Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 310 buvo labai silpnas dirbtinis apšvietimas, naktinio apšvietimo šviesa net neveikė, dėl to, pareiškėjas ne sykį yra užkliuvęs už spintelės nakties metu keliantis į tualetą, dėl kilusio triukšmo pareiškėjas pažadindavo kitus 2 asmenis ir kildavo įtampa arba kuris nors iš kitų kartu kalinčių asmenų užkliūdavo ir pažadindavo pareiškėją, todėl pareiškėjas negalėjo normaliai pailsėti ir išsimiegoti. Pareiškėjas paaiškina, kad įrengtas dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 310 buvo labai silpnas, skaitant arba rašant pradėdavo skaudėti akis, akys labai greitai pavargdavo nuo tokios silpnos dirbtinio apšvietimo šviesos, todėl su laiku pablogėjo pareiškėjo regėjimas (pareiškėjui yra išrašyti akiniai), iš pareiškėjo buvo atimta galimybė laisvalaikiu skaityti knygas, rašyti laiškus, dėl tokių aplinkybių sumažėjo pareiškėjo bendravimas su šeima ir artimaisiais, nes pareiškėjas rečiau rašė laiškus, kad nesugadinti regos. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog dėl natūralaus apšvietimo trūkumo gyvenamosiose patalpose kameroje Nr. 310 buvo labai silpnas natūralus apšvietimas, t. y. natūralaus apšvietimo šviesa buvo silpna, todėl, kad kameroje buvo tik vienas langas, tas pats langas dar yra su uždėtomis smulkiomis grotomis, todėl tai labai stipriai sumažina natūralaus apšvietimo ir šviesos patekimą į kamerą. Dėl natūralios šviesos stokos buvo ne kokia sveikata, tai paveikė vegetacinę akių sistemą, veikdavo nuotaiką. Pareiškėjas nurodo 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymą Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ (toliau - HN 134:2015 normos) 15 punkto nuostatą, kuri numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Tačiau jeigu HN 134:2015 normos nereglamentuoja natūralaus apšvietimo gyvenamosiose patalpose, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 4 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalį šiuo aspektu, nes tarptautiniai teisės aktai, tokie kaip Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 18.2 punktas numato: papunktis (a) langai turi būti tokio dydžio, kad kaliniai galėtų skaityti ir dirbti normaliomis sąlygomis, esant natūraliam apšvietimui. Pažymėtina, jog Vilniaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip numatyta tarptautinės teisės aktuose, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina kompensacija neturtinės žalos atlyginimui yra 1000 Eur.

Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, jog pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Taip pat pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Vilniaus PN pažymi ir tai, kad Vilniaus PN gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Taigi, Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 m. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Svarbiausia tai, kad patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas pilnai atitiko galiojančius įstatyminius reikalavimus. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Darytina išvada, kad skundžiamos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo pareiškėjui sukelti intensyvią ir ilgai trunkančią slogią emocinę būseną, sukeliančią papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą, tam skirtose pataisos įstaigose.

Pažymi, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinimas HN 134:2015 16 punktas. Vilniaus PN veikia automatinis šildymas teikiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose. Tokiu būdu jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir HN 134:2015, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

Nurodo, kad Vilniaus PN gyvenamosios bendrabučio tipo patalpos aprūpinamos inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis, o šiose normose nėra numatytas reikalavimas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengti rūbų bei batų džiovyklę, todėl teisės aktų reikalavimai nėra pažeisti.

Vilniaus PN pažymi, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Atsakovės atstovas mano, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Pastebėtina, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pareiškėjo teiginiai, dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis dušu, suponuojančių neturtinės žalos kilimą, vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše, nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai. Tiek I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, nustatyti naudojimosi dušu grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems buvo kartą į savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duše. Tokiu būdu jokie teisės aktų reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Taip pat nurodoma, jog kiekviename nuteistųjų būryje yra įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Šiose patalpose nuolat teikiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos.

Nurodo, kad I-ojo gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolat tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, įrengiamomis viešuosiuose tualetuose. Nuteistiesiems užtikrinamas privatumas jais naudojantis, teiga, šie pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu yra visiškai nepagrįsti. Vilniaus PN pabrėžia, kad jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nuteistųjų būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengti tiek pisuarai, tiek tualeto kabinos. Tuo atveju, jei pareiškėjui naudojimasis įrengtais pisuarais kėlė nepatogumų, jis turėjo galimybę jais nesinaudoti, o naudotis tualetų kabinomis, užtikrinančiomis visišką privatumą.

Vilniaus PN informuoja, jog nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl taksofonų. Įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Pabrėžtina, kad įstaigoje sumontuoti taksofonai yra ryšio paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė. Taksofonai priklauso ir juos administruoja UAB „CSC Telekom“, kuri ir vykdo visą šių prietaisų techninį palaikymą ir aptarnavimą. UAB „CSC Telecom“ perdavė pataisos įstaigos administracijai specialias T+ korteles, kurios buvo individualiai išdalintos nuteistiesiems. Nuteistieji šias korteles pasipildo asmeninėse sąskaitose turimomis lėšomis bei pasipildę turi galimybę skambinti telefonu. Teisės aktai nenustatė jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukšte yra visiškai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti.

Nurodo, kad Vilniaus PN patalpų būklė, visų pirma, priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Akcentuoja, jog patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sąmoningai blogina patalpų būklę, tame tarpe nuolatos gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija įvairiais būdais kovoja su šiais reiškiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau šalina atsirandančius trūkumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės. Pabrėžia, kad kiekvienoje Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje yra įrengti šviestuvai su apsauginiais gaubtais. Šviestuvų įrengimas užtikrina patalpų dirbtinį apšvietimą, nustatytą HN 134:2015 normoje. Nuteistieji neretai ardo, laužo patalpose įrengtus šviestuvus. Tik dėl pačių nuteistųjų tyčinių veiksmų atsiranda tam tikri neženklūs apšvietimo trūkumai gyvenamosiose patalpose.

Vilniaus PN dėl dūmų detektorių paaiškina, kad Eksploatavimo taisyklėse priešgaisriniai reikalavimai pataisos įstaigų (tardymų izoliatorių) patalpoms nėra reglamentuojami. Pažymi, kad Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose nuolat budi bei užtikrina tvarką Saugumo valdymo skyriaus budinčiosios pamainos jaunesnieji specialistai. Gyvenamosiose patalpose esantys suimtieji ir nuteistieji bet kuriuo metu gali pasikviesti budintį pareigūną bei kreiptis į jį rūpimais klausimais.

Papildomai informuoja, jog įkalinimo įstaigos pagal statinių naudojimo paskirtį yra priskiriamos specialiosios paskirties pastatams. Šiuo metu galiojančiose Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66, numatomas gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos įrengimas specialiosios paskirties pastatams, esant daugiau kaip 50 žmonių pastate, tačiau į dokumentų taikymo sritį nepatenka eksploatuojami pastatai. Eksploatuojamų pastatų priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievolės įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą.

Nurodo, kad Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 p. numato, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Vadovaujantis šių taisyklių 6.8. punktu, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Tačiau minėtų taisyklių 2 punktas nurodo, kad: „Šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais“. Aktualu paminėti, kad iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.8. ir 6. punktai nurodo, kad laisvalaikio kambarys, esant išimtinių aplinkybių dėl gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos, gali būti įrengiamas vienas dviem būriams. Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai (po vieną dviem būriams), kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti.

Vilniaus PN nuomone visos pareiškėjo skundo aplinkybės yra pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Atsakovės atstovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą. Nurodo, kad Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kamerose langai buvo apsaugoti grotomis, kurios labai smulkios, ir tai trukdė šviesos patekimui į kamerą. Vėdinimo sistema per langus netinkama, vieniems per šalta, kitiems trūksta oro. Kokybiškai išsivėdinti kamerų niekaip negalėjo. Nuteistieji labai individualūs. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeistas jo privatumas, kuomet naudojosi dušu. Dušai be užuolaidų. Kadangi jis turi viršsvorio, turi problemų su oda, tai kiti jį matydami nusirengiantį tyčiojosi, vadino grybu, musmire. Dušuose pertvaras padarė tik 2018 metų lapkričio viduryje. Nurodė, kad tualete nėra lango, tualetuose yra tik skylės, nėra klozetų, jam buvo sunku naudotis. Teigia, jog prašė administracijos, kad įrengtų dūmų detektorių. Perspėjimo sistema privalo būti. Dėl poilsio kambario pareiškėjas nurodė, kad virtuvėlėse buvo didžiuliai šiukšlių konteineriai, o toje patalpoje reikėjo ir valgyti. Virtuvė ir laisvalaikio kambarys yra viena patalpa.

Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo kalinamas Vilniaus PN gyvenamojo korpuso 310 kameroje, kurios plotas atsakovo pateiktais duomenimis yra 11,92 kv.m., joje įrengtos 3 miegamos vietos, o laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 211, kurios plotas 31,02 kv.m., įrengta 10 miegamų vietų (b.l. 58-59). Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 310 jis buvo laikomas su dar dviem asmenimis, taigi, įvertinus tai, kad kameroje buvo įrengtos trys miegamos vietos, bei įvertinus gyvenamąjį plotą, nustatyta, kad pareiškėjui teko 3,97 kv.m. ploto.

Pareiškėjas nurodė, kad kamera buvo apstatyta baldais, t. y. miegamosios lovos, stalai, kedės, spintelės, spinta drabužiams, pakaba rūbams, tai trukdė judėti. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, visų pirma, kad kameroje buvo perteklinių baldų. Vertinant pareiškėjo nusiskundimą dėl tenkančio vienam asmeniui gyvenamojo ploto, pažymėtina, kad plotas, užstatytas baldais, iš bendro kameros ploto neeliminuojamas (LVAT 2016-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1230-502/2016). Pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai nereiškė pretenzijų dėl kameros apstatymo baldais, kad buvo perteklinių baldų, kurie ženkliai įtakotų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, tik nurodė, kad baldai užėmė plotą bei, kad jo teigimu, tai trukdė judėti.

Taigi, pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, matoma, kad pareiškėjas Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas kameroje, kurioje tinkamas plotas pareiškėjui buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį, kaip ir kameroje Nr. 211. Taip pat Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad nustatyti, kiek asmenų pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu gyveno kameroje neturi galimybės, nes tokie duomenys nėra kaupiami. Tačiau net ir, esant užimtoms visoms kameroje esančioms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovo atstovas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Būrio patalpos apjungia kelias gyvenamąsias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y., Vilniaus pataisos namų dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jei ir būtų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trūkumas jo gyvenamojoje patalpoje, šis neatitikimas negalėtų sąlygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes būti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Taigi, nustatyta, kad pareiškėjui visą nurodytą laikotarpį teko ne mažiau nei 3,6 kv. m. (o kameroje Nr. 211 – ne mažiau kaip 3,1 kv. m.) gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Todėl neteisėtų veiksmų Vilniaus PN šiuo aspektu neatliko.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., sekcijoje Nr. 310, t. y. 3-ame aukšte, kameroje visiškai nebuvo įrengtos ventiliacijos, net nebuvo ventiliacinės angos. Kameroje nuolat buvo tvaiko kvapas, buvo labai drėgna ir šalta. Taip pat kameroje Nr. 211 buvo labai silpnas dirbtinis ir natūralus apšvietimas, neveikė naktinis apšvietimas, 4 šviestuvai buvo be gaubtų.

PĮĮET 11.4 p. nustato, kad gyvenamųjų kambarių grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui. Taisyklių 11.5 p.: Gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai, Taisyklių 11.6 p.: Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Taisyklių 11.8 p.: Gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais“.

Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Taip pat turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus PN 3-ame aukšte gyvenamojo korpuso Nr. 1 patalpose nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, taip pat nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. PĮĮET 5 p. numato, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Atsakovės atstovas nurodė, kad Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai (po vieną dviem būriams). Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.8. ir 6. punktai nurodo, kad laisvalaikio kambarys, esant išimtinių aplinkybių dėl gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos, gali būti įrengiamas vienas dviem būriams. Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai (po vieną dviem būriams), kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis, juose nėra numatytas reikalavimas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengti rūbų bei batų džiovyklę. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. balandžio 13 d. Tarnybiniu pranešimu dėl poilsio kambario fiksuota, jog juo niekas nesinaudoja (b. l. 75). Vilniaus PN atsakydami į pareiškėjo 2021 m. balandžio 6 d. prašymą nurodė, kad į jo gyvenamąją sekciją išduotas kibiras ir drabužių džiovyklė būriui (b. l. 71). Todėl teismas sprendžia, kad šiuo aspektu teisės aktų reikalavimai nėra pažeisti.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog Vilniaus PN nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai, dušai, jie ir inventorius juose buvo netvarkingi, išlūžę, taigi, buvo neužtikrintos sąlygos naudotis tvarkingais, higieniškais sanitariniais įrenginiais, užtikrinančiais privatumą.

Atsakovės atstovas pateikė rašytinius įrodymus (fotonuotraukas), patvirtinančius sanitarinių patalpų įrengimą Vilniaus PN (b. l. 95-100).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 p. įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms: 28.1. daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami; 28.2. dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos.

2017-06-07 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 13 p. reglamentuoja laisvės atėmimo vietų dušo patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi.

HN 134:2015 normų 34 punkte numatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Įrengimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad I-ojo korpuso kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (nuo 40 iki 50 asmenų), pateikė tai patvirtinantį pastato planą. Iš byloje esančių I-ojo gyvenamojo korpuso sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad jame įrengtos uždaros tualeto vietos, atskirai įrengti pisuarai, prausyklės. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolat tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių.

Kaip minėta, iš pateiktų į bylą fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad įrengti tualetai su durimis, sanitariniai įrenginiai tiek kriauklės, tiek vandens čiaupai, pisuarai, dušinės, veidrodžiai yra tvarkingi, švarūs. Vilniaus PN nurodė, kad dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše, nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, teismo vertinimu, pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl neva netvarkingų sanitarinių mazgų, įrenginių ir inventoriaus juose atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN 2 aukšte, rūsyje ir kitur nėra įrengtų dūmų detektorių nors visų kalinių apgyvendinimo vietose turėtų būti įrengtos minimalios saugumo priemonės, adekvačios tam, kad būtų užkirstas kelias gaisrui arba ugnies plitimui.

Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. Pabrėžė, kad įstaigoje sumontuoti taksofonai yra ryšio paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė. Taksofonai priklauso ir juos administruoja UAB „CSC Telekom“, kuri ir vykdo visą šių prietaisų techninį palaikymą ir aptarnavimą. UAB „CSC Telecom“ perdavė pataisos įstaigos administracijai specialias T+ korteles, kurios buvo individualiai išdalintos nuteistiesiems. Nuteistieji šias korteles pasipildo asmeninėse sąskaitose turimomis lėšomis bei pasipildę turi galimybę skambinti telefonu. Nuteistųjų telefoniniai skambučiai fiksuojami specialioje elektroninėje apskaitos sistemoje.

Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 102-105) matyti, kad telefoninių pokalbių vietoje neįrengtos būdelės, atitvarų, visiškai užtikrinančių garso izoliaciją, todėl yra tikimybė, kad, kalbantis telefonu, gali būti girdimas triukšmas. Tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, kad Vilniaus PN administracija, siekdama užtikrinti nuteistiesiems teisę į ramią aplinką jiems kalbantis telefonu, pakabino informacinį pranešimą, kuriuo skatina gerbti kalbančiuosius telefonu, prašo aplinkinių elgtis santūriai ir netriukšmauti. Reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami, teisės aktai nenustato, o Vilniaus PN administracija nėra atsakinga už nuteistųjų keliamą triukšmą ir jų pačių kito asmens negerbimą.