo užmokesčio, tuomet ieškovas daugiau nedirbs. Be to ieškovas duodamas parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-315-33/2015 nurodė, kad darbo santykiai nutrūko, nes atsakovas pradėjo delsti atsiskaityti už darbą, priekaištavo dėl atliekamo darbo. 2015 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriuje ieškovas nurodė, kad po 2014 m. lapkričio 7 d. autoįvykio, kurio metu ieškovas apgadino kitą automobilį jis susipyko su atsakovu ir paprašė, kad jam būtų sumokėtas likęs atlyginimas (b. l. 31). Iš bylos medžiagos nenustatyta svarbių priežasčių, kurių pagrindu galimai galėjo darbdavys norėti nutraukti darbo santykius su ieškovu. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas darbo santykius su darbdaviu nutraukė savo noru, kadangi kilus konfliktui dėl jo padarytos žalos, nesutarimų su darbdaviu dėl atlyginimo mokėjimo, toks ieškovo valios išreiškimas vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu, todėl taikomas DK 127 straipsnio nuostatos. DK 127 straipsnis numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. DK 127 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių. Sąvoka „svarbi priežastis“ yra vertinamoji. Ieškovas patvirtino, kad po konflikto su darbdaviu atsakovu, nusprendė nutraukti darbo santykius ir paprašė sumokėti darbo užmokestį. Nesutarimai su darbdaviu nelaikytini svarbia priežastimi nutraukti darbo santykius, todėl ieškovo darbo santykių nutraukimui taikytina DK 127 straipsnio 1 dalis. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-315-333/2015 nustatyta, kad nelegalų pagalbinio darbininko darbą ieškovas dirbo nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., todėl preziumuojama, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2015 m. lapkričio 7 d. Atleidžiant darbuotoją iš darbo DK 127 straipsnio pagrindu, išeitinė išmoka nemokama (DK 140 str.). Vadovaujantis DK 177 straipsniu jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad su darbdaviu dėl atostogų nesitarė sudarydamas darbinius santykius. Tačiau vadovaujantis DK ieškovui priklauso piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., kasmetinės minimalios atostogos yra 28 kalendorinės dienos (DK 166 str. 1 d.). Ieškovas pas atsakovą dirbo 6 mėnesius ir 16 dienų, todėl jam paskaičiuotina 290,00 Eur kompensacija už 14,06 kalendorinės dienos, kadangi nustatytas darbo užmokestis yra 29,00 Eur už vieną darbo dieną, dirbant nuo pirmadienio iki penktadienio.

Darbo kodekse įtvirtinta imperatyvi atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarka, nesiejama su atleidimo pagrindu – ar darbuotojas atleistas savo noru, ar darbdavio iniciatyva, ar dėl darbo drausmės pažeidimo, ar kt. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atsiskaitymo tvarkos taisyklė: jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (darbo užmokestį, išeitinę išmoką, garantines išmokas ir priemokas, kompensacijas, delspinigius ir kt.) (DK 141 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad šios darbdavio pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytą arba, priklausomai nuo darbuotojui neišmokėtos sumos dydžio, proporcingai mažesnę sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šio kodekso ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1 d.). Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 2 d.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą, antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). DK 141straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2 straipsnyje ir 35 straipsnyje įtvirtintus darbo teisės principus, pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su šiuose straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Pažymėtina, kad nelegalaus darbo faktas buvo nustatytas tik 2015 m. balandžio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka. 2015 m. gegužės 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimas. Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas 2015 m. rugpjūčio 7 d., su kuriuo nesutinkant tiek darbuotojas (2015 m. rugsėjo 7 d.), tiek darbdavys (2015 m. rugsėjo 8 d.) kreipėsi su ieškiniais į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tik 2015 m. sausio 27 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl nelegalaus darbo, o nelegalaus darbo faktas ir darbo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo faktas nustatyti tik 2015 m. balandžio 7 d. nutarimu, į tai, kad ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo tik 2015 m. birželio 12 d. bei atsižvelgiant į užsitęsusį išankstinį ginčų sprendimą ne teisme, manytina, kad toks ieškovo elgesys ir procesai galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką jo sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu. Bylos duomenimis, atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieškovu, prasidėjęs 2014 m. lapkričio 7 d., tęsiasi ir iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Už visą šį laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. kovo 23 d., pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro apie 9628,00 Eur. Teismas atsižvelgdamas į DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje, 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio po 29,00 Eur per vieną darbo dieną už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo priteisimas atsakovui reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje ir 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį po 29,00 Eur už vieną darbo dieną už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2014 m. lapkričio 7 d. iki visiško atsiskaitymo tenkintinas dalinai, priteisiant ieškovui iš atsakovo už uždelsimo atsiskaityti laiką sumažintą konkrečią sumą – 250,00 Eur sumą (DK 2str., 35 str., 36 str. 1 d., 2 d., 141 str. 3 d.). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Atsakovas prašo teismo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 7 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-112-10678/2015 dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 666,12 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 23 darbo dienas nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., nes individualaus darbo ginčo byla Nr. APS-112-10678/2015 buvo išnagrinėta neišklausius atsakovo ir jo atstovės paaiškinimų, individualaus darbo ginčo byla buvo išnagrinėta neteisėtai, tai yra pažeidus esminę atsakovo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Vadovaujantis DK 292 straipsnio 2 dalimi jeigu šalis (šalys) neatvyksta į posėdį ir buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant. Nustatyta, kad du Darbo ginčų komisijos posėdžiai neįvyko tenkinus atsakovo prašymus dėl bylos atidėjimo. 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. liepos 28 d. atsakovas reiškė nušalinimus darbo ginčų komisijos pirmininkui ir jos nariams, tačiau minėti prašymai buvo atmesti. 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. liepos 28 d. turėjo vykti ir Darbo ginčų komisijos posėdžiai, kurie dėl atsakovo prašymų buvo atidėti. 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo išsiųstas atsakovui papildomas pranešimas, kuriame nurodyta kita posėdžio data 2015 m. rugpjūčio 7 d. Minėtas pranešimas atsakovui įteiktas 2015 m. rugpjūčio 5 d. Jo atstovė advokato padėjėja 2015 m. rugpjūčio 6 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kadangi bus išvykusi. Atsakovas į posėdį neatvyko ir nenurodė savo nedalyvavimo priežasčių, todėl Darbo ginčų komisija netenkinusi jo atstovės prašymo, nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovei. Toks Darbo ginčų komisijos sprendimas laikytinas pagrįstu, kadangi net trys posėdžiai buvo atidėti dėl atsakovo prašymų, pranešimas apie posėdžio datą jam įteiktas tinkamai, todėl darytina išvada, kad atidėjus dar vieną posėdį procesas nepagrįstai būtų vilkinamas. Atsakovas duomenų, patvirtinančių patirtą 3000,00 Lt žalą dėl įrankių vagystės nepateikė. Jo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas P. G., nors atsakovas teigė, kad apie įrankių vagystę pranešė būtent jis. Liudytojas tik patvirtino, kad dirbo kartu su šalimis, dirbdami turėjo verslo liudijimus, naudojo kiekvienas asmeninius įrankius, uždirbtus pinigus dalinosi kartu. Taip pat jis nurodė, kad degalinėje „Stateta“ stovėjo Volvo automobilis, kuris priklauso atsakovui, o ieškovas, eidamas nuo jo, nešėsi dvi mėlynas plastikines įrankių dėžes.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui nebuvo sumokėtas žodiniu susitarimu sutartas darbo užmokestis už 23 darbo dienas nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., todėl Darbo ginčų komisija pagrįstai neišmokėtą darbo užmokestį priteisė už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., kadangi darbo sutarties nutraukimas laikytinas darbuotojo pareiškimu ir darbuotojui išreiškus norą sutartį nutraukti 2014 m. lapkričio 7 d., su tuo sutiko ir darbdavys. Todėl Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS – 3204 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-112-10678/2015 dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 666,12 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 23 darbo dienas nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. panaikinimui nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais suformuotu vidiniu įsitikinimu, atsakovo priešieškinys atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas dokumentų, įrodančių, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, iki bylos nagrinėjimo pabaigos teismui nepateikė. Atsakovas pateikė dokumentus patvirtinančius, kad patyrė 276,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, tačiau atmetus jo reikalavimus šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 str.). Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Tenkinus iš dalies ieškovo ieškinio reikalavimus iš atsakovo priteistinas 36,00 Eur žyminis mokestis (1206,12 Eur x 3 procentai) ir 16,36 Eur už procesinių dokumentų siuntimą valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 410 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nustatyti, kad ieškovas J. J. ir atsakovas R. I. 2014 m. balandžio 23 d. darbo sutartį nutraukė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2014 m. lapkričio 7 d.

Priteisti iš atsakovo R. I. 666,12 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 290,00 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 250,00 Eur už uždelsimo atsiskaityti laiką (sumos nurodytos atskaičius mokėtinus mokesčius) ieškovui J. J..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. I. 36,00 Eur žyminį mokestį ir 16,36 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.