- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-447-864/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03033-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- T. B. H. P.
- Ieškovas
- N. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. H. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui T. B. H. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. B. H. P. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 544), įregistruotą Soro savivaldybėje, dėl atsakovo kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: automobilį Porsche 718 Cayman GT4 RS, v. n. (duomenys neskelbtini); automobilį Mercedes-Benz, S 500 4MATIC, v. n. (duomenys neskelbtini); motociklą MV AGUSTA, RUSU, v. n. (duomenys neskelbtini); automobilį Nissan GTR, v. n. (duomenys neskelbtini) (registruotas Didžiojoje Britanijoje); automobilį Ferrari 296 GTB, v. n. (duomenys neskelbtini); priteisti visas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 3 048 765 Eur vertės 9 109 vnt. akcijas natūra; priteisti ieškovei ½ dalį. t. y. 25 000 Eur kompensaciją iš 50 000 Eur atsakovo iš bendrų šeimos lėšų sumokėto avanso už naujo automobilio Ferrari 296 GTB užsakymą; priteisti iš atsakovo ieškovei 1 838 382,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; 3) ieškovei po santuokos nutraukimo palikti „V.“ pavardę, o atsakovui palikti pavardę teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini); šalių santuoka faktiškai iširusi, o ieškovė nemato galimybių susitaikyti su atsakovu. Šalys nuo 2012 m. iki 2015 m. gyveno Danijos Karalystėje, o nuo 2015 m. iki 2020 m. Didžiojoje Britanijoje. Nuo 2020 m. sutuoktiniai atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką. Šalys turėjo nuolat kraustytis ir gyventi skirtingose šalyse dėl sutuoktinio darbo, kadangi atsakovas periodiškai perkeliamas į skirtingus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialus. Šalims gyvenant Lietuvos Respublikoje, 2022 m. kovo mėn. atsakovas pasakė, kad daugiau nebenori gyventi su ieškove. Santykiams prastėjant, ieškovė buvo priversta palikti namus ir, netrukus po ieškovės išsikraustymo, atsakovas prisipažino, kad turi kitą moterį ir pageidauja kuo greičiau išsiskirti. Ieškovė suprato, kodėl atsakovas norėjo pagyventi kurį laiką atskirai ir kodėl atsakovo jausmai ieškovei atšalo. Atsakovas neslėpė, kad turi kitą moterį ir buvo neištikimas ieškovei. Šalių santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės ieškovei. Šalys santuokos metu Lietuvos Respublikoje įgijo kilnojamąjį turtą: 1) automobilį Porsche 718 Cayman GT4 RS, v. n. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 289 000 Eur); 2) automobilį Mercedes-Benz, S 500 4MATIC, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) (154 000 Eur); 3) motociklą MV AGUSTA RUSH, v. n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 38 000 Eur). Ieškovė, nustatydama minėtų transporto priemonių vidutinę rinkos kainą, vadovavosi analogiškų transportų priemonių kainomis, nurodytomis užsienio skelbimų portaluose, kadangi Lietuvos Respublikos portaluose tokių automobilių nerado. Nurodė, kad atsakovas santuokoje įgijo dar du automobilius, kurių registracijos ir techninių duomenų ieškovė neturi ir žino tik automobilių valstybinius numerius, kadangi automobiliai registruoti užsienyje: automobilį Nissan GTR, v. n. (duomenys neskelbtini) (registruotas Didžiojoje Britanijoje) (apie 2019 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė – 127 000 Eur); automobilį Ferrari 812 Superfast, v. n. (duomenys neskelbtini) (registruotas Danijos Karalystėje) (apie 2020 m. gamybos, kurio vidutinė rinkos vertė – 370 000 Eur). Ieškovei žinoma, kad be aukščiau nurodytų transporto priemonių, atsakovas yra užsakęs dar vieną naują automobilį – Ferrari 296 GTB, už kurį sumokėjo 50 000 Eur avansą iš bendrų šeimos lėšų, todėl ieškovei turi būti sumokėta 25 000 Eur kompensacija. Nurodė, kad atsakovas santuokoje įgijo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos Danijos Karalystėje, akcijas ir turimomis žiniomis iš viso turėjo 18 219 0000 vnt. akcijų, kurios nurodytos vertybinių popierių tarptautinėje sąskaitoje, esančioje finansinėje įstaigoje Charles Schwab, kurios vertė 2022 m. liepos 31 d. buvo 672 382,72 Eur. Atsakovas turėjo 3 048 765 Eur (pagal 2022 m. liepos 31 d. kursą) vertės vertybinių popierių, kurių dalį pardavė ir gavo pajamų, kurios taipogi turi būti dalinamos per pusę. Paaiškino, kad atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius ir gauna apie 14 500 Eur darbo užmokestį. Atsakovas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos Danijos Karalystėje, santuokos metu įsigijo opcionus (pasirinkimo sandorius), t. y. atsakovui sutartimis buvo suteikta teisė pirmumo teise pirkti arba parduoti akcijas pagal iš anksto sutartas specifines sąlygas. Nurodė, kad šalys santuokos metu įgijusios turto už iš viso 4 076 765 Eur. Nurodytas turtas natūra labiau reikalingas atsakovui, todėl atitinkamai dalintinas. Pažymėjo, kad ieškovei palikus namus ir šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas pervedė ieškovei 200 000 Eur kompensaciją, todėl ieškovei turi būti priteista 1 838 382,50 Eur dydžio kompensacija. Nurodė, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi, yra darbingos, todėl išlaikymo priteisimo nepageidauja, taip pat neįgijo kreditorių, kuriems būtina pranešti apie santuokos nutraukimo bylą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. B. H. P. (toliau – atsakovas) atsiliepime prašė netenkinti ieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir mažinti dalijamo turto vertę. Paaiškino, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Danijos Karalystėje. Lietuvos Respublikoje atsakovas dėl savo darbo specifikos gyveno ir dirbo laikinai, o nuo 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovas išvyko iš Lietuvos Respublikos ir gyvena kitoje valstybėje. Ieškovės pateikti duomenys ir dalintino turto skaičiavimai neteisingi: akcijų vertė nurodyta klaidingai, nes atsakovas prarado 1 990 661,50 Eur, kas reiškia, jog realiai akcijų vertė sudaro 644 681 Eur. Automobilis Ferrari 812 naudojamas pagal lizingo sutartį. Automobilis Mercedes-Benz, S 500 4MATIC yra su 25 tūkst. kilometrų rida, taigi reali rinkos kaina 140 000 Eur. Automobilis Porshe 718 Cayman GT4 RS įsigytas už 199 000 Eur. Automobilis Nissan GTR yra 2018 m. gamybos, o tuo metu naujo atitinkamo automobilio vertė buvo 86 640 Eur (automobilis yra su 40 tūkst. rida, taigi dabartinė rinkos vertė yra apie 45 600 Eur). Atsakovas išreiškė poziciją, jog nekaltas dėl santuokos iširimo su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko po santuokos nutraukimo ieškovei pavardę „V.“, o atsakovui pavardę „P.“, padalino sutuoktiniams priklausantį turtą numatant, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonės „Porsche 718 Cayman GT4 RS“, v. n. (duomenys neskelbtini); „Mercedes-Benz, S 500 4MATIC“, v. n. (duomenys neskelbtini); MV AGUSTA, RUSH, v. n. (duomenys neskelbtini); „Nissan GTR“, v. n. (duomenys neskelbtini); „Ferrari 296 GTB“, v. n. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka visos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 838 382,50 Eur kompensaciją už atsakovui turto dalį, 15 143,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 8,95 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių argumentus, susijusius su kalte dėl santuokos iširimo, nustatė, jog objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei į bylą nepateikta, todėl teismas sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad aptariamu atveju nereikšmingas vieno ar kito sutuoktinio didesnis indėlis į santuokos iširimą.
6. Spręsdamas dėl sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo, teismas pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, jog atsakovas turi kito turto kitose užsienio valstybėse, tačiau duomenų apie kitose užsienio valstybėse esantį santuokos metu įgytą bendrą sutuoktinių turtą teismas neturi, todėl spręstinas tik to bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas, kuris nurodytas ieškinyje. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas teismui ir nurodė, jog sutuoktiniams priklausančių transporto priemonių vertė mažesnė, tačiau objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti kitokią, nei nurodė ieškovė, automobilių vertę – nepateikė, todėl nesant kitų duomenų, teismas dalijamų automobilių vertę laikė tokią, kokią nurodė ieškovė. Teismas nurodė, kad ieškovės pageidaujamas transporto priemonių padalijimo būdas teisiniam reguliavimui neprieštarauja, todėl teismas nusprendė padalinti minėtą turtą ieškovės nurodytu būdu, t. y. transporto priemonių nuosavybės teise priteisiama atsakovui, o ieškovei priteisiama 240 500 Eur kompensacija, kuri apskaičiuojama taip: 289 000 Eur + 154 000 Eur + 38 000 Eur = 481 000 Eur; 481 000 / 2 = 240 500 Eur.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas yra užsakęs dar vieną naują automobilį – Ferrari 296 GTB, už kurį sumokėjo 50 000 Eur avansą iš bendrų šeimos lėšų. Aptartas automobilis buvo įsigytas 2022 m. kovo 9 d., t. y. santuokos galiojimo momentu, todėl teismas sprendė, kad ieškovei turi būti atlyginta ½ dalis sumokėto 50 000 Eur avanso, t. y. 25 000 Eur kompensacija. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo vardu santuokos metu buvo registruotos ir dar dvi transporto priemonės: Nissan GTR (nurodyta vidutinė rinkos vertė – 127 000 Eur) (registruotas Didžiojoje Britanijoje) ir Ferrari 812 Superfast (registruotas Danijos Karalystėje) (vidutinė rinkos vertė – 370 000 Eur). Atsakovas, pateikęs atsiliepimą, fakto, kad aptartais automobiliais nedisponuoja, neginčijo, priešingai – nurodė, kad Ferrari 812 Superfast lizinguojama, o Nissan GTR vertė ženkliai mažesnė (45 600 Eur). Teismas pažymėjo, kad atsakovui buvo galimybė teikti įrodymus, susijusius su transporto priemonių verte ir nuosavybe, tačiau atsakovas tokių duomenų neteikė. Dėl šios priežasties teismas vadovavosi contra spoliatorem (lot. prieš pažeidėją) taisykle ir laikė, kad nepateikti duomenys apie aptartas transporto priemones, įrodo nepalankiausias atsakovui aplinkybes. Dėl šios priežasties teismas priėmė sprendimą laikyti, jog transporto priemonių vertė – 127 000 Eur (Nissan GTR) ir 370 000 Eur (Ferrari 812 Superfast). Teismas sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti minėtą turtą atsakovui natūra, o ieškovei – kompensaciją, priteisė ieškovės naudai priteisia 248 500 Eur kompensaciją (127 000 Eur + 370 000 Eur; 497 000 Eur / 2).
8. Teismas nustatė, kad atsakovas santuokoje įgijo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos Danijos Karalystėje, akcijas, kurių turėjo 18 219 vnt., kurios nurodytos vertybinių popierių tarptautinėje sąskaitoje, esančioje finansinėje įstaigoje Charles Schwab, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas turėjo 3 048 765 Eur (pagal 2022 m. liepos 31 d. USD ir Eur valiutos kursą) vertės vertybinių popierių, kurių dalį pardavė ir gavo pajamų. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog prarado 1 990 661,50 Eur vertės akcijų ir reali akcijų vertė sudaro 644 681 Eur, tačiau ieškovės teikti duomenys akcijų vertės praradimo nepagrindžia, t. y. teismui neteikti duomenys apie tai, jog turimų akcijų vertė iki ieškinio padavimo momento nukrito ne dėl atsakovo kaltės. Priešingai, ieškovės pateikti duomenys rodo, kad atsakovas atliko 499 982,58 USD lėšų išėmimą iš sąskaitos, o bendras išlaidų pagrindas yra 2 798 933,77 USD (nerealizuotas pelnas – 2 117 725,36 Eur). Kadangi atsakovas procese buvo pasyvus, teismui neteikė ieškovės nurodomus paaiškinimus paneigiančių duomenų, teismas laikė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas turėjo 18 219 vnt., akcijų, kurių vertė – 3 048 765 Eur (3 109 740,37 USD). Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad akcijos lieka atsakovo nuosavybėje, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis akcijų vertės, t. y. 1 524 382,50 Eur (3 048 765 Eur / 2).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas (apeliantas) T. B. H. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą dalyje dėl iš atsakovo priteistos kompensacijos ieškovei, priteisint ieškovei 647 991,18 Eur piniginę kompensaciją bei priteisti apeliantui bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
9.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo bendros visų akcijų vertės nustatymu. Paaiškina, kad apeliantui priklauso 18 219 vnt. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tačiau pažymi, jog dėl reikšmingos akcijų vertės rinkoje kritimo, 2022 m. liepos 31 d. vienos akcijos rinkos vertė buvo 37,39 JAV dolerių (USD). Taigi bendra apelianto turimų akcijų vertė 2022 m. liepos 31 d. buvo 681 208,41 USD (18 219 x 37,39 USD = 681 208,41 USD). Pagal 2022 m. liepos 31 d. buhalterinį JAV dolerio kursą tai sudaro 667 982,36 Eur. Kadangi akcijos lieka apelianto nuosavybėje, todėl ieškovei priteistina ½ dalis akcijų vertės, t. y. 333 991,18 Eur (667 982,36 Eur / 2).
9.2. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus duomenis ir įrodymus, padarė akivaizdžią klaidą, konstatuojamoje sprendimo dalyje nurodydamas, kad apeliantas tarptautinės sąskaitos „Schwab One“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2022 m. liepos 31 d. – 685 831,39 USD (akcijų vertė – 3 109 740,37 USD). Iš į bylą pateiktų įrodymų niekaip negalima vertinti, kad apelianto turimų akcijų vertė 2022 m. liepos 31 d. buvo 3 109 740,37 USD. Nurodo, kad skundžiamame vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose išaiškintas bendro sutuoktinių dalintino turto vertės mažinimas esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma principas, t. y., kad sudarant turto balansą bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Šiuo atveju, akcijų vertės rinkoje praradimas, negali būti vertinamas kaip sutuoktinių turto pasyvas ir įtraukiamas į dalintinos bendros jungtinės nuosavybės turto balansą. Todėl ieškovei priteista kompensacijos suma mažintina iki 647 991,18 Eur (240 500 Eur kompensacija už transporto priemones „Porsche 718 Cayman GT4 RS“, „Mercedes-Benz, S 500 4MATIC“ ir (motociklą) MV AGUSTA RUSH + 25 000 Eur kompensacija už automobilį Ferrari 296 GTB sumokėtą avansą + 333 991,18 Eur akcijų vertė + 248 500 Eur kompensacija už transporto priemones Nissan GTR ir Ferrari 812 Superfast – 200 000 Eur ieškovei pervesta pinigų suma).
9.3. Sprendimu ieškovei iš apelianto priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina iki 6 768,99 Eur (6 625 Eur žyminio mokesčio + 143,99 Eur už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį atsakovo darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“).
Atsiliepimas
10. Ieškovė N. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
10.1. Apeliantas bylai vykstant pirmosios instancijos teisme buvo itin nerūpestingas ir visiškai nesirūpino procesu bei faktiškai jame nedalyvavo bei neginčijo turimų akcijų vertės ir neteikė jokių įrodymų, o dabar tik deklaratyviai nurodė, kad akcijų vertė yra nurodyta klaidingai, tačiau savo argumentų niekaip nepagrindė, nepateikė jokių paskaičiavimų, nors teismas nuo pat pradžių dėjo visas pastangas tam, kad atsakovas galėtų tinkamai dalyvautų nagrinėjamoje byloje (samdė vertėjus, siuntė bei vertė pranešimus ir procesinius dokumentus ir pan.). Nurodo, kad atsakovas ieškinį neabejotinai jį gavo ir per advokatą, per jį pateikė trumpą atsiliepimą, tačiau jau tuomet nepateikė jokių akcijų vertės paskaičiavimų ar kokių nors objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis neteko, netenka akcijų ir (ar) patyrė nuostolius (net kartu su pareikštu apeliacinius skundu nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Pažymi, kad apeliantui taip pat buvo tinkamai įteikti teismo šaukimai, todėl jis turėjo visas galimybes dalyvauti teismo posėdžiuose ir gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, tačiau nusprendė byloje nedalyvauti, todėl privalo prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes.
10.2. Jeigu apeliantas būtų ginčijęs akcijų vertę pirmosios instancijos teisme, ieškovė būtų turėjusi galimybę atlikti kitų papildomų veiksmų, siekiant nustatyti tikrąją akcijų vertę, būtų užsakiusi ekspertizę, kadangi akcijų kaina, nurodyta biržoje, paprastai neparodo jos tikrosios rinkos vertės, tačiau apeliantas neginčijo ieškovės reikalavimo priteisti jai kompensaciją, lygią ½ akcijų vertės, Ieškovė vadovavosi atsakovui priklausančioje tarptautinėje sąskaitoje „Schwab One®“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais objektyviais duomenimis bei pagrįstai nurodė, jog atsakovas nuo 2022 m. pradžios turėjo 3 048 765 Eur pagal 2022 m. liepos 31 d. kursą) vertės vertybinių popierių bei jų neprarado.
10.3. Atsakovas turėjo visas galimybes bet kada realizuoti akcijas už 3 048 865 Eur kainą, tačiau tyčia nesiėmė jokių veiksmų ir pasiliko sau akcijas, kadangi tuo metu jau žinojo, jog gresia skyrybos. Pažymi, kad atsakovas buvo nesąžiningas nuo pat pradžių, kadangi jis pasirinko gynybinę taktiką bei teisę nedalyvauti procese dėl to, kad tikroji šalių santuokos metu įgyto dalintino turto vertė yra ženkliai didesnė, nei nurodė ieškovė ir net neabejojama, jog atsakovas kitose jurisdikcijose esančiose kredito įstaigose turi (arba bent jau turėjo ir šeimos labui nepanaudojo) ir daug daugiau santaupų, kadangi jis uždirbo apie 15 000 Eur/mėn. vien darbo užmokesčio, jau nekalbant apie jo turimus opcionus (teises įgyti bendrovės, kurioje dirbo, akcijų lengvatinėmis sąlygomis), kurių vertės ieškovė nurodyti nenorėjo beigi atsakovas tikslingai neteikė jokių įrodymų apie visą šalių santuokoje įgytą turtą, įskaitant ir apie turimų opcionų vertę (ar apimtis), todėl šis turtas tikėtinai liko nepadalintas ir nesąžiningai visas atiteko atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo teisėtumo dalyje dėl sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo atsakovo T. B. H. P. apeliaciniame skunde ir ieškovės N. V. atsiliepime išdėstytų argumentų kontekste.
Dėl skundžiamo sprendimo dalies (ne)teisėtumo
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė N. V. ir atsakovas T. B. H. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Danijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini), Soro (santuokos įrašo Nr. 544). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, be kita ko, padalijo šalių turtą, atsakovui natūra priteisiant kilnojamuosius daiktus (transporto priemones) ir bendrovės akcijas, o ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo vardu Lietuvoje yra registruotos 3 transporto priemonės: automobiliai Porsche 718 Cayman GT4 RS, v. n. (duomenys neskelbtini) bei Mercedes-Benz, S 500 4MATIC, v. n. (duomenys neskelbtini); ir motociklas MV AGUSTA RUSH, v. n. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas buvo užsakęs dar vieną automobilį – Ferrari 296 GTB, už kurį sumokėjo 50 000 Eur avansą iš bendrų šeimos lėšų, bei, kad atsakovo vardu užsienyje registruoti dar du automobiliai – Nissan GTR (registruotas Didžiojoje Britanijoje) ir Ferrari 812 Superfast (registruotas Danijos Karalystėje). Pirmosios instancijos teismas byloje taip pat nustatė, kad atsakovo tarptautinės sąskaitos „Schwab One®“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2022 m. liepos 31 d. – 685 831,39 JAV dolerių. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui priklauso 18 219 vnt., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė – 3 048 765 Eur (3 109 740,37 JAV dolerių).
15. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo bendros visų akcijų vertės nustatymu, nes, kaip teigia atsakovas, nors jam ir priklauso 18 219 vnt. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tačiau dėl reikšmingos akcijų vertės rinkoje kritimo, 2022 m. liepos 31 d. vienos akcijos rinkos vertė buvo 37,39 JAV dolerių (USD), todėl bendra apelianto turimų akcijų vertė 2022 m. liepos 31 d. buvo 681 208,41 JAV dolerių, o pagal 2022 m. liepos 31 d. buhalterinį JAV dolerio kursą tai sudaro 667 982,36 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei turėjo būti priteista ½ dalis akcijų vertės, t. y. 333 991,18 Eur. Teisėjų kolegija su tokia apelianto argumentacija nesutinka.
16. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
17. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo taip pat išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).
18. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste kilus klausimui dėl teismo aktyvumo įvertinant dalytino turto (akcijų) vertės pokytį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo reikalavimą priteisti jai kompensaciją už akcijas, kuri sudaro 1 524 382,50 Eur, kadangi akcijų vertė, kaip byloje įrodinėjo ieškovė, sudarė 3 048 765 Eur (3 109 740,37 JAV dolerių). Ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir patvirtinančias tokį nesutikimą aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).
19. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
22. Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl ginčo akcijų kaip santuokos metu įgyto turto padalijimo pareiškė abu buvę sutuoktiniai, dalijant šį turtą nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo. Abu buvę sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su ginčo akcijomis, aktyviai veikti vieno iš sutuoktinių interesais, savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus.
23. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad byloje esančių įrodymų negalima vertinti, kad apelianto turimų akcijų vertė 2022 m. liepos 31 d. buvo 3 109 740,37 JAV dolerių, o akcijų vertės rinkoje praradimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip sutuoktinių turto pasyvas ir įtraukiamas į dalintinos bendros jungtinės nuosavybės turto balansą. Šiame kontekste sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme neteikė jokių įrodymų, o tik iš esmės deklaratyviai nurodė, kad akcijų vertė yra nurodyta klaidingai.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018).
25. Nagrinėjamu atveju apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytą akcijų vertę, apsiribojo tik deklaratyviu nurodymu, kad akcijos 2022 m. liepos 31 dienai buvo nuvertėję, tačiau nepateikė teismui tokius duomenis pagrindžiančių įrodymų, byloje taip pat neprašė skirti akcijų vertės nustatymo ekspertizės ir pan. Teismų praktikoje šiuo aspektu pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Kaip jau minėta, apeliantas byloje nekėlė klausimo dėl dalytino turto vertės nustatymo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog viena vertus, atsakovas procese buvo pasyvus, teismui neteikė ieškovės nurodomus paaiškinimus paneigiančių duomenų, antra vertus, atsižvelgęs į ieškovės pateiktus įrodymus ir argumentus pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas turėjo 18 219 vnt., akcijų, kurių vertė – 3 048 765 Eur (3 109 740,37 JAV dolerių) bei priteisė pusė šios sumos sudarančios piniginės kompensacijos ieškovės naudai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
26. Į pagrindinius ir esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
27. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas santuokos nutraukimo byloje dalytiną turtą, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, tuo tarpu atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo situacijos teisiniam vertinimui, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, kurio data buvo numatyta 2024 m. vasario 20 d. 8:00 val., nepateikė į bylą jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutarė:
atsakovo T. B. H. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.