Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria minėto atsakovo apeliacinis skundas, civilinėje byloje Nr. 2-1290-112/2014 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl sutarties nutraukimo, skolos ir kitų sumų priteisimo, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo A. R. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-24 sprendimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto paskirtis civiliniame procese yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos paša­linti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 str. 3 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Taigi žyminio mokesčio nesumokėjimas priskiriamas prie procesinio dokumento trūkumų ir toks trūkumas gali būti ištaisomas taikant trūkumų šalinimo institutą. Žyminis mokestis CPK nustatytais atvejais turi būti mokamas ir už apeliacinius skundus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 str. 3 d.). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 302 str.). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 302 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas A. R. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam buvo grąžintas apeliacinis skundas, kurį teismas nusprendė laikyti nepaduotu, nes per teismo nustatytą terminą nebuvo sumokėta dalis žyminio mokesčio. Skundą grindžia aplinkybe, kad jam nebuvo įteikta 2015-03-30 nutartis, kuria jis buvo įpareigotas sumokėti dalį – 250 Eur žyminio mokesčio. Teigia, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis nepriima korespondencijos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015-03-30 nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2015-04-17 pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti dalį – 250 Eur žyminio mokesčio. Minėta teismo nutartis atsakovui buvo išsiųsta jo procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo teismui neįteikta 2015-04-09, nurodant, kad adresatas neatsiėmė siuntos pašte.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepriima korespondencijos. Pažymėjo, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą ir jos eigą yra žinoma, todėl jis turėjo pareigą ja domėtis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatavo, kad atsakovas per nustatytą terminą neįvykdė nurodyto reikalavimo, todėl laikė jo apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžintinu atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių vertinimu.

Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jai asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams, tėvams, sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.).

Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 str. 3 d.). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba).

Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovui vieną kartą neįteikus pašto siuntos jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog pastarasis nepriima korespondencijos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas priiminėjo jo paties nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), siunčiamus procesinius dokumentus (ieškinį, teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, teismo šaukimus, apygardos teismo 2014-10-28 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-24 nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo), tuo tarpu teismo 2015-03-30 nutartis jam nebuvo įteikta jos neatsiėmus pašte. Nustatytos aplinkybes leidžia daryti labiau tikėtiną prielaidą, kad šiuo atveju susiklostė minėta situacija, jog procesinio dokumento įteikimo metu atsakovo jo nurodytu adresu nebuvo, taip pat nebuvo ir asmenų, kuriems gali būti įteikiami tokie dokumentai, ir nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas piktybiškai vengė priimti jam siųstą teismo nutartį (CPK 185 str.). Nepaisant to, jog įstatymas nenumato pareigos teismui siųsti pakartotinai procesinius dokumentus, jeigu adresatas – fizinis asmuo teismui nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu jų neatsiima, tačiau nustatytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas, siekdamas užtikrinti, jog atsakovas tikrai būtų informuotas apie 2015-03-30 nutartį, šį procesinį dokumentą atsakovui turėjo išsiųsti pakartotinai (CPK 8 str.). Tik ėmęsis papildomų veiksmų ir negavęs siekiamo rezultato teismas turėjo pagrindą spręsti dėl procesinių priemonių atsakovui taikymo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas turi pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Kita vertus, pažymėtina, kad klausimas dėl apeliacinio skundo priėmimo buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą užtikrinti tinkamą minėto procesinio sprendimo išsiuntimą bei įteikimą (CPK 123, 292 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas, atsakovui neatsiėmus pašte nutarties, neišsiuntęs minėto procesinio sprendimo pakartotinai atsakovo nurodytu korespondencijos jam įteikimo adresu, nurodytos pareigos tinkamai neįvykdė. Tuo tarpu spręsti, kad atsakovas nesąžiningai nevykdė pareigos domėtis bylos eiga, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, atitinkamai ir pagrindo atsakovui taikyti procesinę teisinę priemonę (laikyti nepaduotu apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), kurią pritaikė pirmosios instancijos teismas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų atsakovui nebuvo užtikrinta galimybė per teismo nustatytą terminą sumokėti dalį žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą bei taip apribota galimybė įgyvendinti teisę į apeliaciją. Siekiant užtikrinti atsakovo teisę į apeliaciją, dėl aukščiau nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atsakovui A. R. nustatytinas naujas terminas, per kurį jis turi sumokėti Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartimi nustatytą dalį – 250 Eur žyminio mokesčio.

Atskirojo skundo argumentai dėl 2015-03-30 nutartimi nustatytos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotas prašymas pakeisti minėtoje teismo nutartyje nurodytą sumokėti žyminio mokesčio sumą nėra skundžiamos teismo nutarties nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų ir prašymo nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti.

Nustatyti atsakovui A. R. terminą iki 2015-09-04 Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartyje nurodytam 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti ir tai patvirtinantiems dokumentams Klaipėdos apygardos teismui pateikti.