Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-24 · Civilinė byla Nr. e2-162-407/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-24Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-24Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-08-20Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-01-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-24
Bylos Nr.
e2-162-407/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00334-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-162-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00334-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4; 106.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl sutarties nutraukimo, skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį ir pripažino tarp šalių sudarytą paskolos sutartį nutraukta bei priteisė ieškovei iš atsakovo A. R. 57 725 Eur sumą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Dėl priimto sprendimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė prašymą iš dalies atleisti nuo 3 773 Lt mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas nurodė, kad už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios 3 573 Lt žyminio mokesčio sumos mokėjimo prašė atleisti. Nurodė, kad nustatyto dydžio žyminio mokesčio neturi galimybės sumokėti dėl sunkios materialinės padėties. Pasak atsakovo, jis niekur nedirba ir jokių pajamų neturi, pagrindinis nekilnojamasis turtas yra hipoteka įkeistas ieškovei, o atsakovo vardu registruota įmonė jokios veiklos nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė atsakovui A. R. terminą iki 2014 m. lapkričio 10 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti teismui duomenis apie savo turtinę padėtį bei duomenis apie sumokėtą dalį žyminio mokesčio arba sumokėti 3 773 Lt žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad įstatymas suteikia teisę teismui iš dalies atleisti besikreipiantį į teismą asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau toks asmuo prašymą turi motyvuoti, ir pridėti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Teismas nustatė, kad atsakovas, teigdamas, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį, mokėjimą patvirtinančio dokumento teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktos VMI pažymos negalima spręsti apie atsakovo įmonės vykdomą veiklą; atsakovas nepateikė deklaracijos, iš kurios būtų matyti, kad A. R. įmonė šiuo metu veiklos nevykdo ir jokių pajamų negauna; duomenų, kad atsakovas būtų registruotas Darbo biržoje taip pat nepateikta. Be to, pasak teismo, abejoti atsakovo nurodyta aplinkybe, kad jis negauna jokių pajamų, leidžia jo paties apeliaciniame skunde nurodytas sutikimas už pradelstas palūkanas mokėti 30 procentų delspinigių. Toks sutikimas, teismo vertinimu, pagrįstai leidžia daryti prielaidą, kad atsakovas turi pakankamai pajamų. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie visos šeimos gaunamas pajamas, turimą turtą, VĮ Regitra pažymos apie turimas transporto priemones. Pasak teismo, iš paskolos sutarties matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,1847 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šie duomenys nepatvirtina, jog tai visas atsakovo ar jo šeimos turimas turtas. Atsakovas nepateikė duomenų iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurių būtų matyti, koks konkrečiai nekilnojamasis turtas priklauso atsakovui ir jo šeimai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio pagrįstumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jo apeliacinį skundą.

Apelianto teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, veikė biurokratiškai. Nors atsakovas per neapdairumą ar dėl patirties trūkumo teisminiuose ginčuose, nepridėjo 200 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio kvito, tačiau svarbiausia yra tai, kad minėta įmoka sumokėta laiku. Apeliantas nurodo, kad visi motyvai, dėl kurių jis prašo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, buvo nurodyti jo pateiktame prašyme. Apelianto nurodytas aplinkybes, patvirtinančias jo finansinę padėtį, teismas galėjo patikrinti pats, juo labiau, kad ši byla yra elektroninė. Tas faktas, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė sutinkantis už pradelstas palūkanas mokėti 30 proc. delspinigių, skirtingai nei sprendė teismas, nereiškia, kad atsakovas turi pakankamai pajamų. Teismas šią apelianto nurodytą aplinkybę išėmė iš bendro konteksto, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, kad delspinigiai už palūkanas būtų sumokėti pardavus namą ir visiškai padengus skolą bei sumokėjus palūkanas. Jei apeliacinis teismas nuspręstų, kad pirmiau nurodytos pažymos yra labai reikalingos, reikėtų paaiškinti, kokias pažymas ir iš kur reikia pristatyti dėl gaunamų šeimos pajamų, be to, pažymoms surinkti turėtų būti skirtas ilgesnis laikas, o ne 5 darbo dienos, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Atskiruoju skundu apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantui, prašiusiam atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, terminą pateikti jo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Apelianto teigimu, visos aplinkybės apie apelianto finansinę padėtį buvo nurodytos jo prašyme, o teismui nepakankant duomenų, teismas galėjo reikalingus duomenis surinkti pats. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Pateikti šiuos įrodymus yra asmens, prašančio atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pareiga (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, kad byla yra elektroninė, apelianto nuo šios pareigos vykdymo neatleidžia.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos bei kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010), kuriuos pateikti turi teismui prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 str.). Duomenys iš kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 2-960/2014). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti vertinama ne tik apelianto atskirai turtinė padėtis, bet visas jo šeimos turimas turtas bei pajamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 2-1014/2014). Skirtingai nei teigiama atskirajame skunde, vien nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama apelianto sunki finansinė padėtis, neužtenka; nurodomos aplinkybės turi būti pagrindžiamos įrodymais (CPK 83 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė vienintelį įrodymą, kuriuo grindžia savo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo – pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, patvirtinančią, kad atsakovo individuali įmonė nuo 2004 m. neteikia deklaracijų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pažyma, kad apelianto įmonė neteikia deklaracijų, nereiškia, kad įmonė nevykdo veiklos, ir juo labiau negali būti laikoma pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad asmuo negauna jokių pajamų. Aplinkybę, kad apeliantas neturi pajamų galėtų pagrįsti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos, patvirtinantys, kad apeliantas negauna draudžiamųjų pajamų ar kt. duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši pažyma, taip pat byloje esantys duomenys, kad apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipoteka, nepateikus duomenų apie kitą apelianto turimą turtą, negali būti laikomi pakankamais įrodymais, sudarančiais pagrindą spręsti apie apelianto finansinę padėtį.

Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jo finansinė padėtis sudaro pagrindą apeliantą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, arba sumokėti visą žyminio mokesčio sumą, mokėtiną už teikiamą apeliacinį skundą. Skundžiamoje nutartyje ir pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kokiais dokumentais galėtų būti įrodinėjama asmens finansinė padėtis (Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra, bankų, valstybinio socialinio draudimo ir kt. duomenys).

Apeliantas nurodo, kad nėra aišku, kokias pažymas ir iš kur jam reikėtų pateikti dėl šeimos gaunamų pajamų. Tuo atveju, jei apeliantas gyvena kartu su kitais pajamas gaunančiais asmenimis, jų gaunamas pajamas galėtų patvirtinti pažymos šių asmenų darboviečių; duomenis apie šeimos sudėtį galėtų patvirtinti pažyma iš seniūnijos, tuo atveju, jei apeliantas išsituokęs, kaip galima spręsti iš atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, šią aplinkybę patvirtintų ištuokos liudijimas. Pažymėtina, kad aplinkybes apie savo ir šeimos pajamas bei turimą turtą apeliantas gali įrodinėti ir kitais įrodymais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantui nustatomas naujas terminas pašalinti skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams. Apeliantui išaiškintina, kad duomenys turi būti pateikiami pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui A. R. terminą iki 2015 m. kovo 24 d. pašalinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas Vigintas Višinskis