- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- e2-920-650/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04784-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- D. D.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.2Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės
išvadą teikiančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. D., išvadą teikiančiai institucijai – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui, prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-29 teismo įsakymą, kuriuo iš atsakovo yra išieškomas išlaikymas nepilnametei dukrai D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 43,44 Eur (150 Lt) per mėnesį ir priteisti iš atsakovo D. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D. po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir bendravimo su vaiku tvarką, t.y. kad D. D. bendrauja su dukterimi D. D., dalyvaujant motinai I. D., pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val. I. D. netrukdo bendrauti D. D. su dukterimi D. telefonu, elektroniniu paštu ir kitomis ryšių priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams.
Ieškovė nurodo, kad šalių dukra D. D. gyvena su ieškove. Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-29 teismo įsakymu priteisto 43,44 Eur išlaikymo nepakanka šiam vaikui išlaikyti. Ieškovė yra įrašyta darbo biržoje, jos pajamas sudaro 278,21 Eur, kurios susidaro iš darbo biržos mokamos pašalpos ir socialinės paramos skyriaus mokamos išmokos. Ieškovė neturinti nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, gyvenanti Šiaulių miesto savivaldybei priklausančiame bute. Per visą laikotarpį nuo 2013 metų brango maistas, kitos būtinos priemonės baziniams poreikiams tenkinti, dukrai jau penkeri metai, ji lanko darželį, todėl pasikeitė vaiko poreikiai. Vaiko išlaikymui išleidžianti apie 500 Eur per mėnesį. Būsto išlaikymas 70 Eur, lauko rūbai – 40 Eur, palaidinės – 20 Eur, avalynė – 30 Eur, apatiniai rūbai – 30 Eur, megztukai – 20 Eur, maistas – 130 Eur, higienos reikmenys – 20 Eur, patalynė – 15 Eur, telefonas – 10 Eur, laisvalaikis – 20 Eur. Pusę šios sumos turėtų mokėti atsakovas. Ieškovė nurodo, kad 130 Eur išlaikymas dukrai būtų pakankamas.
Ieškovė teigia, kad atsakovas elgiasi netinkamai, girtauja, išgėręs kelia triukšmą ir gąsdina vaiką. Su atsakovu nuolat kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku. Jis nori bendrauti, bet dažniausiai jos pasiimti ateina išgėręs. Ieškovei atsisakius leisti vaikui būti su išgėrusiu atsakovu, jis tapdavo agresyvus, tekdavo kviesti policiją. Ne kartą atsakovui pasiėmus dukrą, jis laiko jos negrąžindavo ir ieškovė jį su vaiku rasdavo kavinėse ir aludėse, kur aplink girtaujantys asmenys. Kol atsakovo elgesys nepakis, ieškovė norinti dalyvauti atsakovo ir vaiko susitikimuose.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai; paaiškino, kad su atsakovu nebuvo susituokę, kelis metus gyveno kaip šeima, bet dėl atsakovo girtavimo, netinkamo elgesio šeimoje ji nebegalėjo tęsti bendro gyvenimo. Dukra D. nuo gimimo gyvena kartu su ja ir yra labai prisirišusi; atsakovas paskutinius kelis metus epizodiškai lankė dukrą, nemokėjo palaikyti normalių santykių su ieškove, atsisakė dukrai gera valia mokėti didesnį išlaikymą, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovas metęs darbą Lietuvoje, išvyko uždarbiauti į užsienį, todėl finasiškai pajėgus teikti didesnį išlaikymą vaikui.
Atsakovas D. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti per darbovietę. Būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, atsakovas neatvyko į teismo posėdį, nepateikė jokių prašymų.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje palaikė visus ieškinio reikalavimus. Institucija 2017-08-29 teikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad pritaria ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Dėl bendravimo tvarkos siūlo spręsti atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus (23-24 b.l.). Teismo posėdyje institucijos atstovas, įvertinęs duomenis apie atsakovo girtavimą, konfliktų kėlimą šeimoje, pateikė išvadą, kad šiuo metu turėtų būti ribojamas atsakovo bendravimas su mažamete dukra, todėl pritartina ieškovės ieškinio teiktam reikalavimui dėl bendravimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimusios D. D. tėvai yra ieškovė I. D. ir atsakovas D. D. (5 b.l.). 2013-01-29 Šiaulių apylinkės teismo įsakymu nutarta iš D. D. išieškoti išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 43,44 Eur (150,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (6 b.l.). Šalys kilnojamojo ir nekilnojamojo registruoto turto neturi (8-9,42-43 b.l.). LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nėra sudarę santuokos, turi nustatytas prievoles teikti išlaikymą kitiems nepilnamečiams vaikams iš ankstesnių šeiminių santykių (92-95 b.l.).
Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Teismas konstatuoja, kad šiame ginče, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių ir jo poreikius, išlaikymo dydis, kuris iš atsakovo buvo priteistas 2013-01-29 teismo įsakymu, yra akivaizdžiai per mažas. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad nors ieškovė nurodė, jog vaiko mėnesio poreikiai sudaro 500 Eur, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias dideles išlaidas. Nors teismas buvo išaiškinęs ieškovei pareigą pateikti įrodymus apie vaiko poreikiams užtikrinti reikalingas lėšas, tačiau ieškovė neteikė rašytinių duomenų apie patiriamas socialinio būsto išlaidas, vaiko laisvalaikio išlaidas; byloje pateikti ieškovės pavieniai maisto produktų ir kitų būtinųjų prekių pirkimo kvitai neatspindi realių vaiko poreikių užtikrinimo. Teismas taip pat nesutinka, kad kiekvieną mėnesį yra reikalinga skirti 140,00 Eur vaiko drabužiams ir avalynei, taip pat patalynei kiekvieną mėnesį yra reikalinga 15,00 Eur. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių tokias išlaidas, laikytina, kad šalis tinkamai nepagrindė ir neįrodė, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 500,00 Eur sumą. Taip pat nors ieškovė teikė argumentus, kad ji tokią sumą pinigų skirianti vaiko išlaikymui, tačiau bylos duomenys rodo, kad 2017 m. neturėjo pastovaus darbo, kas mėnesį ji gavo gana nedideles ( iki 300 Eur) pajamas, todėl darytina išvada, kad ieškovė realiai pati tokių piniginių lėšų nebuvo pajėgi ir negali šiuo metu skirti dukters išlaikymui.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pagal byloje surinktus LITEKO sistemos duomenis, atsakovas turi nepasibaigusią prievolę išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, į tai, kad atsakovas šiuo metu neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, Lietuvoje šiuo metu niekur nedirba. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie šio asmens nedarbingumą ar kitas svarias priežastis, dėl kurių būtų apsunkintos jo galimybės gauti pajamas ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į realius daug mažesnius mažametės šalių dukros D. poreikius pragyvenimui, tikslinga padidinti išlaikymą ir iš atsakovo priteisti 100,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovei skirtina uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės D. D. išlaikymui skirtas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis).
Nesant byloje atsakovo prieštaravimų, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko D. D. gyvenamoji vieta yra su ieškove ir vaiko ryšis su motina yra labai artimas, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kaip labiausiai atitinkantį vaiko interesus, todėl nepilnametės D. D. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove I. D. (CK 3.169 straipsnis). Dėl analogiškų motyvų, nesant atsakovo priešinės pozicijos, ir atsižvelgiant į ieškovės paaiškinus dėl ydingo ir vaikui žalingo gyvenimo būdo, teismas nustato ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovė dalyvauja atsakovo susitikimuose su nepilnamete D. D.. Atsakovo negebėjimą laikytis visuotinai priimtų elgesio normų buityje ir viešose vietose, bei tokiais veiksmais daromą neigiamą įtaką mažametei dukrai patvirtina ne tik ieškovės duoti paaiškinimai teisme, bet ir rašytiniai duomenys, gauti byloje iš policijos (66-68 b.l.) Teismas papildomai pažymi, kad bet kurios šalies iniciatyva nustatyta bendravimo su nepilnamečiu tvarka gali būti keičiama.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, jai suteikus 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir 100,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Byloje pateikta pažyma, kad ieškovei 2016 - 2018 metų laikotarpiu suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios bendros išlaidos sudaro 402,66 Eur. Laikytina, kad ieškinys tenkintinas apytiksliai 77 proc., todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 310,05 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą. Proceso metu taip pat susidarė 5,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, 77 proc. šių išlaidų (4,00 Eur) priteistina iš atsakovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. teismo įsakymu priteisto D. D. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2017-06-05) iki kol vaikas sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovui – motinai I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
- D. D. bendrauja su dukterimi D. D., dalyvaujant motinai I. D., pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val.
- I. D. netrukdo bendrauti D. D. su dukterimi D. telefonu, elektroniniu paštu ir kitomis ryšių priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, 4,00 Eur (keturis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 310,05 Eur (tris šimtus dešimt eurų 5 centus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo leisti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.